Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.11.10; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. gruodžio 7 d.

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį pagrindu ir baudžiamoji byla nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį išteisintas. Šis nuosprendis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pakeistas ir T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį 15 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalį bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 30 parų arešto bausmė, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra 1 mėnesiui, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalį, 2 dalį 2 p., 3 dalį 5 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti arba mokytis, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalį, 5 dalį 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalį, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė - 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra 3 mėn., įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), intensyvios priežiūros laikotarpiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą., 3 dalį 3 ir 5 punktą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, šiuo laikotarpiu: 1) įpareigojant dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) uždraudžiant vairuoti motorines transporto priemones, 3) uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos keisti gyvenamąją vietą;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 31 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, paskirta 90 parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. R. 2023 m. kovo 27 d., apie 21.34 val., viešoje vietoje šalia stotelės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia, be priežasties, sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį nukentėjusiajai K. B., po ko priėjo prie nukentėjusios M. A., dešine ranka sugriebęs pastarai už peties, vieną kartą kaire koja spyrė M. A. į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms K. B. ir M. A. fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

T. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. R. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, prisipažįsta kaltu iš dalies. Priėjo paprašyti prie vienos iš panelių cigaretės, po ko jam negražiai viena iš jų kažką atsakė ir spjovė į veidą. Galėjo gražiai pasakyti, kad neturi. Jis supykęs pastūmė vieną iš jų, kaip suprato jos buvo dvi draugės. Antra draugė, kai jis pradėjo eiti link autobuso, bandė jį sustabdyti ir taip išėjo, jog jis, norėdamas šokti į autobusą ją pastūmė, o ji galvojo, jog jis jai trenkė. Peilio nemetė, o jis iš kišenės iškrito. Po to įsėdo į autobusą ir išvažiavo. Buvo išgėręs, todėl ne visus savo veiksmus įvykio metu gali atsiminti. Galėjo būti, jog minimas įvykis įvyko 2023 kovo 8 d., vakare, įvykio metu buvo tamsu. Neprisimena, prie kurios iš nukentėjusiųjų priėjo pirmiau. Priėjo su tikslu paprašyti cigaretės. Kai jau ėjo autobuso link, kita nukentėjusioji tikriausiai norėjo jį sustabdyti, taip išėjo, jog jis ją pastūmė, ar, kaip sakė, jog iš kojos sudavė, jis prie kitos merginos nepriėjo, ji bandė jį sustabdyti. Kai priėjo prie nukentėjusiųjų paprašė ugnies ar cigaretės, neatsimena, jam kažką atsakė negražaus ir spjovė į veidą kažkuri iš merginu. Jam tas nepatiko, merginą pastūmė ir pradėjo eiti, o matyt draugė pamatė, jog jis pastūmė ir bandė jį sulaikyti ir jis lipdamas į autobusą, kažkaip iš peties ją kliudė. Pirmą merginą pastūmė tyčia supykęs, kitą merginą lipdamas į autobusą netyčia petimi užgavo. Su juo, įvykio vakarą buvo kažkoks vaikinas, bet su juo įvykio vietoje susipažino. Stotelėje ir aplink ją buvo kitų žmonių. Niekas nebuvo prie jo priėjęs sudrausminti, jokių grumtynių su vyru nebuvo, tik kažkas ant jo šūkavo. Neprisimena, jog prie jo būtų tą vakarą priėjęs vyras ir tarp jų būtų buvusios grumtynės. Peilio į merginas nemetė, norėjo ištraukti telefoną ir pradėti filmuoti visą situaciją ir tuo metu iškrito peilis. Peilis, kurį turėjo yra statybinis, vežiojuosi jį į darbą kažko atsipjauti. Peilis turėjo atlenkimo mechanizmą, bet mechanizmas buvo sulūžęs, peilis neatsilenkdavo buvo netinkamas naudojimui. Kai lipo į autobusą, tikriausiai jo piniginė iškrito kartu su peiliu. Piniginės viduje buvo asmens dokumentai. Dėl spyrimo, taip negalėjo būti, nes būtų abdukcija padaryta, jokių įrodymų dėl spyrio nėra. Savo elgesį vertina, kaip negražų, norėtų atsiprašyti, jog pastūmė. Nebuvo galimybės tarpusavyje išsiaiškinti situacijos, nes tų merginų nebuvo kontaktų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suteikta galimybė susisiekti, susitikti su nukentėjusiomis. Nesutinka su nukentėjusiųjų pateiktais civiliniais ieškiniais, nes nėra jokių įrodymų, jog jis joms sudavė. Nežino, kiek tuo metu autobusų stotelėje buvo žmonių, nes jų visur pilna. Tikriausiai žmonės, kurie buvo prie stotelės matė konfliktą tarp jo ir nukentėjusiųjų. Neprisimena, kuri iš merginų stovėjo prie autobuso durų. Anksčiau buvo teistas, neatliko paskirtos bausmės, laukia, kad su juo susiektų. Teisme dar yra nagrinėjamų bylų dėl jo. Turi problemų dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, sutinka gydytis nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji K. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo vakaras apie 21.20 – 21.30 val. po darbo laukė autobuso namo. Sėdėjo autobusų stotyje vienoje iš stotelių, priėjo kaltinamasis, iš pradžių jis paprašė (duomenys neskelbtini) moters pinigų, ji atsakė, kad pinigų neturi, pasakė, jog nueis nusiimti. Kaltinamasis pasakė, jog eis kartu su ja, ji atsakė, jog kvies policiją. Pribėgęs prie jos viena ranka griebė jai už užpakalinės kūno dalies, kita ranka sugriebė jos ranką. Nežino, kodėl jis prie jos priėjo, bet matė jo kuprinėje butelį alkoholio, jis buvo pavartojęs, todėl elgėsi neadekvačiai. Kaltinamasis buvo su draugu. Kaltinamojo draugas bandė jį nuraminti. Kaltinamasis jai pareiškė, jog (duomenys neskelbtini) moteris dėl jo kviečia policiją, ji jam atsakė, jog ji kvies jam policiją. Kaltinamasis viena ranka bandė išmušti jos telefoną ir ta pačia ranka, kai nepasisekė išmušti telefono, smogė jai į kairiąją pusę veido. Po smūgio daugiau jai nieko nedarė. Po kaltinamojo smūgio į veidą ji pradėjo verkti, pajuto skausmą ir baimę. Po to, kai nesugebėjo sureaguoti į jo veiksmus jis nubėgo prie kitos stotelės. Prie jos priėjo moteris, kuri matė įvykį. Stotelėje buvo 5-6 žmonės. Stotelėje sėdėjo (duomenys neskelbtini) amžiaus moterys ir verkė, kitoje stotelėje buvo vyras ir keletas moterų. Po įvykio prasidėjo panika, todėl ji nematė, kas nutiko M. A. M. A. nuo jos buvo netoli, gretimoje stotelėje. Iš kitų asmenų po to girdėjo, kad vaikinas priėjo prie kitos nukentėjusiosios M. A., jos paprašė cigaretės, ji atsakė, jog cigaretės neturi. Kaltinamasis griebė jai už peties ir spyrė su koja jai į pilvą. Po to bandė pabėgti, netoli dar buvo (duomenys neskelbtini) D. L., jis bandė kaltinamąjį pavyti, bet kaltinamasis išsitraukęs iš kuprinės peilį metė į D. L. šiam einant atgal į stotelę. Peilis buvo atidarytas 90 laipsnių. Nematė, kaip buvo mestas peilis. Jai apie šią situaciją papasakojo pats vyras, į kurį buvo mestas peilis. Peilis buvo atiduotas policijai. Peilį, kaltinamasis metė (duomenys neskelbtini) į nugarą, tuo pačiu iškrito jo piniginė, piniginė, kuri irgi buvo atiduota policijai. Nuo tada, kai kaltinamasis prie jos priėjo ir nuo tada, kai pradėjo bėgti praėjo maždaug 5-10 min. Tas vyras nežinojo, jog ji taip pat buvau nukentėjusi, jis bandė apginti M. A., o jos apginti nebandė, nes nematė su ja susijusio įvykio. Kiti stotelėje buvę asmenys matė, kaip su ją elgiasi kaltinamasis. Buvo nuvykusi dėl sužalojimų atlikti abdukcijos į (duomenys neskelbtini) g., bet nelabai matėsi žymės, tik raudona vieta ant veido, kur buvo smogta. Todėl nepavyko nuimti abdukcijos. Dėl šio įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus. Po šio įvykio 1-2 mėnesius negalėjo lankytis autobusų stotyje. Pateikė civilinį ieškinį, neturtinės žalos 200 Eur. Žala pasireiškia tuo, jog patyrė baimės jausmą ir buvo sunku važinėti viešuoju transportu, dėl šios baimės bandė lankytis pas psichologus.

Nukentėjusioji M. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad į autobusų stotį atėjo apie 21.30 val. vakaro, buvo tamsu. Užbėgo į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į stotelę. Stotelėje stovėjo viena ir tada priėjo kaltinamasis kartu su (duomenys neskelbtini) juodaplaukiu vaikinu. Kaltinamasis prie jos priėjo paprašyti cigaretės, ji pasakė, jog nuo jos atstotų, tada jis paėmė ją už kairio peties ir spyrė tikriausiai kaire koja iš kelio į pilvą. Nespjovė kaltinamajam į veidą. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo judesiai nebuvo labai koordinuoti. Ji buvo šoke, rankoje laikė pyragėlį, kažkoks vyras buvęs iš nugaros pribėgo prie kaltinamojo ir (duomenys neskelbtini) pasakė, kodėl puoli moteris ir nuvijo kaltinamąjį nuo jos. Visas įvykis įvyko labai greitai, truko 1-2 min. Jeigu nebūtų nuvijęs nežino, kas būtų atsitikę, tie 2 vaikinai pabėgo, tas vyras, kuris ją apgynė juos vijosi. Gainiojo juos po stotį, ji iškvietė policiją, kita nukentėjusioji irgi kvietė policiją ir jos kažkaip viena šalia kitos atsidūrė. Tas vyras, kuris kalbėjo (duomenys neskelbtini), priėjo prie jos, po kiek laiko ir pasakė, kad į jį peilį metė kaltinamasis ir pametė piniginę ir tas vyras piniginę davė jai. Ji jos nelietė, tiesiog laikė ir laukė visi kartu, kol atvyks policija. Įvykis įvyko tamsiu paros metu. Įvykio vietoje buvo kelios stotelės. Iš jos pusės daugiausia buvo žmonių stotelėje prie kioskelio, ten dar buvo moterys, viena iš jų, kol ji skambino policijai (duomenys neskelbtini) šaukė, jog „dabar mus visas išdaužys“. Buvo toje stotelėje ir daugiau žmonių ir vyrų, bet jie stovėjo ir žiūrėjo. Ji nematė, kas vyko kitoje stotelėje, tik girdėjo, kaip moterys kalbėjosi apie įvykį. Nematė kas vyko su kita nukentėjusiąja. Dėl patirto šoko tuo metu ji skausmo po spyrio nejautė. Po spyrio fizinių žymių nebuvo. Nežino, ar kas nors be jai padėjusio vyro galėjo matyti, jog jai buvo spirta į pilvą. Nežinojo, jog jai duota piniginė buvo kaltinamojo. Ją apgynęs vyras taip pat atidavė peilį. Kai atvyko pareigūnai, jie apžiūrėjo piniginę ir parodė joje buvusią ID atpažinimui. Pagal veidą atpažino, jog tai kaltinamojo nuotrauka. Žala pasireiškia psichologinė, o ne fizinė. Spyris sukėlė momentinį skausmą. Po to pilvo neskaudėjo, vidaus organai nepažeisti. Mėnesį žvalgėsi ar kas nors jos neseka. Jei kas eidavo iš paskos tiesiog sustodavo, kad praeitų. Patyrė nemalonius išgyvenimus, atsirado baimės jausmas.

Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo vakare, su ausinėmis klausėsi telefono. Tarp muzikos išgirdo, kaip moteris šaukė, lyg tai kvietė policiją. Matė dvi moteris ar merginas, buvo tamsu ir jos tarsi kovojo su tais dviem vaikinais. Iš pradžių pagalvojo pažįstami, todėl nekreipė labai dėmesio. Tačiau, po to tie vaikinai perbėgo į kitą pusę, stotelę. Ir pamatė, kaip vienas vaikinas nusitraukė kepurę ir sudavė moteriai maždaug į krūtinės sritį, po širdimi. Suprato, jog jie ne draugai ir kažkas vyksta blogo. Nubėgo paskui tą vaikiną, sakė sustok. Jis jį sugriebė už kuprinės, jam iškrito ir sudužo butelis bei piniginė. Piniginę davė moteriai ir tamsoje nuėjo paskui juos. Jie stovėjo parke prie stoties, jis sakė jam grįžk atgal. Bandė jį nutempti, jis priešinosi ir išsitraukė peilį. Jis bėgo paskui jį su peiliu, jis gynėsi kuprine, laimei jam nieko neatsitiko. Po to, metė į jį peilį ir pabėgo, jis paėmė peilį ir sulaukė policijos. Jeigu būtų praėjęs mėnuo, gal ir galėtų atpažinti kaltinamąjį. (duomenys neskelbtini) vaikinas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių plaukų, neaukštas 165-170 cm ūgio. Sunku pasakyti ar tas pats asmuo yra kaltinamasis, nes buvo tamsu. Iš pradžių nekreipė dėmesio ką darė vaikinai, kai išgirdo, jog moteris šaukia policijos, tada pamatė, jog kaltinamasis tempia moterį. Negirdėjo ką šnekėjo vaikinai ir merginos, tačiau matė, kaip kitoje stotelėje priėjęs prie antros moters vaikinas nusitraukė kepurę ir trenkė jai. Kai pagavo kaltinamąjį parke ir bandė parsivesti, jis buvo neblaivus. Klausė jo, kodėl jis jas mušė, sakė, jog jos nusipelnė ir jog jis neturi (duomenys neskelbtini). Matė, ką jis darė moterims. Ten šalia yra dvi stotelės, iš pradžių vienoje stotelėje jis moterį patampė, kitoje stotelėje, jis jau trenkė moteriai. Užpultos merginos buvo šoko būsenoje, jos nieko nedarė tiesiog laukė autobuso. Antroji mergina sėdėjo, ji buvo apsivilkusi baltą striukę ar paltą. Jai atsistojus kaltinamasis jai sudavė. Nematė, jog viena iš nukentėjusiųjų būtų spjovusi kaltinamajam į veidą. Stotelėse žmonių nebuvo. Toliau buvusioje stotelėje buvo žmonių, bet jie tik stovėjo ir žiūrėjo. Tos stotelės, kur stovėjo moterys, šalia viena kitos. Ta stotelė, kur buvo žmonių ji buvo už kampo. Toliau buvusioje stotelės žmonės negalėjo matyti pirminių konfliktų, jie matė tik jį ir tuos vaikinus. Mano, jog antrai moteriai trenkė kumščiu, po krūtine. Kai grįžo po 5 min mergina stovėjo ir verkė buvo susiėmusi už pilvo srities. Jis nespėjo prieiti prie vaikinų, kai kaltinamasis tampė moterį. Jis pradėjo bėgti prie jų, jie jį pamatė. Kaltinamojo (duomenys neskelbtini) draugas, pasakė jam, jog jis atbėga ir jie pradėjo bėgti nuo jo. Jis nusivijo vaikinus. Kai kaltinamasis stovėjo parke, jam pasakė grįžk atgal. Galbūt galės atsiprašyti, jis nenorėjo eiti, jis bandė jį tempti už striukės, bet jis (duomenys neskelbtini) turi daugiau jėgų ir priešinosi. Vėliau jis išsitraukė peilį ir pradėjo jį vaikytis, jis nesitikėjo tokios jo reakcijos. Jis bėgo nuo jo, gynėsi kuprine, sudavė jam kuprine ir jis pargriuvo. Po to, kaltinamasis jį pradėjo vytis su peiliu ir metė į jį peilį. Peilis jam pataikė ar tai į nugarą, ar į kuprinę. Paėmė tą peilį ir grįžo prie merginų. Bandydamas pagauti kaltinamąjį, jį sugriebė ar tai už striukės, ar kuprinės ir jam tuo metu iškrito piniginė. Kaltinamojo mestas peilis buvo lenktinis peilis, jis buvo atlenktoje padėtyje. Rankena peilio buvo juoda arba tamsi.

2023 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas maršrutinio transporto stotelė, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) g. artimiausias pastatas yra adresu (duomenys neskelbtini). Žvelgiant nuo restorano „(duomenys neskelbtini)“ pusės link apžiūros objekto, šalia važiuojamosios kelio dalies yra matomas kelio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, toliau už jo matomas toks pats ženklas, virš kurio yra papildoma lentelė su raide „(duomenys neskelbtini)“. Šiek tiek toliau nuo šio ženklo, ant šaligatvio yra matoma stotelės konstrukcija, tai stotelė Nr. (duomenys neskelbtini), stotelės šonai yra stikliniai, yra stogelis, stotelės viduje yra suoliukas. Ant stotelių šoninių stiklų yra pakabintos įvairios reklamos, maršrutinio transporto žemėlapis. Toliau maždaug už penkių metrų yra stotelė Nr. 2, ji yra tokia pati kaip ir pirmoji. Toliau už jos yra gatvės apšvietimo stulpas, ant kurio matoma vaizdo stebėjimo kamera - gaublys. Toliau už jo, yra matomas prekybos kioskas „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros metu prekybos kioskas nedirba, apsauginės žaliuzės nuleistos, ant kiosko vaizdo stebėjimo kamerų nėra, už prekybos kiosko stovi šiukšlių konteineriai. Už prekybos kiosko yra matoma žolė, medžiai, kitas gatvės apželdinimas, šioje vietoje yra randamas juodos spalvos peilis „Columbia“ ant juodos spalvos peilio rankenos yra išgraviruota ginklas, apačioje jo apskritime yra nupiešta žvaigždė, peilis yra paimamas ir supakuojamas į Voką Nr. 2. Daugiau įvykio vietoje objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nėra (1 t., b. l. 13-15).

2023 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš 002 kameros ((duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini)maršrutinio troleibusu sustojimu) įrašas spalvotas, su garsu. Įrašo trukmė 3min.14sekundžių. Vaizdo įrašo pradžia 2023 m. kovo 27 d. 21.29.40. Kamera filmuoja nuo geležinkelio stoties nukreipta į įvykio vieta – stotelės, filmuoja iš tolo. Matome kaip stotelėje sėdi 2 moteris, viena apsirengusi ilga balta striuke nr.1, kita tamsiais drabužiais su baltu maišu rankose Nr. 2. 21.30.44 prie moters Nr. 2 prieina 2 vyrai apsirengę tamsiais drabužiais, vyras nr.1 aukštas, o vyras nr.2 žemas. Vyras nr.1 pradeda stumdyti moterį, galimai muša, o vyras Nr. 2 stovi šalia ir stebi. Moteris Nr. 1 traukiasi į kaire puse nuo jų. Tada vyrai prieina prie moters nr.1 ir vyras nr.1 su ranka muša ją per veidą, o vyras Nr. 2 stovi šalia. Vyrai prieina iš kairės pusės prie gretimos stotelės ir ten vyras nr.1 pradeda rankomis mušt sėdinti žmogų. Vyrai pamato, kad link jų bėga žmogus ir pasišalina. 2023 m. kovo 27 d. 21.32.54 vaizdo įrašo pabaiga. Veidai žmonių praktiškai nesimato, pravažiuojantis viešasis transportas bei kiti automobiliai kartais užstoja vaizdą (1 t., b. l. 35-37).

2023 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) J. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 27 d., apie 21.34 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. M. ir (duomenys neskelbtini) M. B. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie stoties stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ pranešėjai į pilvą įspyrė (duomenys neskelbtini), kuris pabėgo link panoramos viešbučio. Pas jį iškrito piniginė, pranešėja ją turi. GMP atsisakė, laukia. Atvykus minėtu adresu prie (duomenys neskelbtini) sustojimo į juos kreipėsi vyras D. L., kuris paaiškino, kad stoties žiede prie (duomenys neskelbtini) sustojimo stotelės pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) tamsiai apsirengęs su šviesiais plaukais, puldinėja moteris vienai iš kojos trenkė į šoną. Pranešėjas pribėgo ginti moterų tada (duomenys neskelbtini) pradėjo šalintis, pranešėjui bandant sulaikyti (duomenys neskelbtini) ištraukė peilį ir metė jį į pranešėją ir pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) g. Pranešėjas minėtam (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturėjo. Būnant įvykio vietoje į juos kreipėsi K. B., mergina paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) tamsiai apsirengęs su šviesiais plaukais priėjo prie jos ranką padėjo ant sėdmenų ir šalia krūtinės, merginai pasakius, kad ji iškvietė policiją (duomenys neskelbtini) iš kumščio trenkė merginai į veido sritį ir nuėjo toliau, ant merginos veido sužalojimų nesimatė, nuo GMP atsisakė. Pretenzijų (duomenys neskelbtini) mergina šiam momentu neturėjo, jai duotas ROIK, ir jei persigalvos kreipsis savarankiškai. Taip pat būnant įvykio vietoje į juos kreipėsi moteris M. A., moteris paaiškino, kad sėdėjo autobusu sustojime, kai prie jos priėjo (duomenys neskelbtini) tamsiai apsirengęs su šviesiais plaukais, kuris paprašė cigaretės, moteriai pasakius, kad neduos (duomenys neskelbtini) paėmė už striukės ir iš kelio trenkė į šoną, nuo smūgio moteris pajuto stiprų fizinį skausmą, tačiau nuo GMP atsisakė. M. A. taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kuris jai spyrė bėgdamas nuo vyro pametė piniginę. Moteris (duomenys neskelbtini) turėjo pretenzijų. Piniginėje kurią perdavė M. A. buvo asmens tapatybės kortelė išduoda T. R. vardu, daugiau piniginėje vertingų daiktų nebuvo (1 t., b. l. 12).

2023 m. balandžio 24 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos lenktinis turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią geležtę. Pateiktoje būklėje peilis yra sugedęs, jo geležtė, dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių, negali užsifiksuoti atidarytoje padėtyje, todėl peilis netinkamas naudoti kaip ginklas, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., 25-29).

2023 m. kovo 28 d. K. B. apklausos protokole nurodė, kad gyvena duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2023 m. kovo 27 d. apie 21.30 val. buvo viešojo transporto sustojimo dešiniojoje stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Sėdėjo stotelėje ant suoliuko. Šalia jos sėdėjo nepažįstama moteris. Prie šios moters priėjo du (duomenys neskelbtini), vienas iš jų buvo galimai apsvaigęs nuo alkoholio, tai matėsi iš jo judesių, kadangi jie buvo nekoordinuoti. Tai pat asmuo buvo su juoda kuprine, kuri buvo atsegta, iš jos skyriaus buvo išlindęs galimai alkoholinio gėrimo stiklinis butelis. Šis asmuo ėmė iš moters reikalauti 50 centų, moteris jam pasakė, kad neturi. (duomenys neskelbtini) vis tiek reikalavo pinigų, moteris jam pasakė, kad tuoj nueis į bankomatą ir nuims pinigų, (duomenys neskelbtini) sakė, kad eis kartu. Tarp šių asmenų įvyko žodinis konfliktas, moteris pasakė, kad iškvies policiją. (duomenys neskelbtini) ėmė vartoti necenzūrinius žodžius, neatsimena kokius. Tuomet asmuo priėjo prie jos, ji atsistojo, jis jos ėmė prašyti pagalbos, kad ji jį apgintų nuo šios moters ir nuo policijos. Ji pasakė, kad ji pati tuoj iškvies policiją. (duomenys neskelbtini) ėmė prie jos priekabiauti, o tiksliau, vieną kartą su kairės rankos delnu paėmė jai už dešinės pusės sėdmenų. Ji pasakė, kad kviečia policiją. Po šių jos žodžiu šis (duomenys neskelbtini) vieną kartą su dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą, o tiksliau į kairės pusės skruostą. Ji pajautė fizinį skausmą. Dešinėje rankoje laikė savo mobilųjį telefoną, jau skambino 112, tuomet (duomenys neskelbtini) su dešine ranka iš apačios į viršų trenkė jai į mobilųjį telefoną su tikslu jį išmušti jai iš rankų. Po šio jo veiksmo ji iškart išbėgo iš stotelės prie kitų aplinkinių žmonių. Buvo šoko būsenoje, apsiverkė. Viso konflikto metu kitas buvęs su užpuoliku vaikinas konflikte nedalyvavo, bandė užpuoliką raminti, nusivesti nuo žmonių. Bendraujant su kitais žmonėmis ir laukiant policijos pareigūnų, asmenys buvo dar stotelėje, kiek vėliau sužinojo, būdami stotelėje jie užpuolė kitą moterį, jai spyrė į pilvą. Šio konflikto ji nematė. Abu asmenys jų akivaizdoje pabėgo link (duomenys neskelbtini) g. esančio turgaus, matė kai kažkoks vyras juos nusivijo. Moteris, kurią minėjo apklausos pradžioje iš stotelės pasišalino iki policijos pareigūnų atvykimo. Asmuo ją užpuolęs buvo apie 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, juodai apsirengęs, plaukai buvo šviesiai rudi, trumpo kirpimo. Kitas su šiuo asmeniu buvęs (duomenys neskelbtini) buvo apie 165 cm, vidutinio kūno sudėjimo, juodai apsirengęs. Abiejų amžius buvo maždaug (duomenys neskelbtini) m. Abu asmenis atpažintų, galėtų sudaryti foto robotą, tačiau dabar sudaryti neturi laiko. Turtinė žala jai nepadaryta, jai padaryti sužalojimai, skauda kairės pusės žandikaulį. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Daugiau nieko, kas galėtų būti naudinga tyrimui, pasakyti negali (1 t., b. l. 40-43).

2023 m. gegužės 15 d. papildomos apklausos protokole K. B. nurodė, kad prie jos duotų parodymų norėtų patikslinti, kad įvykio metu iš vieno vaikino kišenės iškrito piniginė su joje esančiais dokumentais. Atvykę pareigūnai parodė dokumentą ir paklausė ar tas vaikinas užpuolė ją ji atsakė, kad čia tas pats vaikinas, kuris trenkė jai per veidą ir bandė iš rankos išmušti telefoną. Dėl šio įvykio prašo pripažinti ją civiline ieškove neturtinei 200 Eur žalai atlyginti (1 t., b. l. 44-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. B. po 2023 m. kovo 27 d. įvykių kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 59).

2023 m. kovo 27 d. M. A. apklausos protokole nurodė, kad gyvena duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2023 m. kovo 27 d. apie 21.30 val(duomenys neskelbtini), ji buvo viešojo transporto sustojimo stotelėje, kuri yra tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, artų „(duomenys neskelbtini)“ kioskelio, laukė autobuso. Sėdėjo stotelėje ant suoliuko, valgė pyragėlį. Tuomet prie jos priėjo du jai nepažįstami (duomenys neskelbtini) ir vienas jų pareikalavo jos cigaretės. Ji iškart pamatė, kad šis (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Ji jam pasakė „atstok“ ir ėmė stotis nuo suoliuko. Vyras nieko nesakęs jai besistojant sugriebė dešine ranka jai už kairio peties, o tiksliau už striukės ir spyrė jai iš galimai kairės kojos kelio į pilvo sritį. Ji pajautė stiprų fizinį skausmą. Tuomet netoliese buvęs praeivis bėgamas link jos (duomenys neskelbtini) kalba rėkė „kodėl skriaudi moterį?“ Po šių žodžių ją užpuolęs (duomenys neskelbtini) , kartu su juo buvusiu asmeniu pasileido bėgti link „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio. Ją apgynęs vyras juos nusivijo, ėmė bėgti paskui. Po kelių minučių ją apgynęs vyras grįžo ir padavė jai juodos spalvos piniginę, teigdamas, kad ją pametė ją užpuolęs asmuo. Ji iškvietė policiją. Vyras išėjo, po kurio laiko grįžo laikydamas rankoje peilį ir pasakė, kad jis nuo šių užpuolikų bandė apginti savo kuprinę ir jam nueinant, kažkuris iš jos jau minėtų (duomenys neskelbtini) metė į šio vyro nugarą peilį. Peilis buvo su juoda rankena, panašus į naują, nedidelis, galimai medžioklinis, atsilenkiantis. Atvykusiems policijos pareigūnams piniginę atidavė į rankas. Pati jos netikrino, neatidarinėjo. Kai pareigūnai pravėrė pamestą piniginę ir paėmė asmens dokumentą buvusį joje, ji iš nuotraukos pamatė, kad tai tas pats žmogus, kuris ją užpuolė. Ją užpuolęs asmuo buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų-blondinas, trumpo kirpimo, neilgi kirpčiukai, buvo apsirengęs juodos spalvos galimai „Adidas“ treningais, striukė buvo juoda. Kitas vaikinas buvęs su asmeniu užpuolusiu ją, buvo apsirengęs tamsiais rūbais, žemesnis už užpuoliką. Daugiau jo požymių nurodyti negali. Jo neatpažintų, foto roboto nesudarytų. Asmenį, kuris užpuolė ją, atpažintų, foto robotą sudaryti gali, tačiau šiuo metu neturi laiko. Jai jokie sužalojimai nepadaryti, sukeltas fizinis skausmas. Dėl šio įvykio jai padaryta moralinė žala. Šalia esančioje stotelėje buvo daugiau žmonių, kurie įvykį matė, tačiau jų nurodyti negali. Po šio įvykio prie jos buvo priėjusios kelios moterys, kurios sakė, kad ją užpuolęs (duomenys neskelbtini) buvo užpuolęs ir kitas moteris. Daugiau nieko, kas galėtų būti naudinga tyrimui, pasakyti negali (1 t., b. l. 62-65).

2023 m. balandžio 20 d. papildomos apklausos protokole M. A. nurodė, kad prie jos duotų parodymų norėtų patikslinti, kad į teismo medicinos ekspertizę su užduotimi nesikreipė, į jokią kita gydimo įstaigą dėl sužalojimų irgi nesikreipė. Įvykio metu tas asmuo, kuris sudavė jai, bėgdamas pametė piniginę, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, prašo ją pripažinti civiline ieškove 500 Eur moralinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 68-70).

2023 m. gegužės 11 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima juodos spalvos piniginė, kuria savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikė M. A. Piniginė juodos spalvos dirbtinės odos, ant piniginės matyti metalinis logotipas „(duomenys neskelbtini)“. Piniginė sudaryta iš dviejų skyrių, vienas skyrius užsegamas užtrauktuku, o kitas skyrius užsegamas metaliniu užspaustuku. Matyti, kad piniginė su nežymiais apgadinimais. Piniginės viduje yra (duomenys neskelbtini) Respublikos Asmens tapatybės kortelė kuri priklauso T. R., vilniečio kortelė, du vienetai prezervatyvų, grynieji pinigai – monetos (2,90 Eur) (1 t., b. l. 89-91).

2023 m. kovo 29 d. liudytojo apklausos protokole D. L. nurodė, kad yra D. L., gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, apie įvykį gali papasakoti, kad 2023 m. kovo 27 d. apie 21.20- 21.30 važiavo autobusu iš darbo ir išlipo prie (duomenys neskelbtini) išlaipinimo stotelėje. Ėjo su ausinėmis ir žiūrėjo į telefoną. Tada eidamas pamatė, kad 2 vyrai, vyras Nr.1 aukštas, blondinas, rodos raudona striukę dėvėjo ir atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų kitas vyras Nr.2 mažo ūgio, vilkėjo tamsios spalvos striukę žalia arba mėlyna irgi apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus priekabiavo prie moters. Moteris rėkė (duomenys neskelbtini) kalba prašydama kviesti policija. Matė kaip vyras Nr.1 tampė ją už striukės ir su ranka trenkė jai į pilvo sritį. Vyras Nr.2 stovėjo ir stebėjo, bet matė kad moters nelietė. Tada abudu vyrai nubėgo į gretimą stotele, kuri yra apie 5 metrai nuo tos ir vyras Nr.1 griebė kitai moteriai Nr.2 už kepurės, patempė link savęs ir su ranka sudavė į pilvo sritį. Vyras Nr.2 stovėjo šalia ir viska stebėjo. Tada jis nedelsiant pradėjo riekti – „Ką tu čia darai?“ ir pradėjo vytis vyrus. Skvere už stotelės griebė vyrą Nr.1 ir jam iš kišenės iškrito juoda piniginė ir stiklinis butelis su skysčiu kuris susidaužė. Kol kėliau piniginę vyrai nubėgo toliau. Jis nubėgo prie stotelės ir perdavė piniginę antrai moteriai. Tada vėl grįžo atgal ieškoti smurtaujančių vyrų. Pamatė vyrą Nr.1 ir vyrą Nr.2 prie stotelės apačioje (kur sustoja autobusai link (duomenys neskelbtini)) griebė vyrą Nr.1 ir kaip tik tuo metu pamatė važiojanti policijos ekipažą, bet jie jų nepastebėjo ir vyras nr.1 staigiai ištraukė sulenkiamą peilį, iš kur ištraukė tiksliai pasakyti negali ir mėtė jį į jį. Jis sužalojimų nepatyrė. Tuo metu kai į jį skrido peilis abudu vyrai pasišalino, kur jis nematė. Jis tada grižo pas moteris ir kaip tik atvažiavo policiją, jis jiems perdavė peilį ir pateikė savo duomenys. Vyras nr.1 buvo galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Vyrą nr.1 ir vyrą Nr.2 galimai galėtų atpažinti iš nuotraukos. Dar nori pridurti, kai pagavo vyrą nr.1 jisai jam (duomenys neskelbtini) pasakė, kad pas jį numirė (duomenys neskelbtini). Daugiau įvykiui reikšmingos informacijos neturi (1 t., b. l. 104-107).

2023 m. gegužės 18 d. T. R. apklausos protokole nurodė, kad savo pozicijos išsakyti negali, nes neatsimena įvykio aplinkybių. Fiziškai yra sveikas, psichiškai nežino, tačiau po (duomenys neskelbtini) mirties lankėsi pas psichologą. Priklausomybių turi cigaretėms ir kartais parūko augalinės kilmės narkotines medžiagas. Šiuo metu niekur nesimoko ir niekur nedirba. Įtarimo esmę suprato, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, savo pozicijos išsakyti negali, nes neprisimena, jeigu prisimins, teisme nurodys. Tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, kadangi šio įvykio metu buvo labai neblaivus, todėl ne visas įvykio aplinkybes gali tiksliai nurodyti. Tikslios įvykio dienos neprisimena, ar tai buvo 2023 m. kovo 8 d., jis neprisimena. Minėtą dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, rūkė augalinės kilmės narkotines medžiagas. Nuo alkoholio jautėsi labai apsvaigęs. Pamena, kad buvo autobusų stotyje su kažkokiu pažįstamu vaikinu, kokiu tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena. Stotyje buvo tikriausiai nes važiavo namo, pažymoje nurodytu adresu. Pamena, kad stotelėje priėjo prie merginos, kaip atrodė mergina neprisimena. Jis priėjęs prie merginos nepamena ar paprašė cigaretės ar paklausė kažko, pamena, kad minėta mergina jam kažką negražiai atsakė, jis jai irgi negražiai atsakė ir tada ji jam spjovė į veidą. Tada pamena, kad priėjo prie kitos merginos buvusios stotelėje ir kas toliau vyko neprisimena. Toliau stotelėje jis susikibo su kažkokiu vyriškiu. Su tuo vyriškiu susikibo jam atrodo, dėl prieš tai minėtų merginų. Jam atrodo jie vienas kito nemušėm ir tada prie jų priėjo vieną iš tų merginų ir jis norėdamas, kad ji atsitrauktų nuo jų pakišo jai koją dėl ko jam rodos ji nukrito, tačiau jis jai nespyrė į pilvą. Jis neprisimena, kad būtų trenkęs kažkokiai merginai į veido sritį rankos kumščiu į veidą, taip pat jis neprisimena, kad būtų metęs peilį, jis mano jam peilis tiesiog iškrito. Taip pat jis nežino, kaip jam iškrito piniginė. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 128-131).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016).

Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).‏‏‎

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Šioje baudžiamojoje byloje T. R. kaltinamas viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia, be priežasties naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu ir tokiais savo veiksmais sukėlęs fizinį skausmą bei sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. R. paaiškino, kad savo pozicijos dėl įvykio išsakyti negali, nes neprisimena. Tą dieną vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Prisimena, kad buvo priėjęs prie merginų, bet ką darė neatsimena. Stotelėje jis susikibo su kažkokiu vyriškiu, dėl prieš tai minėtų merginų. Tada prie jų priėjo vieną iš tų merginų ir jis norėdamas, kad ji atsitrauktų nuo jų pakišo jai koją, dėl ko jam rodos ji nukrito, jai nespyrė į pilvą. Jis neprisimena, kad būtų trenkęs kažkokiai merginai į veido sritį rankos kumščiu į veidą, taip pat jis neprisimena, kad būtų metęs peilį, jis mano, kad jam peilis tiesiog iškrito. Nežino, kaip jam iškrito piniginė.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu T. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad priėjo paprašyti prie vienos iš panelių cigaretės, po ko jam negražiai viena iš jų kažką atsakė ir spjovė į veidą. Jis supykęs pastūmė vieną iš jų, kaip suprato jos buvo dvi draugės. Antra draugė, kai jis pradėjo eiti link autobuso, bandė jį sustabdyti ir taip išėjo, jog jis, norėdamas šokti į autobusą ją pastūmė petimi, o ji galvojo, jog jis jai trenkė. Peilis iškrito iš kišenės, jo nemetė. Po to įsėdo į autobusą ir išvažiavo. Buvo išgėręs, todėl ne visus savo veiksmus įvykio metu gali atsiminti. Pirmą merginą pastūmė tyčia supykęs, kitą merginą lipdamas į autobusą netyčia petimi užgavo. Su juo, įvykio vakarą buvo kažkoks vaikinas, bet su juo įvykio vietoje susipažino. Stotelėje ir aplink ją buvo kitų žmonių. Tikriausiai žmonės, kurie buvo prie stotelės matė konfliktą tarp jo ir nukentėjusiųjų. Niekas nebuvo prie jo priėjęs sudrausminti, jokių grumtynių su vyru nebuvo, tik kažkas ant jo šūkavo. Jo turėtas peilis buvo statybinis, bet jo atlenkimo mechanizmas buvo sugedęs, todėl jis buvo netinkamas naudojimui. Spyrimo veiksmų negalėjo būti, nes nėra užfiksuotų jokių nukentėjusiųjų sužalojimų.

T. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad neatsimena savo veiksmų, tik pamena, kad stotelėje grūmėsi su vyriškiu dėl šių merginų ir jog galėjo pakišti merginai koją, dėl ko ši nugriuvo. Duodamas parodymus teisme teigė, kad vieną merginą pastūmė tyčia, nes supyko ant jos, o kitą merginą pastūmė petimi netyčia, kai ši bandė jį sulaikyti lipantį į autobusą. Įvykio vietoje su vyriškiu nesigrūmė. Kaltinamojo nurodytą įvykių versiją paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių T. R. nurodomą įvykių versiją ir patvirtinančių, jog T. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Nukentėjusioji K. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad vakare sėdėjo autobusų stotyje vienoje iš stotelių, kai prie šalia jos buvusios vyresnės moters priėjo du vaikinai ir aukštesnis vaikinas prašė tos moters pinigų, po to jis pribėgo prie jos, griebė jai už užpakalinės kūno dalies, kita ranka sugriebė jos ranką, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi neadekvačiai. Ji pasakė, kad iškvies jam policiją, o vaikinas viena ranka bandė išmušti jos telefoną ir ta pačia ranka, kai nepasisekė išmušti telefono, smogė jai į kairiąją veido pusę. Vaikinai nuėjo prie kitos stotelės, o ji pradėjo verkti, pajuto fizinį skausmą ir baimę. Stotelėse buvo kitų žmonių. Kas vyko su kita nukentėjusiąja nematė, tik girdėjo po įvykio iš kitų žmonių. Kiti stotelėje buvę asmenys matė, kaip su ją elgiasi kaltinamasis. Įvykis truko apie 5-10 minučių, o smurtavusį asmenį nusivijo nepažįstamas vyras, kuris vėliau atnešė ją užpuolusio vaikino piniginę ir į jį mestą peilį. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo rastą piniginę, parodė joje rastą dokumentą iš kurio ji atpažino ją užpuolusį asmenį.

Nukentėjusioji M. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad vakare buvo vienoje iš autobusų stotelių, kurios yra stotyje prie „(duomenys neskelbtini)“ restorano. Buvo viena, kai prie jos priėjo du vaikinai. Aukštesnis vaikinas priėjęs prašė cigaretės, o ji jam sakė atstoti nuo jos, po ko vaikinas paėmė ją už kairio peties ir spyrė tikriausiai kaire koja iš kelio į pilvą. Spyris sukėlė momentinį skausmą. Matėsi, kad vaikinas apsvaigęs nuo alkoholio. Kažkoks vyras pradėjo ją ginti ir nusivijo vaikinus. Ji iškvietė policiją. Kitoje stotelėje buvo daugiau žmonių, bet jie nieko nedarė. Kas vyko kitoje stotelėje iki jos užpuolimo, nematė. Ją apgynęs vyras po kurio laiko grįžo ir nurodė, kad į jį buvo mestas peilis bei vienas iš vaikinų pametė piniginę ir piniginę atidavė jai. Piniginėje buvo ją užpuolusio vaikino asmens dokumentas.

Liudytojas D. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad išgirdo, kaip moteris šaukė, lyg tai kvietė policiją. Matė dvi moteris jos tarsi kovojo su dviem vaikinais. Iš pradžių pagalvojo pažįstami. Po to pamatė, kaip vienas vaikinas nusitraukė kepurę ir sudavė moteriai maždaug į krūtinės sritį, po širdimi. Suprato, jog jie ne draugai ir kažkas vyksta blogo. Įvykio vietoje šalia yra dvi stotelės, iš pradžių vienoje stotelėje jis moterį patampė, kitoje stotelėje, jis jau trenkė moteriai. Jis nespėjo prieiti prie vaikinų, kai kaltinamasis tampė moterį. Antroji mergina sėdėjo, ji buvo apsivilkusi baltą striukę ar paltą (byloje nustatyta, kad tai K. B.). Jai atsistojus kaltinamasis jai sudavė. Mano, jog antrai moteriai (M. A.) trenkė kumščiu, po krūtine. Toliau buvusioje stotelėje buvo žmonių, bet jie tik stovėjo ir žiūrėjo. Toliau buvusioje stotelės žmonės negalėjo matyti pirminių konfliktų, jie matė tik jį ir tuos vaikinus. Nubėgo paskui tą vaikiną, sakė sustok, sugriebė už kuprinės, jam iškrito ir sudužo butelis bei piniginė. Piniginę davė moteriai ir nuėjo paskui vaikinus. Jie stovėjo parke prie stoties, jis sakė jam grįžk atgal. Bandė jį nutempti, jis priešinosi ir išsitraukė peilį. Jis bėgo paskui jį su peiliu, jis gynėsi kuprine. Po to, metė į jį peilį, peilis pataikė į nugarą ir vaikinai pabėgo, jis paėmė peilį. Kai grįžo po 5 min mergina stovėjo ir verkė buvo susiėmusi už pilvo srities. Visi kartu sulaukė policijos.

Iš aptartų parodymų nustatyta, kad vaikinai stotelėje pirmiausia priėjo prie K. B. ir kitos nenustatytos moters, aukštesnis vaikinas jai sudavė smūgį į veidą, dėl kurio ji pajuto fizinį skausmą, po to nuėjo prie M. A. ir sudavė jai smūgį į pilvo sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Įvykį matė aplinkiniai asmenys, vaikinus nusivijo įvykį matęs vyriškis. Merginas užpuolęs vaikinas pametė piniginę, kurią rado ir paėmė juos nusivijęs liudytojas D. L. Atvykus policijai ir parodžius piniginėje rastą asmens tapatybės kortelę, kuri buvo išduota T. R. vardu, merginos atpažino, kad tai tas pats asmuo, kuris jas buvo užpuolęs stotelėje. T. R. gynėja baigiamųjų kalbų metu teigė, kad byloje nėra aišku, kuris iš dviejų vaikinų buvo užpuolęs merginas, tačiau kaip nurodė liudytojas D. L. piniginę pametė merginas puolęs vaikinas, iš piniginėje buvusios asmens tapatybės dokumento nuotraukos nukentėjusiosios atpažino jas užpuolusį asmenį. Abejonių dėl veiką padariusio asmens tapatybės nėra.

Nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus patvirtina 2023 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) kameros ((duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) maršrutinio troleibusu sustojimu) įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo pradžia 2023 m. kovo 27 d. 21.29.40. Kamera filmuoja nuo (duomenys neskelbtini) nukreipta į įvykio vieta – stotelės, filmuoja iš tolo. Matoma kaip stotelėje sėdi 2 moterys, viena apsirengusi ilga balta striuke nr.1, kita tamsiais drabužiais su baltu maišu rankose Nr. 2. 21.30.44 prie moters Nr. 2 prieina 2 vyrai apsirengę tamsiais drabužiais, vyras nr.1 aukštas, o vyras nr.2 žemas. Vyras nr.1 pradeda stumdyti moterį, galimai muša, o vyras Nr. 2 stovi šalia ir stebi. Moteris Nr. 1 traukiasi į kaire puse nuo jų. Tada vyrai prieina prie moters nr.1 ir vyras nr.1 su ranka muša ją per veidą, o vyras Nr. 2 stovi šalia. Vyrai prieina iš kairės pusės prie gretimos stotelės ir ten vyras nr.1 pradeda rankomis mušti sėdinti žmogų. Vyrai pamato, kad link jų bėga žmogus ir pasišalina. 2023 m. kovo 27 d. 21.32.54 vaizdo įrašo pabaiga. Taigi vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiųjų ir liudytojo nurodytą įvykių eigą ir aplinkybes, be to visiškai paneigia T. R. nurodytą įvykio versiją.

T. R. savo parodymuose teigė, kad byloje nėra įrodymų, kad jis spyrė nukentėjusiajai M. A. Teismas pažymi, kad nors liudytojas D. L. teigė, kad M. A. galėjo būti trenkta kumščiu į krūtinės sritį, o vaizdo įraše tiksliai nesimato, kuo buvo suduota nukentėjusiajai M. A., teismas vadovaujasi pačios nukentėjusiosios parodymais apie tai, kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko T. R. Viso proceso metu nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad T. R. į pilvo sritį spyrė jai koja iš kelio, taip pat liudytojo parodymų dalimi, kurioje jis tvirtino, kad jam grįžus į įvykio vietą M. A. buvo susiėmusi už pilvo srities ir verkė.

T. R. teigė, kad nukentėjusiosioms nėra užfiksuoti jokie fiziniai sužalojimai, nepaimtos abdukcijos, todėl jo veika neįrodyta. Pažymėtina, kad K. B. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kūno sužalojimų nekonstatuota. M. A. į teismo medicinos ekspertizę ar kitą įstaigą dėl kūno sužalojimų nesikreipė. Nurodė, kad jokių sužalojimų nepatyrė. Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiųjų sveikatai sukėlus būtent tokius padarinius kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. Taigi kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtiną nustatyti nukentėjusiesiems padarytus kūno sužalojimus, o pakanka vien fizinio smurto panaudojimo fakto, kuriuo buvo sukeltas fizinis skausmas. Nustatant fizinio skausmo sukėlimo faktą baudžiamajai atsakomybei nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-278-489/2022). Byloje nustatyta, kad T. R. veiksmai nukentėjusiosioms sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio sudavimo į veidą K. B. teigė pajutusi fizinį skausmą ir dėl to verkė. 2023 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) J. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnams nukentėjusioji M. A. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) paėmė už striukės ir iš kelio trenkė į šoną, nuo smūgio moteris pajuto stiprų fizinį skausmą. Kaip minėta, liudytojas D. L. parodė, kad jam grįžus į įvykio vietą M. A. buvo susiėmusi už pilvo srities ir verkė. Teismas konstatuoja, kad nors nukentėjusiosioms nebuvo nustatyti reikšmingesni kūno sužalojimai, tai nešalina T. R. baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės, nes fizinio skausmo sukėlimas patenka į viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinime nurodyta, kad įvykis vyko 2023 m. kovo 8 d., tačiau iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų (rašytinių dokumentų, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymų datos, vaizdo įrašo data) matyti, kad nusikalstama veika padaryta 2023 m. kovo 27 d. Taigi kaltinime nurodyta įvykio data yra netiksli. Datos neatitikimas laikytinas technine klaida, kuri yra taisytina. Įvykio datos ištaisymas, nagrinėjamu atveju, nėra laikomas esminių faktinių aplinkybių keitimu ir nesuvaržo kaltinamojo teisių į gynybą. Bylos nagrinėjimo metu T. R. neginčijo veikos padarymo laiko, o nesutikimą išsakė tik dėl veikos padarymo būdo (nesutiko su fizinio smurto panaudojimu). Pažymėtina, kad šiuo atveju, nusikalstamos veikos padarymo data (laikas) nėra keičiama nustačius kitokias ar papildomas faktines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje, o tik ištaisoma kaltinime nurodyta techninė klaida.

Kaltinime ydingai nurodyta, kad kaltinamasis metė peilį, tačiau nenurodoma į ką jis buvo mestas ir kaip tokiais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad peilis į nukentėjusiąsias mestas nebuvo. Tokių aplinkybių jos nenurodė. Apie peilio metimą nurodė tik liudytojas, kad peilis buvo mestas būtent jam į nugarą. Byloje nėra pakankamai įrodymų, jog peilis buvo mestas į liudytoją D. L. tyčia. Liudytojas nurodė, kad peilį į jį metė tada, kai jis buvo nusisukęs, jam į nugarą. Taigi pačio metimo veiksmo jis nematė. Nukentėjusiosios pačio peilio metimo į D. L. momento nematė, o apie tokią aplinkybę nurodė iš liudytojo pasakojimo. Liudytojas teigė, kad peilį nunešė ir perdavė nukentėjusiosioms, kad jis būtų perduotas policijai, tačiau 2023 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu <...> už prekybos kiosko yra matoma žolė, medžiai, kitas gatvės apželdinimas, šioje vietoje yra randamas juodos spalvos peilis „Columbia“ ant juodos spalvos peilio rankenos yra išgraviruota ginklas, apačioje jo apskritime yra nupiešta žvaigždė, peilis yra paimamas ir supakuojamas į Voką Nr. 2. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytą aplinkybę, kad T. R. metė peilį. Taigi aplinkybė dėl T. R. veiksmų metant peilį šalintina iš kaltinimo. Šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje, matomoje, laisvai visiems prieinamoje vietoje – viešojo transporto stotelėje. Neteisėti veiksmai atlikti be aiškios priežasties, įžūliu elgesiu naudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias K. B. ir M. A. T. R. neteisėti veiksmai prieš nukentėjusiąsias tęsėsi tam tikrą laiką, kaip matyti iš vaizdo įrašo iki 2 minučių. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos darymo metu įvykio vietoje buvo ir neteisėtą T. R. elgesį matė ne tik nukentėjusiosios, bet ir dar viena moteris (prie kurios vaikinai priėjo pirmiausia) bei liudytojas D. L. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad įvykio metu šaligatviu eina praeiviai, važiuoja automobiliai, autobusai. Momentu, kai K. B. T. R. suduoda smūgį į galvą (vaizdo įrašo laikas 02:42) pro šalį eina nenustatytas vyras, kuris atsisuka į asmenis, tačiau nueina. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų liudytojas D. L. buvo priverstas įsikišti ir turėjo nuvyti agresyviai besielgiantį T. R. ir su juo buvusį vaikiną nuo nukentėjusiųjų. Taigi kaltinamojo veiksmai atkreipė su įvykiu nesusijusių asmenų dėmesį, nukentėjusiosioms sukėlė nemalonius jausmus (baimę). Be to, dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio buvo iškviesta policija. Akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad T. R. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.). Byloje nustatyta, kad T. R. viešoje vietoje, matant aplinkiniams praeiviams, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai be priežasties naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias M. A. ir K. B. taip sukeldamas joms fizinį skausmą. Remiantis surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog T. R. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad T. R. 2023 m. kovo 27 d., apie 21.34 val., viešoje vietoje šalia stotelės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia, be priežasties, sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį nukentėjusiajai K. B., po ko priėjo prie nukentėjusios M. A., dešine ranka sugriebęs pastarai už peties, vieną kartą kaire koja spyrė M. A. į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms K. B. ir M. A. fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Kadangi T. R. nusikalto būdamas (duomenys neskelbtini), be bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK VIII skyrius), teismas vadovaujasi ir (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę (duomenys neskelbtini), be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. (duomenys neskelbtini) baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.

Teismas, skirdamas bausmę T. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. R. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą viešajai tvarkai, kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

T. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinime nurodyta, kad T. R. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė iš chuliganiškų paskatų. Šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismas nenustatė. Chuliganiškas paskatas apibūdina tyčiniai asmens veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų visuomenės negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą. Kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika savo pobūdžiu ir yra susijusi su chuliganiškas paskatas atitinkančiais veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimo atvejais nustatant BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę susidarytų situacija, kad kiekvienu BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo atveju, automatiškai turėtų būti nustatoma ir minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinime taip pat nurodyta, kad T. R. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje T. R. neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu nustatytas nebuvo, nes jis iš įvykio vietos pabėgo, tačiau iš paties T. R. parodymų matyti, kad jis įvykio neprisimena, kaip ir pats teigia dėl pavartoto alkoholio ir galimai kitų medžiagų. Nukentėjusiosios ir liudytojas taip pat viso proceso metu teigė, kad kaltinamasis atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, nes elgėsi neadekvačiai, todėl T. R. atžvilgiu nustatytina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Kaip minėta, T. R. padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką būdamas (duomenys neskelbtini), sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų. Nusikalstamos veikos padarymo metu vieną kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Po šiame nuosprendyje aptariamos veikos padarymo (2023 m. kovo 27 d.) 2023 m. birželio 8 d. padarė naują sunkią nusikalstamą veiką pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, už kurią buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiuo metu jau yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, baustas administracine tvarka už nedidelio pavojingumo administracinius nusižengimus. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas ir anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 80 straipsnyje numatyta (duomenys neskelbtini) bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą (duomenys neskelbtini) teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių (duomenys neskelbtini) nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. R. buvo teistas praeityje ir jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, tačiau tokia bausmė nesustabdė T. R. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir jis jau 2023 m. kovo 27 d. padarė šioje byloje aptariamą nusikaltimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už 2022 m. lapkričio mėnesį padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta subendrinta (su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu) 45 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, bet jau 2023 m. birželio 8 d. jis padarė naują BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi teismo vertinimu, švelnesnė, nei laisvės atėmimas bausmė nebus efektyvi ir neužtikrins bausme siekiamų tikslų. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė (duomenys neskelbtini), jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas (duomenys neskelbtini), sankcijoje. BK 284 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas yra 1 mėnuo 15 dienų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, T. R. nustatytinas sankcijoje numatytam bausmės minimumui artimas laisvės atėmimo bausmė dydis ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad T. R. atžvilgiu yra priimtų ir kitų įsiteisėjusių ir vykdytinų nuosprendžių, minėtais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. ir 2023 m. spalio 9 d.) nuosprendžiais paskirtos bausmės ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinamos taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Taigi prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis (2 mėnesiai) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 45 parų arešto bausmės dalis (20 parų) (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį) ir T. R. skirtina galutinė subendrinta 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis bei įskaityti laikotarpiai.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Nukentėjusioji K. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš T. R. priteisti 200 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 52-55). Civiliniame ieškinyje dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, iki šiol yra baimės jausmas važiuoti tuo maršrutu.

Nukentėjusioji M. A. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš T. R. priteisti 500 Eur neturtinės žalos (t., b. l. 42). Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad nukentėjusioji dėl įvykio jautė stresą, baimę. Iki šiol nejauku, kai kažkas eina už nugaros, jaučia stresą ir diskomfortą.

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Nukentėjusioji K. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdyje paaiškino, kad žala pasireiškė tuo, jog patyrė baimės jausmą, buvo sunku važinėti viešuoju transportu, dėl šios baimės bandė lankytis pas psichologus. Dėl įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. R. neteisėtais veiksmais viešoje vietoje sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai K. B. Šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios patirti neigiami išgyvenimai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais kaltinamojo T. R. veiksmais prieš ją. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji įvykio metu patyrė fizinį skausmą, o po įvykio jautė baimę, neigiamus išgyvenimus ir stresą. Po įvykio ji kreipėsi į medicinos įstaigą. Sutiktina, kad prieš nukentėjusiąją pavartotas fizinis smurtas vienareikšmiškai neigiamai atsiliepė jos emocinei būsenai, saugumo jausmui. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios K. B. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui bei nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams. Taigi K. B. civilinio ieškinio reikalavimai tenkintini visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji M. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdyje paaiškino, kad žala pasireiškė psichologinė. Po įvykio dar apie mėnesį žvalgėsi ar kas nors jos neseka. Jei kas eidavo iš paskos ji sustodavo, kad asmuo praeitų. Patyrė nemalonius išgyvenimus, atsirado baimės jausmas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. R. neteisėtais veiksmais viešoje vietoje sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai M. A. Šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios patirti neigiami išgyvenimai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais kaltinamojo T. R. veiksmais prieš ją. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji įvykio metu patyrė fizinį skausmą, o po įvykio jautė baimę, neigiamus išgyvenimus ir stresą. Sutiktina, kad prieš nukentėjusiąją pavartotas fizinis smurtas vienareikšmiškai neigiamai atsiliepė jos emocinei būsenai, saugumo jausmui. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, teisėjų kolegija pastebi, kad neturtinės žalos dydis yra labai įvairus ir paprastai svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-130-387/2023, 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse.

T. R. nukentėjusiosios M. A. atžvilgiu atliko vieną smūgį koja taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl šio kaltinamojo atlikto veiksmo jokie sveikatos padariniai neatsirado, buvo sukeltas fizinis skausmas, ko pasėkoje nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, nemalonius pojūčius, todėl teismas sprendžia, kad iš T. R. nukentėjusiosios M. A. naudai priteistina 300 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka T. R. padarytos veikos pavojingumą, jo kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams. Taigi M. A. civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

T. R. 2023 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 132-135), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Vokas, kuriame yra peilis, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g.69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas (1 t. b. l. 30-31), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintinas;

- DVD su vaizdo įrašu (prisegtas prie 1 t. galinio bylos viršelio), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 45 parų arešto bausmės dalį (20 parų) (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį) ir T. R. skirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės dalį bei įskaitytus laikotarpius.

T. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

K. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš T. R. priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

M. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš T. R. priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Voką, kuriame yra peilis, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g.69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti;

- DVD su vaizdo įrašu (prisegtą prie 1 t. galinio bylos viršelio), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.