Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-6992-880/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
2-6992-880/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00280-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
D. Č.
Atsakovas
Ž. M.
Išvadą teikia
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6992-880/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00280-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.2.6.; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2018 m. birželio 26 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovei D. Č., ieškovės atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo Ž. M. nepilnametei dukrai A. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, bei paskirti ieškovę vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 3) priteisti iš atsakovo Ž. M. nepilnametei dukrai A. M. 2900 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu santuokos nesudarius susilaukė dukros A. M., kuri gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo pat vaiko gimimo prie vaiko išlaikymo nėra prisidėjęs ir išlaiko tik save, todėl visa vaiko išlaikymo našta tenka ieškovei. Ilgą laiką atsakovas nedirbo, todėl ieškovė viena išlaikė namus. Paskutinius metus atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas, tačiau ir toliau vaiku nesirūpina, maistą perka tik sau ir išlaiko tik save. Be to, ieškovė išlaiko kitą savo vaiką, kuris nėra atsakovo sūnus. Šiuo metu atsakovė yra bedarbė, registruojasi Darbo biržoje, o atsakovas turi pastovias pajamas, tačiau visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Ieškovei trūkstant lėšų išlaikyti vaiką, jai padeda artimieji. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą po 220 Eur per mėnesį ir nurodo, kad šalių dukrai per mėnesį išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip 400 Eur, kuriuos sudaro 115 Eur maistui, 15 Eur asmeninės higienos priemonės, šampūnas, muilas, 75 Eur išlaidos avalynei ir drabužiams, 25 Eur vitaminams ir maisto papildams, 15 Eur lavinimo priemonėms ir pramogoms, 45 Eur vaiko vežiojimui į darželį ir iš darželio namo, 48 Eur būstui tenkančios išlaidos ir pan. Kadangi ieškovas neteikė išlaikymo dukrai nuo jos gimimo, ieškovė prašo priteisti po 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 29 mėnesius, t.y. 2900 Eur.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, nors jam procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti asmeniškai.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje (b. l. 32-34) nurodė, kad ieškovė kartu su savo nepilnamečiais vaikais sūnumi E. K., gim. 2010 m., ir dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvena (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. A. M. kambarys yra šviesus, jaukus, turi visus reikalingus vaiko poreikius atitinkančius daiktus: lovą, spintą, daug žaislų, vaikiškų knygelių. Namas tvarkingas, visur švaru, jauku. A. M. lanko Širvintų lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė kiekvieną dieną vežioja mergaitę į darželį, esantį Širvintose, o vakare ją pasiima. Pasak ieškovės dukra labai myli tėtį, tačiau atsakovas Ž. M. su mergaite bendrauja epizodiškai, kai jam būna gera nuotaika. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neseniai nusipirko automobilį, kuriuo važinėja į darbą Širvintose, tačiau mergaitę į darželį nuvežė ir paėmė iš jo kokius 2 kartus. Pasak ieškovės atsakovas vaiku nesirūpina, mokėti ir prisidėti finansiškai prie vaiko išlaikymo nenori, nesistengia išsiaiškinti vaiko poreikių ir jų patenkinti. Abiejų šalių vaiku rūpinasi, auklėja ir išlaiko ieškovė. Ieškovė šiuo metu pastovaus darbo neturi, registruota darbo biržoje, todėl jos pagrindinės pajamos yra nedarbo išmoka bei už vaikus gaunami pinigai. Prie nedarbo išmokos prisiduria savo namuose prižiūrėdama 2 svetimus nepilnamečius vaikus. Skyrius nurodė, kad bendraujant su atsakovu, jis nurodė, kad jis dėl dukros A. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja, tačiau dėl išlaikymo 220 Eur priteisimo nesutinka. Atsakovas pasakė, kad maždaug metus laiko dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 400 atlyginimą, šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pasak Atsakovo, dukrą A. M. iš darželio po darbo jis paima dažnai, dukra viskuo aprūpinta, maistą perka. Jis nelabai supranta ko iš jo norima, kokio išlaikymo reikalaujama. Kas antrą mėnesį už komunalinius patarnavimus - elektrą, vandenį moka jis, šiukšlių jis neturi, todėl už šiukšles nemoka, perkant kurą, namo apšildymui, su ieškove mokėjo per pusę po 150 Eur. Skyriaus nuomone, atsakovas yra sveikas, darbingas, turi nuolatinį darbą ir gauna reguliarias pajamas, kitų vaikų neturi, todėl privalo teikti išlaikymą savo vieninteliam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės paaiškinimus, į išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 6).

Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, nes dukra gyvena su ieškove ieškovei priklausančiame name, kur jai užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas taip pat gyvena ieškovei priklausančiame name, jis atsiliepimo ir savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos neišreiškė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams nurodė, kad neprieštarauja, jog mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai su ieškove ar atsakovu pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad iš esmės viso teisminio nagrinėjimo metu atsakovas neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, t.y. jis visiškai pasyviai reagavo į vykstantį teismo procesą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį. Visa tai rodo, kad jam nėra svarbu su kuo ir kaip gyvens jo dukra.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, pateiktoje apsilankius dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis (b.l. 32-34). Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nurodė, kad jiems atsakovas telefonu nurodė, kad sutinka, jog jo dukra gyventų su ieškove.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena ieškovei priklausančiame name, savo gyvenamojo ploto neturi, nereiškia noro gyventi su dukra, tenkina ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga mažiausiai 400 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė su šalių dukra ir jos nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovei priklausančiame name. Ieškovė registruojasi darbo biržoje ir gauna iki 200 Eur nedarbo draudimo išmoką ir vaikams skirtas išmokas.

Atsakovas savo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Iš SODROS duomenų matyti, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ kur gauna daugiau kaip 700 Eur darbo užmokestį (2018 m. kovo mėnesį uždirbo 738,54 Eur, o 2018 m. balandžio mėnesį – 874,45 Eur). Be to, jis 20018 m. gegužės 16 d. įsigijo automobilį Crysler Voyager. Remiantis ieškovės pateiktais paaiškinimais, atsakovas šiuo metu gyvena jai priklausančiame name, moka mokesčius tik už save, nuomos nemoka, nemoka už šiukšles, nes jis neva jų neturi, vaikui išlaikymo neteikia. Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Priteisiant išlaikymą iš atsakovo ir vertinant jo dydį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, vaiku rūpinasi tik ieškovė, jai neišvengiamai tenka didesnė kasdienio rūpesčio ir priežiūros našta, kurios paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių turtinę padėtį ir šalių nepilnametės dukros poreikių visumą, daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters A. M. poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) reikalingas ne mažesnis kaip 400 Eur išlaikymo dydis per mėnesį. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad šalių turtinė padėtis nėra lygi, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis kur kas geresnė, nes jis dirba, o ieškovė ne. Be to, ieškovė turi dar vieną papildomą išlaikytinį, kad jai tenka didesnė našta prižiūrint ir auklėjant dukrą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, todėl iš atsakovo priteisiamas 220 Eur vaiko išlaikymas, mokamas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 2900 Eur išlaikymo skolą, susidariusią nuo 2015 m. gruodžio 18. iki ieškinio pateikimo, t.y. už 29 mėnesius po 100 Eur. Ji nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo pat vaiko gimimo ir praktiškai visiškai vaiku nesirūpina, neteikia jokio išlaikymo.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Jeigu tėvai (vienas jų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymo skolos priteisimą reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad išlaikymo skolos, kaip ir išlaikymo, dydis nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo skolos priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2013 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. neteikia dukrai jokio išlaikymo. Pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas nuo 2015 m. gruodžio mėn. nuolat konkrečia forma teikė dukrai išlaikymą, pvz., pervesdamas lėšas į ieškovės banko sąskaitą, apmokėdamas ugdymo įstaigos teikiamas paslaugas, pirkdamas reikalingus daiktus, drabužius ar kitu būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas teikė išlaikymą, iš atsakovo priteistina jo nepilnamečiam vaikui išlaikymo skola. Spręsdamas dėl išlaikymo skolos priteisimo laikotarpio, teismas remiasi įstatymo nuostata, kad išlaikymo skola priteisiama ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis), todėl daro išvadą, kad išlaikymo skola priteistina už visą ieškovės prašomą laikotarpį, t.y. už 29 mėnesius nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., t.y. ieškinio priėmimo dienos (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis, prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu (2015 m. gruodžio mėn. – 2018 m. gegužės mėn.) išlaikymo priteisimo sąlygos (šalių turtinė padėtis ir išlaidos vaiko poreikiams) buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo iki pilnametystės priteisimo. Ieškovė ginčo laikotarpiu gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame name, gaudavo motinystės išmoką. Pasak ieškovės atsakovas ilgą laiką nedirbo, tačiau pastaruosius metus turi pastovų darbą ir gauna pakankamai didelį atlyginimą. Vaikas nelankė jokios ugdymo įstaigos, nes buvo labai mažas, todėl jo poreikiai buvo šiek tiek mažesni, nei šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu turėjo teikti dukrai ne mažesnį kaip 100 Eur išlaikymą. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu jis dėl objektyvių priežasčių (ligos ir pan.) neturėjo galimybės dirbti ir gauti lėšų, atitinkamai visa apimtimi vykdyti vaiko išlaikymo pareigos. Pažymėtina, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo turtinės padėties) turi būti aiškinamos vaiko naudai, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę teikti vaikui 100 Eur išlaikymą per mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. turėjo teikti dukrai išlaikymą, mokamą po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tai iš atsakovo priteistina nepilnametei dukrai 2900 Eur išlaikymo skolos (CPK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už byloje pareikštus reikalavimus priteisti išlaikymą (79 Eur žyminis mokestis), nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (100 Eur žyminis mokestis) ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą (87 Eur žyminis mokestis). Todėl ieškinį patenkinus 266 žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo.

Iš atsakovo taip pat priteisiama 156 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų, nes ieškovei buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jai atstovavo paskirtas advokatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnamečiam vaikui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti nepilnamečiam vaikui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) išlaikymo skolą.

Paskirti ieškovę D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 266 Eur (du šimtus šešias dešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 156 Eur į valstybės biudžetą išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, nurodant, jog įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.

Teisėjas Linas Zinkevičius