Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-198-1156/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-07
Bylos Nr.
1-198-1156/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Kaltinamasis
S. M.
Civilinis ieškovas
T. S.
Advokatai
Rimutė Giruckienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-198-1156/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28933-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.14.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

ŠvenčionysVilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant prokurorui Janui Paškevičiui (Jan Paškevič)¸kaltinamajam S. M. (S. M.), jo gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. S. (T. S.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų trukmės areštu;

2) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. išduotu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bet kokiomis priemonėmis bendrauti su nukentėjusiąja, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista 89 (aštuoniasdešimt devynių) parų trukmės areštu;

4) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. išduotu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

5) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė –2 (du) mėnesiai arešto,

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 25 d. išduotu teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu ir 2014 m. gegužės 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 (aštuoniasdešimt) parų areštas ir 1882,50 Eur (50 MGL dydžio) bauda.

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų arešto. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartimi patikslino, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio sulaikymo;

10) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. M. (S. M.) 2023 m. liepos 23 d. apie 11.00 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikslus etilo alkoholio duomenys nenustatyti) tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu T. S. (T. S.) į galvos sritį, tokiu būdu padarė jam galvos sumušimą, pasireiškusi nosies kaulų, kairės akiduobės išorinės ir apatinės sienelių lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju (virš dešinės kaktinės ir momeninės galvos smegenų skilčių) ir virš voratinklinio (dešinėje) galvos smegenų dangalais, nes dėl aukščiau išvardytų sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikaltimo. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo labai girtas, pamatęs, kad nukentėjusysis miega kartu su jo gyvenimo drauge D. M., su kuria jis gyvena neįregistravęs santuokos, trenkė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam. Pripažįsta, kad dėl suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo padaryti sveikatos sužalojimai, nurodyti kaltinamajame akte, kad ji buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Tai įvyko seniai, tikslios datos nepamena, tai būti 2023 m. liepos 23 d. apie 11.00 val. Vieta – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambarys, kuriame miegojo asmenys. Jie būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Sutinka atlyginti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius. Paaiškino, kad oficialaus darbo neturi jai senokai, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždarbiauja kasdamas duobes. Niekada nesusimąstė, kodėl oficialiai neįsidarbina.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. S. (T. S.) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti jam padarytą žalą. Nors civiliniame ieškinyje teigiama, kad dėl sveikatos sužalojimų negalėjo dirbti, negavo jokių pajamų, tačiau tam, kad gydytųsi patirtus sveikatos sužalojimus jis buvo pasiėmęs atostogas, darbdavys išmokėjo atostoginius. Regis, dar gavo pinigų iš SoDros, todėl atsisako reikalavimo dėl 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimo. Prašo, kad kaltinamasis atlygintų jam 1 000 Eur neturtinės žalos, nes dėl sveikatos sužalojimų jautė didelį skausmą, teko 3 ar 4 kartus vykti pas medikus į (duomenys neskelbtini), pirkti medikamentus, negalėjo dirbti. Nors posėdžio metu kaltinamasis jo atsiprašė, tačiau už tai, ką jis padarė, negali jam atleisti.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės padarius inkriminuojamą nusikaltimą

4. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras, kaltinamasis, jo gynėja ir nukentėjusysis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

4.1. iš panešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2023 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate (toliau – Švenčionių r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-01-1-28933-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas Švenčionių r. PK Vitalijaus Valentynovičiaus 2023 m. liepos 23 d. tarnybinis pranešimas ir T. S. (T. S.) protokolas-pareiškimas. Nusikalstamos veikos aprašymas: atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) brigada, kuri namuose suteikė pagalba T. S. (T. S.), gim. (duomenys neskelbtini) Pabendrauti su T. S. (T. S.) nepavyko, nes sunkiai kvėpavo, matėsi, kad namuose buvo girtuokliaujama ir pats asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, galimai buvo girtas, tačiau patikrinti blaivumą galimybės nebuvo. Pranešėjas I. L. (I. L.), gim. (duomenys neskelbtini) visų aplinkybių nurodyti negalėjo, tik paminėjo, kad važiuodamas pas svainį sutiko (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamą asmenį pavardė M., kuris kartu ėjo su neblaivia sugyventine. Besiaiškinant aplinkybes paaiškėjo, kad T. S. (T. S.) galėjo sumušti S. M., kuris iki pareigūnų atvykimo pasišalino iš įvykio vietos. Dėl sumušto veido greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė T. S. (T. S.) į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., b. l. 1–5); apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informuotas T. S. (T. S.) (1 t., b. l. 6–7, 8);

4.2. Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gintaro Vigelio 2023 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. liepos 23 d. Švenčionių r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28933-23 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal T. S. (T. S.) pareiškimą, kad 2023 m. liepos 23 d. jis buvo sumuštas savo namuose, dėl ko nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimus. Atliekant tyrimą buvo apklaustas liudytoju ir pripažintas nukentėjusiuoju T. S. (T. S.), apžiūrėta įvykio vieta, apklausti liudytojai Z. G., G. M., G. S., D. M., I. L. (I. L.). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė S. M. (1 t., b. l. 9–10);

4.3. Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos Julijos Smirnovos 2023 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Švenčionių r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28933-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tyrimas pradėtas pagal T. S. (T. S.) 2023 m. rugpjūčio 1 d. protokolą-pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 23 d. laikotarpyje galimai nuo 11.00 val. iki 13.00 val. buvo sumuštas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kas jį sumušė neatsimena, tačiau patyrė kūno sužalojimus ir fizinį skausmą. 2023 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2109413-23 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė S. M. (S. M.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė Rasa Gaidienė 2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūrėjusi medicininius dokumentus pateikė išvada, kad T. S. (T. S.), gim. (duomenys neskelbtini) sužalojimas visumoje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl tikslinga ikiteisminį tyrimą perkvalifikuoti ir tęsti tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalį. Vadovo bei prokuroro rezoliucijomis suderintas kvalifikacijos keitimo klausimas (1 t., b. l. 11–14);

4.4. Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Vitalijaus Valentynovičiaus 2023 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) brigada, kuri namuose suteikė pagalba T. S. (T. S.), gim. (duomenys neskelbtini) Pabendrauti su T. S. (T. S.) nepavyko, nes sunkiai kvėpavo, matėsi, kad namuose buvo girtuokliaujama ir pats asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, galimai buvo girtas, tačiau patikrinti blaivumą galimybės nebuvo. Pranešėjas I. L. (I. L.), gim. (duomenys neskelbtini) visų aplinkybių nurodyti negalėjo, tik paminėjo, kad važiuodamas pas svainį sutiko (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamą asmenį pavardė M., kuris kartu ėjo su neblaivia sugyventine. Besiaiškinant aplinkybes paaiškėjo, kad T. S. (T. S.) galėjo sumušti S. M. (S. M.), kuris iki pareigūnų atvykimo pasišalino iš įvykio vietos. Dėl sumušto veido greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė T. S. (T. S.) į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., b. l. 15–22);

4.5. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad I. L. (I. L.) 2023 m. liepos 23 d. 14.19 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, jog namuose rado sumuštą „švogerį“, vyras guli, sunkiai kvėpuoja, smurtavusio asmens namuose nėra. Į iškvietimą reagavo Švenčionių r. PK pareigūnai Vitalijus Valentynovičius ir Greta Jurgelianecaitė. 2023 m. liepos 23 d. 15.31 val. atvykus pareigūnams nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) brigada, kuri namuose suteikė pagalba T. S. (T. S.), gim. (duomenys neskelbtini) Pabendrauti su T. S. (T. S.) nepavyko, nes sunkiai kvėpavo, matėsi, kad namuose buvo girtuokliaujama ir pats asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, galimai buvo girtas, tačiau patikrinti blaivumą galimybės nebuvo. Pranešėjas I. L. (I. L.), gim. (duomenys neskelbtini) visų aplinkybių nurodyti negalėjo, tik paminėjo, kad važiuodamas pas svainį sutiko (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamą asmenį pavardė M., kuris kartu ėjo su neblaivia sugyventine. Besiaiškinant aplinkybes paaiškėjo, kad T. S. (T. S.) galėjo sumušti S. M. (S. M.), kuris iki pareigūnų atvykimo pasišalino iš įvykio vietos. Dėl sumušto veido greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė T. S. (T. S.) į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Filmuota „Body“ kamera (1 t., b. l. 23);

4.6. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namas apkaltas baltomis plastikinėmis dailylentėmis, patekimas į namus pro arką. Praėjus arką patenkama į prieškambarį, kur priešais yra rudos spalvos šarvuotos durys pro, kurias patenkama į gyvenamą namą. Pasukus į dešinę matomos medinės rudos durys, pro kurias patenkama į kambarį. Kairėje pusėje yra vonia, krosnis, ant kurios yra virtuviniai indai. Paėjus šiek tiek tiesiai iš dešinės pusės yra staliukas su įvairiais išgertuvių požymiais t. y. pjaustymo lentą, maisto likučiai, butelio kamštis, kiti buitiniai daiktai. Kambario kampe matoma išvartyta lova. Ant pagalvės, antklodės bei paklodės matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Kambario grindys patiestas linoleumas, ant kurių matėsi, kad yra raudonos spalvos dėmės, plauta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 24–34);

4.7. Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gintaro Vigelio 2023 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. liepos 25 d. ir 2023 m. liepos 27 d. buvo bendraujama telefonu su T. S. (T. S.). T. S. (T. S.) patikslino, kad jis yra paguldytas į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jam gydytojai nustatė kaulo lūžį prie nosies, tiksliau sužalojimo paaiškinti negali, nežino. Iš ligoninės bus išrašytas iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. T. S. (T. S.) taip pat patikslino, kad 2023 m. liepos 23 d. pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini) buvo D. M., G. M., G. S. ir Z. G.. Jo namuose visi dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus: degtinę ir alų. Kas kiek suvartojo alkoholio jis neprisimena, taip pat daugiau jokių įvykio aplinkybių neprisimena. Kokiomis aplinkybėmis jis atsirado ligoninėje, kaip susižalojo ar buvo sužalotas paaiškinti negali (neprisimena). T. S. (T. S.) į apklausą atvyks 2023 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 35–36);

4.8. T. S. (T. S.) 2023 m. rugpjūčio 1 d. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2023 m. liepos 23 d. laikotarpyje galimai nuo 11.00 val. iki 13.00 val. buvo sumuštas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) Kas jį sumušė neatsimena, tačiau patyrė kūno sužalojimus ir fizinį skausmą (1 t., b. l. 45–49);

4.9. 2023 m. rugpjūčio 1 d. apklaustos metu T. S. (T. S.) paaiškino, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), netoli kaimo parduotuvės jis vairuodamas savo automobilį "Volvo V50", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė G. ir D. M.. Jis prie jų sustojo ir pasiteiravo, ar jos jam rudenį padės kasti bulves. Jos sutiko, tačiau paprašė parodyti bulvių lauką. Jis jas savo automobiliu nuvežė pas save į namus. Namuose parodė bulvių lauką ir pasiūlė išgerti degtinės ir alaus. Jos sutiko. Jie trise išgėrė 0,5 litro degtinės ir apie 2 litrus alaus. Tuo metu pas jį atvyko jo draugai: G. S. (G. S.) ir Z. G. (Z. G.). Jie taip pat su savimi turėjo degtinės (kiek neatsimena), ar jie atvyko automobiliu ar pėsčiomis neatsimena. Visi aukščiau išvardinti dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus: degtinę ir alų. Kas kiek suvartojo alkoholio neprisimena. Tačiau tiksliai prisimena, kad jie visi sėdėjo jo namuose svetainėje prie stalo. Vėliau (laiko nurodyti negali) G. S. (G. S.) ir Z. G. (Z. G.) išėjo iš jo namų ir negrįžo. Nuo tuo momento jis daugiau jokių aplinkybių neprisimena. Kokiomis aplinkybėmis atsirado VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kaip buvo sužalotas, paaiškinti negali (neatsimena). 2023 m. liepos 23 d. jis buvo paguldytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje kažkoks palatos gydytojas jam pasakė, kad jis pats sau griuvinėdamas negalėjo padaryti tokių kūno sužalojimų, o tik galėjo būti sumuštas. Ligoninėje jam nustatė: skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį, ir akiduobės dugno lūžį. Jis į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo paguldytas 2023 m. liepos 23 d., o išrašytas 2023 m. liepos 31 d.. 2023 m. rugpjūčio 1 d. jis su siuntimu nuvyko apžiūrai į VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) kliniką. Po medikų apžiūros gydytojai jam nurodė 2023 m. rugpjūčio 2 d. atvykti į jų kliniką operaciniam gydymui stacionare skubos tvarka, t. y. jam operuos kažkokį kaulą prie akies, jis tiksliai nesuprato. 2023 m. liepos 31 d. apie 16.00 val. jis savo namuose prie ūkinio pastato rado juodos spalvos dviratį, kam jis priklauso jis nežino. Prašė nustatyti, kas jį sumušė, pripažinti nukentėjusiuoju, civilinį ieškinį teiks vėliau (1 t., b. l. 50–53);

4.10. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos 2023 m. rugpjūčio 1 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad T. S. (T. S.) diagnozuotas akiduobės dugno lūžis, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Anamnezė: atsiųstas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės dėl veido traumos, sumuštas liepos 23 d., pirma pagalba suteikta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (1 t., b. l. 54, 56);

4.11. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2023 m. liepos 31 d. stacionaro epikrizėje nurodoma, kad T. S. (T. S.) atsiųstas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) stoties dėl nosies kalų lūžio. Atlikus tyrimus padaryta išvada, kad yra nosikaulių lūžis, akies akiduobės lateralinės, apatinės sienelės lūžiai, kairiojo žandinio ančio priekinės, lateralinės sienelės lūžiai, hemoraginis turinys kairiajame žandiniame antyje, etmoidinėse celėse (1 t., b. l. 55);

4.12. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu T. S. (T. S.) pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 57–62);

4.13. 2023 m. lapkričio 16 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis T. S. (T. S.) paaiškino, dėl to, kad buvo sumuštas savo namuose 2023 m. liepos 23 d.. Apie įvykio aplinkybės jis daugiau nieko negali paaiškinti, tik tiek kiek aiškino anksčiau. Dviratis, kuris buvo paliktas prie jo namų, yra pas jį, jį laiko ūkiniame pastate. Turimas dvi dviračio nuotraukas pateikė el.paštu:julija.smirnova@policija.lt, prašo pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Paaiškina, kad dėl patirtų sužalojimų jam teko vykti į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, tada buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) kliniką, gydytas. Patyrė daug nepatogumų ir sveikatos problemų. Paaiškėjo, kad jį sumušė S. M. (S. M.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), jis jam turi pretenzijų dėl jo sumušimo ir teikia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala susijusi su tuo, kad po patirto sužalojimo buvo nedarbingas du mėnesius, neišėjo į darbą (duomenys neskelbtini) dirbo vairuotojų. Sodros išmokos jis negavo dėl to, kad buvo išnaudojęs visą laikotarpį sirgimui. Buvo likęs be pajamų ir neturėjo lėšų pragyvenimui. Jo atlyginimas be išmokų sudarė apie 900 Eur už mėnesį. Šią turtinę žalą vertina 1 800 Eur. Jam padaryta ir neturtinė žala yra susijusi tiesiogiai su fizinio skausmo kentėjimų, estetiniu vaizdu (buvo sulaužyta jo nosis, ir padarytas sumušimas prie kairės akies), dvasiniu išgyvenimu. Šią neturtinę žalą vertina 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad turi jam pretenziją, teikia, kad S. M. (S. M.) atlygintų jam padarytą 1 800 Eur turtinę žalą ir 1 000 Eur neturtinę žalą, iš viso 2 800 Eur. Paaiškina, kad anksčiau su S. M. (S. M.) jokių išankstinių konfliktų neturėjo, ji matydavo iš matymo (duomenys neskelbtini). Su juo nebendraudavo (1 t., b. l. 75–78);

4.14. elektroniniu laišku atsiųstos dvi nuotraukos ikiteisminio tyrimo pareigūnei (1 t., b. l. 80–82);

4.15. 2023 m. liepos 27 d. apklausos metu liudytoja D. M. paaiškino, kad ji gyvena su sugyventiniu S. M. (S. M.) jau 10 metų. 2023 m. liepos 23 d. apie 11 val. ji su savo motina G. nuėjo pas Z. G. (Z. G.), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jie jo namuose trise išgėrė 0,5 litro degtinės ir 3 litrus alaus. Vėliau po valandos pas Z. automobiliu atvyko T. S. (T. S.) ir G.. Jie visi automobiliu nuvyko pas T. į namus, gyvenantį (duomenys neskelbtini) k., tikslaus adreso nežino. Pas T. jie visi išgėrė 2 litrus degtinės ir 2 litrus alaus. Degtinę ir alų gėrė visi. G. S. (G. S.) ir Z. G. (Z. G.) išvyko, galimai, automobiliu. Vairuotojui V. G. iki namų vykti atstumas sudaro apie 100 metrų. Tada ji su T. užmigo vienoje lovoje, jos motina G. M. kitoje. Ji nori patikslinti, kad ji jokių lytinių santykių su T. neturėjo, o užmigo vienoje lovoje dėl to, kad buvo labai girti. Vėliau, tiksliai laiko nurodyti negali, pas T. atvyko jos sugyventinis S. M. (S. M.)ir užėjus į jų kambarį pareiškė jiems priekaištus, kad jie vienoje lovoje. T. pašoko iš lovos ir S. M. (S. M.) nurodė išeiti iš jo namų. Ji su motina iškart pabėgo iš T. namų į lauką. Ji išbėgdama iš kambario matė, kad S. M. (S. M.) du kartus dešine ranka sudavė T. į galvos sritį (kur tiksliai, ar kumščiu, ar delnu nematė). S. M. (S. M.) buvo girtas svirduliavo. Ji policijos bei greitosios medicinos pagalbos nematė (1 t., b. l. 91–94);

4.16. 2023 m. liepos 27 d. apklausos metu liudytoja G. M. nurodė, kad ji kartu su dukra D. M. 2023 m. liepos 23 d. ryte tikslaus laiko nežino, nuėjo pas Z. G. (Z. G.), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jo namuose trise išgėrėme 0,5 litro degtinės ir apie 4 litrus alaus. Vėliau po valandos pas Zbyšeką automobiliu atvyko T. S. (T. S.) ir G. S. (G. S.). Visi automobiliu nuvyko pas T. į namus, gyvenantį (duomenys neskelbtini) k., tikslaus adreso nežinau. Pas T. visi išgėrė apie 1,5 ar 2 litrus degtinės. Degtinę gėrė visi. G. S. (G. S.) ir Z. G. (Z. G.) išėjo ir negrįžo, tada T. S. (T. S.) užmigo vienoje lovoje su jos dukra D., o ji kitoje lovoje viename kambary. Vėliau, tiksliai laiko nurodyti negali, pas T. atvyko dukros sugyventinis S. M. (S. M.). Ji su dukra D. iškart pabėgome iš T. namų į lauką, nes išsigando, kad S. M. (S. M.) pradės jas mušti, kad nes D. su T. buvo vienoje lovoje. Ji išbėgdama iš kambario nieko nematė, daugiau nieko neprisimena dėl girtumo (1 t., b. l. 103–106);

4.17. 2023 m. liepos 28 d. apklausos metu liudytojas I. L. (I. L.) paaiškino, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 13.00 val., kai jis buvo savo namuose, jam paskambino M. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) k. (kiek prisimena (duomenys neskelbtini) g.), (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad greičiausiai T. S. (T. S.) yra užgėręs, nes po jo kiemą vaikšto kažkokios dvi moteriškės, todėl paprašė jo nuvažiuoti pas jį ir patikrinti kas ten darosi, nes pati to padaryti negali (turi negalią). Jis persirengė ir nuvažiavo pas T. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, matė kaip asfaltuotu keliu nuo T. namų (apie 1 km atstumas jau buvo) ties ten gyvenančio ūkininko namu ėjo visiškai girtas S. M. (S. M.) kartu su savo sugyventine. Atvažiavęs ir užėjęs į T. namus, pamatė jį visą kruviną, gulintį ant grindų prie lovos, o ant lovos gulėjo senyvo amžiau moteris (vardo nežino, tik žino, kad ji yra S. M. (S. M.) sugyventinės motina). Jis tos moters paklausė, kas taip sumušė „T.“ ir pastaroji atsakė, kad tai padarė „M.“. Jis iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją (1 t., b. l. 111–114);

4.18. 2023 m. liepos 28 d. apklausos metu liudytojas G. S. (G. S.) nurodė, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 10.00 val. jis tamsiai žalios spalvos automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su Z. G. (Z. G.) atvykome pas T. S. (T. S.), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis. Atvykęs pas T. S. (T. S.) pamatė, kad pas jį lauke namų verandoje yra D. ir G. M.. Jis su Z. išlipo iš automobilio ir priėjo prie T. namo verandos prie D. ir G.. Tuo pat metu iš namų į verandą atėjo T. ir atnešė geltono metalo (galimai auksinį) žiedą, jį parodė ir vėliau nusinešė namo. Iš pažiūros T. S. (T. S.), D. ir G. buvo neblaivūs, bet nesvirduliavo ir negriuvinėjo. Jie jokių alkoholinių gėrimų pas T. S. (T. S.) nevartojo, nebuvo užėjęs į vidų, po 5-10 minučių išvyko namo. Namuose atliko skubius buitinius darbus ir po 15-20 minučių Z. nuvežė namo. Jis 2023 m. liepos 23 d. su Z. jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. T. S. (T. S.) yra jo kaimynas, gyvena už 100 metrų. Vėliau apie 12-13 val. jo motina M. S. paskambino T. „švogeriui“ I. L. (I. L.), gyv. (duomenys neskelbtini), kad pas T. prie namų ir ūkinių pastatų vaikšto D. ir G., o T. nemato (nėra). Gal po 15-20 minučių atvyko I. pas T. ir labai greitai atvažiavo pas jį. Jo akivaizdoje I. paskambino Nr. 112 ir pranešė, kad T. guli namuose ant grindų kruvinas. Labai greitai atvyko greitosios medicinos pagalbos ir policija. S. M. (S. M.) prie T. S. (T. S.) bei savo namų nematė (1 t., b. l. 119–122);

4.19. 2023 m. liepos 28 d. apklausos metu liudytojas Z. G. nurodė, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 10.30 val. jis su G. S. (G. S.) užsuko pas T. S. (T. S.), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo G. S. (G. S.). Atvykęs pas T. pamatėmž kad pas jį lauke prie namų yra D. ir G.. Kadangi pas T. buvo minėtos moterys, tai neužėjo pas T. į namus, o iškart nuvažiavo pas G. į namus. G. S. (G. S.) gyvena nuo T. 100-150 metrų atstumų. 2023 m. liepos 23 d. jis alkoholinių gėrimų niekur nevartojo, buvo blaivus. Pas G. S. (G. S.) namuose buvo apie 15 minučių ir jis nuvežė jį į namus (1 t., b. l. 128–130);

4.20. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. liepos 23 d. įvykio metu buvo filmuojama mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera „Body“, yra vaizdo įrašas, kuris fiksuoja vaizdą nuo 2023 m. liepos 23 d. 14.50 val. iki 15.31 val., todėl vaizdo įrašas „PSS-20230723-145056UTC+0300 (1)“ prijungtinas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 132–133, 134);

4.21. 2023 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo užfiksuoti mobiliosios vaizdo stebėjimo kameros „Body“ vaizdo įrašo apžiūros rezultatai. Vaizdo įraše „PSS-20230723-145056UTC+0300 (1)“ matoma, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Greitosios pagalbos automobilis stovi kieme. Eidamas pareigūnas sutiko vyriškį, paklausė jo: „Kas atsitiko?“. Vyriškis atsakė: „Jį sumušė M./“, šalia stovėjo garbaus amžiaus moteris ir verkė. Vyras pasakė, kad tai sugyventinės motina. Toliau vyriškio kalba neaiški, pareigūnas įėjo į namo vidų ir pamatė lovoje gulinti vyrą, kurį apžiūrinėjo medikai. Matyti, kad prie vyro gulinčioje pagalvėje, yra raudonos spalvos dėmė. Vyras, kuris gulėjo lovoje, nebendravo. Pareigūnui išėjus iš gyvenamojo namo prieš tai sutiktas vyras paaiškino, kad netoliese matė einanti M. su neblaivia sugyventine, jo namas netoliese. Pareigūnas paklausė ar vyriškis moka lietuvių kalbą, jis papurtė galvą. Matoma, kaip greitosios medicinos pagalbos medikai ruošia neštuvus (1 t., b. l. 135–136);

4.22. vadovaujantis BPK 97 straipsniu pareikalavus pateikti duomenis apie T. S. (T. S.) nustatytus kūno sužalojimus (1 t., b. l. 137–138, 139); VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė nurodė, kad 2023 m. liepos 23 d. 16.00 val. T. S. (T. S.) greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatytas į ligoninės skubios pagalbos skyrių, konsultacija baigta 2023 m. liepos 23 d. 17.26 val. kraujas, alkoholio nustatyti, nebuvo imtas (1 t., b. l. 140–141);

4.23. vadovaujantis BPK 97 straipsniu pareikalavus pateikti duomenis apie greitosios medicinos pagalbos iškvietimą (1 t., b. l. 142–143, 144); VšĮ (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) filialas pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, kurioje nurodoma, greitąją medicinos pagalbą iškvietė giminaitis, kuris rado sumuštą vyrą. Pacientas gulėjo ant grindų visas kruvinas. Sąmoningas, vangus, į klausimus atsakinėja, kas atsitiko neprisimena, nesupranta, kad jį sumušė. Veidas sutinęs, hematoma apie kairę akį, akis neatsimerkia. Kraujuoja iš kairės nosies šnervės, nosis teformuota. Po kaire akimi ir ant nosies daugybinės smulkios žaizdos, nubrozdinimai. Diagnozuotas nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 145–149);

4.24. 2023 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nurodoma, kad Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė Rasai Gaidienei buvo pateikti apžiūrėti medicininiai dokumentai, kuriuos įvertinusi specialistė padarė išvadą, kad T. S. (T. S.) nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs nosies kaulų, kairės akiduobės išorinės ir apatinės sienelių lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju (virš dešinės kaktinės ir momeninės galvos smegenų skilčių) ir virš voratinklinio (dešinėje) galvos smegenų dangalais. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas visumoje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl anksčiau išvardintų sužalojimų sutrikdymo ilgesniam nei 10 (-ies) dienų laikotarpiui. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti ir vieno trauminio poveikio. Sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 166–169);

4.25. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus rašte nurodoma, kad T. S. (T. S.) laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. dėl 2023 m. liepos 23 d. patirtos traumos ligos išmoka nebuvo mokama, žala Valstybinio socialinio draudimo fondui nepadaryta (1 t., b. l. 193–194);

4.26. 2023 m. rugsėjo 29 d. apklausos metu įtariamasis S. M. (S. M.) paaiškino, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, parodymus duoti sutinka, kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, sveikas. Sutinka su įtarimu ir jis tikslai neatsimena, bet gali būti kaip įvardyta įtarime, kad tai įvyko 2023 m. liepos 23 d. apie 11.00 val. Paaiškina, kad tą dieną iš ryto jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę, norėjo nusipirkti alkoholinio gėrimo alaus, nes su vyrais, kuriuos įvardyti nenori vartojo ne namuose alų. Buvo neblaivus, nes prieš tai visą naktį vartojo alkoholį. Parduotuvėje iš kažko išgirdo, kad jo sugyventinė D. M. randasi namuose pas pažįstamą T.. Jo tikslaus gyvenamojo namo adreso nežino, bet gali būti toks koks nurodytas įtarime, kad (duomenys neskelbtini). Jis nusprendė nueiti pas T. į namus ir pasižiūrėti, ką veikia jo sugyventinė. Jis nuvažiavo su dviračiu, jis iš matymo žinojo, kur yra T. gyvenamasis namas. Su T. jokių konfliktų prieš tai nebuvo, jis jam yra tik pažįstamas, nes gyvena viename kaime. Kai atėjo į T. gyvenamąjį namą, įėjimo duris buvo atidarytos, jis užėjo į namo vidų. Jis užėjo į kambarį, pamatė savo sugyventinę D. M. gulinčia lovoje su T., jie abu buvo apsinuoginę, miegojo. Kitų žmonių nebuvo. Kai tai pamatė, jis labai supyko ir negalėjo savęs suvaldyti ir iš karto priėjęs prie T., kuris gulėjo lovoje, jis jam savo kairės rankos kumščiu trenkė vieną stiprų smūgį į jo galvą. Jis supykęs trenkė vieną kartą. Į jį nežiūrėjo, todėl kokioje būklėje jis buvo po smūgio, negali pasakyti. D. pasakė apsirengti ir jie išėjo iš T. namų. O jau neatsimena kaip sugrįžo į savo namus. Kur padėjo dviratį jis irgi jau neatsimena, jo taip ir nerado. Labai gailisi dėl savo veiksmų, tačiau pamatęs, kad jo sugyventinė guli nuoga su kitu vyru lovoje nesusivaldė (2 t., b. l. 36–39).

5. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas jų apžiūros protokolai, teismo medicinos ekspertės paaiškinimai, medicininiai dokumentai, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai patvirtina, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 11.00 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio S. M. (S. M.) tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu T. S. (T. S.) į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusi nosies kaulų, kairės akiduobės išorinės ir apatinės sienelių lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju (virš dešinės kaktinės ir momeninės galvos smegenų skilčių) ir virš voratinklinio (dešinėje) galvos smegenų dangalais. Šie sveikatos sužalojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. S. M. (S. M.) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam T. S. (T. S.). Suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą kaltinamasis suvokė, kad tokiais veiksmais daro žalą teisiniams gėriams, kuriuos saugo BK (kito asmens sveikata), ir to norėjo, todėl, daroma išvada, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

6. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. M. (S. M.) padarė vieną tyčinį nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (supyko dėl tok, kad nukentėjusysis gulėjo kartu su jo gyvenimo drauge), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: nevedęs (2 t., b. l. 54–55, 155), nedirbantis (2 t., b. l. 152–153), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 154), baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 141–151), dešimt kartų teistas (2 t., b. l. 56–65, 66–82, 83–99, 101–102, 103–105, 106–108, 109–110, 111–115, 116–118, 119–122, 123–124, 125–130, 131–134, 135, 136–140), nusikalstama veika padaryta žala, dėl kurios atlyginimo pareikšti civiliniai ieškiniai (1 t., b. l. 79, 180–185).

7. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra alkoholio matuoklio rodmenų, patvirtinančių, kad įvykio metu S. M. (S. M.) buvo neblaivus, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus, be to, teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis pats patvirtino, kad buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos tokiam jo elgesiui, t. y. nusikalstamos veikos padarymui, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Byloje nustačius, kad naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė esant kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas.

10. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra aštuonis kartus teistas už kito asmens sveiktos sutrikdymą smurtaujant, kad jo atžvilgiu buvo taikytos švelnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas, atidėtas bausmės vykdymo atidėjimas), teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

11. BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kaskart paskyrus arešto ar laisvės atėmimo bausmę spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Įvertinus ankstesnių teistumų skaičių, teismo vertinimu, bausmės tikslai nebūtų pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

12. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. (S. M.) paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 40–47), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

13. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai, t. y. (1) T. S. (T. S.) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu T. S. (T. S.) pripažintas civiline ieškovu (1 t., b. l. 170–175); (2) Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 113,47 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 180–185). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. spalio 11 d. nutarimais Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 186–187), leista civilinio ieškovo įgaliotai atstovei Monikai Tamošaitei dalyvauti procese (1 t., b. l. 188–189).

14. Įvertinus tai, kad dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad dėl sveikatos sužalojimų nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymosi įstaigas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos patyrė 1 113,47 Eur išlaidų, jų dydį patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų išrašas (1 t., b. l. 180–181, 182), daroma išvada, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tenkintinas ne tik reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bet ir reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).

15. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog atsiako reikalavimo dėl 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje procesas nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

16. Kitas nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje suformuluotas prašymas – priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 79). Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes jam buvo sutrikdyta sveikata, jis jautė fizinį skausmą ir diskomfortą, nes patyrė veido srities kaulų lūžius, dėl taikyto gydymo buvo laikinai nedarbingas. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisinį gėrį, kuriam buvo padaryta žala (sužalota kito asmens sveikata), patirtus sužalojimus, gydymosi laikotarpį, kad neigiami padariniai sveikatai trumpalaikiai, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo darbingumo nesumažėją, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo poziciją dėl pareikšto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (sutrinka atlyginti žalą) bei teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-616/2021), todėl nukentėjusiajam priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, ši pinigų suma kompensuos visus nuketėjusiojo patirtus nepatogumus, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis teismų praktika, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos paprastai neišieškomos ir tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas apeliacinis ar kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kadangi šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-227-697/2022). Taigi, visais kitais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi diskreciją valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš nuteistojo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-1076/2023, 38 punktas).

18. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu pripažino, kad vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu S. M. (S. M.) yra būtinas gynėjo dalyvavimas (2 t., b. l. 5–6), jam sutikus, jį ginti paskirta advokatė Rimutė Giruckienė (2 t., b. l. 7, 28–29). Teismas pripažino, kad bylą perdavus nagrinėti teisimajame posėdyje neišnyko BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, todėl teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme pripažintas būtinu (2 t., b. l. 187–190, 191). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrius informavo, kad kaltinamąjį ginti parinkta advokatė Rimutė Giruckienė (3 t., b. l. 1), todėl 2024 m. sausio 22 d. nutartimi ši advokatė paskirta ginti kaltinamąjį S. M. (S. M.) (3 t., b. l. 2). Nutartis (kartu su vertimu į rusų k.) įteikta kaltinamajam, jam išaiškinta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti išieškotojos iš asmens, pripažinto kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad jį gintų advokatė Rimutė Giruckienė, kuri dalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 5 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje S. M. (S. M.) buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 125 Eur.

19. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priimtas apkaltinamasis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą išieškoti iš kalto asmens valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Pagal įstatymų leidėjo valią, teismas spręsdamas šį klausimą gali jų visiškai nepriteisti arba sumažinti jų sumą, tik dėl kaltininko turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra darbingas, darbingo amžiaus, tačiau niekur oficialiai nedirba, bet pajamų gauna dirbdamas atsitiktinius darbus. Įvertinęs formuojamą teismų praktiką bei nuteistųjų turtinę padėtį, priežastis, dėl kurių jiems paskirti gynėjai, teismas nutaria iš kaltinamojo išieškoti 125 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kiti procesiniai klausimai

20. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. diskas su „Body“ kameros vaizdo įrašais, esantis voke prie baudžiamosios bylos, paliktinas byloje iki baudžiamosios bylos saugojimo termino pabaigos, o jam pasibaigus – sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 107 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti S. M. (S. M.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. (S. M.) skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

S. M. (S. M.) paskirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš S. M. (S. M.) 1 113,47 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trylika eurų 47 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už T. S. (T. S.) gydymą.

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinės ieškovo T. S. (T. S.) civiliniame ieškinyje suformuoto reikalavimo dėl 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinės ieškovo T. S. (T. S.) pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti T. S. (T. S.) iš S. M. (S. M.) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš S. M. (S. M.) 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimu.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokus su vaizdo įrašais, palikti byloje iki baudžiamosios bylos saugojimo termino pabaigos, o jam pasibaigus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Donata Šimkutė