Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo B. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL dydžio, tai yra 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda.

B. B. įpareigotas per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Civilinio ieškovo G. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai.

Iš kaltinamojo B. B. civiliniam ieškovui G. R. priteista 1 056,29 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt šeši eurai dvidešimt devyni centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. B. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2023 m. birželio 9 d., apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini), savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavęs kelią automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam G. R., bei išlipęs iš savo automobilio žodinio konflikto metu rankos kumščiu sudavė į priekinį stiklą, kurio vertė 644,00 Eur, jį suskaldydamas, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. R. 644,00 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis B. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį.

1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, dalį aplinkybių pateikė jų nepagrįsdamas byloje esančiais įrodymais ir tokiu būdu padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Pasak nuteistojo, nepagrįstai teigiama, kad jo parodymai buvo nenuoseklūs, tuo tarpu įvykio metu jo pyktį nulėmė paties nukentėjusiojo vairavimas.

1.2. Taip pat skunde teigiama, kad nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, pagal kurią turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 10 MGL dydžio sumos. Kadangi nuteistojo padėtį švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią, jo įsitikinimu, nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies turi būt perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį. Asmeniui viešosios tvarkos sutrikdymo metu sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, tokie jo veiksmai atskirai pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nekvalifikuojami, o vertinami kaip dalis BK 284 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties, todėl pagal BK 187 straipsnio 3 dalį byla nutrauktina.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu nukentėjusysis ir prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo B. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu teigia, kad vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą B. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apelianto skunde nurodytų motyvų pagrindu.

Dėl B. B. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

7. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jo parodymus laikė gynybine versija bei neįvertino, kad įvykio metu pats nukentėjusysis išprovokavo apelianto veiksmus.

8. Apygardos teismas, nesutikdamas su šiais nuteistojo skundo argumentais visų pirma pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turiniu tokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė.

9. BK 187 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-628/2023).

10. Analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį aukščiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių kontekste, matyti, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų ištyrė visus byloje esančius duomenis bei spręsdamas, kurie iš jų turi būti pripažinti įrodymais, pateikė argumentuotus motyvus bei nurodė, dėl kokių priežasčių nesivadovauja kitais byloje esančias duomenimis. Be to, nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų gali būti pripažinti įrodymais ir turi įrodomąją vertę bei jais remiantis daryti teisines išvadas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinimą ir jo ribas bei įrodinėjimo dalyką, sprendžia, kurių faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimo proceso logikos aiškinimas yra aktualus atsakant į kaltinamojo ar gynybos pateiktus argumentus. Nagrinėjamu atveju nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 143–144), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 101) nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigė, kad jam automobiliu kartu su sutuoktine ir dukra važiuojant (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis automobiliu išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo visu automobilio ilgiu išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), todėl jam važiuojant pirmąją eismo juosta teko staiga keisti važiavimo kryptį persirikiuojant iš pirmosios eismo juostos į antrąją. Dėl to jis susijaudino, sustabdė savo vairuojamą automobilį, iš jo išlipo, šaukė, gestikuliavo rankomis, tačiau į nukentėjusiojo automobilio stiklą netrenkė. Vis tik, apygardos teismas šiuos nuteistojo parodymus taip pat vertina kaip jo pasirinktą gynybos versiją, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

11. Nukentėjusysis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio metu išvažinėdamas iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini), palaukė kol greitai pirmąją eismo juosta važiuojantis automobilis pravažiuos ir tuomet įvažiavo iš paskos. Tada pravažiavusio automobilio vairuotojas jį susistabdė, priėjo prie jo automobilio, įvyko žodinis konfliktas, pirmojo automobilio vairuotojas – B. B. trenkė į jo automobilio vairuotojo durelių stiklą, tačiau šis neskilo ir vėliau trenkė į priekinį automobilio stiklą, pastarasis skilo, ir nuvažiavo (2 t., b. l. 71–72). Liudytojas A. J., apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad matė, jog įvykio dieną prieš jiems išsiskiriant su nukentėjusiuoju, pastarojo vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas nebuvo įtrūkęs ar skilęs (2 t., b. l. 82–83). Taip pat teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. G. paaiškino, kad įvykio dieną važiuojant (duomenys neskelbtini) mikrorajonu pamatė du gatvėje sustojusius automobilius, vienas iš jų buvo G. R. „Mercedes Banz“. Matė kaip kito automobilio savininkas išlipo iš transporto priemonės, priėjo prie G. R. automobilio, pirmas smūgis buvo į priekinių durelių stiklą ir rėkimas į langą, o antras smūgis buvo iš alkūnės į priekinį nukentėjusiojo automobilio stiklą. Privažiavęs prie nukentėjusiojo automobilio matė, kad jo automobilio priekinis stiklas yra įskilęs (2 t., b. l. 100–101). Taigi, kaip matyti, tiek nukentėjusysis, tie įvykį matęs liudytojas nurodė analogiškas įvykio aplinkybes.

12. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja, nuteistojo sutuoktinė G. B., kartu su B. B. įvykio metu važiavusi automobiliu, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusiu su nukentėjusiojo turto sugadinimu, nes teigė, kad jos sutuoktiniui sustabdžius automobilį bei išlipus, ji buvo susikoncentravusi į savo verkiantį vaiką. Be to, ji nurodė, kad jos šeimai važiuojant (duomenys neskelbtini), dukra ėmė verkti, todėl ji ir sutuoktinis B. B. atsisuko pažiūrėti, dėl ko dukra verkia. Tuomet, liudytojos teigimu, iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažinėjęs automobilis išsikišo į (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktiniui staiga reikėjo keisti vairavimo kryptį, ji ir jos dukra užsigavo, dėl ko jis įtūžo (2 t., b. l. 82–83). Taigi, iš esmės matyti, kad nuteistasis trumpam laiko tarpui buvo atitraukęs dėmesį nuo eismo intensyvumo ir eigos, todėl kaip nurodė nukentėjusysis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, B. B. galėjo iš karto nepamatyti G. R. vairuojamo automobilio, sustojusio ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o tik vėliau jį pamatęs staiga pakeisti judėjimo kryptį. Be to, nukentėjusysis iš karto po įvykio paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie tai, kad jam išvažinėjant iš gatvelės buvo truputį išlindęs, pirmąją eismo juosta važiavęs automobilis jį apvažiavo, užkišo ir ranka trenkė į priekinį stiklą, jį suskaldė (1 t., b. l. 34–35). Ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinio veiksmo atlikimo metu nukentėjusysis atpažino B. B., kaip asmenį įvykio metu kumščiu trenkusį ir sugadinusį jo automobilio stiklą (1 t., b. l. 48–50). Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat buvo pateiktos ir nuotraukos, iš kurių matyti, kad iki įvykio nukentėjusiojo priekinis automobilio stiklas buvo neįskilęs, o vėliau – suskaldytas (1 t., b. l. 79–82). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neabejojo nukentėjusiojo parodymais, nes jie yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai, kuriuos skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertino ir apylinkės teismas.

13. Nors apeliantas skunde teigia, kad įvykio metu jo pyktį ir susierzinimą išprovokavo nukentėjusiojo veiksmai, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Atmetant šį apeliacinio skundo argumentą svarbu aptarti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sampratą teismų praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad šį atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatoma tuomet, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

14. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

15. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo elgesys, kuomet jis išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinį kelią, net ir egzistuojant aplinkybei, kad jo automobilis buvo kiek išsikišęs į pagrindinio kelio važiuojamą dalį, negali būti laikomas rizikingu ar provokuojančiu. Visų pirma, toks nukentėjusiojo veiksmas nebuvo nukreiptas tiesiogiai į kaltininką, jis nepažeidė nei elgesio, nei moralės normų, nesiekė įžeisti nuteistąjį ar jo artimuosius, nesiėmė smurtinių ar kitokių veiksmų, kurie būtų paskatinę tolimesnę kaltininko neigiamą reakciją. Nuteistasis turėjo galimybę apvažiuoti nukentėjusiojo automobilį, dėl to nekilo joks eismo įvykis, nebuvo sutrikdyta žmonių sveikata ar įprastos eismo sąlygos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nuteistojo reakcija į susidariusią situaciją buvo nepagrįstai neproporcinga ir peržengianti visuomenėje priimtino elgesio normas.

16. Be kita ko, nuteistasis į savo apeliacinį skundą perkeldamas dalį kito teismo priimto procesinio spendimo, teigia, kad jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį ir tokiu atveju viešosios tvarkos pažeidimas apima nedidelės vertės turto sugadinimą, taigi, baudžiamoji byla, jo veiką perkvalifikavus pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jam turi būti nutraukta. Visų pirma apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis šioje baudžiamojoje byloje apskirtai nebuvo kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu (BK 284 straipsnis) ir jam buvo inkriminuotas tik svetimo turto sugadinimas (BK 187 straipsnio 1 dalis), taigi dėl šio argumento teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.

17. Antrą, nors iš tiesų nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauji BK pakeitimai po 2023 m. balandžio 27 d. priimto BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1925, tarp kurių buvo pakeistos ir BK 190 straipsnio nuostatos, tačiau šiuo atveju nuteistojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad B. B. neteisėtais veiksmais už automobilio priekinio stiklo sugadinimą nukentėjusiajam buvo padaryta 1 056,29 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 75–77). Nors po naujųjų BK pakeitimų nedidelės vertės turto piniginė išraiška išaugo iki 10 MGL (BK 190 straipsnis), tačiau šiuo atveju tai įtakos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi, nes nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis viršija 10 MGL dydį.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad būtent B. B. įvykio metu kumščiu trenkdamas į nukentėjusiojo automobilio priekinį stiklą jį sugadino ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu nagrinėjamu atveju BK 190 straipsnio pakeitimai įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d. nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Dėl nuteistajam B. B. paskirtos bausmės

19. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistajam už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta 100 MGL dydžio – 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda nustatant dviejų mėnesių jos sumokėjimo terminą skaičiuojant jį nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

21. Apylinkės teismas, B. B. parinkdamas bausmės rūšį bei dydį atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas nenustatė nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis nepripažino viso baudžiamojo proceso metu, savo kaltę jis iš esmės neigia ir apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jis būtų atlyginęs bent dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu B. B. buvo laikomas neteistu, išnykus ankstesniajam teistumui, tačiau pirmosios instancijos teismas vertindamas nuteistojo asmenybe atsižvelgė ir tai, kad vis tik nuteistasis praeityje buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis, t. y. ankščiau buvo teistas (2 t., b. l. 1–2). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad B. B. trejų metų laikotarpiu šešis kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už administracinius nusižengimus, susijusius su vienais iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (2 t., b. l. 25–31). B. B. yra dirbantis, turi sutuoktinę ir mažametę dukrą (2 t., b. l. 36–37). Iš 2024 m. gegužės 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviams buvo išaiškinta ir galimybė susitaikyti (BK 38 straipsnis), tačiau nuteistasis, neigdamas savo kaltę, atsisakė tai daryti (2 t., b. l. 100–101). Apygardos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad bausmės tikslams įgyvendinti B. B. turi būti paskirta baudos bausmė, nustatant jos dydį artimą minimaliam.

22. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė vieną iš švelniausių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

23. Kaip jau minėta, nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija plačiausiu aspektu, t. y. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį ir dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

24. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė baudžiamojo proceso metu įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, jeigu dėl nusikalstamos veikos jis patyrė turtinės arba ne turtinės žalos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

25. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1 056,29 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 75), jo dydį grįsdamas tuo, kad jam iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavus į (duomenys neskelbtini), jo vairuojamam automobiliui kelią užblokavo nuteistojo vairuojamas automobilis. B. B. išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir ranka trenkė į priekinio automobilio stiklą, dėl ko jis suskilo. Tokiais savo veiksmais nuteistasis nukentėjusiajam padarė turtinę žalą, kurią sudaro 644,04 Eur vertės priekinis automobilio stiklas bei kaina už jo keitimo darbus bei pagalbines medžiagas – 412,25 Eur, kas iš viso bendrai sudaro 1 056,29 Eur (1 t., b. l. 45).

26. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo G. R. civilinį ieškinį tenkino visiškai ir G. R. iš B. B. nutarė priteisti 1 056,29 Eur turtinės žalos atlyginimo.

27. Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų – smūgio sudavimo į nukentėjusiojo automobilio priekinį stiklą ir jo suskaldymo (sugadinimo) G. R. patyrė turtinę žalą. Taigi, tarp B. B. teisei priešingų veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė patirtą žalą dėl automobilio priekinio stiklo keitimo patvirtinančius dokumentus – įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą (1 t., b. l. 45). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam priteisė būtent tokio dydžio turtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo, nes jis yra realus ir įrodytas byloje pateiktais duomenimis, taigi keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

28. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. rugsėjo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį B. B. sudaro 118,75 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

29. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

30. Šiuo atveju apeliacinis skundas buvo paduotas paties nuteistojo, prašant jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, jo apeliacinį skundą teisme palaikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas Ričardas Lilas (2 t., b. l. 128, 130). Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą nuteistojo kaltės klausimo, bausmės skyrimo bei individualizavimo ir civilinio ieškinio išsprendimo kontekste, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį. Nors B. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra paskirta baudos bausmė, tačiau jis yra dirbantis asmuo, apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo iniciatyva, jam parinktas gynėjas advokatas Ričardas Lilas gynė jo interesus apeliacinės instancijos teisme pačiam nuteistajam nedalyvaujant teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už B. B. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga apelianto turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo B. B..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš B. B. 118,75 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 75 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.