Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-241-1170/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-01-21
Bylos Nr.: 1-241-1170/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-47177-2023-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis: M. F.
Nukentėjusysis: A. F., G. K.
Civilinis ieškovas: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Advokatai: Laureta Ulbienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-241-1170/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47177-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 1.2.27.1; 2.3.6.4.5. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Adrianai Karlonaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam M. F., jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,nukentėjusiosioms A. F., G. K. (nuotoliniu būdu),vertėjaujant A. R.,

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui V. B.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus įgaliotiems atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. F. (M. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

M. F. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent – jis, 2023 m. gruodžio 10 d., apie 20.30 val. „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,42 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo sutuoktinę A. F., dėl ko ji nugara nukrito ant žemės ir pajuto didelį fizinį skausmą nugaros srityje.

Tokiais savo veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat, M. F., panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent – jis, 2025 m. sausio 5 d., apie 00.48 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 promilių neblaivumas), policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą dėl galimo triukšmo, asmens agresyvaus elgesio, nevykdė savo pareigas einančių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. K. ir vyriausiojo patrulio S. S. teisėtų reikalavimų – atsitraukti, laikytis atstumo, nešūkauti bei neliesti pareigūnų, vengdamas sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. vyriausiajai patrulei G. K. tyčia kojomis spyrė į kairę plaštaką, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. vasario 13 d. specialisto išvadą Nr. G592/20225(01), padarė kairės plaštakos sumušimą, pasireiškusį kairio delnakaulio srities patinimu ir odos nubrozdinimu, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais savo veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. F. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Aptardamas smurto prieš sutuoktinę atvejį, M. F. parodė, kad grįžo namo, sunešė daiktus tuo adresu, kuriuo gyvena. Atsisveikino su giminaičiais, ta proga išgėrė, nes jie padėjo. Kai pasėdėjo, visi išsiskirstė. Jis pradėjo su žmona garsiai kalbėti, gal netyčia, atsitiktinai ją pastūmė ir kaimynė iškvietė policiją. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad neginčija, jog pastūmė savo sutuoktinę, ko pasėkoje, ji pajuto fizinį skausmą. Kai ją pastūmė, nepamena, ar ši nukrito, ar liko stovėti. Jis vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, alų. Pavartojęs alkoholio jautėsi gerai. Esant 2,5 promilės girtumui jautėsi stipriai apsvaigęs, bet kai gėrė, alkoholis ne iš karto suveikė, tik kai atėjo policija. Dėl konflikto su sutuoktine parodė, kad ne dažnai konfliktuoja, tačiau konfliktų būna. Vaikai kartais mato, kartais nemato, kaip jie pykstasi (t. 4, b. l. 9-17).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. F. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis, sutuoktinė A. F. ir 5 jų vaikai iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilnių, į jiems skirtą centrą, esantį Vilniuje, jiems buvo skirti 2 kambariai. Apsigyveno 2023 m. gruodžio 10 d., nuo maždaug 10.00 val. ir pas juos atvyko giminaičiai. Pripažįsta, kad vartojo alkoholį. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, gydytis nereikia, buvo ir yra pagrindinis šeimos maitintojas, nes dirba ir į Vilnių atsikraustė ir dėl vaikų, kad eitų į mokyklą, ir dėl to, kad jam pasiūlė darbą, turi po keleto dienų jau pradėti dirbti. Sutuoktinė A. F. irgi vartojo alkoholį, su ja gėrė užpiltinę, giminaičiai taip pat vartojo alų, jį gėrė ir jis. Su sutuoktine turi 5 vaikus. Giminaičiai išėjo apie 19.00 val. Sutinka, kad 2023 m. gruodžio 10 d., apie 20.30 val. tarp jo ir sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jis įvyko, net negali pasakyti, prisipažįsta, kad pastūmė sutuoktinę A. dešine ranka, ji nukrito ant grindų. Žmona suriko. Tai išgirdo vaikai ir atėjo į kambarį, kur vyko konfliktas. Norėdamas, kad vaikai nematytų konflikto, atidarė duris ir pastūmė savo sūnų V., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, per nugarą, kuris matė, kaip kaire koja, pėda, atsitrenkė į radiatorių, sūnus apsiverkė, mano, kad jam skaudėjo. Atėjo vyriausioji dukra A., kuriai (duomenys neskelbtini) metų, atsimena, kad ją pastūmė ranka į dešinį petį, dukra supyko. Jam išaiškinta, kad šiame ikiteisminiame tyrime yra nutrauktas tyrimas dalyje dėl veikos prieš jo sūnų, jis prieš sūnų nesmurtavo. Mano, kad policiją iškvietė kaimynai, kurie juos perspėjo, kad negalima vartoti alkoholio, atsimena, kad buvo net užėję. Jo santykiai su sutuoktine A. geri, jie santuokoje (duomenys neskelbtini) metų, santykiai su vaikais geri, juos myli. Dėl savo poelgių labai gailisi, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, jeigu nebūtų jo pavartojęs, tikrai nebūtų to įvykę. Lietuvoje gyvena su šeima nuo 2022 metų, konfliktų šeimoje nebuvo. Savo sutuoktinės A. F. atsiprašė, nėra teistas ir tikrai nori sugrįžti į šeimą. Todėl pasižada kontroliuoti save, šis įvykis jam buvo gera pamoka, tikrai myli savo sutuoktinę ir vaikus. Kaip suprato, sutuoktinė jam pretenzijų neturi ir nori, kad kuo greičiau sugrįžtų į šeimą ir gyventų kartu. Pasižada daugiau nenusikalsti (t. 2, b. l. 165-168, 175-177).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 10 d. apklausta nukentėjusioji A. F. parodė, kad dėl 2023 m. gruodžio 10 d., apie 20.35 val., adresu (duomenys neskelbtini) sutuoktinio M. F. įvykusio konflikto, duoti parodymus prieš savo sutuoktinį atsisako. Taip pat paminėjo, kad nematė, jog jos sutuoktinis muštų jų bendrus mažamečius ir nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 56- 57).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 15 d. papildomai apklausta nukentėjusioji A. F. parodė, kad 2023 m. gruodžio 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, tą dieną ir atsikraustė ji su šeima, t. y. ji, jos vyras M. F. ir jų 5 vaikai, bei apie 20.35 val., tarp jos ir jos sutuoktinio M. F. įvyko konfliktas, grynai šeimyninis, buitinis, nes jie atvyko iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno beveik 1 metus, ir dėl vaikų, jų mokyklos, jiems pasiūlė ir suteikė gyvenamąją vietą Vilniuje. Truputį sutuoktinis pavartojo alkoholį, ir ji pavartojo truputį, nes atvyko giminaičiai, kurie padėjo su daiktais, t. y. padėjo įsikraustyti. Giminaičiai išvyko vakare ir sutuoktinis, 2023 m. gruodžio 10 d., apie 20.35 val., žodinio konflikto metu, be jokios priežasties, rankomis pastūmė ją, nuo pastūmimo ji nukrito nugara ant grindų, tuo buvo sukeltas jai fizinis skausmas. Dėl savo fizinio skausmo sukėlimo, ji net nebūtų kreipusi į policiją, buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių sužalojimų nepatyrė, todėl net ir nėjo į policijos jai skirtą tyrimą, nes ir reikėjo rūpintis šeima, tuo labiau, kad vyrą atskyrė nuo šeimos. Sutuoktinis M. F. neturi priklausomybių, nėra agresyvus, santuokoje 17 metų, niekada prieš ją nesmurtavo, tikrai pas juos normali ir gera, draugiška šeima. Todėl savo sutuoktiniui M. F. dėl jai sukelto momentinio fizinio skausmo, ji jam jokių pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereikš, kaip minėjo, net nebūtų kvietusi policijos, kaip suprato, policiją iškvietė kaimynė, nes jos ir M. F. vaikai atbėgo pas ją ar garsiai šaukė. Kaip sutuoktinis sukėlė fizinį skausmą jų sūnui V. F. ji nematė, nes tvarkėsi, vyras išėjo į koridorių ar ruošėsi išeiti. Žino tik tiek, kad sutuoktinis M. F. V. F. nemušė, nestūmė į jį radiatoriaus, ji girdėjo krentantį radiatorių, kaip minėjo, vaikai triukšmavo, kaimynė iškvietė policiją, o kaip pradėjo aiškintis visas aplinkybes, sutuoktinis jau buvo sulaikytas. Kaip ji suprato, V. F. kažką pasakė, kad tėtis jį barė, bet vėliau net jai jau pasakė, kad jis žaidė su mažiausia sese D. F. ir bėgant pro minimą radiatorių D. F. jį kažkaip pastūmė, kad radiatorius užkrito V. F. ant kojos. Įvykio metu buvo atvykusi greitoji, apžiūrėjo sūnų, bet būtinybės vežti jį į ligoninę nebuvo. Po kelių dienų mėlynė sūnui V. F. praėjo. Svarbiausia, kiek ji žino tai, kad ne tėtis sužalojo sūnui V. F. koją, jis pasakė ir vaikų teisių specialistams, kai jie visi buvo nuvykę pas juos, vėl gi paminėjo, kad žaidė su jauniausia sese D. F., kur begaudant vienas kitą ir užkrito tas radiatorius jam ant kojos. Todėl prašo tą epizodą sūnų V. F., sutuoktinio atžvilgiu nutraukti, nes jis nei specialiai, nei tyčia, nei niekaip kitaip sūnaus V. F. nesužalojo. Sūnui V. F. daugiau jokios pagalbos neprireikė, jeigu labai reikia, ji sutinka, kad sūnus V. F. būtų apklaustas teisėjo, bet mano, kad jo duoti vaiko teisių specialistams parodymai – teisingi. Todėl ji tikrai nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas kuo greičiau, nes sutuoktiniui M. F. ji atleido, jis jos atsiprašė, jie susitaikė. Ji labai nori, kad jis grįžtų į šeimą, gyventų visi kartu, nes ir jai vienai labai sunku su 5 vaikais. Prašė ikiteisminį tyrimą pabaigti susitaikymo būdu, nes sutuoktinis jos atsiprašė, nėra teistas, priklausomybių neturi, ji jam civilinio ieškinio nereikš. Kiek gyvena su sutuoktiniu M. F., šis niekada nemušė jų bendrų vaikų (t. 1, b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. N. parodė, kad 2023 m. gruodžio 10 d., apie 20.30 val. ji buvo adresu (duomenys neskelbtini), savo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ir išgirdo vaikų balsų riksmus, todėl išėjo iš savo kambario ir pamatė koridoriuje ant sofos sėdinčius kaimynų 5 vaikus, kurie verkė ir rėkė, vaikai atrodė išsigandę. Ji priėjo arčiau vaikų ir paklausė jų, kas nutiko. Vienas iš vaikų, o tiksliau – mergaitė (jos vardo tikslaus nežino), jai atsakė, kad tėvas vėl juos muša, tuomet jis paklausė, ar tėvas dar nenusiramino (nes vakaro metu, o tiksliau – 2023 m. gruodžio 10 d., apie 17.00 val. taip pat girdėjo šauksmus, tik negalvojo, kad viskas taip rimta, buvo nuėjus pas kaimyną, kad elgtųsi ramiau, pas juos ten ramybė ir tvarka, kaimynas atsakė, kad suprato). Mergaitė jai atsakė, kad tėvas nenusiramino, o pradėjo elgtis dar agresyviau, ji (V. N.) pasakė, kad skambins į policiją, mergaitė pasakė „taip, skambinkit į policiją, nes jis mus gali užmušti“. Ji grįžo į savo kambarį ir paskambino į policiją. Kaip būtent įvyko fizinis smurtas, ji nematė, tik girdėjo vaikų riksmus (t. 1, b. l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. J. (A. J.) parodė, kad 2023 m. gruodžio 10 d., apie 21.30 val., jam dirbant Vilniaus vaiko teisių apsaugos vyr. specialistu, kartu su D. G., gavo iškvietimą iš vyriausiojo policijos komisariato, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko smurtas artimoje aplinkoje, taip pat smurtas prieš vaikus. Pranešta, kad abu tėvai yra neblaivūs. Jiems nedelsiant nuvykus į įvykio vietą minėtu adresu, juos pasitiko policijos ekipažas „V1782“, kurie paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) šeima šiandien atvyko iš Lietuvos miesto (duomenys neskelbtini) į Vilnių čia gyventi, ir vyras, kaip įtariama, būdamas neblaivus, fiziškai smurtavo prieš savo žmoną ir du savo vaikus. Šiuo metu vyras yra sulaikytas. Jiems nuėjus į kambarį, rado kambaryje neblaivią motiną ir jos 5 vaikus, kurie atvyko iš (duomenys neskelbtini). Motinai buvo paaiškinta, kol ji yra neblaivi, jos vaikais turės pasirūpinti kiti atsakingi asmenys, esantys šalia, šiuo metu budintys socialiniai darbuotojai sutiko jos vaikams skirti kitą kambarį ir juos prižiūrėti. Motina bendravo nenoriai, vengė atsakinėti į klausimus, todėl su ja buvo sutarta, kad kitą darbo dieną, būdama blaivi, turės atvykti į skyrių prevenciniam pokalbiui. Po vaikų apgyvendinimo kitame kambaryje, kartu su socialiniais darbuotojais, kurie juos prižiūrės, buvo paprašyta atskiros patalpos pabendrauti su vyriausiąja mergaite, vardu A., motinai nedalyvaujant. Mergaitė vardu A. buvo išsigandusi, tačiau kalbėjo noriai ir atvirai. Su ja bendrauta rusų kalba. Nepilnametė nurodė, kad šiandien, t. y. 2023 m. gruodžio 12 d., nuo pat ryto jų tėvas gėrė alkoholinį gėrimą degtinę ir jiems važiuojant iš (duomenys neskelbtini) miesto į Vilnių, tėvas vis reguliariai išgerdavo alkoholinio gėrimo degtinės. Jiems atvykus į Vilniaus miestą, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir užėjus į kambarį, kuriame jie apgyvendinti, mergaitė pastebėjo, kad jos tėvas pasidarė labai piktas ir agresyvus. Taip pat ji paminėjo, kad jis toks būna visada, kai vartoja alkoholinius gėrimus. Ir šiandien jis vėl pradėjo kabinėtis prie mamos, žodiškai konfliktuoti. Žodinio konflikto metu, motina norėjo praeiti į kitą kambarį, jai einant pro tėvą, jis stipriai savo rankomis pastūmė motiną, kuri nuo tokio jo veiksmo nugriuvo ant grindų. Vėliau tėvas atsisėdo prie metalinio radiatoriaus ir kažkiek laiko sėdėjo ramiai, tačiau staiga jam vėl kilo agresija ir tuomet jis savo rankomis stipriai pastūmė metalinį radiatorių ant kito mažamečio vaiko, vardu V. ir radiatorius užgriuvo minėtam vaikui ant kairės kojos viršutinės pėdos dalies. Todėl paprašė berniuko, vardu V., nusiimti kairės kojos kojinę, vaikui tai padarius, ant kairės kojos viršutinės pėdos dalies matėsi mėlynė. Vaikas apžiūrėtas greitosios medicininės pagalbos. Mažametis vaikas, vardu V., pradėjo garsiai šaukti dėl skausmo, tuo metu nepilnametė mergaitė vardu A., bandė raminti konfliktą, tuomet tėvas atsistojo ir stipriai ją pastūmė į dešinės pusės petį, tačiau mergaitė išstovėjo ant kojų ir nenugriuvo, bet nurodė, kad pajuto trumpą fizinį skausmą. Mergaitė vardu A., taip pat papasakojo, kad visi vaikai ir pati motina labai bijo tėvo, nes kai jis būna girtas, tuomet tampa labai agresyvus ir piktas. Per visą laiką kiek jie gyvena Lietuvoje, tėvas prieš vaikus iki šiol nesmurtavo, tačiau fiziškai ne vieną kartą smurtavo prieš motiną anksčiau. Kadangi tėvas vartoja alkoholinius gėrimus beveik kiekvieną dieną, todėl šeimoje nuolat keliami konfliktai, kurių metu tėvas stipriai stumdo motiną. Vieną kartą A. pasakė: „aš galvojau, kad jis užmuš mamą“. Visa tai vyksta vaikų akivaizdoje, todėl visi vaikai labai bijo tėvo ir nori gyventi tik su motina, taip pat mergaitė pridūrė, kad motina tinkamai rūpinasi vaikais ir juos prižiūri (t. 1, b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. L. parodė, kad dirba Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus skyriaus vyriausiąja specialiste, kur pagal gautą pranešimą atliko vaikų situacijos vertinimus. Vaikai – tai (duomenys neskelbtini) šeima, kuri su mama ir 5 vaikais buvo atvykę į Vilniaus skyrių. Jai teko bendrauti su D. F., bet dėl amžiaus ir brandos, mergaitei apie (duomenys neskelbtini) metai, jos nuomonės nebuvo išklausyta. Buvo berniukas V. F., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, su juo bendrauta buvo atskirai nuo motinos, bendrauta rusų kalba. Berniukas iš pradžių nenorėjo bendrauti, bet po to, atskiroje patalpoje – vaikų kambaryje, pradėjo bendrauti. V. F. išsakė nuomonę, paklausus apie įvykį, jis nurodė, kad jam koja buvo sužalota nuo to, kad sesutė D. pastūmė tą radiatorių, kuris užgriuvo būtent ant jo kojos. Taip jis sakė, kad tėvas būdamas neblaivus jį mušė diržu ir ranka, kur mušė, kada mušė – nedetalizavo, V. F. tai sakė savo vaikiška kalba, džiaugėsi, kad šiuo metu, dabar, tėčio nebus su jais kartu. Vėl gi, tas vaikiškas laiko supratimas, buvo grynai tik jo. Berniukas nurodė, kad labai myli mamą, mama juo rūpinasi, gamina valgyti makaronus. Paklausus vaikų mamos, ji pasakė, kad sūnus V. F. yra labai aktyvus vaikas, nenustygstantis vietoje, nepaklusnus, todėl iš tėvo barti gaudavo daugiausiai iš visų vaikų, nes mama A. F., be V. F., dar augina 4 vaikus. Motina paminėjo, kad sūnus vieną kartą gali pasakyti vienaip, kitą kartą apie tą patį dalyką gali pasakyti visiškai kitką, nes ji tikrai gamina visokį maistą, o V. F. buvo pasakęs, kad mama gamina tik makaronus. Apie smurtą prieš V. F. dėl radiatoriaus, su mama nebuvo kalbama. Mama visada akcentavo, kad ji ir jos vaikai dažnai patirdavo psichologinį smurtą būtent jeigu sutuoktinis, vaikų tėvas, namo grįždavo neblaivus. Mama buvo minėjusi, kad buvo patyrusi smurtą nuo sutuoktinio ir net vaikų akivaizdoje, būtent (duomenys neskelbtini). Jai teko išklausyti ir vieno iš vyresnių berniukų nuomonę – O. F., kuris kiek ji prisimena, pasakė, kad pačio įvykio jis nematė. Kiek jai žinoma, su vyriausiu vaiku, nepilnamete A., bendravo kolega A. J., o su M. F. bendravo kolegė J. K.. Jai įvertinus vaikų situaciją, šeimai buvo inicijuota atvejo vadybos pagalba šeimai, tai kompleksinių paslaugų teikimas šeimai. Ši šeima gauna dar socialinę pagalbą iš pabėgėlių centro specialistų, nes tame centre minėta šeima šiuo metu gyvena (t. 1, b. l. 77-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. F. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini). Jai išaiškintos jos teisės, jas suprato. Parodymus neduos, bet sutinka atsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Į klausimą, kokie santykiai su mama ir tėčiu, ji atsakė, kad santykiai su tėvu nelabai geri, jai nepatikdavo, kad tėtis anksčiau mėgo išgerti, tačiau dabar geria mažiau. Kai jie neklauso, tėtis juos bara, gąsdina, kad atims telefoną, tačiau fizinių bausmių nesiima. Tėtis išgeria kartą ar kelis kartus per mėnesį, geriau nedaug. Su mama santykiai geri. Mama visai negeria, tėtis ir mama su visais vaikais elgiasi vienodai. Jei neklauso, mama irgi sako, kad paims telefoną, ko nors nenupirks. Tėtis, jei jie jo klauso, nieko nesako, jei kuris neklauso – bara žodžiais. Į klausimą – „Ar galite trumpai papasakoti, kas pas jus įvyko praeitų metų gruodžio mėnesį, koks konfliktas įvyko?“, atsakė, kad konkrečiai neatsimena, kada tai buvo, tai buvo prieš Naujuosius metus. Mama su tėčiu barėsi. Tėtis buvo išgėręs, kažką šventė. Tai vyko (duomenys neskelbtini) kambaryje, tėvai susibarė, tėtis pastūmė mamą į sieną ir išėjo. Mama nenugriuvo, tik šiek tiek atsirėmė į sieną. Tėtis išėjo į pirmą kambarį, jis nematė, kas ten įvyko. Kaip tėtis pastūmė mamą ji matė, dar tai matė brolis K. (M. F.). Kiti vaikai buvo pirmame kambaryje, ten buvo D. F., V. F. ir A. F.. Kai tėtis išėjo, ji (A. F.) išėjo iš trečio kambario, išgirdo, kad nugriuvo šildytuvas (jis sunkus, nežino iš ko padarytas). Šildytuvas stovėjo pirmame kambaryje prie sofos. Kai ji užėjo į pirmą kambarį, V. F. verkė, o tėtis sėdėjo ant sofos. V. F. verkė, nes jam skaudėjo, radiatorius buvo nugriuvęs prie jo kojų. Ji pamanė, kad tėtis numetė radiatorių, bet ji nežino kaip buto iš tikrųjų, tiesiog atėjo išgirdusi triukšmą, bet nematė, kas įvyko, nematė, kaip nugriuvo šildytuvas. Tai matė V. F., D. F., A. F. ir tėtis. Vėliau V. F. mamai pasakė, kad šildytuvą nuvertė D. F., ji tai sužinojo iš mamos. Mama išgirdo V. F. verksmą, atėjo iš trečio kambario į pirmą, mama atėjo vėliau nei ji. Mama klausė, kas nutiko, visi išėjo į koridorių ir kaimynė iškvietė policiją dėl triukšmo – V. F. verkė, D. F. verkė, mama juos ramino, tėtis sėdėjo toliau. Paskui atvyko policija, kurią iškvietė kaimynai. Į klausimą – „Ar jūs pati nukentėjote šio įvykio metu? Jei taip, tai kaip?“, atsakė, kad ji tiesiog ramino kitus, ji pati nuo tėčio nenukentėjo, patvirtino, kad jokio fizinio poveikio iš tėčio jai nebuvo, jis jos nestūmė. Ji norėtų, kad tėtis geriau būtų su šeima, nes kitaip trūksta pinigų, tėtis padėdavo prižiūrėti vaikus, kai jis gyveno kartu, buvo lengviau su pinigais. Norėtų tik, kad tėtis visai negertų (t. 1, b. l. 97-99).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 14 d. nutarimu kaltinamajam M. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikant susitaikymo institutą nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas pastarajam galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje (t. 1, b. l. 6-10).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2023 m. gruodžio 11 d. išraše užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 10 d., 20.40 val. buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), girdimas triukšmas, grumtinų garsai, iš buto buvo išbėgę vaikai, kurie nurodė, kad juos muša tėvas. Asmenys neseniai atsikraustė, šeimoje 5 nepilnamečiai vaikai (t. 1, b. l. 42-46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio specialisto T. T. 2023 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 10 d., patruliuojant nustatytu maršrutiniu tarnybiniu automobiliu, pažymėtu skiriamaisiais policijos ženklais, borto numeris – „V1782“, kartu su specialistu E. M., buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bute pranešėja girdi triukšmą, grumtynių garsus. Iš buto išbėgę vaikai pranešėjai nurodė, kad juose muša tėvas. Šeima neseniai atsikraustė, joje gyvena 5 nepilnamečiai vaikai. Pranešėja iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto. Atvykus nurodytu adresu ir pakilus į 4 aukštą, pamatė 5 vaikus, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo O. F., M. F., D. F., V. F., A. F.. Prie vaikų buvo ir mama A. F.. Pabendravus su A. F., moteris teigė, jog jos neblaivus vyras M. F. prieš ją naudojo fizinę jėgą, ją pastūmė ir ji nukrito, ko pasėkoje, ji pajuto fizinį skausmą. Taip pat minėjo, jog vyras užkliuvo už radiatoriaus (šildytuvo) ir užkrito ant vieno iš vaikų, vaikai girdėjo visą konfliktą, buvo išsigandę. Taip pat, įvykio vietoje pabendravo su M. F., vyras teigė, jog tiesiog įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir žmonos, teigė, jog konfliktavo ir su krizių centro darbuotojais. Nuo M. F. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vyras su policijos pareigūnais bendravo pakeltu tonu. Įvykio vietoje tėvams buvo nuspręsta su alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0698, patikros sertifikato Nr. 1940907, patikrinti blaivumą. M. F. nustatytas 2,42 promilių girtumas. A. F. buvo nustatytas 0,71 promilių girtumas. Kadangi tėvai neblaivūs, į įvykio vietą buvo iškviesti vaikų teisių specialistai. M. F. buvo paprašyta apsirengti bei pasiimti asmens dokumentą ir vykti iki tarnybinio automobilio. Einant su M. F. į koridorių, šis pradėjo konfliktuoti su krizių centro darbuotojais, agresyviai elgėsi, pradėjo mosikuoti rankomis, todėl M. F. buvo paimtas už viršutinių drabužių ir pareikalautas vykti iki tarnybinio automobilio, tačiau asmuo toliau pradėjo mosikuoti rankomis, tapo dar agresyvesnis. Buvo nuspręsta uždėti spec. priemonę – antrankius, buvo asmeniui išsakyti reikalavimai duoti rankas už nugaros, tačiau asmuo pradėjo stangrinti rankas, vengė sulaikymo, bandė ištrūkti. Toliau kelis kartus pakartojus asmeniui duoti rankas už nugaros, asmuo bandė ištrūkti, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei asmuo paguldytas ant žemės. M. F., gulėdamas ant žemės, toliau vengė sulaikymo, pradėjo spardytis kojomis, todėl asmuo buvo įspėtas, jog nesipriešintų, kitu atveju bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Tazer“, tačiau asmuo toliau į reikalavimus nereagavo, toliau spardėsi, todėl buvo nuspręsta panaudoti elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, Nr. X130032VY, be įtaiso. Panaudojus elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, asmuo pradėjo dar agresyviau elgtis, su koja spyrė į elektros impulsinį prietaisą, kuriame buvo į dėtuvę įdėtas įtaisas, kurio Nr. C410CPPAK, bei jį sugadino. Asmuo staiga atsistojo ir padėjo į policijos pareigūną (T. T.) smūgiuoti, todėl atsitraukus, kolega E. M. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, kurio Nr. X13006CYX, su įtaisu, Nr. C410CPKEQ, kuris dalinai suveikė, asmuo parkrito ant žemės. Dar kartą panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmeniui M. F. buvo uždėta spec. priemonė – antrankiai ir M. F. buvo sulaikytas bei patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Faktinis sulaikymo laikas – 21.40 val. Į įvykio vietą atvyko kolegos „V1742“, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 49-50).

Apžiūros ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. gruodžio 10 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini), esantis Nr. (duomenys neskelbtini) butas. Butas yra 4 aukšte, į butą patenkama per pilkos spalvos duris, ant kurių yra užklijuotas lipdukas, ant kurio parašyta „butai nuo (duomenys neskelbtini)“. Užėjus pro šias duris, yra koridorius, kurio kairėje matomos baltos spalvos durys, kurios pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), užėjus pro jas, matoma viena didelė patalpa, kurioje kairėje pusėje matosi baltos spalvos šaldytuvas, šviesios spalvos spintelė bei dviejų aukštų metalinė lova. Dešinėje pusėje matosi taip pat dviejų aukštų metalinė lova, šalia jos – šviesi medinė spinta, o toliau, šalia, šviesios spalvos stalas bei daug įvairių buitinių daiktų. Kambaryje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 51- 53).

Kitų objektų (policijos pareigūnų kūno kamerų) 2024 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 5 vnt. BODY kamerų įrašai. Vertimas iš rusų kalbos. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20231210-205126UTC+0200“. Įrašo trukmė – 30 min. Jame matoma, kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Kieme juos pasitinka moteris, kuri palydi į patalpos vidų. Moteris sako: „Vaikai verkia“. Pareigūnas klausia, ar ten užsieniečiai, moteris atsako, kad taip, užsieniečiai, (duomenys neskelbtini), sako, kad iškvietė kaimynė. Pareigūnai su moterimi užeina į pastato vidų, lipa laiptais į ketvirtą aukštą. Ketvirtame aukšte, bendrojo naudojimo patalpose, matoma vidutinio amžiaus moteris, vilkinti pilkais marškinėliais trumpomis rankovėmis (V. N.), tamsiaplaukę moterį oranžiniais marškinėliais ilgomis rankovėmis (moteris Nr. 2) bei šviesiaplaukę moterį oranžiniu džemperiu (A. F.), kuri sėdi su penkiais vaikais, keturi iš jų mažamečiai. Visi sveikinasi. V. N. sako pareigūnams: „pasiimkit šitą išsigimėlį“. Moteris Nr. 2: Nesupranta rusiškai, ne? Pareigūnas: Suprantam. Pareigūnai eina giliau į patalpas, ten juos pasitinka vyriškis (stovyklos darbuotojas, budėtojas, toliau – budėtojas), kuris sako, kad kambaryje yra vyras, kuris smurtauja. Pareigūnai užeina į patalpas kairėje koridoriaus pusėje, iš pradžių į koridoriuką, tada – į dešiniau esantį kambarį. Kambaryje stovi pliktelėjęs vyriškis, vilkintis tamsia trumpa striuke ir šviesiai pilkomis kelnėmis (M. F.). Pareigūnai sveikinasi, M. F. sako: „Sveiki, aš norėčiau pasakyti, kad mes va šiuo metu, šiandien, tarsi atsikraustėme čia, ir štai čia visi mano daiktai (rodo į kambaryje sudėtus maišus su daiktais). Tarsi šitaip. Ir jaunuolis blogai čia blogai užaštrino – jis man grasino... aš norėčiau dabar parašyti pareiškimą“. Budėtojas sako, kad jis perspėjo M. F., kad šis pažeidė stovyklos taisykles – gėrė. M. F. rodo ranka kažkur už kadro ir sako: „... parašyti pareiškimą dėl šito žmogaus, o, bėga“, M. F. eina link kambario durų. Vyriškis balsas už kadro: „Aš tau pasakiau – apsirenk ir eik lauk, todėl, kad tu čia negyvensi“. Pareigūnas budėtojo klausia, ar M. F. čia yra su žmona. Budėtojas atsako, kad taip, palydi pareigūnus pas bendrojo naudojimo koridoriuje sėdinčią A. F. ir vaikus. Budėtojas: „Vaikai dreba, bijo net pasižiūrėt į tėvą“. Pareigūnas: „Tą visą įvykį jūs matėt?“. Budėtojas: „Kaimynės matė. Va sėdi čia šeima, vaikai... V. N.: „Čia aš iškviečiau“. <...>. Budėtojas: „Aha, kaimynai viską girdėjo ir man paskambino iškart“. V. N.: „Aš kambaryje gyvenu, štai, aš ir iškviečiau“. Pareigūnas: „O ką galite pasakyti?“. V. N.: „Jie tik pirma diena kaip atsikraustė“. Pareigūnas: „Ir toliau kas buvo?“. V. N.: „Kas? Tėtis muša mamą, va trenkė, mergaitė sėdi, pažiūrėkit, dreba, dreba. Aš nežinau, kas ten, kaip įvyko, todėl, kad durys uždarytos. Jie iššoko tenai, rėkia, suprantat? Budėtojas netgi negali jo išvaryti“. Pareigūnas: „O čia sutuoktinė, vyras ir žmona, taip?“. V. N.: „Taip, čia sutuoktinė. Vaikai bijo tėvo, suprantat?“. Pareigūnas kreipiasi į prie vaikų sėdinčią moterį: „Kuo jūs vardu?“. Moteris: „A.“. Pareigūnas: „Prieš jus buvo panaudota kokia nors fizinė jėga?“. A. F.: „Jis šiandien mane pastūmė, kad aš daug neplepėčiau“. Pareigūnas: „Skaudėjo jums?“. A. F.: „Na kaip, taip dažnai būna“. Pareigūnas: „Ne, ar pajutot fizinį skausmą?“. A. F.: „Na jis pastūmė, aš nulėkiau“. V. N.: „Tu tiesą sakyk. Todėl, kad galima nulėkt galva į vamzdį ir viskas“. A. F.: „Na tai suprantama...“. Pareigūnas: „Skausmą jautėt?“. A. F.: „Skausmo nejaučiau, bet reikalas tas, kad jis taip pastūmė, ir aš nulėkiau per grindis. Neatsitrenkiau.“ Pareigūnas: „O skausmo nejautėt? Neskaudėjo?“. A. F.: „Na kai nugriūsi, nes kai nugriuvęs, tai nugriuvęs“. Pareigūnas: „Na tuo metu“. A. F.: „Nestiprus skausmas buvo, nes...“. Pareigūnas: „Buvo skausmas, taip?“. A. F.: „Nestiprus skausmas“. Pareigūnas nueina į šalį nuo metų su vaikais ir klausia budėtojo, ar moteris nevartojo alkoholio. Budėtojas paaiškina, kad čia pas vyriškį buvo kažkas atėjęs ir jie vartojo alų. Budėtojas sako, kad jis jiems aiškinęs, kad pirma taisyklė čia yra – jokio alkoholio, tačiau nepaisant to, vyriškis prisigėrė. Pareigūnas, kalbėjęsis su vyriškio žmona, antram pareigūnui, kuris buvo likęs su vyriškiu, paaiškina, kad vyriškis smurtavo prieš žmoną ir vaikus, kad moteris pajuto fizinį skausmą. Pareigūno prašo vyriškio pateikti pasą. Vyriškis tikslinasi, kokio paso pareigūnams reikia, sako turįs užsienio pasą ir (duomenys neskelbtini) vidaus pasą. Vyriškis parduoda pareigūnui pasą, pareigūnas klausia, ar kiti dokumentai, kuriuos turi vyriškis, yra jo. Vyriškis sako, kad taip, dokumentai jo ir jo šeimos. Pareigūnas paprašo duoti dokumentus jam, vyriškis sako: „Ne, ne“. Pareigūnas sako, kad čia nurodymus duoda jie, prašo pateikti vaikų dokumentus. Vyriškis paduoda pareigūnui dokumentus. Pareigūnai apžiūri dokumentus, tarpusavyje derinasi tolimesnius veiksmus. Vyriškis sako: „Na, viskas gražu, viskas normalu, aš ne kažkoks ten...“. Pareigūnas: „Jūsų pavardė?“. M. F.: „F. M.“. Pareigūnai tarpusavyje kalba, kad geriau duomenis nurašyti iš paso. M. F.: „Ir pasą aš duosiu, taip. Bet aš noriu dėl žmogaus parašyti pareiškimą. Jūs galite priimti? Pareiškimą? Aš dėl jo...“. Pareigūnas: „Parodykit dar savo pasą“. M. F.: „Viskas. Rodau. Jums ir užsienio pasą, ar tik (duomenys neskelbtini) pasą?“. Pareigūnas: „Užsienio jūs turit?“. M. F.: „Viskas, taip, turiu (paduoda pareigūnui savo užsienio pasą). Jeigu jūs dabar, šiuo metu priimsit, aš noriu dėl žmogaus parašyti pareiškimą. Aš dabar dėl jo šiuo metu rašysiu. ...??? man grasino ir čia, aš nespėjau atvažiuoti, į mane stiklines, butelius mėtė, į mane mėtė. Aš tiesiog noriu parašyti pareiškimą. Jūs galite priimti?“. Pareigūnas: „Atsisėskit čia, prašau. Ramiai atsisėskit.“. Pareigūnai užsirašo M. F. paso duomenis. M. F. klausia, ar pareigūnai gali dabar priimti jo pareiškimą, pareigūnai prašo palaukti, sako, kad viskas iš eilės. M. F.: „Viskas, aš supratau. Va ačiukas jums. Policija turi dirbti, taip, tiesa? Policija turi dirbti. Va, žmogus grasino“. Vyriškis balsas už kadro: „O tu pacanais negrasinai?“. M. F.: „... tu mane užpuolei, tu į mane metei... Dabar mes viską išsiaiškinsim. Tam ir yra policija. Aš nenoriu pasidaryti blogas“. Budėtojas: „Tavęs vaikai bijo“. M. F.: „Tuoj policija viską išsiaiškins. Aš rašau dėl tavęs pareiškimą“. Pareigūnas paprašo centro budėtojo palaukti atokiau, M. F. toliau piktinasi budėtojo elgesiu, pareigūnai dirba su dokumentais. M. F. aiškina, kad jis paklusnus pilietis, nieko nepažeidžia, todėl nieko nebijo. Pareigūnas prašo jo palaukti ramiai. M. F. patyli keletą sekundžių, tada vėl pradeda aiškinti savo situaciją, piktintis budėtoju, sako, kad jis pats nieko blogo nedaro, pateikė pareigūnams visus dokumentus ir pan., tuo tarpu budėtojas pavadina „necenzūrinis žodis“, sako, kad jis prie jo lindo, o jei M. F. būtų budėtoją sumušęs, tada pastarasis būtų parašęs pareiškimą. Pareigūnai nusirašo vaikų duomenis iš dokumentų, pastebi, kad vieno vaiko dokumento trūksta. <...>. Pareigūnai kalbasi apie tai, kad reikia patikrinti M. F. blaivumą, nes reikės pranešti Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Pareigūnas, kurio krūtinės kamera filmuojama, eina į tarnybinį automobilį pasiimti alkotesterio, tada grįžta atgal į patalpas, sako M. F., kad reikės pasitikrinti blaivumą. <...>. Trečiu bandymu pavyksta papūsti į alkotesterį. Pareigūnas: „2,42“. M. F.: „2,42? Na tai aš jau žinosiu. Na aš alaus išgėriau, taip“. Pareigūnas sako M. F. eiti į kambarį ir ten pasėdėti. M. F. neina, stovi vietoje. Pareigūnai pasikviečia A. F., kad patikrintų ir jos blaivumą. <...>. Pareigūnas: „0,71“. M. F. fone rėkauja, pareigūnas pataria jam elgtis ramiai, kad prisidarytų daugiau problemų.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20231210-212127UTC+0200“. Įrašo trukmė – 13 min. 13 sek. <...>. Pareigūnai reikalauja, kad M. F. sudėtų rankas už nugaros. M. F. rėkauja, nepaklūsta pareigūnui reikalavimui. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20231210-213440UTC+0200“. Įrašo trukmė – 15 min. 13 sek. Jame matomas M. F. paguldytas ant grindų ir nepaklūstantis pareigūnų reikalavimui sudėti rankas už nugaros. Pareigūnai jam rusų kalba sako, kad nepaklusus šiam reikalavimui, jie panaudos elektros šoko įtaisą „Taser“. M. F. reikalavimui nepaklūsta, panaudojamas elektros šoko įtaisas. M. F. rėkia, keikiasi, kažką kalba apie dokumentus <...>. Pareigūnai keletą kartų pakartoja reikalavimą „Rankas už nugaros“. <...>. Pareigūnas: „Dabar klausykit. Atsigulat ant pilvo“. Kamera pasisuka į M. F., matoma, kad jis sėdi ant grindų. Pareigūnas jam sako gultis ant pilvo, M. F. nepaklūsta, pareigūnai jį paguldo ant pilvo, panaudojamas elektros šoko įtaisas, M. F. ištrūksta, rėkia, keikiasi. Pareigūnai vėl reikalauja: „Rankas už nugaros“. M. F. stovi, nepaklūsta reikalavimui <...>, pareigūnas panaudoja elektros šoko įtaisą, M. F. rėkia, nugriūva ant grindų. Pareigūnai vėl reikalauja gultis ant pilvo, sudėti rankas už nugaros. <...>. Pareigūnas reikalauja sudėti rankas už nugaros. M. F. nepaklūsta reikalavimui, aiškina, kad jis nieko blogo nedaro. Pareigūnas klausia M. F., ar jis nusiramino, pastarasis atsako, kad taip, tačiau rankų už nugaros nesudeda, bando patraukti nuo savęs pareigūno, kuris jį laiko už rankų, rankas. Pareigūnas sako, kad naudos elektros šoką. <...>. M. F. sudeda rankas už nugaros, pareigūnas jam uždeda antrankius.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20231210-220010UTC+0200“. Įrašo trukmė – 06 min. 24 sek. <...>. Pareigūnas klausia A. F.: „Dėl jo pareiškimą rašysit?“. A. F. verkia, kažką neaiškiai atsako. <...>. A. F.: „Tai nenoriu aš jo matyti (verkia)“. Pareigūnas: „Dabar ramiai bendraujam. Rašysit dėl jo pareiškimą?“. A. F.: „Tai nenoriu aš jau nieko dėl jo rašyti. Tiesiog noriu, kad jis išeitų nuo mūsų. Aš rašyti nieko nenoriu. <...>. Pareigūnas: „Tai jis jus tik pastūmė, taip?“. A. F.: „Taip, tik pastūmė. ...? paskui nuėjau į kitą kambarį, o jis čia sėdėjo“. <...> (t. 1, b. l. 109-114).

Kitų objektų (BPC garso įrašų) 2024 m. balandžio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 2 vnt. BPC garso įrašų. Apžiūrėtas BPC garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92243628041, skambučio pradžia_2023-12-10 20_34_49)“. Įrašo trukmė – 03 min. 47 sek. Vertimas iš rusų kalbos. BPC operatorė: 112, klausau. 112... Pranešėja: Alio. BPC operatorė: Alio. Pranešėja: Alio, sveiki. Čia policija? BPC operatorė: Čia ne. Čia pagalbos tarnyba. Kas atsitiko? Pranešėja: Aaa, reikia policijos, todėl, kad (duomenys neskelbtini), kur mes gyvename, čia bendrabutis, čia šeima šiandien atsikraustė, ir vaikams va šokas, verkia ir visa kita, reikia policijos. BPC operatorė: Nesuprantu, ką vaikai verkia, pas kaimynus? Pranešėja: Naaa, tėvas, tėvas mušė vaikus, aš nežinau, ką. Čia todėl, kad... BPC operatorė: Čia jūsų tėvas? Pranešėja: Ne, ne, ne, čia kaimynų. Šiandien atsikraustė nauji žmonės. Ir jis prieš juos ranką kelia. BPC operatorė: Iš kur jūs žinot? Pranešėja: O mes va šalia. Pagal kambarį. BPC operatorė: Bet iš kur jūs žinot, kad muša – riksmą girdėjot, ar ką? Pranešėja: Aš, va, jie koridoriuj, aš į kambarį užėjau, tiesiog aš negaliu. BPC operatorė: Jūs matėt, kaip jis muša savo vaikus, taip? Pranešėja: Ne tai, kad muša, o vaikai iššoko, ir motina, visi verkia. BPC operatorė: Nesuprantu. Pranešėja: O jis sėdi, toks visas herojus. BPC operatorė: Tai ką jis daro vaikams – jis juos muša ar ne? Pranešėja: Muša, muša, jis juos muša. BPC operatorė: Jūs matėt, taip, kaip mušė? Pranešėja: Mes nematėm, jie iššoko, nes ta mergaitė sako: „Jis mus muša“. BPC operatorė: Gerai, sakyki adresą, koks čia miestas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: Čia Vilniaus miestas? Pranešėja: Taip, taip, taip. BPC operatorė: (duomenys neskelbtini), o toliau? BPC operatorė: (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: (duomenys neskelbtini). O butas, kuriame jie gyvena? Pranešėja: Eee? Čia išeina, tuoj, palaukit... BPC operatorė: Čia (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Čia (duomenys neskelbtini), čia išeina (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Taip, bet jis ten bokse, jis išeina bokse. BPC operatorė: Kaip suprasti bokse? Čia (duomenys neskelbtini) ar ne? Pranešėja: A, čia kaip išeina? Jeigu didelė šeima, tai išduodami trys kambariai bokse. BPC operatorė: Tai čia (duomenys neskelbtini), namas, kur pernakvoti, taip, taip suprantu? Pranešėja: Taip, čia...??? BPC operatorė: Gerai, aš parašysiu. O jūs kaimynė? Pranešėja: Taip, aš kaimynė. BPC operatorė: O jūs dabar girdit triukšmą tame bute? Pranešėja: Taip, atėjo budėtojas ir ten kalbasi su jais. Aš nežinau, kas ten, bet reikia jį iš čia išvežti. BPC operatorė: Čia bute, ar ten kambariai? Pranešėja: Čia, išeina, (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: Tai čia bute, aš suprantu, taip? Pranešėja: Taip, taip, taip. BPC operatorė: O jūs kaimyno vardą žinot, nežinot, kur savo vaikus mušė? Pranešėja: O dar pakartokit? BPC operatorė: Kaimyno vardą, pavardę žinot? Pranešėja: Nežinau. Jie tik šiandien ryte atsikraustė. BPC operatorė: Kiek ten vaikų gyvena? Pranešėja: Išeina, mergaitė vyresnė, penki vaikai. BPC operatorė: Penki vaikai, nepilnamečiai, taip? Pranešėja: Taip, taip. BPC operatorė: O jūs dabar, šiuo metu, girdite triukšmą, taip? Pranešėja: Taip, taip... BPC operatorė: Jums sakė, kad juos mušė? Pranešėja: ... jis, paskambino budėtoja, vienas atėjo budėtojas, ir antra budėtoja va bėga, moteris bėga. BPC operatorė: Gerai, vaikai jums pasakė, kad tėtis juos muša, taip? Pranešėja: Taip, taip, taip, jiems ten šokas, jiems šokas. BPC operatorė: Aha, gerai. O jūs iš kurio buto? Pranešėja: Aš (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: (duomenys neskelbtini). Jie ten... Pranešėja: Taip, todėl, kad aš turiu dukrelę, dabar šen ten, miegoti gultis, o pradėjo štai tokį cirką. BPC operatorė: Gerai. Tai jie, o greitosios ten reikia? Pranešėja: Na nežinau. BPC operatorė: Nežinote. Pranešėja: Nežinau. Vaikams šokas... BPC operatorė: Gerai, informuosim, ten įėjimas, kelintas ten aukštas bus? Pranešėja: Čia ketvirtas aukštas. BPC operatorė: Mhm. O durų kodas yra koks, ar nėra? Pranešėja: Aaaa, čia todėl budėtojams pasakyti, ir budėtojas atidarys. BPC operatorė: Gerai, dar sakykit, norėjau paklausti, jūs (duomenys neskelbtini)? Jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: Taip, (duomenys neskelbtini). Aš (duomenys neskelbtini) kambaryje. Nes aš čia tokių dalykų negaliu kentėti. BPC operatorė: Gerai, dabar, sakykit, jie dabar vietoj, taip? Pranešėja: Taip, jie vietoj, ir budėtoja su jais kalbasi. BPC operatorė: Gerai, jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: N. V.. BPC operatorė: V. N.? Pranešėja: Taip. BPC operatorė: Gerai, mes tada informuosime, gerai? Pranešėja: A, labai ačiū. BPC operatorė: Prašau. Apžiūrėtas BPC skambučio įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92243628041, skambučio pradžia_2023-12-10 20_42_53) skambučio pradžia_2023-12-10 20_34_49“. Įrašo trukmė – 01 min. 07 sek. Fone girdi balsai. BPC operatorius: 112. Pranešėja: Alio, alio. BPC operatorius: Sveiki. Taip, klausau, kas nutiko? Pranešėja: Mes, mes kvietėme policiją, policiją. Galima, kad greičiau atvažiuotų, nes čia vyksta beprotiškos muštynės. BPC operatorius: Tai jau važiuoja pas jus policija. Pranešėja: Prašau, greičiau, nes vaikai, ir... BPC operatorius: Koks adresas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: BPC operatorius: (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Taip. Aš ką tik skambinau, moteris pakėlė ragelį, greičiau, nes budėtojas net negali jo... BPC operatorius: Kelintas butas, klausykit, atsakinėkit į klausimus? Pranešėja: A, kelintas bus butas, Dieve, palaukit. Čia išeina (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: Kiek ten mušasi? Pranešėja: A? BPC operatorius: Kiek ten mušasi? Pranešėja: Na budėtojas su juo, va. Išėjo, neišėjo, aš nežinau. BPC operatorius: Tai kas su kuo mušasi? Pranešėja: Nuvedė jis, nuvedė jis, ar ne? BPC operatorius: Kas su kuo mušasi, atsakykite į mano klausimą? Pranešėja: Jie te, taip. Fone girdi balsai, ką sako – nesuprantama. BPC operatorius: Klausykit, alio? Pranešėja: Aha, aha. BPC operatorius: Laukite tada policijos. Viso gero. Pranešėja: Aha, aha, ačiū, viso gero (t. 1, b. l. 115-119).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2023 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl elektros šoko įtaiso Nr. C410CPKEW, panaudojimo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 10 d., apie 20.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo gautas iškvietimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kad nakvynės namuose, bute, pranešėja girdi triukšmą, grumtynių garsus. Iš buto išbėgę vaikai nurodė, kad juos muša tėvas. Būnant įvykio vietoje, M. F. pasipriešino, buvo panaudotas elektros šoko įtaisas, Nr. E. K. adatos įsmigo į sulaikomojo kūną (t 2, b. l. 142).

Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo 2024 m. liepos 4 d. protokole nurodyta, kad įtariamasis M. F. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje savo kaltę pripažino visiškai, savanoriškai kreipėsi į nukentėjusiąją savo sutuoktinę A. F., jos viešai atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, juo labiau nemušti nukentėjusiosios. Jis ir nukentėjusioji A. F. prašė, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Nukentėjusioji A. F. pareiškė, kad įtariamasis – sutuoktinis M. F., savanoriškai į ją kreipėsi, jos viešai atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, juo labiau nemušti jos, civilinio ieškinio nereikš, jie susitaikė, jokių pretenzijų neturi, prašė, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Įtariamajam išaiškinta BK 38 straipsnio nuostata (t 2, b. l. 178).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. liepos 26 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47177-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas kaltininkui M. F. ir nukentėjusiajai A. F. susitaikius (t. 2, b. l. 181-188).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0698 išrašuose užfiksuota, kad M. F. 2023 m. gruodžio 10 d., 21.18 val. buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (t. 3, b. l. 57).

2023 m. liepos 12 d. patikros sertifikate užfiksuota, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, kurio Nr. ARKL-0698, patikros sertifikato Nr. 1940907, galioja iki 2024 m. sausio 9 d., alkotesteris tinkamas naudoti (t. 3, b. l. 58).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. F. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, prieš tai kaltę pripažino iš dalies, kadangi nenorėjo sukeltų pasekmių. Pasak kaltinamojo jis pamena, jog užėjo policija, jis jų prašė, kad šie parodytų pažymėjimus, bet jie nenorėjo jų jam parodyti, jį atstūmė ir tada jis išsitraukė savo telefoną ir juo viską fiksavo. Kai pradėjo jų klausti, ko jie atėjo, šie klausė kas atsitiko, į ką jis atsakė, kad nieko ir tik pakeltu tonu kalbėjo su žmona. Po to policijos pareigūnas jį nustūmė, jis pargriuvo ant grindų, iškrito telefonas, jie pradėjo jam laužti rankas, kad uždėti antrankius. Jis pradėjo rėkti, kad nedėtų antrankių ir gal netyčia tuo metu padraskė merginą policininkę antrankiais. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo, nes juos iškvietė žmona. Ji juos iškvietė, nes jis buvo neblaivus, norėjo pasikalbėti, buvo vėlu jau, jie pradėjo garsiai kalbėtis. Jis tiesiog garsiai kalbėjo su žmona. Kad įvykio metu buvo agresyviai nusiteikęs, tai nežino, nes buvo neblaivus. Kai būna neblaivus, jeigu jam kas nors padaro ką nors, tada tampa agresyvus. Jam sukėlė skausmą, panaudojo dujų balionėlį, elektros šoką, todėl tapo agresyvus. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis nebuvo agresyvus, nenorėjo nieko mušti, nenorėjo rankų pakelti, nieko negalvojo. Kai atvyko policijos pareigūnai, ką jie jam sakė, nepamena. Nepamena, ar vykdė jų reikalavimus. Dėl kokių priežasčių pareigūnai naudojo dujų balionėlius, dėjo antrankius ir laužė rankas, tai dėl to, kad žmona juos iškvietė, jog jį nuramintų. Nepamena, kad pareigūnai būtų jo prašę nusiraminti. Nepamena, nes buvo pavartojęs alkoholio. Pripažįsta, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, ko pasėkoje, sužeidė vieną pareigūnę. Mano, kad su antrankiais subraižė pareigūnę. Galėjo gal atsitikrinai įspirti pareigūnai, tikrai nenorėjo specialiai sukelti fizinio skausmo. Neturi problemų su alkoholio vartojimu. Neturi priklausomybės alkoholio vartojimui. Dėl policijos pareigūnės civilinio ieškinio pripažįsta ir sutinka jį atlyginti. Dėl valstybinių įmonių pateiktų civilinių ieškinių, taip pat, sutinka. Tik nori paprašyti sumažinti sumą. Nori, kad šiek tiek būtų sumažinta pareigūnės civilinio ieškinio prašoma suma. Mano, kad truputį per didelė suma. Jis dirba (duomenys neskelbtini), užveda mašiną, kuri gamina popierinius paketus. Į mėnesį gauna (duomenys neskelbtini) Eur į rankas. Sutuoktinė (duomenys neskelbtini). Jis išlaiko šeimą. Vaikai gauna vaiko pinigus. Per mėnesį apytikslės pajamos su visomis išmokomis gaunasi apie (duomenys neskelbtini) Eur, iki (duomenys neskelbtini) Eur, bet tiek nebūna. Dėl buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai jie už jį moka mažiau nei įprasta, jį suteikė valstybė. Per mėnesį išlaidų susidaro, negali tiksliai atsakyti, būna vaikai suserga. Savo veiksmus vertina neigiamai, kai daug išgeria atsiranda visokių priežasčių. Jis gali atsisakyti alkoholio. Esminė konfliktų priežastis yra alkoholis. Jis dirba kiekvieną dieną po tris pamainas. Alkoholio dabar dažnai nevartoja. Darbe tikrina blaivumą kiekvieną dieną ateinant ir išeinant. Namuose alkoholio taip pat nebevartoja. Kad jam reikėtų gydymo, jam reikėtų kasdien gerti. Kad išgėręs alkoholio tampa agresyvus, tai ne, ne visada toks būna, per šventes jeigu išgeria – nieko nekliudo (t. 4, b. l. 9-17).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. K. parodė, kad turtinės žalos sumą – 500 Eur sudaro tai, kad dvi savaites ji buvo nedarbingume, negalėjo dirbti, kas yra pagrindinis jos pajamų šaltinis. Moralinė žala – 500 Eur atsirado dėl to, kad ji negalėjo atlikti savo įprasto gyvenimo būdo, negalėjo vairuoti, normaliai dirbti. Ji gavo nedarbingumo išmoką. Be policijos pareigūno užimamų pareigų ji jokios kitos veiklos nevykdo ir pajamas gauna tik iš policijos veiklos. Aptardama patirtą neturtinę žalą, G. K. nurodė, kad rankos sužalojimas buvo toks, kad iš pradžių dėl didelio šoko net nesuprato, kad ji buvo sužalota, o vėliau, kai asmuo buvo sulaikytas, ji nuėjo apsižiūrėti priemones, kadangi naudoja specialias priemones, ir apsižiūrėjus pamatė, kad ant plaštakos buvo didelis guzas ir didelė mėlynė. Ji pajautė didelį skausmą, negalėjo dvi savaites judinti dviejų pirštų, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur ji buvo apžiūrėta. Buvo sužalotas vienas vidurinis pirštas – kairės rankos pirštas, ji jo negalėjo judinti. Kažką lengvo ji galėjo pakelti po sužalojimo, bet jeigu reikėtų pakelti maišą ar sukti vairą, tai negalėjo dvi savaites to daryti, nes net ir po nedarbingumo dviejų savaičių dar buvo sunku kažką daryti su ta ranka. Ji nesikreipė į reabilitacijos įstaigas, taip pat nenešiojo jokio įtvaro, tiesiog pasitarė su savo šeimos gydytoja ir ji jai patarė vartoti vaistus nuo skausmo ir tepti tą vietą. Ji gavo kompensaciją iš policijos komisariato, kurią sudarė apie 1 000 Eur. Ji negavo kompensacijos už patirtą žalą (t. 4, b. l. 9-17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 5 d. įtariamuoju apklaustas M. F. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Lietuvių kalbos nesupranta, nemoka, pageidauja parodymus duoti rusų kalba. Lietuvoje gyvena 2 metus, dirba, gyvena kartu su žmona ir penkiais vaikais. Gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis vienintelis išlaiko šeimą – žmoną ir penkis vaikus, žmona yra (duomenys neskelbtini). Jam yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. 2025 m. sausio 4 d., vakare, būdamas namuose, išgėrė alkoholio, gėrė vienas, išgėrė apie 400-500 ml degtinės. Žmona negėrė. Pamačiusi jį girtą, žmona ėmė priekaištauti ir vėlai vakare iškvietė policiją. Kiek buvo valandų, nepamena. Tarp jo ir žmonos jokie konfliktai nekilo, nežino, kodėl ji iškvietė policiją, mano, tiesiog supyko, kad vėl buvo išgėręs, nors tarėsi, kad alkoholio jis nevartos. Prisimena, kad atvykę pareigūnai patikrino jo blaivumą. Kadangi buvo išgėręs, gerai visų aplinkybių nepamena. Neprisimena, kad vadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais ar keikėsi, tačiau taip galėjo būti. Taip pat prisimena, kad prieš jį buvo panaudotas elektrošokas, tačiau neprisimena dėl kokių priežasčių. Galimai, kai jam dėjo antrankius, jis priešinosi, stangrino rankas, gali būti, kad besipriešindamas netyčia užgavo policijos pareigūnės ranką, tačiau būtent šito momento nepamena. Nori pasakyti, kad jei sužeidė policijos pareigūnus, tai padarė netyčia, nesiekė sužaloti ar sukelti jiems skausmo, galimai jo toks elgesys buvo dėl girtumo. Dėl savo elgesio labai gailisi, norėtų policijos pareigūnų atsiprašyti ir jei sukėlė žalą, ją atlyginti, žino, kad jo elgesys netinkamas, tačiau pabrėžia, kad taip pasielgė nespecialiai, o dėl girtumo. Jis yra informuotas, kad jam yra išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, žino, kad 15 parų negali gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ir negali artintis prie žmonos A. F.. Prašo jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę (t. 3, b. l. 20-23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 7 d. įtariamuoju apklaustas M. F. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Kaip suprato, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl 2-jų nusikalstamų veikų. Savo kaltės dėl 2-o įvykio – pasipriešinimo policijos pareigūnei, nepripažįsta, nes nesutinka, kad tai buvo tyčinis veiksmas. Kaip jam paaiškinta, prie pirmo įvykio prisidėjo antras įvykis, nes nepraėjo vieneri metai nuo susitaikymo. Taigi dėl jam inkriminuojamo pasipriešinimo, savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes nebuvo jokios tyčios sužaloti kurį nors iš policijos pareigūnų. Galėjo sužaloti, kaip suprato pareigūnę, neatsargiai elgdamasis – muistydamasis sulaikymo metu, nes nenorėjo, kad būtų sulaikytas, atskirtas nuo šeimos. Mano, kad policininkai kažkaip kitaip turėjo su juo pasielgti, jis nesmurtavo, policijos pareigūnas supyko, kad jis jį pradėjo filmuoti, jį pastūmė, jis nukrito, toliau filmavo, policijos pareigūnas tai pamatęs, išmušė telefoną ir norėjo surakinti jam antrankiais rankas. Jam skaudėjo, jis muistėsi, net ramiai sakė, kad nedėtų jam antrankių, kad galima viską išspręsti ramiai. Patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodė apklausiamas 2025 m. sausio 5 d. Šio įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio, bet taip nėra priklausomas nuo jo, jam gydytis nuo alkoholizmo nereikia. Šiuo metu gyvena su savo šeima. Viskas pas juos yra gerai. Susipažinęs su apklausos protokolu papildomai pats įrašė, kad pamiršo nurodyti aplinkybes, kad sulaikymo metu, policininkai, naudodami fizinę jėgą, padarė jam dešinės kojos sužalojimą, jis dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką ir gavo nedarbingumą dviem dienom (t. 3, b. l. 32-35).????

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiąja patrule. 2025 m. sausio 4 d., apie 00.48 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. S., tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, šaukiniu „V1750“ iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis M. F. konfliktuoja, trukdo ilsėtis, agresyvus. Namuose yra 5 mažamečiai vaikai. GMP nereikalinga. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. F., kartu su ja buvo nepilnamečiai vaikai. Taip pat bute buvo A. F. vyras M. F.. Užėjus į kambarį, kuriame buvo M. F., akivaizdžiai matėsi, jog jis yra agresyviai nusiteikęs ir neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasiūlius pasitikrinti alkoholio matuokliu, M. F. kategoriškai atsisakė. Kolega S. S. pasiliko su M. F., o ji nuėjo bendrauti su pranešėja A. F., kuri paaiškino, kad M. F. kabinėjasi prie vaikų, varinėja vaikus ir ją iš vieno kambario į kitą, naudoja psichologinį smurtą bei spaudimą. Įvertinus pateiktą pranešėjos informaciją, buvo nuspręsta pildyti smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą. Tada ją pakvietė kolega S. S. pas agresyviai nusiteikusį asmenį, kuris nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atsitraukti, laikytis atstumo, nešūkauti bei neliesti pareigūnų. Agresyviai nusiteikęs M. F. norėjo juos išvaryti iš buto, ko pasėkoje, pastūmė kolegą S. S.. M. F. pradėjo neadekvačiai elgtis, filmuoti ir aiškinti, kad jie neturi teisės būti bute. Kadangi M. F. jų atžvilgiu agresyvėjo ir elgėsi toliau neprognozuojamai ir neadekvačiai, jo ir jų saugumui buvo nuspręsta panaudoti spec. priemonę – antrankius ir uždėti juos M. F.. Pradėjus naudoti spec. priemonę, M. F. pradėjo stangrinti rankas, uždėjus vieną pusę antrankių ant dešinės rankos, M. F. pradėjo priešintis, dar labiau stangrinti rankas, pastūmė S. S.. Prieš M. F. buvo panaudota kovinių imtynių veiksmai, asmuo buvo parverstas ant grindų. Grumtynių metu buvo panaudota spec. priemonė – dujos, dėl kurių asmuo pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo šūkauti bei kojomis spyrė tiek į ją, tiek į jo kolegą. Negali pasakyti kuriuo metu, tačiau M. F. spirdamas pataikė jai į kairės rankos plaštaką, ji jautė pakankamai stiprų fizinį skausmą, tačiau nekreipė dėmesio ir toliau katu su kolega bandė sulaikyti M. F.. Kadangi asmuo nevykdė jų teisėtų reikalavimų, priešinosi ir kojomis siekė juos apspardyti, ji panaudojo spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taser“, iššaunant iš užtaiso esančius adatinius elektrodus. Pataikius spec. priemone „Taser“ užtaisą į M. F. pilvo sritį, asmuo nukrito ant grindų ir iš karto atsistojo. Vykstant grumtynėms, radijo stotimi ji iškvietė dar vieną ekipažą į pagalbą ir pakeitė elektros impulsinio prietaiso „Taser“ užtaisą ir į minėtą asmenį šovė dar kartą. Panaudojimas buvo neveiksmingas, kadangi asmuo iš karto ištraukė kontaktus. Kolega S. S. laikė asmenį ant grindų, ko pasėkoje, dar kartą buvo panaudota spec. priemonė – dujos. Panaudojus dujas, jos pateko S. S. į veido sritį. Atvykęs pastiprinimas „V1871“ padėjo M. F. uždėti spec. priemonę – antrankius. Taip pat, į vietą atvyko ekipažas „V1713“, kurie paėmė jų automobilį „V1750“, kadangi po grumtynių pastebėjo, kad ant kairės rankos plaštakos matėsi patinimas (ranka pradėjo tinti), atsirado melsva dėmė, matėsi stiprus įbrėžimas. Dėl to, kad jautė didelį skausmą, į vietą buvo iškviesta GMP brigada, kuri apžiūrėjo ranką bei S. S. akį ir nusprendė pristatyti ją, bei kolegą S. S. į ligoninę. Ligoninėje jai buvo diagnozuotas stiprus rankos sumušimas. Dėl šio sumušimo ji laikinai negalėjo lankstyti kairės rankos riešo bei plaštakos, nes ranka buvo sutinusi bei nuolatos ją skaudėjo. Po šio įvykio jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl rankos sumušimo, kuris jai buvo tęsiamas apie 12 dienų. Šiuo metu į tarnybą grįžo, liekamųjų reiškinių neliko, tačiau norėtų pabrėžti, kad ji mano, jog M. F. savo veiksmais jai padarė 1 000 Eur neturtinę (moralinę) žalą, nes dėl jo tiesioginių veiksmų, jai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, tačiau atsirado ir moraliniai išgyvenimai, sutriko įprastas gyvenimo ritmas, t. y. dėl to, kad negalėjo įprastai valdyti rankos, negalėjo vairuoti, sportuoti ir užsiimti kita, ne tik su darbo funkcijomis susijusia veikla (t. 2, b. l. 50-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus Vyriausiuoju patruliu. 2025 m. sausio 4 d., apie 00.48 val., dirbant kartu su vyriausiąja patrule G. K., tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, kurio šaukinys „V1750“, gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjos vyras M. F. konfliktuoja, trukdo ilsėtis, agresyvus. Namuose yra 5 mažamečiai vaikai. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. F., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sutuoktinis triukšmauja, trukdo ilsėtis. Užėjus į kambarį, kuriame buvo M. F., akivaizdžiai matėsi, jog jis yra agresyviai nusiteikęs ir neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, pasiūlius pasitikrinti alkoholio matuokliu, M. F. kategoriškai atsisakė. Įvertinus pranešėjos pateiktą informaciją, buvo nuspręsta pildyti smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą. Tuo metu, kuomet kolegė G. K. bendravo su pranešėja bei pildė dokumentus, M. F. pradėjo elgtis agresyviai, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atsitraukti, laikytis atstumo, nešūkauti bei neliesti pareigūnų. Jie su M. F. kalbėjo rusų kalba ir privalomus nurodymus jam išsakė rusų kalba. Agresyviai nusiteikęs M. F. norėjo juos išvaryti iš buto ir jį stipriai pastūmė. M. F. pradėjo neadekvačiai elgtis, filmuoti ir aiškinti, kad jie neturi teisės būti bute. Kadangi M. F. jų atžvilgiu agresyvėjo ir elgėsi toliau neprognozuojamai ir neadekvačiai, jo ir jų saugumui buvo nuspręsta panaudoti spec. priemonę – antrankius ir uždėti. Bandant uždėti antrankius, M. F. pradėjo stanginti rankas, uždėjus vieną pusę antrankių ant dešinės rankos, M. F. pradėjo priešintis, dar labiau stangrinti rankas, bandė išsisukti bei jį nustumti. Prieš M. F. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, asmuo buvo parverstas ant grindų. Grumtynių metu buvo panaudota spec. priemonė – dujos, dėl kurių asmuo pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo šūkauti bei kojomis spyrė tiek į jį, tiek į jo kolegę. Negali pasakyti kuriuo metu, tačiau M. F. spirdamas pataikė į kolegės kairės rankos plaštaką. Kadangi asmuo nevykdė jų teisėtų reikalavimų, priešinosi ir bandė juos apspardyti, G. K. panaudojo spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir iššovė iš užtaiso esančius adatinius elektrodus. Spec. priemonės „Taser“ užtaisą pataikius į M. F. pilvo sritį, asmuo nukrito ant grindų ir iš karto atsistojo. Vykstant grumtynėms, kolegė radijo stotimi iškvietė dar vieną ekipažą į pagalbą ir į minėtą asmenį šovė dar kartą (panaudojo el. impulsinį pritaisą „Taser“). Panaudojimas buvo neveiksmingas, kadangi asmuo iš karto ištraukė kontaktus. Jis laikė asmenį ant grindų, o kolegė dar kartą panaudojo spec. priemonę – dujas. Panaudojus dujas, jos taip pat pateko ir jam į veido sritį. Atvykęs pastiprinimas „V1871“ padėjo M. F. sulaikyti ir uždėti spec. priemonę – antrankius. Taip pat į vietą atvyko ekipažas „V1713“, kurie paėmė jų automobilį „V1750“, kadangi po įvykio į įvykio vietą buvo iškviesta GMP brigada, kuri apžiūrėjo kolegės ranką, bei jo akį (dėl dujų poveikio) ir nusprendė juos pristatyti į ligoninę. Ligoninėje jam buvo tiesiog sulašinti lašiukai, tačiau jokių tyrimų atlikta nebuvo. Po šio įvykio jis tarnybos nebetęsė, nes tiesiog baigė tarnybą pagal grafiką. Jokių liekamųjų reiškinių dėl dujų poveikio jam nebuvo, jokių kitų sužalojimų M. F. jam nepadarė. Dėl šio įvykio jis nenukentėjo ir nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. Į savo šeimos gydytoją nesikreipė ir nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo (t. 2, b. l. 57-60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. F. parodė, kad M. F. yra jos sutuoktinis, santuokoje gyvena 19 metų, abu yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. Nuo 2022 m. pabaigos gyvena Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). M. F. paprastai yra ramus žmogus, tačiau išgėręs tampa emocionalus ir kartais būna agresyvus. 2025 m. sausio 5 d. jis grįžo iš darbo išgėręs ir jau buvo piktas. Jis būdamas namuose pradėjo reikšti pretenzijas viskam, kabinėtis prie jos, sakyti, kad jam viskas čia nepatinka. Ji prašė jo nusiraminti ir eiti miegoti, tačiau jis nenurimo. Kaip vėliau paaiškėjo, tokio jo elgesio priežastis buvo problemos su likusiais giminėmis (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu jis jai to nesakė. Ji jo primygtinai prašė nusiraminti ir pasakė, kad jeigu nenusiramins, ji iškvies policiją. Jis ja nepatikėjo ir toliau reiškė nepasitenkinimą viskuo, trukdė vaikams ilsėtis, todėl ji nebežinodama ką daryti, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai norėjo su ja pasikalbėti atskirai ir ji su pareigūne buvo kambaryje, kur ji planšetiniame kompiuteryje pildė dokumentus, o M. F. su policijos pareigūnu kalbėjo kitame kambaryje. Kaip suprato, tarp jo su policijos pareigūnu įvyko susistumdymas ir policijos pareigūnas, kuris buvo su M. F., paprašė policijos pareigūnės, kuri buvo su ja, pagalbos. Kadangi ji buvo kambaryje, o konfliktas su policijos pareigūnais vyko kitame kambaryje, ji detaliai nematė kas, kam ir kiek kartų spyrė ar trenkė, tačiau matė, kad policijos pareigūnai bandė užlaužti M. F. rankas už nugaros, o jis nesileido ir priešinosi. M. F. buvo pargriautas ant grindų kambaryje, o ji stovėjo koridoriuje ir matė, kaip policijos pareigūnė šovė iš elektros impulsinio prietaiso į M. F., tačiau M. F. vis vien nepasidavė, tuomet ji užsitaisė ir dar kartą šovė. M. F. vis vien priešinosi ir moteris papurškė dujų M. F. į veidą, po to, radijo stotimi iškvietė pastiprinimą. Neužilgo atvyko antras ekipažas ir jiems visiems pavyko sulaikyti M. F., uždėti antrankius ir jis buvo išvežtas į areštinę. Po to, kai M. F. buvo sulaikytas ir išvežtas, ji matė ant policijos pareigūnės rankos patinimą ir įbrėžimą. Ant kurios rankos, tiksliai pasakyti negali. Kadangi jai medikų pagalbos nereikėjo, GMP pas juos atvykusi nebuvo, ar ją kvietė policijos pareigūnams apžiūrėti, pasakyti negali. Po šio įvykio M. F. padarė išvadas, nebevartoja alkoholio, namuose konfliktų nebekyla. Kadangi jis vienas išlaiko jų 7 asmenų šeimą, prašo stipriai jo nebausti (t. 2, b. l. 62-64).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2025 m. sausio 5 d. išraše užfiksuota, kad 2025 m. sausio 5 d., 02.52 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja B. pranešė, kad 02.13 val., GMP į ligoninę pristatė G. K., kuri paaiškino, kad nukentėjo darbe sulaikant asmenį, adresu (duomenys neskelbtini). Diagnozuotas kairės plaštakos sumušimas. Suteikus pagalbą, išleista (t. 2, b. l. 16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos Penktojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. K. 2025 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. sausio 4 d., 00.48 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. S., tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, šaukiniu „V1750“, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, „Girtas sutuoktinis M. F., (duomenys neskelbtini) metų, konfliktuoja, trukdo ilsėtis, agresyvus. Namuose yra 5 mažamečiai vaikai. GMP nereikalinga. Laukia.“ Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja A. F., (duomenys neskelbtini) pilietė, kartu su ja buvo vaikai M. F., D. F., A. F., O. F., V. F.. Taip pat bute buvo A. F. vyras M. F.. Užėjus į kambarį, kuriame buvo M. F., akivaizdžiai matėsi, jog jis yra agresyviai nusiteikęs ir neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasiūlius pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, M. F. kategoriškai atsisakė. Kolega S. S. pasiliko su M. F., o ji nuėjo bendrauti su pranešėja A. F., kuri paaiškino, kad M. F. kabinėjasi prie vaikų, varinėja vaikus ir ją iš vieno kambario į kitą, naudoja psichologinį smurtą bei spaudimą. Įvertinus pateiktą pranešėjos informaciją, buvo nuspręsta pildyti smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą. Tada G. K. pakvietė kolega S. S. pas agresyviai nusiteikusį asmenį, kuris nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atsitraukti, laikytis atstumo, nešūkauti bei neliesti pareigūnų. Agresyviai nusiteikęs M. F. norėjo policijos pareigūnus išvaryti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, pastūmė kolegą S. S.. M. F. pradėjo neadekvačiai elgtis, filmuoti ir aiškinti, kad policijos pareigūnai neturi teisės būti bute. Kadangi M. F. policijos pareigūnų atžvilgiu agresyvėjo ir elgėsi toliau neprognozuojamai ir neadekvačiai, buvo nuspręsta jo ir policijos pareigūnų saugumui panaudoti spec. priemonę – antrankius ir uždėti juos M. F.. Pradėjus naudoti spec. priemonę, M. F. pradėjo strangrinti rankas, pastūmė S. S.. Prieš M. F. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, asmuo buvo parverstas ant grindų. Grumtynių metu buvo panaudota spec. priemonė – dujos, dėl kurių asmuo pasidarė ar agresyvesnis, pradėjo šūkauti bei kojomis bandė apspardyti policijos pareigūnus. Kadangi asmuo nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, priešinosi ir kojomis siekė apspardyti, buvo panaudota spec. priemonė – elektros impulsinis prietaisas „Taser“, iššaunant iš užtaiso esančius adatinius elektrodus. Pataikius spec. priemonę „Taser“ užtaisą į M. F. pilvo sritį, asmuo nukrito ant grindų ir iš karto stojosi ant kojų, bandant jam uždėti antrankius ant kitos rankos, asmuo sustangrino rankas bei suėmęs antrankius juos laikė, dėl ko buvo sudėtinga uždėti. Dedant antrankius ir asmeniui toliau priešinantis, G. K. pajuto kairės rankos plaštakos viršutinėje dalyje stiprų fizinį skausmą. Vykstant grumtynėms, ji iškvietė dar vieną ekipažą į pagalbą ir pakeitė elektros šoko užtaisą ir į minėtą asmenį šovė dar kartą. Panaudojimas buvo neveiksmingas, kadangi asmuo iš karto ištraukė kontaktus. Kolega S. S. laikė asmenį ant grindų, ko pasėkoje, dar kartą buvo panaudota spec. priemonė – dujos. Panaudojus dujas, jos pateko S. S. į veido sritį. Atvykęs pastiprinimas „V1871“ padėjo M. F. uždėti spec. priemonę – antrankius. Taip pat, į vietą atvyko ekipažas „V1713“, kurie paėmė G. K. ir S. S. automobilį „V1750“, kadangi po grumtynių ji (G. K.) pastebėjo, kad ant kairės rankos plaštakos matosi patinimas (ranka pradėjo tinti), atsirado melsva dėmė, matėsi stiprus įbrėžimas. Dėl to, kad buvo juntamas didelis skausmas, į vietą buvo iškviesta GMP brigada 0895, kurie apžiūrėjo ranką bei S. S. akį ir nusprendė pristatyti ją bei kolegą S. S. dėl akies apžiūrėjimo, praplovimo ir rankos rentgeno į RVUL (t. 2, b. l. 17-18).

Įvykio vietos 2025 m. sausio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas penkių aukšto gyvenamojo namo trečiame aukšte butas, pažymėtas (duomenys neskelbtini). Pakilus laiptais į trečią gyvenamojo namo aukštą, matomos šviesios spalvos durys. Durys apžiūros metu buvo uždarytos. Virš šviesių durų matomas skaičius (duomenys neskelbtini), durų kairėje pusėje matosi tamsios spalvos durų skambutis. Atidarius duris, priešais, matomos šviesios spalvos durys, durys apžiūros metu atidarytos. Praėjus tiesiai pro atidarytas duris, ant grindų, matomas pripučiamas čiužinys, ant kurio įvairios paskirties daiktai, kambario kairėje pusėje matomas tamsios spalvos lagaminas, šalia jo – įvairios paskirties daiktai. Kambario dešinėje pusėje, ant grindų, matomi įvairios paskirties daiktai. Toliau praėjus į kambarį, po dešine puse – šviesios spalvos stalas, ant kurio įvairios paskirties daiktai, ant grindų pastatyta buitinė technika bei įvairios paskirties daiktai. Kambarys yra netvarkingas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 2, b. l. 19- 26).

Kitų objektų (vaizdo ir garso įrašų) 2025 m. balandžio 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 2 vnt. BPC skambučių įrašai, 3 vnt. kūno kamerų įrašai. Apžiūrėtas BPC skambučio įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92343739899, skambučio pradžia 2025-01-05 00 44 16). Įrašo trukmė – 01.29 min. Pateiktas oficialus įrašo vertimas. Moteris: Neliesk, nedaužyk durų, pasakiau. Operatorius 112: 112. Moteris: Alio. Labas. Operatorius 112: Labas vakaras. Sakykit, kas nutiko. Moteris: Vyras neleidžia mums miegoti, prisigėręs pradeda kelti triukšmą. Operatorius 112: Koks adresas? Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorius 112: (duomenys neskelbtini), taip? Moteris: (duomenys neskelbtini), taip, butas (duomenys neskelbtini). Operatorius 112: (duomenys neskelbtini), koks butas? Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorius 112: (duomenys neskelbtini)? Moteris: Taip. Operatorius 112: Koks jūsų vardas? Moteris: A. Operatorius 112: A. Pavardė? Moteris: F.. Operatorius 112: F.? Moteris: Taip. Operatorius 112: O jūsų vyro vardas? Moteris: M. F.. Operatorius 112: M. F.? Operatorius 112: Koks vardas? Moteris: M. Operatorius 112: M. F.? Moteris: Taip. Operatorius 112: Kiek metų vyrui? Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorius 112: Kiek nepilnamečių yra namuose? Moteris: Penki. Operatorius 112: Penki vaikai, ar ne? Moteris: Taip. Operatorius 112: Jis girtas, ką jis dabar veikia? Moteris: Jis vaikšto aplinkui, šaukia ant visų, spaudžia morališkai, vaikai bijo miegoti. Jau 12 valanda, mes negalime jo nuraminti. Operatorius 112: Jums reikia greitosios pagalbos, ar ne? Moteris: Ne, ne. Operatorius 112: Koks įėjimo kodas? Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorius 112: Gerai, laukite policijos. Moteris: Ačiū. Apžiūrėtas BPC skambučio įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92343739899), skambučio pradžia 2025-01-05 01 01 24)“. Įrašo trukmė – 01.28 min. Pateiktas oficialus įrašo vertimas. Operatorius 112: 112. Moteris: Alio. Labas vakaras. Operatorius 112: Labas vakaras. Moteris: Aš ką tik iškviečiau policiją į (duomenys neskelbtini). Vyras neleidžia mums miegoti, jis prisigėrė ir triukšmauja. Aš girdžiu, jis užsirakino kambaryje ir sako: „aaa, aaa“, aš nežinau, kad jis ten nenusižudytų ten sėdėdamas. Ar galima ir greitąją pagalbą čia atsiųsti? Operatorius 112: Jums reikia greitosios pagalbos, taip? Moteris: Taip. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas. Operatorius 112: Taip, tai jūs girdite kaip jis užsirakino kambaryje ir... Moteris: O, atvyko policija, tyliai, tyliai. Operatorius 112: O greitosios pagalvos jums ten reikės? Alio?

Apžiūrėtas BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250105-012222UTC+0200“. Įrašo trukmė – 02.27 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, prastos kokybės vaizdas. Matoma, kaip pareigūnas patalpoje grumiasi su besipriešinančiu rusakalbiu vyru. Matoma, kaip pareigūnas laiko dešinę vyro ranką, ant kurios jau uždėti antrankiai. Tuomet fone girdimas pareigūnės balsas, kuris radijo ryšiu kviečia pagalbą. Besipriešinantis vyras vartoja necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, tuomet pareigūnas pareikalauja, jog vyras duotų kitą ranką, bet vyras nevykdo pareigūno reikalavimų ir priešinasi toliau. Po to, girdimas pareigūnės balsas, kuris įspėją vyrą, jog bus panaudotas elektro impulsinis prietaisas „Taser“. Vyras toliau priešinasi, rėkauja bei keikiasi, tuomet pareigūnė sušunka: „Tazeris“ bei panaudoja prietaisą. Vyras nugriūna ant žemės, tačiau pareigūnui paėmus už rankos vyras, toliau stangrina rankas bei neleidžia uždėti antrankių ant kitos rankos, toliau priešinasi pareigūnams. Apžiūrėtas BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250105-012512UTC+0200“. Įrašo trukmė – 12.27 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, prastos kokybės vaizdas. Įraše matoma, kaip pareigūnas patalpoje grumiasi su besipriešinančiu rusakalbiu vyru. Vaizdo įraše girdima, kaip pareigūnas pasako: „naudok“, po to fone girdimas pareigūnės balsas, kuris sušunka: „dujos“. Po to matoma, kaip pareigūnas šiek tiek atsitraukia, bet iš karto paima už vyro rankos, kurią laiko stovėdamas vyrui už nugaros. Pareigūnas laiko vyrą, kol atvyksta kitas pareigūnų ekipažas, kuris padeda surakinti besipriešinantį vyrą. Apie 04.00 min. patikrina ar sulaikytas vyras gyvas. Po to atvyksta dar vienas pareigūnų ekipažas. Pareigūnas prieina prie kambario durų, kuriame matoma moteris, vilkinti mėlynos spalvos marškinėlius, pareigūnas pasiteirauja ar vandens turi, moteris nurodo virtuvėje esančią kriauklę. Po to girdima, kaip pareigūnai kalbasi tarpusavyje, pareigūnas papasakojo, jog uždėjus antrankius vyras susikabino rankomis, ko pasėkoje nepavyko uždėti antrankių ant kitos rankos. Apie 07.00 min., kitas pareigūnas apžiūri sulaikytą vyrą bei bando ištraukti elektro impulsinio prietaiso užtaiso elektrodus. Po to pareigūnas išeina iš buto į koridorių, kuriame radijo stotele iškviečia medikus, jog iš vyro išimtų likusius užtaiso elektrodus bei apžiūrėtų jį patį dėl į akis patekusių dujų. Po to matoma, kaip pareigūnai bando išvesti sulaikytą vyrą. Po to matoma, kaip pareigūnas leidžiasi laiptais link lauko durų. Apžiūrėtas BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250105-012851UTC+0200“. Įrašo trukmė – 17.26 min. Matomas spalvotas, prastos kokybės, tamsiu paros metu užfiksuotas vaizdas. Įraše matoma, kaip pareigūnas bėga link daugiabučio namo laiptinės, įėjus į laiptinę, pareigūnas pakyla laiptais ir užeina į butą, kuriame matomas ant žemės gulintis antrankiais surakintas vyras, vilkintis juodos spalvos drabužiais bei aplink stovinčius policijos pareigūnus. Pareigūnas pasiteirauja kas įvyko, bute stovinti pareigūnė nurodė, kad panaudotas elektro impulsinis prietaisas nepadėjo sulaikyti vyro. Taip pat nurodė, jog kitame kambaryje yra 5 mažamečiai vaikai. Po to, pareigūnas apžiūri butą, kuriame kitame kambaryje matoma moteris, šviesių plaukų, vilkinti mėlynos spalvos marškinėlius bei dėvinti pilkos spalvos kelnes, tuomet bando atidaryti koridoriaus gale esančias duris, tačiau jos užrakintos. Tuomet moteris paprašo už durų esančių vaikų atrakinti duris, atidarius duris viduje matomi 5 mažamečiai vaikai. Po to pareigūnas grįžta prie kitų įvykio vietoje esančių pareigūnų. Tuomet girdima, kaip pareigūnė pasakoja, jog pradėjus vyrui priešintis, pareigūnai nusprendė sulaikinėti vyrą, ko pasėkoje buvo panaudotas elektro impulsinis prietaisas, kuris buvo neefektyvus. Po to pareigūnas apžiūri vyrą bei bando ištraukti elektro impulsinio prietaiso užtaiso elektrodus. Į pilvo sritį pataikiusio elektrodo nepavyksta išimti, nes įsmigęs po oda. Tuomet pareigūnė pasiūlo palikti įsmigusį elektrodą bei iškviesti medikus, jog išimtų iš vyro elektrodą bei apžiūrėtų pareigūnę, nes ant kairės rankos po grumtynių iškilęs guzas. Po to pareigūnai išveda vyrą ir pasodina į tarnybinį automobilį. Tuomet vyras su pareigūnais kalbasi mišria (duomenys neskelbtini) kalba. Pateikiamas oficialus pokalbio vertimas. Sulaikytas asmuo: Gydytojas yra? Pareigūnas: Važiuoja, važiuoja. Sulaikytas asmuo: Jeigu yra, tai kodėl neištraukė? Pareigūnas: Važiuoja, zondą tau ištrauks. Sulaikytas asmuo: Kodėl, už ką, (necenzūrinis žodis)? Už ką jūs mane? Pareigūnas: Už ką? Sulaikytas asmuo: Jūs už ką man išlaužėte rankas dabar, už ką? Pareigūnas: Nežinau, ko gero todėl, kad blogas buvote. Sulaikytas asmuo: Ką – aš blogas? Pareigūnas: Jisai (duomenys neskelbtini)? Sulaikytas asmuo: Žinoma. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: A... Sulaikytas asmuo: Nu... Pareigūnas: Nu... Sulaikytas asmuo: Nu... Jūs neturite teisės manęs sodinti į kamerą. Pareigūnas: Kodėl? Sulaikytas asmuo: Na todėl, aš taip galvoju... Pareigūnas: O ką mums dabar daryti? Sulaikytas asmuo: O ką aš padariau? Aš kai ką blogo padariau? Ką aš pažeidžiau? Ir ką aš pažeidžiau? Ką gi aš pažeidžiau? Pareigūnas: Jis reikalavimų nevykdė. Sulaikytas asmuo: Ką aš pažeidžiau? Madmuazelei sudaviau? Ar aš kažką pažeidžiau? Pareigūnė: Mes ne šiaip sau šovėme. Sulaikytas asmuo: A, na taip... Ir aš kažką pažeidžiau? Pareigūnė: Pažeidėte. Sulaikytas asmuo: Pasakykite, ką aš pažeidžiau? Pareigūnė: Kaip gi jums pasakyti? Sulaikytas asmuo: Na ką? Man pasakykite, man išaiškinkite, kad aš žinočiau. Kažkur važiuoti... Kuria kryptimi. Kam? Na, man gali kas nors paaiškinti? Ar gali? Aš esu sulaikytas? Pareigūnas: Taip. Sulaikytas asmuo: Kokiu pagrindu esu sulaikytas? Pareigūnas: Na, štai taip. Atvažiavome sulaikyti. Sulaikytas asmuo: Na... Atvažiavote ir sulaikėte. Gerai. Uždėjote antrankius, metėte. Tiek to. Bet ką aš pažeidžiau? Pareigūnas: A... Sulaikytas asmuo: Na? Pareigūnas: Pakartok. Sulaikytas asmuo: Pakartoti. A... bulves aš ne taip iškasiau, a ne? Pareigūnas: Ką jis padarė? Sulaikytas asmuo: Na tai o kaip? Negalite. Patikrinkite, rytoj <...>. Pareigūnas: Jūs pasipriešinote. Sulaikytas asmuo: Na kaip? Ką reiškia, aš pasipriešinau? Aš nesipriešinau. Pareigūnas: O kodėl į tave iš tazerio šaudė? Sulaikytas asmuo: Aš nežinau. Jie gal negalėjo tiesiog susikalbėti su manimi. Štai, kame reikalas. Pareigūnas: O kuo jūs kitoks žmogus? Ar tam, kad su jumis susikalbėti, reikia kažkokius atskirus apmokymus praeiti? Sulaikytas asmuo: Ar aš esu sulaikytas? Pareigūnas: Taip. Sulaikytas asmuo: Taip, viskas. Gerai. Kokiu pagrindu aš esu sulaikytas? Pareigūnas: Už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Sulaikytas asmuo: Aš nesipriešinau. Pareigūnas: O aš sakau, kad priešinotės. Sulaikytas asmuo: Gerai, tiek to. Štai ką... Pareigūnas: Gerai, tiek to, mes jau išaiškinome, dėl ko jūs buvote sulaikytas. Dėl to, kad jūs pasipriešinote policijos pareigūnams. Sulaikytas asmuo: Aš pasipriešinau? Gerai, tiek to. Ar aš galiu advokatą? Pareigūnas: Taip. Sulaikytas asmuo: Aš turiu advokatą. Pareigūnas: Na štai, puiku. Sulaikytas asmuo: Taigi, aš kol kas... Jūs mane iš čia neišvežkite, kol... Pareigūnas: Ne, mes jus iš čia išvešime, važiuosite į laikino sulaikymo patalpą iš iškviesite savo advokatą. Sulaikytas asmuo: Gerai jau. Na o galima... Pareigūnas: Tu nejudėk geriau. Sulaikytas asmuo: Taip. Pareigūnė: Pakentėk <...>. Sulaikytas asmuo: (juokiasi) Na būtent. Žmogau – jūs pasakykite man – kam? Oi. Žmogau – jūs kietas, štai kame reikalas. Galima man <...> Ei, žmogau, o ką jūs ten <...> Galima man telefoną paimti? Pareigūnas: Palauk, medikai tau ištrauks zondą, kad... Pas tave štai čia zondas įstrigo. Pažiūrėk. Sulaikytas asmuo: Tai jūsų kolega šaudė. Aš turiu omenyje... Ar man galima? Pareigūnas: Vėliau. Sulaikytas asmuo: Tu labai jau rūstus. Galite man... Pareigūnas: Uždėk gaubtuvą, kad galva nenušaltų. Pareigūnas: Šalta? Sulaikytas asmuo: Taigi ne, nešalta. Nagi, aš laukiu advokato <...>. Pareigūnė: (juokiasi). Sulaikytas asmuo: Madmuazele - galima advokatą? Pareigūnė: Galima. Sulaikytas asmuo: Na štai. Aš laukiu jo. Šiam momentui, jeigu jūs, aišku... Na štai... Vyras yra toks... Žmogau – kaip ir tironą, tokio didelio tirono... Kad, žinote, jeigu policija ieško normalių, tai juos iš tikrųjų ir ieško. O kaip ir, kai suranda tokį silpną, tai jam galima ir antrankius uždėti, mesti, ir kaip ir kam? Na, nedarykite sau gėdos tiesiog. Na tikrai, na nedarykite sau gėdos. Aš gi paprastas žmogus esu, štai kame reikalas. Ir policija... <...>. Sulaikytas asmuo: Na, aš tuojau. A... (necenzūrinis žodis). A... Pareigūnas: Viskas, jau ištraukė. 00:16:03 laiku – Greitosios pagalbos darbuotojas: Atsisėsk tiesiai, reikia išdezinfekuoti (t. 2, b. l. 32-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 592/2025 (01) konstatuota: 1) G. K. kūne konstatuotas kairės plaštakos sumušimas pasireiškęs kairio delnakaulio srities patinimu ir odos nubrozdinimu. Sužalojimas padarytas kietu daiktu, galimai paveikiant kairės plaštakos III delnakaulio srities odą kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galimai padarytas kelių valandų bėgyje iki apžiūros VšĮ RVUL 2025 m. sausio 5 d.; 2) G. K. kūne konstatuotas kairės plaštakos sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą; 3) G. K. kūne konstatuotas kairės plaštakos sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4) G. K. kūne konstatuotas kairės plaštakos sumušimas pasireiškęs kairio delnakaulio srities patinimu ir odos nubrozdinimu, padarytas kietu daiktu. Specifiniai žalojančio daikto požymiai medicinos dokumentuose neaprašyti, arba neužsifiksavo kūne; 5) Sužalojimų lokalizacija kūne, ar jų makromorfologinis vaizdas nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu; 6) G. K. kūne konstatuotas kairės plaštakos sumušimas pasireiškęs kairio delnakaulio srities patinimu ir odos nubrozdinimu galėjo susidaryti atsitrenkus į kietą paviršių (t. 2, b. l. 44-46).

Alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0129 išraše matyti, kad M. F. 2025 m. sausio 5 d., 04.04 val. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas (t. 3, b. l. 59).

2024 m. rugpjūčio 26 d. patikros sertifikate užfiksuota, kad alkotesterio „Alcotest 6810“, kurio Nr. ARAA-0129, patikros sertifikato Nr. 2195896, galioja iki 2025 m. vasario 23 d., alkotesteris yra tinkamas naudoti (t. 3, b. l. 60).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje, nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos sugretinęs tarpusavyje, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad M. F. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis M. F. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtindamas, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. F.. Kaltinamasis, aptardamas jam inkriminuotos ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, detalizavo, kad 2023 m. gruodžio 10 d., jis, o taip pat ir jo sutuoktinė, vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje įvyko konfliktas, kurio metu jis pastūmė nukentėjusiąją A. F., o ši nukrito (t. 2, b. l. 165-168, 175-177, t. 4, b. l. 9-17). Teismas pagrindo abejoti kaltinamojo M. F. baudžiamojo proceso metu duotais parodymais neturi, kadangi juos patvirtina kitų proceso dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. F. pripažino, kad 2023 m. gruodžio 10 d. tarp jos ir jo sutuoktinio M. F. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. F., be jokios priežasties, rankomis pastūmė ją, nuo pastūmimo ji nukrito nugara ant grindų. Kartu nukentėjusioji patvirtino, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 81-82). Pirmiau paminėto turinio nukentėjusiosios parodymai taip pat užfiksuoti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose, detalizuotuose 2024 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 109-114). Be kita ko, tarp kaltinamojo M. F. ir nukentėjusiosios A. F. 2023 m. gruodžio 10 d. įvykusį konfliktą taip pat matė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra A. F., kuri patvirtino, kad tėvas su motina konfliktavo ir šio konflikto metu tėvas motiną pastūmė (t. 1, b. l. 97-99).

Taigi, apibendrinus pirmiau aptartus įrodymus, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, taip pat ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teismui nekyla jokių abejonių, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. gruodžio 10 d., apie 20.30 val. „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo M. F. ir A. F. kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – atliko jam inkriminuotus smurtinius veiksmus – rankomis pastūmė sutuoktinę A. F., dėl ko ji nugara krito ant žemės. Be kita ko, pirmiau aptarti įrodymai, o būtent – nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios A. F. parodymai, kurie taip pat užfiksuoti įvykio metu atvykusių policijos pareigūnų dėvimose kūno kamerose, neginčijamai patvirtina, kad dėl kaltinamojo bylai aktualiu laiku ir vietoje atliktų smurtinių veiksmų, A. F. jautė fizinį skausmą. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu paminėti ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors bendrais bruožais suvokdamas ir numatydamas, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo M. F. ir nukentėjusiosios A. F. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra susituokę daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, kartu turi 5 vaikus, veda bendrą ūkį. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2023 m. gruodžio 10 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. F.. Be kita ko, tokius veiksmus pastarasis atliko būdamas neblaivus. Šią teismo nustatytą aplinkybę patvirtina tiek paties kaltinamojo M. F., tiek ir kitų proceso dalyvių – nukentėjusiosios A. F., liudytojos A. F. parodymai, taip pat ir policijos pareigūnų įvykio metu panaudoto alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, iš kurių matyti, kad M. F. 2023 m. gruodžio 10 d., 21.18 val. buvo nustatytas 2,42 promilės neblaivumas (t. 3, b. l. 57).

Atsižvelgęs į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamajame posėdyje ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis M. F. 2023 m. gruodžio 10 d., apie 20.30 val., „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,42 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo sutuoktinę A. F., dėl ko ji nugara nukrito ant žemės ir pajuto fizinį skausmą nugaros srityje. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje

Pagal BK 286 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pabrėžtina, kad šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014).

Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.)

Be kita ko, BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašias aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020, 2K-264-976/2022).

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos sugretinęs tarpusavyje, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad M. F. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Nors vienos iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu kaltinamasis M. F. savo kaltę pripažino iš dalies, teikdamas, kad nesipriešino policijos pareigūnams bei jų nežalojo, tačiau jau tiek pirminės apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėliau teisme, kaltinamasis visgi patvirtino, kad 2025 m. sausio 5 d. nevykdė jam policijos pareigūnų pateiktų reikalavimų, ko pasėkoje vieno iš jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kojomis spirdamas į ranką. Pastarasis detalizavo, kad policijos pareigūnus iškvietė jo žmona, nes jis buvo neblaivus ir neramiai elgėsi. Dėl neblaivumo įvykio metu jis visų aplinkybių neprisimena, tačiau pamena, kad policijos pareigūnai jo atžvilgiu naudojo specialias priemones, kurių metu jis neatmeta galimybės, kad vieną iš šių pareigūnų galėjo sužaloti (t. 3, b. l. 20-23, 32-35, t. 4, b. l. 9-17). Teismas pagrindo abejoti kaltinamojo M. F. baudžiamojo proceso metu duotais parodymais dėl esminių šiai baudžiamajai bylai faktinių aplinkybių neturi, kadangi juos patvirtina kitų proceso dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2025 m. sausio 5 d., nakties metu buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl agresyviai nusiteikusio asmens. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja M. F., kartu su ja buvo nepilnamečiai vaikai. Bute taip pat buvo ir kaltinamasis M. F., kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasiūlius pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, kategoriškai atsisakė. Kurį laiką su M. F. bendravo jos kolega S. S., kuris vėliau ją pakvietė prisijungti dėl M. F. agresyvaus elgesio. Ko pasėkoje asmens atžvilgiu nuspręsta panaudoti antrankius, tačiau šiam veiksmui M. F. priešinosi. Prasidėjo grumtynės, kurių metu buvo taikytos ir kitos specialiosios priemonės – dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“, kurios visgi nebuvo rezultatyvios. M. F. pasipriešinimo metu, šis spirdamas pataikė jai į kairės rankos plaštaką, dėl ko ji pajautė stiprų fizinį skausmą. Vėliau atvykus kitam ekipažui, M. F. buvo sutramdytas, o ji dėl rankos sužalojimo nuvyko į gydymo įstaigą (t. 2, b. l. 50-52). Iš esmės analogiškus parodymus viso proceso metu pateikė ir kartu su nukentėjusiąją buvęs kitas pareigūnas – S. S., patvirtinęs, kad kaltinamasis M. F., nevykdydamas jų teisėtų reikalavimų, spirdamas pataikė į kolegės kairės rankos plaštaką (t. 2, b. l. 57-60). Pirmiau paminėtus ir esminėse aplinkybėse sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo pateikti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kurie detaliai aprašyti kitų objektų 2025 m. balandžio 29 d. apžiūros protokole. Minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotos policijos pareigūno grumtynės su kaltinamuoju M. F., pastarojo nevykdymas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (atsitraukti, laikytis atstumo, nešūkauti, neliesti policijos pareigūnų). Taip pat, policijos pareigūnės pasiūlymas iškviesti greitąją medicininę pagalbą dėl to, kad ant nukentėjusiosios G. K. kairės rankos matomas po grumtynių iškilęs guzas (t. 2, b. l. 32-37). Galiausiai faktą, kad dėl kaltinamojo M. F. nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų atsirado pavojingi padariniai, patvirtina ne tik pirmiau aptarti asmenų parodymai, taip pat vaizdinė medžiaga, bet ir specialisto išvada Nr. G 592/2025 (01), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai G. K. nustatytas kelių valandų bėgyje iki apžiūros padarytas kairės plaštakos sumušimas, pasireiškęs kairio delnakaulio srities patinimu ir odos nubrozdinimu, šis sužalojimas padarytas kietu daiktu, paveikiant kairės plaštakos III delnakaulio srities odą, priskirtinas nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijai (t. 2, b. l. 44-46).

Taigi, visi pirmiau aptarti, tarpusavyje sugretinti ir išanalizuoti įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis M. F. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2025 m. sausio 5 d., apie 00.48 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, ko pasėkoje vieną iš pareigūnų – G. K. sužalojo, jai kojomis spirdamas į kairę plaštaką. Be kita ko, pirmiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo įrodymais pripažintini duomenys (nukentėjusiosios G. K., policijos pareigūno S. S. parodymai, įvykio vietoje panaudotų vaizdo kamerų turinys, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), neginčijamai patvirtina, jog dėl kaltinamojo M. F. policijos pareigūnės atžvilgiu panaudoto fizinio smurto – spyrio kojomis į kairę plaštaką, nukentėjusiajai G. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Nors kaltinamasis M. F. teigė, kad spirdamas policijos pareigūnei, nesitikėjo, kad tai sukels tokius padarius, tačiau pastarasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš policijos pareigūnę, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojoje byloje neginčijimai nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis M. F. buvo neblaivus. Šią teismo paminėtą aplinkybę patvirtina paties kaltinamojo M. F., taip pat į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų ir kaltinamojo sutuoktinės parodymai, be kita ko ir įvykio metu panaudoto alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0129 rodmenys, iš kurių matyti, kad M. F. 2025 m. sausio 5 d., 04.04 val. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas (t. 3, b. l. 59).

Atsižvelgęs į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas šiuo atveju pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamajame posėdyje ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis M. F. 2025 m. sausio 5 d., apie 00.48 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 promilių neblaivumas), policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą dėl galimo triukšmo, asmens agresyvaus elgesio, nevykdė savo pareigas einančių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. K. ir vyriausiojo patrulio S. S. teisėtų reikalavimų atsitraukti, laikytis atstumo, nešūkauti bei neliesti pareigūnų, vengdamas sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent – vyriausiajai patrulei G. K. tyčia kojomis spyrė į kairę plaštaką, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. vasario 13 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), padarė kairės plaštakos sumušimą, pasireiškusį kairio delnakaulio srities patinimu ir odos nubrozdinimu, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visus tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymius, M. F. kaltė nekelia abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. F., atsižvelgia į pastarojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytos dvi nusikalstamos veikos, priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnis), nukreiptos į šeimos narios sveikatos sutrikdymą bei pasipriešinimą valstybės tarnautojui. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad abi teismo įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas pastarasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Aptariant kaltinamąjį M. F. charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, jog pastarasis dirba (t. 3, b. l. 65-66), yra (duomenys neskelbtini), turi 5 vaikus, anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 68-70), kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 71-72), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra.

Visi pirmiau aptarti kaltinamąjį M. F. ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad pastarojo teisei priešingas elgesys nėra jam įprastas, kita vertus, pagrįstai pripažintina, kad jis yra nulemtas kaltinamojo polinkio vartoti alkoholį.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo pateiktus parodymus dėl šeimos finansinės padėties (vienintelis išlaiko šeima, kurioje auga 5 vaikai), taip pat byloje pareikštų civilinių ieškinių apimtį, pripažįsta tikslingu kaltinamajam už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skirti ne piniginio pobūdžio bausmę, tačiau laisvės apribojimo bausmę, kuri, teismo vertinimu, galės M. F. daryti teigiamą įtaką, ypač alkoholio vartojimo ir to sukeltų pasekmių aspektu.

Teismo vertinimu, kaltinamajam M. F. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra tikslinga skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o už BK 286 straipsnyje nusikalstamos veikos padarymą – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Abiem atvejais kaltinamajam netikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti intensyvią priežiūrą, tačiau kartu pastarajam skirtini teismo parinkti įpareigojimai ir draudimai: 1) tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba); 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), o skiriant bausmę už BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pastarajam taip pat tikslinga paskirti įpareigojimą per vienerių metų laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios civiliniams ieškovams atlyginti teismo priteistą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. F. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskirtinas tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai, - du nesunkius nusikaltimus, pastarajam už šiuos nusikaltimus skirtinos bausmės yra bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, numatytu BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalyse, prie griežtesnės 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pridedant dalį švelnesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės – 6 mėnesių laisvės apribojimo ir paskiriant subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais: 1) tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per vienerių metų laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios civiliniams ieškovams atlyginti teismo priteistą žalą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais bei draudimais: 1) tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per vienerių metų laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios civiliniams ieškovams atlyginti teismo priteistą žalą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Kaltinamasis M. F., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 5 d., 01.28 val. iki 2025 m. sausio 6 d., 12.53 val. (vieną dieną) (t. 3, b. l. 4-5, 6-7). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Įvertinus tai, kad abi šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas kaltinamasis M. F. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir abi šios nusikalstamos veikos yra susijusios su fizinio smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu, pastarajam kartu su bausme yra tikslinga skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 72² ir 72⁵ straipsniuose – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose, įpareigojant jas įvykdyti per vienerius metus nuo paskirtos bausmės atlikimo pradžios.

V. Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusioji G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur padarytos fizinės žalos ir 500 Eur moralinės žalos. Pas nukentėjusiosios 2025 m. sausio 5 d. M. F. priešinosi, ko pasėkoje ji buvo sužalota ir nuvyko į Lazdynų ligoninę. Jai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet kartu ji patyrė ir moralinius išgyvenimus, sutriko įprastas jos gyvenimo ritmas – negalėjo kurį laiką dirbti, vairuoti, sportuoti (t. 2, b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 566,42 Eur atlyginimo. Nustatyta, kad G. K. 2025 m. sausio 5 d. patirtas sužalojimas yra prilyginamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, todėl jai buvo išmokėta 0,78 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 1 566,42 Eur. G. K. nedirbo nuo 2025 m. sausio 6 d. iki 2025 m. sausio 24 d., iš viso – 19 kalendorinių dienų ir dėl to negavo (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio, be to įvykio metu G. K. patyrė ir neturtinę žalą, kuri sudarė 131,97 Eur, todėl ir ši suma nukentėjusiajai buvo išmokėta (t. 2, b. l. 79- 87).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 4 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 73,43 Eur sumai dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų. Civiliniame ieškinyje detalizuota, kad už G. K. gydymą buvo sumokėta 73,43 Eur suma (t. 2, b. l. 98-100).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 663,54 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje detalizuota, kad G. K. dėl laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. sausio 17 d. laikino nedarbingumo buvo išmokėta 424,64 Eur dydžio ligos išmoka. VSDFV Vilniaus skyriaus 2025 m. vasario 12 d. sprendimu G. K. priskaičiuotos ligos išmokos dydis buvo perskaičiuotas ir pastarajai už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 6 d. iki 2025 m. sausio 17 d. buvo išmokėtas 238,90 Eur ligos išmokos skirtumas, todėl iš viso G. K. buvo paskirta 663,54 Eur dydžio ligos išmoka (t. 2, b. l. 109-115, 124-127).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2025 m. sausio 5 d. dėl kaltinamojo M. F. nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiajai – policijos pareigūnei G. K. buvo padarytas kairės rankos sužalojimas, atitinkantis nežymaus sveikatos sutrikdymo kategoriją. Tai reiškia, kad tarp kaltinamojo M. F. atliktų smurtinių veiksmų ir atsiradusių pavojingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju taip pat neginčijamai nustatyta ir tai, kad dėl policijos pareigūnės G. K. patirtų sužalojimų jai buvo taikomas gydymas, kurio vertė siekė 73,43 Eur, be kita ko, dėl patirto sveikatos sutrikdymo pastaroji kurį laiką negalėjo vykdyti darbinių funkcijų, todėl jai buvo mokama 663,54 Eur dydžio ligos išmoka, o dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji iš darbdavio – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato taip pat gavo (duomenys neskelbtini) Eur dydžio kompensaciją. Akivaizdu, kad visos pirmiau dėl nukentėjusiosios darbo metu patirto sužalojimo atsiradusios mokėtinos sumos buvo sąlygojamos būtent kaltinamojo M. F. nusikalstamų veiksmų. Todėl Valstybinės ligonių kasos, VSDFV Vilniaus skyriaus ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato pareikšti civiliniai ieškiniai yra laikytini pagrįstais ir tenkintini visa apimti, o Valstybinės ligonių kasos naudai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 73,43 Eur sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.

Pažymėtina, jog be pirmiau paminėtų civilinių ieškinių, byloje civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turtinės žalos pareiškė ir nukentėjusioji G. K.. Pažymėtina, jog civiliniame ieškinyje, aptardama patirtos turtinės žalos faktą, nukentėjusioji nenurodė jokių aplinkybių, kurios sąlygojo jos patirtą turtinę žalą. Šių aplinkybių pastaroji nenurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Priešingai, tik patvirtino, kad dėl patirto sužalojimo sukelto nedarbingumo jai darbdavys išmokėjo kompensaciją, o be kita ko, ji gavo ir ligos išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nepateikė nei jokių paaiškinimų, nei rašytinių įrodymų dėl civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos fakto, o taip pat jai dėl sukelto nedarbingumo jau buvo išmokėtos išmokos, laikytina netikslingu G. K. papildomai iš kaltinamojo priteisti 500 Eur turtinei žalai atlyginti, todėl šioje dalyje pastarosios civilinis ieškinys atmestinas.

Analogiškos pozicijos teismas laikosi ir dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalies, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu. Kaip matyti iš paties civilinio ieškinio turinio, nukentėjusioji G. K. patirtą neturtinę žalą apibrėžė 500 Eur suma ir taip pat nurodė, kad dėl rankos sužalojimo ji apie dvi savaites negalėjo vykdyti įprastinės veiklos – dirbti, vairuoti, taip pat patyrė skausmą. Pažymėtina, jog kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikšto civilinio ieškinio, nukentėjusiajai dėl patirto sužalojimo buvo priteistos ne tik negautas darbo užmokestis, bet ir 131,97 Eur dydžio neturtinė žala, kuri teismo, sugretinta su nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, laikytina optimalia ir pagrįsta, todėl papildomos sumos priteisimas iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas tikslingu, o šioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys taip pat atmestinas.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. F. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 36-39, 54-56), kuri paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 3 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. F. (M. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais: 1) tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

M. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais: 1) tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 2) per vienerių metų laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios civiliniams ieškovams (Valstybinei ligonių kasai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui) atlyginti teismo priteistą žalą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį švelnesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais: 1) tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 2) per vienerių metų laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios civiliniams ieškovams (Valstybinei ligonių kasai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui) atlyginti teismo priteistą žalą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. F. paskirtą bausmę bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais: 1) tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 2) per vienerių metų laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios civiliniams ieškovams (Valstybinei ligonių kasai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui) atlyginti teismo priteistą žalą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į M. F. paskirtą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme nuo 2025 m. sausio 5 d., 01.28 val. iki 2025 m. sausio 6 d., 12.53 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 3 (trijų) dienų laisvės apribojimo bausmei.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti M. F. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje, ir įpareigoti M. F. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirti M. F. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti M. F. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

Civilinio ieškovo Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš M. F. 73,43 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt tris euro centus) turtinės žalos atlyginimą.

Iš M. F. priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 73,43 (septyniasdešimt trijų eurų ir keturiasdešimt trijų euro centų) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti iš M. F. 1 566,42 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt du euro centus) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti iš M. F. 663,54 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt keturis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. K. civilinį ieškinį atmesti.

M. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 3 (tris) kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

M. F.

išaiškinti, kad:

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai. Nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau – ir Probacijos tarnyba) dienos.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vilniuje – Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriumi, esančiu Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

6) nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Nuteistajam laisvės apribojimo bausme išaiškintina, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė