Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-01-09 · Civilinė byla Nr. e2A-18-330/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-08-03Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-09Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-09
Bylos Nr.
e2A-18-330/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00664-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUM“, J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-18-330/2024Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00664-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; (S) 2.6.11.1; 3.2.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „NOVUM SITUM“ ir J. R. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir netesybų priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Giantus group“, A. J., „Swedbank“, akcinė bendrovė, valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras M. S., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „SOSCREDIT“ ieškinio pareiškime prašė: 1) nutraukti 2020 m. gegužės 19 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SOSCREDIT“ ir atsakovės UAB „NOVUM SITUM“; 2) priteisti ieškovei BUAB „SOSCREDIT“ iš atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ 2 521,80 Eur delspinigius ir 2 000 Eur baudą, iš viso 4 521,80 Eur; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2022 m. kovo 24 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių UAB „NOVUM SITUM“ ir J. R.; 4) taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovės BUAB „SOSCREDIT“ nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas).

2. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. gegužės 19 d. ji ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis I), kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko ginčo butą. Buto pardavimo kaina – 70 000 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl šios atsiskaitymo tvarkos: 52 531,50 Eur atsakovė įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip 2020 m. liepos 12 d., pervedant pinigus į ginčo buto hipotekos kreditorės UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ banko sąskaitą; 17 468,50 Eur atsakovė įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip 2020 m. liepos 12 d., pervedant pinigus į ieškovės banko sąskaitą.

3. Ginčo butas buvo įkeistas ieškovės kreditorei UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“, siekiant užtikrinti ieškovės prievolių pagal 2012 m. gruodžio 10 d. paskolos sutartį įvykdymą. Dėl šios priežasties 2020 m. gegužės 11 d. buvo gautas ieškovės kreditorės UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ sutikimas dėl ginčo buto perleidimo atsakovei.

4. Sutartyje I buvo nurodyta, kad galutinio atsiskaitymo pagal šią sutartį faktą ieškovė įsipareigoja patvirtinti atskira rašytinės formos pažyma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo galutinio atsiskaitymo už parduodamą butą dienos ir pateikti ją atsakovei. Nuosavybės teisė į ginčo butą atsakovei perėjo nuo buto perdavimo momento, kuris sutapo su Sutarties I pasirašymo momentu. Pagal Sutarties I 2.4 punktą, iki galutinio atsiskaitymo su ieškove atsakovė neturėjo teisės perleisti ginčo butą tretiesiems asmenims arba bet kokiu būdu apriboti nuosavybės teisę į butą.

Šalies argumentai

5. Ieškovės teigimu, pagal Sutartį I atsakovė už ginčo butą nesumokėjo nė vienos kainos dalies. Tai patvirtina tiek ieškovės, tiek likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Giantus group“ pažymos. Ieškovė paaiškino, kad jos kreditorė UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ reikalavimo teises, kurių pagrindu turėjo būti atliktas Sutartyje I nurodytas 52 531,50 Eur kainos dalies mokėjimas, 2021 m. liepos 13 d. perleido trečiajam asmeniui LUAB „Giantus group“.

6. 2021 m. gruodžio 21 d. ieškovė pateikė reikalavimą atsakovei įvykdyti Sutartimi I prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė 2021 m. gruodžio 30 d. per Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarą M. S. pateikė atsakovei pareiškimą, kuriuo informavo, kad jeigu atsakovė iki 2022 m. sausio 13 d. tinkamai neatsiskaitys pagal Sutartį I, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka nutrauks Sutartį I dėl pirkėjos kaltės.

7. Ieškovės aiškinimu, po reikalavimo atsiskaityti ir po įspėjimo apie Sutarties I nutraukimą pateikimo atsakovė už ginčo butą neatsiskaitė, buto pardavimo kainos nesumokėjo nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui LUAB „Giantus group“.

8. 2022 m. balandžio mėn. ieškovė iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymos sužinojo, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso ne atsakovei UAB „NOVUM SITUM“, o atsakovei J. R.. Atsakovės J. R. nuosavybės teisės į ginčo butą įgijimo pagrindas – 2022 m. kovo 24 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis II), kurią sudarė atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ ir J. R..

9. Sutartį II iš atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ pusės pasirašė jos direktorius A. J.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2022 m. kovo 21 d. (likus 3 dienoms iki Sutarties II sudarymo) buvo įregistruota 2021 m. spalio 11 d. atsiskaitymo už ginčo butą pažyma (toliau – ir Atsiskaitymo pažyma), pasirašyta A. J., kuris tuo metu buvo ieškovės UAB „SOSCREDIT“ vadovas. Atsiskaitymo pažyma tariamai patvirtino, kad pirkėja (atsakovė) UAB „NOVUM SITUM“ atsiskaitė pagal Sutartį I. Ieškovė akcentavo, kad 2021 m. spalio 11 d. Atsiskaitymo pažyma neatitinka tikrovės, yra suklastota, nes įsiskolinimo už ginčo butą faktas nepanaikintas, atsakovė nei su ieškove, nei su trečiuoju asmeniu LUAB „Giantus group“ nėra atsiskaičiusi. Pasak ieškovės, dėl šios Atsiskaitymo pažymos suklastojimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

10. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo A. J. Atsiskaitymo pažymą surašė ir pasirašė siekdamas neteisėtai perleisti ginčo butą kitų asmenų nuosavybėn, kad išvengtų prievolės atsiskaityti su ieškove už pirktą butą. Ieškovė nurodė, kad naujoji ginčo buto savininkė atsakovė J. R. nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar atsakovė yra realiai atsiskaičiusi su ieškove ir trečiuoju asmeniu LUAB „Giantus group“ pagal Sutartį I, todėl ji laikytina nesąžininga buto įgijėja. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė J. R. negalėjo nežinoti, kad Atsiskaitymo pažyma, kuri nebuvo patvirtinta notaro, neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „NOVUM SITUM“ įrodinėjo, kad hipotekos ginčo butui panaikinimas leidžia teigti, jog su ieškove buvo atsiskaityta. Ieškovės teigimu, hipoteka buvo išregistruota ne dėl to, jog atsakovė sumokėjo ginčo buto kainą, o todėl, kad ieškovės kreditorė UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ reikalavimo teises į Sutartyje I nurodytą 52 531,50 Eur kainos dalies mokėjimą perleido LUAB „Giantus group“.

12. Atsakovė UAB „NOVUM SITUM“, kuriai šiuo metu iškelta restruktūrizavimo byla, su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog Atsiskaitymo pažyma nepatvirtina atsiskaitymo pagal Sutartį I fakto, todėl nebuvo pagrindo nutraukti Sutartį I dėl esminio jos pažeidimo (atsakovės neatsiskaitymo). Atsakovės teigimu, atsiskaitymą pagal Sutartį I patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2021 m. liepos 13 d. buvo išregistruota ginčo buto hipoteka.

14. Atsakovė akcentavo, kad bylos šalis siejo tamprūs teisiniai ir ekonominiai ryšiai. Iki 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovės vadovu buvo trečiasis asmuo A. J.. Atsakovės vadovu Sutarties I ir Sutarties II sudarymo metu taip pat buvo A. J., jo motina – trečiojo asmens LUAB „Giantus group“ akcininkė. LUAB „Giantus group“, ieškovė BUAB „SOSCREDIT“, UAB „Giantus Finance“ ir kitos įmonės sudarė Giantus group įmonių grupę.

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „NOVUM SITUM“ paaiškino, jog tiek ieškovė, tiek kitos Giantus group įmonių grupės įmonės teikdavo paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims per sutelktinio finansavimo platformą „Lenndy“. Paskolos gavėjui neatsiskaičius už paskolą, tos įmonės dalyvaudavo varžytynėse ir, neretai už didesnę nei rinkos kainą, įsigydavo parduodamą skolininko turtą. Atsakovė taip pat dalyvavo varžytynėse ir didesne nei rinkos kaina įsigijo jose parduodamą turtą. Išlaidas, patirtas dėl dalyvavimo varžytynėse, Giantus group įmonių grupės įmonės buvo susitarusios kompensuoti. Šiuo atveju atsakovės patirtos išlaidos buvo kompensuotos (padengtos) atsakovės pareigos sumokėti UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ ginčo buto kainos dalį pagal Sutartį I panaikinimu.

16. Atsakovė UAB „NOVUM SITUM“ nurodė, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi pagal atsakovės 2020 m. balandžio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. FT00001, kurios dydis 40 000 Eur. Atsakovės teigimu, padarius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, šiuo dydžiu buvo sumažintas ieškovės reikalavimas atsakovei pagal Sutartį I. Su atsiliepimu pateiktas ieškovės BUAB „SOSCREDIT“ pirkimų dokumentų sąrašas, kuriame nurodytos jos gautos sąskaitos. Pasak atsakovės, tai patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie nurodytą sąskaitą, kuri buvo įtraukta į ieškovės apskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

18. Teismas nusprendė nutraukti 2020 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės BUAB „SOSCREDIT“ ir atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ dėl esminio sutarties pažeidimo, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ 70 000 Eur, 4 521,80 Eur netesybas ir 13 222,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

19. Vertindamas ieškinio reikalavimą nutraukti Sutartį I dėl esminio jos pažeidimo, teismas nustatė, kad įrašas dėl apribojimo atsakovei disponuoti įgytu butu buvo panaikintas Atsiskaitymo pažymos pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Atsiskaitymo pažyma buvo išduota tuo metu, kai atsakovei UAB „NOVUM SITUM“ vadovavo A. J., kuris pažymą apie atsiskaitymą už butą parengė kaip ieškovės vadovas. Be to, pagal teisme apklaustų liudytojų parodymus nustatyta, kad įskaitymo, kuris būtų susijęs su ginčo buto kainos pagal Sutartį I mokėjimu, nėra atlikta.

20. Trečiasis asmuo A. J. teisme tvirtino, kad įskaitymo faktas turi būti siejamas su atsiskaitymu už ginčo butą, nes tokiu būdu atsakovei buvo kompensuotos išlaidos už varžytynėse įgytą turtą, už kurį atsakovė sumokėjo per didelę kainą. Teismas, įvertinęs A. J. įrodinėjamas aplinkybes dėl įskaitymo, pripažino nurodytų teisinių santykių neteisėtumo faktą. Teismas atmetė įrodinėtą atsiskaitymo už ginčo butą faktą, remdamasis principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus).

Šalies argumentai

21. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas nutraukti Sutartį I dėl esminio jos pažeidimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2022 m. kovo 24 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį (Sutartį II), teismas nurodė, kad UAB „NOVUM SITUM“ ir J. R. sudarė notarine tvarka patvirtintą atlygintinį sandorį, todėl nėra pagrindo atsakovę J. R. pripažinti nesąžininga ginčo buto įgijėja ir išreikalauti iš jos šį daiktą.

23. Nustatęs, kad ginčo buto grąžinimas ieškovei natūra yra neįmanomas, teismas nusprendė ieškovei atlyginti buto vertę, priteisiant jai iš atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ 70 000 Eur.

24. Teismas nurodė, kad atsakovei neatsiskaičius su ieškove dėl Sutartyje I sulygtos ginčo buto kainos, atsakovė privalo sumokėti ieškovei delspinigius. Teismas įvertino, kad ieškovės nurodyti delspinigiai yra per dideli, todėl juos sumažino iki 2 521,80 Eur. Teismas ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 2 000 Eur baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Atsakovė UAB „NOVUM SITUM“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino bylos įrodymus, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Šio ginčo atveju ieškovei teko pareiga įrodyti, kad nebuvo atsiskaityta pagal Sutartį I, tačiau ieškovė, priešingai nei nusprendė teismas, neįrodė esminio Sutarties I pažeidimo fakto. Pačios ieškovės išduota Atsiskaitymo pažyma, kurioje užfiksuotas atsiskaitymo už ginčo butą faktas, ieškovės elgesys išregistruojant ginčo turtui hipoteką, yra pakankamos aplinkybės nustatyti, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal Sutartį I.

25.2. Netinkamai įvertinęs bylos duomenis, įskaitant aplinkybes, susijusias su ieškovės elgesiu, turto pardavimo iš varžytynių vykdymu ieškovės naudai, teismas nepagrįstai pripažino ieškovės subjektinės teisės egzistavimą, priėmė neteisingą sprendimą ieškovės naudai, nors turėjo atsisakyti ginti ieškovės teises.

Atsiliepimas

26. Ieškovė BUAB „SOSCREDIT“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į sku ndą akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo metu nei atsakovė, nei atsakovės vadovas A. J. negalėjo paaiškinti bei pateikti įrodymų, kurie patvirtintų kainos sumokėjimą už ginčo butą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartyje I nustatytas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Dėl nurodytos teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

30. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

31. Apeliantė UAB „NOVUM SITUM“ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išvakarėse – 2023 m. gruodžio 11 d. (teismo posėdis paskirtas 2023 m. gruodžio 12 d.) pateikė papildomus duomenis: ištrauką iš elektroninio susirašinėjimo, kuris, apeliantės teigimu, patvirtina, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė atsakovės nurodytu būdu, t. y. atlikus įskaitymą. Apeliantės vertinimu, teikiamas susirašinėjimas parodo, kad Giantus group įmonių grupės įmonėse (kuriai priklausė ir ieškovė) dirbusios darbuotojos tarpusavyje bendravo dėl mokėjimų įskaitymo pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai teikiamais duomenimis, pažymi, kad iš jų nėra galimybės nustatyti, kas yra siunčiamo elektroninio laiško rengėjas, kokiu tikslu vyksta elektroninis susirašinėjimas. Nėra aplinkybių, leidžiančių manyti ar teigti, kad elektroniniame laiške kalbama būtent apie ginčo butą ir (ar) atsiskaitymą už jį. Apeliantės teiginiai, kad elektroninis laiškas patvirtina atsiskaitymą už ginčo butą, paremti laiške esančių atskirų įrašų subjektyviu vertinimu, bet ne laiško turiniu, nes jis (laiško turinys) aplinkybių, susijusių su ginčo butu ir (ar) atsiskaitymu už jį, neatskleidžia. Be to, nors apeliantė teigia, kad, tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, tretieji asmenys jai perdavė teikiamą ištrauką iš elektroninio susirašinėjimo, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė.

33. Įvertinusi aptartų duomenų turinį ir jų pateikimo laiką, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui ir nepriima šių duomenų, kaip naujų įrodymų.

Dėl Sutarties I vykdymo

34. Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių 2020 m. gegužės 19 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (Sutarties I) galiojimo tuo aspektu, ar pirkėja atsakovė UAB „NOVUM SITUM“ įvykdė pareigą sumokėti įsigyto daikto – buto kainą.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pardavėja (ieškovė) perdavė pirkėjai (atsakovei) ginčo turtą, šalys nesutaria dėl to, ar atsakovė įvykdė jai, kaip pirkėjai, keliamą pareigą sumokėti įsigyto daikto kainą.

36. Šalių sudarytai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai įstatymas nustato privalomą notarinę formą, tokia sutartis registruojama viešajame registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nurodytus reikalavimus atitinkančią pirkimo–pardavimo sutartį CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatyta atitinkama atsiskaitymo tvarka – pirkėjas daikto kainą sutarties pasirašymo metu turi sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre. Laikantis šios teisės normos galima išvengti sutarties šalių ginčų dėl to, ar nekilnojamojo daikto kaina buvo sumokėta, ar ne. Tačiau CK 6.344 straipsnio 4 dalies norma yra dispozityvioji (išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką), todėl šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje gali numatyti kitokią atsiskaitymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013).

37. Sutartimi I ieškovė perleido ginčo butą atsakovei už 70 000 Eur kainą (1 t., b. l. 26-34). Sutarties I 2.2 punkte šalys susitarė dėl tokios atsiskaitymo už butą tvarkos: 52 531,50 Eur pirkėja (atsakovė) įsipareigojo sumokėti pardavėjai (ieškovei), pervedant pinigus į ieškovės hipotekos kreditorės UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ banko sąskaitą; 17 468,50 Eur pirkėja (atsakovė) įsipareigojo sumokėti pardavėjai (ieškovei), pervedant pinigus į ieškovės banko sąskaitą. Pinigai sąskaitose turėjo būti įskaityti ne vėliau kaip 2020 m. liepos 12 d. Sutartyje I buvo nurodyta, kad galutinio atsiskaitymo pagal sutartį faktą ieškovė įsipareigoja patvirtinti atskira rašytinės formos pažyma (Sutarties I 2.3 p.) (1 t., b. l. 28-29).

38. Sutarties I 2.4 punkte šalys papildomai nustatė, kad iki galutinio pirkėjos atsiskaitymo su pardavėja pagal šią sutartį, pirkėja neturi teisės perleisti turto tretiesiems asmenims ar bet kokiu būdu apriboti nuosavybės teises į sutartimi perkamą turtą (1 t., b. l. 29).

39. Ieškovės teigimu, atsakovė neįvykdė Sutarties I sąlygų ir neatsiskaitė už įsigytą ginčo butą, be to, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, perleido ginčo butą atsakovei J. R.. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, pateikė Atsiskaitymo pažymą, kuria ieškovė patvirtino apie atsiskaitymą pagal Sutartį I, taip pat įrodinėjo, kad dalis pagal Sutartį I ieškovei mokėtinų sumų buvo užskaitytos (įskaitytos) pagal šalis siejusias tarpusavio finansines prievoles. Aplinkybę, kad atsiskaitė pagal Sutartį I, atsakovė grindė ir tuo, kad ginčo butui buvo panaikinta hipoteka.

40. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su šalių pateiktais duomenimis, kuriais jos grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus, nustatė, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal Sutarties I sąlygas, pripažino pagrįstu ieškinio reikalavimą nutraukti Sutartį I dėl esminio jos pažeidimo ir šį reikalavimą patenkino, taip pat priteisė ieškovės naudai iš atsakovės Sutartyje I nurodytą ginčo buto pardavimo kainą – 70 000 Eur. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Sutartį II, sudarytą tarp atsakovių UAB „NOVUM SITUM“ ir J. R., teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nėra pagrindo atsakovę J. R. pripažinti nesąžininga buto įgijėja ir išreikalauti iš jos šį daiktą.

41. Atsakovės apeliaciniame skunde nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė nutraukti Sutartį I dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus (Atsiskaitymo pažymą, duomenis apie reikalavimų įskaitymą bei ginčo buto hipotekos išregistravimą), kurių visuma esą patvirtina atsakovės atsiskaitymą pagal Sutartį I, todėl neteisingai išsprendė ginčą. Taigi, pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su bylą išnagrinėjusio teismo atliktu įrodymų ištyrimu bei įvertinimu.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir įrodinėjimo pareigos vykdymo

42. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo.

43. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

45. Analizuojamu atveju ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovė neatsiskaitė už įsigytą ginčo butą, pateikė trečiojo asmens LUAB „Giantus group“ pažymą (šiam asmeniui buvo perleistos UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ reikalavimo teisės į gautiną kainos dalį pagal Sutartį I) (ieškinio priedas Nr. 8), UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ pažymą (ieškinio priedas Nr. 7) bei BUAB „SOSCREDIT“ pažymą (ieškinio priedas Nr. 6), kuriose nurodoma, kad atsakovė pažeidė esmines Sutarties I sąlygas ir nesumokėjo buto pardavimo kainos. Atsakovei, siekiančiai paneigti ieškinio argumentus ir įrodyti, jog ji tinkamai atsiskaitė pagal Sutartį I, kilo pareiga įrodymais pagrįsti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ pateiktų įrodymų vertinimo

46. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad atsiskaitymo su ieškove pagal Sutartį I faktą patvirtina pačios ieškovės 2021 m. spalio 11 d. išduota Patvirtinimo pažyma, kuria buto pardavėja (ieškovė BUAB „SOSCREDIT“) patvirtino ir pareiškė, kad pirkėja (atsakovė UAB „NOVUM SITUM“) atsiskaitė pagal 2020 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 10). Atsakovės teigimu, ieškovei mokėtina buto kainos dalis – 17 468,50 Eur buvo sumokėta įskaitant šalių tarpusavio įsipareigojimus. Atsakovė taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog ji atsiskaitė už ginčo butą, pagrindžia ir butui nustatytos hipotekos išregistravimas.

47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad jie nepatvirtina atsakovės nurodomų atsiskaitymo už butą aplinkybių. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl atsiskaitymo už ginčo butą bei juos patvirtinančius įrodymus taip pat vertina kritiškai.

48. Byloje kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo tinkamumo, visų pirma, išskirtina tai, kad prievolė pripažįstama tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje, nustatytu būdu, laiku ir pan. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatymų leidėjas, numatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, jog jeigu išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis. Kai prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 38 punktas).

49. Kaip minėta, Sutartyje I šalys sutarė, kad ginčo buto kainos dalį – 52 531,50 Eur pirkėja (atsakovė) įsipareigoja sumokėti pradavėjai (ieškovei), pervedant pinigus į buto hipotekos kreditorės UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ banko sąskaitą, o 17 468,50 Eur pirkėja (atsakovė) įsipareigoja sumokėti pardavėjai (ieškovei), pervedant pinigus į pardavėjos banko sąskaitą. Pinigai sąskaitoje turėjo būti įskaityti ne vėliau kaip 2020 m. liepos 12 d. Sutartyje buvo nurodyta, kad galutinio atsiskaitymo faktą ieškovė įsipareigoja patvirtinti atskira rašytinės formos pažyma (Sutarties I 2.3 p.) (1 t., b. l. 28-29). Į bylą pateikta 2021 m. spalio 11 d. Atsiskaitymo pažyma, kuria UAB „SOSCREDIT“, atstovaujama direktoriaus A. J., patvirtino, kad pagal Sutartį I su pardavėja yra atsiskaityta.

50. Formaliai vertinant Atsiskaitymo pažymą, sutiktina, kad ji atitiko Sutarties I 2.3 punkte nustatytos formos dokumentą, kuriuo patvirtinama apie galutinį atsiskaitymą už ginčo butą. Teisėjų kolegija šį patvirtinimo dokumentą ir jame nurodytą informaciją nagrinėjamo ginčo atveju vertina kritiškai. Pirmiausia, analizuojamo klausimo (ar atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal Sutartį I) kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad Atsiskaitymo pažymos parengimo metu, t. y. 2021 m. spalio mėn., ir ieškovei UAB „SOSCREDIT“, ir atsakovei UAB „NOVUM SITUM“ vadovavo tas pats asmuo A. J. (ieškovės UAB „SOSCREDIT“ vadovu A. J. buvo nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., atsakovei UAB „NOVUM SITUM“ jis vadovavo nuo 2020 m. vasario 7 d.) (atsiliepimo priedai Nr. 1 ir 2). Tiek kreditoriui, tiek ir skolininkui atstovaujančio asmens patvirtinimas apie atsiskaitymą už ginčo butą, nesant pirminių atsiskaitymą pagal Sutartį I patvirtinančių rašytinių įrodymų, neduoda pagrindo išvadai, kad Atsiskaitymo pažymoje nurodytas faktas atitiko tikrovę.

51. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal anksčiau aptartas Sutarties I sąlygas atsakovė didžiąją dalį įsigyjamo buto kainos turėjo sumokėti į ieškovės kreditorės UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ banko sąskaitą (52 531,50 Eur), tačiau tiek šios bendrovės, tiek ir LUAB „Giantus group“ (bendrovės, kuriai UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę pagal Sutartį I) pateiktose pažymose nėra patvirtinama aplinkybė, kad kuriai nors iš jų atsakovė sumokėjo 52 531,50 Eur (ieškinio priedai Nr. 7 ir Nr. 8).

52. Reikšminga tai, kad atsiskaitymai pagal Sutartį I turėjo vykti tarp juridinių asmenų. Juridinių asmenų ūkinės operacijos, t. y. ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (ginčo situacijai aktualios Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 1d., 12 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų ūkinės operacijos, taip pat grynųjų pinigų operacijos, kuriomis vykdomos civilinės teisinės prievolės, pagal įstatymą turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Būtent tokie apskaitos dokumentai pripažįstami leistina įrodinėjimo priemone, kai įrodinėjimo dalykas yra juridinio asmens ūkinė operacija. Šiuo atveju atsakovė, įrodinėdama, kad atsiskaitė su ieškove už ginčo butą, pateikė tik trečiojo asmens A. J., suinteresuoto priešingų, nei byloje ieškovės įrodinėjamos, aplinkybių nustatymu, parengtą Atsiskaitymo pažymą, kurioje nurodoma aplinkybė apie atsiskaitymą nepatvirtinta finansinės apskaitos dokumentais (mokėjimo nurodymais, grynųjų pinigų išmokėjimo / priėmimo kvitais, kasos operacijų orderiais, banko sąskaitų išrašais ir pan.). Byloje paaiškinimus teikęs notaras M. S. nurodė, kad informacija VĮ Registrų centrui apie atsiskaitymą pagal Sutartį I buvo parengta vadovaujantis išimtinai UAB „SOSCREDIT“ išduota Atsiskaitymo pažyma, o ginčo buto kainos sumokėjimą patvirtinančių finansinių dokumentų nebuvo pateikta. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik Atsiskaitymo pažymoje nurodyta informacija nėra pakankama faktui, jog pagal Sutarties I sąlygas atsakovė realiai atsiskaitė su ieškove už nupirktą butą.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 39 punktas). Atsakovė įrodinėjo, kad į ieškovės sąskaitą mokėtiną ginčo buto kainos dalį – 17 468,50 Eur, ji įskaitė pagal ieškovės vykdytinas atsakovei pinigines prievoles.

54. Vertinant atsakovės argumentus dėl jos prievolės ieškovei įvykdymo įskaitymu, akcentuotina, kad nors CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vienas prievolės pasibaigimo būdų yra jos įvykdymas įskaitymu, tačiau įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda tik tuomet, kai kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą.

55. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

56. Analizuojamu atveju atsakovė, siekdama pagrįsti, kad jos prievolė ieškovei pagal Sutartį I pasibaigė atlikus įskaitymą, nepateikė teismui nei pranešimo ieškovei apie atliktą įskaitymą, nei duomenų, leidžiančių spręsti apie egzistavusią ir vykdytiną ieškovės mokėjimo prievolę atsakovei. Aplinkybes apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovė grindžia tariamai ieškovės parengtu pirkimų dokumentų sąrašu bei atsakovės išrašyta 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FT00001 (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 7 ir Nr. 8) dėl 40 000 Eur. Atsakovės teigimu, 40 000 Eur nebuvo sumokėti, bet padarius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, šia suma sumažintas ieškovės reikalavimas atsakovei pagal Sutartį I. Išanalizavus šiuos dokumentus nustatyta, kad atsakovės išrašyta sąskaita faktūra už paslaugų suteikimą nėra pasirašyta nei atsakovės, nei ieškovės atstovo; sąskaitoje nurodyta, jog apmokėjimas turi būti atliktas už atsakovės suteiktas ieškovei finansinio tarpininkavimo paslaugas, tačiau teismui nepateikta duomenų apie šalių susitarimą dėl tokių paslaugų teikimo, apie paslaugų suteikimo faktą bei jų kainą.

57. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti įrodytais atsakovės teiginius, jog atsakovė už dalį ginčo buto kainos atsiskaitė atlikdama priepriešinių reikalavimų įskaitymą (kaip nustatyta, nepateiktas nei pranešimas ieškovei apie atliktą įskaitymą, nei duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie galiojusią ir vykdytiną ieškovės finansinę prievolę atsakovei).

58. Atsakovė teigė, kad ieškovė ir atsakovė buvo finansiškai ir per jas valdančius asmenis susijusios įmonės, jog Sutarties I sudarymo metu jos priklausė Giantus group įmonių grupei. Pasak atsakovės, tiek ieškovė, tiek kitos Giantus group įmonių grupės įmonės teikdavo paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Investicinis fondas Synergy Europen Crowdlending Fund per UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ supirkinėdavo Giantus group įmonių turėtus reikalavimus į paskolų gavėjus.

59. Atsakovės aiškinimu, siekiant pagerinti investicinio fondo Synergy Europen Crowdlending Fund finansinius rodiklius, atsakovei buvo pasiūlyta dalyvauti vieno iš paskolos gavėjų nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse. Tose varžytynėse už didesnę nei rinkos kainą atsakovė nupirko turtinius objektus, kurie buvo įkeisti UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“. Kaip nurodė atsakovė, pagal jos ir ieškovės bei kitų Giantus group įmonių grupės įmonių susitarimą atsakovei, kuri ieškovės nurodymu ir prašymu varžytynėse nupirko turtą už didesnę nei rinkos kainą, patirtos papildomos išlaidos buvo kompensuojamos, jas (išlaidas) užskaitant kaip atsakovės atsiskaitymą pagal Sutartį I. Teisėjų kolegija tokias atsakovės nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, nes: pirma, nėra pateikta duomenų apie ieškovės ir atsakovės tariamą susitarimą kompensuoti dėl dalyvavimo varžytynėse atsakovės patirtas išlaidas, jas užskaitant į dalį ginčo buto kainos pagal Sutartį I; antra, tokios aplinkybės neatitinka atsakovės teiginių apie ieškovei mokėtinos buto kainos dalies sumokėjimą priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.

60. Atsiskaitymo pagal Sutartį I nepatvirtina ir atsakovės dėstomos aplinkybės, siejamos su hipotekos ginčo butui išregistravimu. Nustatyta, kad Sutarties I objektu esantis butas buvo įkeistas ieškovės kreditorei UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“, užtikrinant ieškovės prievolių pagal 2012 m. gruodžio 10 d. paskolos sutartį įvykdymą. Prieš sudarant Sutartį I buvo gautas ieškovės kreditorės sutikimas perleisti butą (ieškinio priedas Nr. 2). Be to, pagal Sutartį I (2.2.1 punktas) dalį kainos už butą (52 531,50 Eur) atsakovė įsipareigojo sumokėti, pervedant pinigus į ieškovės hipotekos kreditorės UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ banko sąskaitą. VĮ Registrų centro pateikto išrašo su istorija apie ginčo butą (ieškinio priedas Nr. 3) 7.6 punkte nurodyta, kad ginčo buto hipoteka buvo išregistruota 2021 m. liepos 13 d. Atsakovės teigimu, ši aplinkybė leidžia teigti apie hipotekos pabaigą CK 4.147 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą arba hipoteka užtikrintai prievolei pasibaigus kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Tačiau faktinių aplinkybių apie ginčo buto hipotekos išregistravimą interpretavimas atsakovei palankia linkme, byloje nesant įrodymų apie realiai atliktą mokėjimą už butą į ieškovės kreditorės UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ sąskaitą, nepatvirtina tinkamo atsakovės prievolių pagal Sutartį I įvykdymo.

61. Šiame kontekste yra pagrįsti ieškovės argumentai, kad jos kreditorei UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ 2021 m. liepos 13 d. perleidus reikalavimo teisę į mokėjimą pagal Sutartį I trečiajam asmeniui LUAB „Giantus group“ (ieškinio priedas Nr. 8), hipoteka ginčo butui 2021 m. liepos 13 d. buvo panaikinta (ieškinio priedas Nr. 3). Trečiasis asmuo, kaip naujas reikalavimo teisės įgijėjas, buvo laisvas pasirinkti prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, be to, esant ginčo buto pirkėjos (atsakovės) įsipareigojimui neperleisti ginčo buto iki visiško atsiskaitymo už jį, kuris (įsipareigojimas) buvo registruotas ir VĮ Registrų centre (ieškinio priedas Nr. 3), hipotekos ginčo butui pakartotinai nesudarė ir neregistravo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokius ieškovės argumentus patvirtina bylos medžiaga bei dėstomų faktinių aplinkybių chronologinė seka (reikalavimų teisių trečiajam asmeniui LUAB „Giantus group“ perleidimo sandorio sudarymo ir hipotekos išregistravimo data – 2021 m. liepos 13 d.). Teisėjų kolegija pripažįsta reikšmingomis ieškovės nurodytas ginčo buto hipotekos išregistravimo aplinkybes ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad hipotekos išregistravimas savaime patvirtina ja užtikrintos prievolės tinkamą įvykdymą.

62. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliantė nenurodė jos poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų bei nepateikė teismo išvadas paneigiančių įrodymų. Skunde apeliantė išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, siekdama, kad pagal juos būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė ginčą išsprendęs teismas, tačiau vien tai, jog ginčo šalies nurodytos aplinkybės nepripažintos įrodytomis, neteikia pagrindo manyti, kad buvo padaryti CPK 176 ar 185 straipsniuose įtvirtintų teisės normų pažeidimai ir abejoti skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018 55, 56 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagal bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus, tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu ir pagrįstai konstatavo, kad joje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovės atsiskaitymo su ieškove už ginčo butą pagal Sutartį I.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad, nenustačius, jog apeliantė sumokėjo (atsiskaitė) už jai perleistą ginčo butą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą nutraukti 2020 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „SOSCREDIT“ ir atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ dėl esminio sutarties pažeidimo – buto kainos nesumokėjimo. Bylos šalims neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia Sutartį II ir išreikalauti turtą taikant restituciją natūra, pripažintina teisinga teismo išvada atlyginti ieškovei už ginčo butą pinigais, priteisiant jai iš atsakovės 70 000 Eur. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančių proceso teisės normų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė išreiškė abejonę dėl teismo sprendimu priteistos ginčo buto vertės, kurią sudaro Sutartyje I nurodyta sandorio kaina – 70 000 Eur (ieškovės nuomone, turėjo būti priteisiami 107 000 Eur, už kuriuos butas buvo parduotas pagal Sutartį II). Kadangi dėl priteisto atlyginimo už butą dydžio skundas nėra pateiktas, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl šiuo klausimu ieškovės atsiliepime į skundą keliamų abejonių.

65. Atsakovės apeliacinį skundą atmetant ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, atsakovė neįgijo teisės į byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

66. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio normas išlaidos, turėtos apmokant advokato teisinės pagalbos paslaugas, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka procesinį rezultatą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai ieškovei. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 2 541 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą advokato teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteisia ieškovei BUAB „SOSCREDIT“ prašyme nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės UAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimui skirtų administravimo išlaidų (atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“, juridinio asmens kodas 302776742, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUM“, juridinio asmens kodas 302630463, restruktūrizavimui skirtų išlaidų 2 541 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Teisėjai Gintaras PečiulisAsta RadzevičienėNeringa Švedienė