Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-01-19 · Civilinė byla Nr. e2-108-467/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-08-04Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-01-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-19
Bylos Nr.
e2-108-467/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01207-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Trečiasis asmuo
P. J.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Stelos transportas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-108-467/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01207-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.3; 3.1.12.12.2.2; 3.3.2.1; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stelos transportas“ buvusio vadovo ir trečiojo asmens P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Stelos transportas“ buvusio vadovo ir trečiojo asmens P. J. atskiruosius skundus, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stelos transportas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Stelos transportas“ bankroto bylą.

Šalies argumentai

2. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. gruodžio 15 d. gautas UAB „Stelos transportas“ buvusio vadovo P. J. atskirasis skundas dėl 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties. Skunde nurodyta, kad jis paduodamas UAB „Stelos transportas“ vardu, prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašymas grindžiamas tuo, kad atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties nebuvo pateiktas iki formalaus jos įsiteisėjimo, nes atsakovė apie nutartį nežinojo. Teismas skundžiamos nutarties įsiteisėjimo datą nustatė ne pagal faktinį, o pagal formalų jos įteikimą, t. y. praėjus 10 dienų po jos išsiuntimo atsakovės registruotu adresu, kuris tai dienai nebeatitiko atsakovės realaus adreso, tačiau nebuvo spėtas pakeisti viešame registre. Atsakovės direktoriaus elektroniniu paštu skundžiama nutartis jam nebuvo įteikta, nors ir buvo nusiųsta, nes nebuvo pateiktas patvirtinimas apie jos gavimą, o ji buvo pateikta tokiu formatu, kurio atsakovės direktorius neturėjo galimybės atidaryti, kadangi nedisponuoja specialiomis programomis, ir dar užkoduotas, kai tuo tarpu ankstesnis pranešimas apie bylą atsakovės direktoriaus elektroniniu paštu buvo atsiųstas neužkoduotas. Todėl apie skundžiamą nutartį atsakovė sužinojo tik kai ją gavo iš byloje paskirtos nemokumo administratorės elektroniniu paštu, t. y. 2022 m. gruodžio 10 d. Tokia susiklosčiusi nepalanki atsakovei situacija, kuri nepriklausė nuo jos valios, ir tai sąlygojusios aplinkybės, yra svarbios priežastys atnaujinti skundžiamos nutarties apskundimo terminą, juolab kad atskirasis skundas pateikiamas nepraleidus 7 dienų termino nuo realaus sužinojimo apie ją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nemokumo bylos yra viešo intereso bylos, kuriose teismas yra įpareigotas spręsti praleisto termino atnaujinimą ir nesant tokiam prašymui, o taip pat atnaujinti praleistą terminą ir nesant svarbių priežasčių, jei skundžiama nutartis yra akivaizdžiai nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta.

3. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. gruodžio 16 d. gautas UAB „Stelos transportas“ buvusio vadovo P. J. atskirasis skundas dėl 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties. Skunde nurodoma, kad jis paduodamas P. J., kaip trečiojo asmens, vardu. Atskiruoju skundu, be kita ko, prašoma, jei teismas laikytų, jog skundžiamos nutarties apskundimo terminas praleistas, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Dėl termino atskirajam skundui paduoti skunde nurodoma, kad P. J. 2022 m. gruodžio 16 d. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl terminas atskirajam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo šio įvykio. Jei teismas su tuo nesutiktų, prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant aplinkybes, išdėstytas UAB „Stelos transportas“ skunde.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Stelos transportas“ buvusio vadovo P. J. 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties.

5. Teismas nurodė, kad nutartį dėl UAB „Stelos transportas“ bankroto bylos iškėlimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, išsiuntė 2022 m. lapkričio 18 d. bendrovės registruotos buveinės adresu. Ši nutartis taip pat buvo išsiųsta atsakovės vadovo (susisiekus su juo Juridinių asmenų registre nurodytu telefonu) nurodytu el. pašto adresu. Nagrinėjamu atveju UAB „Stelos transportas“ siųsta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo laikytina jai įteikta pagal įstatymą 2022 m. lapkričio 29 d. (CPK 123 straipsnio 4 dalis), todėl 7 dienų terminas pateikti atskirąjį skundą dėl jos baigėsi 2022 m. gruodžio 6 d. ir nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 7 d. Pirmas atskirasis skundas dėl jos teisme gautas 2022 m. gruodžio 15 d., antras – 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. abu skundai pateikti praleidus terminą jiems paduoti.

6. Teismas nesutiko su buvusio bendrovės vadovo P. J. argumentu, kad terminas 2022 m. gruodžio 16 d. atskirajam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. P. J. yra buvęs bendrovės vadovas, todėl pagal įstatymą, įteikus procesinius dokumentus bendrovei, kuriai jis vadovavo, laikytina, kad ir jis buvo informuotas apie nutartį iškelti bankroto bylą. Trečiojo asmens statuso suteikimas buvusiam bendrovės vadovui nesuteikia ir negali suteikti privilegijų ar lengvatų dėl termino skundui paduoti skaičiavimo. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

7. Teismas nenustatė svarbių – objektyvių ir nuo asmens valios iš esmės nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą.

8. Teismas nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas pripažįsta gavęs ankstesnius teismo pranešimus jo paties (susisiekus su juo Juridinių asmenų registre nurodytu telefonu) nurodytu elektroninio pašto adresu. Teismas padarė išvadą, kad buvęs bendrovės vadovas žinojo, kada bus nagrinėjama byla dėl bankroto bylos iškėlimo ir turėjo visas galimybes pasidomėti teismo procesiniu sprendimu šiuo klausimu, tačiau teismo procesu sąmoningai nusprendė nesidomėti. Taip pat buvęs bendrovės vadovas pripažįsta gavęs ir 2022 m. lapkričio 18 d. jam siųstą elektroninį laišką, prie kurio buvo pridėta skundžiama nutartis. Teismo atsiųstame elektroniniame laiške, kuris pridėtas prie atsakovo atskirojo skundo, aiškiai nurodyta, koks yra pridėto atsiųsto dokumento (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo) saugumo kodas – tai keturi paskutiniai bendrovės kodo skaitmenys. Šiais duomenimis buvęs bendrovės vadovas neabejotinai disponavo, todėl atsiųsto dokumento užkodavimas (siekiant asmens duomenų apsaugos) negalėjo sutrukdyti jam susipažinti su teismo atsiųstu dokumentu. Be to, būdamas rūpestingas ir nežinodamas kaip atidaryti dokumentą, jis galėjo kreiptis į teismą ir paprašyti suteikti pagalbą šiuo klausimu arba tiesiog atvykti į teismą ir atsiimti dokumentą. Tačiau buvęs bendrovės vadovas ignoravo teismo procesą. Byloje nepateikti įrodymai, kad buvęs bendrovės vadovas būtų iniciavęs (t. y. kreipęsis į Juridinių asmenų registrą) dėl bendrovės buveinės adreso pakeitimo, todėl teismas, matydamas, kad įteikti dokumentų juridinio asmens buveinės adresu nepavyksta, turėjo teisę siųsti dokumentą pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį ir laikyti jį įteiktu pagal įstatymą praėjus 10 dienų.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į tai, kad buvęs bendrovės vadovas žinojo apie vykstantį teismo procesą ir tokiu būdu buvo įgyvendinti procesinių dokumentų įteikimo instituto tikslai – informuoti asmenį apie vykstantį procesą, kad visi procesiniai dokumentai, taip pat ir skundžiama nutartis, jam buvo siunčiami jo paties nurodytu elektroninio pašto adresu ir su visais dokumentais jis galėjo susipažinti, tačiau teismo procesą iš esmės ignoravo ir su teismu nebendradarbiavo, teismas konstatavo, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl paties buvusio bendrovės vadovo kaltės ir nerūpestingo, sąžiningumo principo reikalavimus neatitinkančio elgesio, o ne dėl svarbių priežasčių. Todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą atskiriesiems skundams paduoti.

10. Nustatęs, kad skundai paduoti praleidus nustatytą terminą ir nėra pagrindų jam atnaujinti, teismas nevertino, ar nėra kitų atskirųjų skundų trūkumų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovės BUAB „Stelos transportas“ buvęs vadovas ir trečiasis asmuo P. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės priimant atskiruosius skundus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Bankroto bylos iškėlimas negali būti taikomas kaip sankcija atsakovei jei jos vadovas nepateikė procesinių dokumentų ar informacijos.

11.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatymo nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą.

11.3. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Teismas nesilaikė nurodytų išaiškinimų, skundo padavimo terminą praleistu laikė formaliai ir formaliais pagrindais atsisakė jį atnaujinti, o atskiruosius skundus priimti.

11.4. Atskiruosiuose skunduose nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai – teismas pasisakė dėl P. J. teisių ir pareigų, nors jis, kaip atskiras proceso dalyvis, nebuvo įtrauktas į bylą. Jo vardu atskirasis skundas paduotas sekančią dieną po jo įtraukimo į bylą. Teismas P. J., kaip atskirą proceso dalyvį, sutapatino su atsakove, kurią jis atstovavo. Tačiau asmens veikimas kaip atstovo ir už save patį nėra tapatūs dalykai, sprendžiant dėl termino praleidimo ar nepraleidimo ir tai sąlygojusių priežasčių, kiekvieno jų veiksmai turi būti analizuojami atskirai, o ne tapatinami.

11.5. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad P. J. negali skųsti nutarties iškelti bankroto bylą atsakovės vardu. Visus klausimus iki bankroto proceso, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, sprendžia ir įgyvendina įmonės vadovas. Todėl atsakovės direktorius turi įgalinimus įmonės vardu samdyti atstovą ir skųsti nutartį iškelti bankroto bylą, net jei ji formaliai įsiteisėjusi.

11.6. Sprendžiant dėl skundo, kuris paduotas P. J. vardu kaip trečiojo asmens, priėmimo negalima vadovautis tais pačiais kriterijais kaip sprendžiant dėl skundo, kuris parduotas atsakovės vardu priėmimo. Jei atsakovės skundo padavimo terminas praleistas, tai trečiojo asmens skundas paduotas nepraleidus jo termino.

11.7. Teismas neteisus, kad P. J., kaip atsakovės atstovas, nebendradarbiavo byloje, nesidomėjo jos eiga. Dar iki bankroto iškėlimo jis padengė visą skolą, dėl kurios nepadengimo buvo įspėtas apie galimybę iškelti bankroto bylą, todėl buvo ramus, kad tokiu atveju privalu atsisakyti iškelti bankroto bylą. Prievolės ieškovui padidėjimas bylos nagrinėjimo metu negali turėti įtakos bankroto bylos iškėlimui. P. J. pateikė teismui savo elektroninio pašto duomenis, į kurį buvo siunčiami neužkoduoti dokumentai, tik nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo koduota. Kadangi atsakovė buvo nurodžiusi, kad procesinius dokumentus jai siųsti elektroniniu paštu, teismas neturėjo pagrindo jų įteikinėti kitais būdais. Įteikiant dokumentus elektroniniu paštu privalu gauti patvirtinimą, kurio teismas negavo ir nereikalavo.

11.8. Nurodyta situacija ir tai sąlygojusios aplinkybės yra svarbios priežastys atnaujinti ginčijamos nutarties apskundimo terminą. Juolab kad skundas paduotas nepraleidus 7 dienų termino nuo realaus sužinojimo apie skundžiamą nutartį iš nemokumo administratorės.

Atsiliepimas

12. Atsakovė BUAB „Stelos transportas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

12.1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl šioje procesinėje stadijoje P. J., kaip UAB „Stelos transportas“ vadovas, negali veikti bankrutuojančios bendrovės vardu ir jos vardu teikti byloje atskirųjų skundų. P. J. apie skundžiamą teismo nutartį sužinojo ir per nustatytą terminą jos neskundė.

12.2. P. J. byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas tik po to, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu P. J. yra bendrovės kreditorius, jis turi teisę reikšti byloje finansinį reikalavimą; teisė kreditoriui skųsti teismo nutartis atsiranda tik po to, kai asmens finansinis reikalavimas byloje yra patvirtintas teismo nutartimi.

12.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad abu skundai pateikti praleidus terminą jiems paduoti.

12.4. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad P. J. žinojo apie atsakovei inicijuotą bankroto procesą, tačiau šį faktą ignoravo. P. J. nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri galėtų būti pripažinta svarbia, dėl ko jis praleido terminą, skaičiuojamą nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. P. J. nurodomos aplinkybės dėl jo negalėjimo atsidaryti teismo skundžiamą nutartį nėra niekaip įrodinėjamos ir pagrįstos, taip pat ir teisiškai nereikšmingos. Teismas nutartį išsiuntė atsakovės buveinės adresu, t. y. įstatyme nustatyta tvarka, o P. J. neužtikrinus, kad juridinis asmuo priimtų jam siunčiamus procesinius dokumentus, nutartis įsiteisėjo, nes tokia įteikimo tvarka juridiniam asmeniui yra įtvirtinta procesinėje teisės normoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskiruosius skundus kaip pateiktus praleidus nustatytą terminą jiems pateikti ir nenustačius termino atnaujinimo pagrindų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atskiruosius skundus dėl 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, netenkinęs prašymo atnaujinti terminą atskiriesiems skundams paduoti, nes nenustatė objektyvių jo praleidimo priežasčių. Apelianto P. J. teigimu, jo, kaip trečiojo asmens, skundas pateiktas nepraleidus termino atskirajam skundui paduoti, nes paduotas kitą dieną po jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, o kaip įmonės atstovas (vadovas) terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties jis praleido, nes iki ginčijamos nutarties priėmimo padengė visą skolą, dėl kurios nepadengimo buvo įspėtas apie galimybę iškelti bankroto bylą, be to, atsakovė buvo nurodžiusi procesinius dokumentus jai siųsti elektroniniu paštu, todėl teismas neturėjo pagrindo jų įteikinėti kitas būdais. Apie 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį atsakovei tapo žinoma tik 2022 m. gruodžio 10 d., gavus ją iš paskirtos nemokumo administratorės.

15. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

16. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

17. CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).

18. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis, dėl kurios apeliantas, kaip atsakovės vadovas ir trečiasis asmuo, padavė atskiruosius skundus, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims nedalyvaujant, todėl atskirojo skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo nutarties priėmimo, bet nuo jos įteikimo apeliantams dienos.

19. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

20. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punkte pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat nutarties 29–30 punktuose išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

22. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 28 punktas).

23. Bylos duomenimis ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas atsakovei UAB „Stelos transportas“ dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2022 m. rugsėjo 15 d., teismo priimtas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuria atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti bei atsakovės vadovui nustatytas įpareigojimas pateikti teismui bylai išnagrinėti reikšmingą informaciją (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, 2022 m. spalio 19 d. nutartyje taip pat nurodyta jos kopiją, be kitų, išsiųsti atsakovei buveinės adresu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (nurodytas Juridinių asmenų registre) su prašymu patvirtinti laiško gavimą. Teisme 2022 m. spalio 4 d. gauti atsakovei neįteikti procesiniai dokumentai. Susisiekus telefonu su įmonės vadovu ir jo nurodytu elektroniniu paštu 2022 m. spalio 5 d. išsiuntus procesinius dokumentus, patvirtinimas apie jų gavimą nebuvo gautas. Dėl šios priežasties 2022 m. spalio 10 d. procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, o pareiškimo dėl bankroto bylos nagrinėjimas perkeltas 2022 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas 2022 m. lapkričio 11 d., nurodyta nutarties kopiją išsiųsti atsakovei jos vadovo telefonu nurodytu elektroninio pašto adresu.

24. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Stelos transportas“ 2022 m. lapkričio 18 d. išsiuntė bendrovės registruotos buveinės adresu bei atsakovės vadovui jo paties nurodytu el. pašto adresu.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik laikėsi CPK nustatytų įteikimo taisyklių, bet ir nepažeidė nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų dėl visų teismui prieinamų priemonių išnaudojimo, siekiant įteikti atsakovei procesinius dokumentus. Akcentuotina, kad teismas, siųsdamas procesinius dokumentus, privalo laikytis CPK nustatytos tvarkos, o dokumentų siuntimas elektroniniu paštu yra tik kaip papildoma informavimo priemonė, todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad atsakovė buvo nurodžiusi, jog procesinius dokumentus jai siųsti elektroniniu paštu; teismas neturėjo pagrindo jų įteikinėti kitais būdais.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad vėliausiai nuo 2022 m. spalio 20 d. (CPK 123 straipsnio 4 dalis, 10 d. nuo procesinių dokumentų išsiuntimo 2022 m. spalio 10 d., o ir anksčiau, nes 2022 m. spalio 5 d. procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti jos vadovo nurodytu elektroninio pašto adresu, kurį jis nurodė susisiekus su juo telefonu) atsakovė bei jos vadovas žinojo (turėjo žinoti) apie teisme gauto pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei nagrinėjimą, todėl turėjo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, šiame kontekste aplinkybė, kaip nurodo pats apeliantas, kad jis buvo aktyvus ir atsiskaitinėjo su ieškovu pranešime dėl bankroto bylos inicijavimo nurodyta apimtimi, taip pat patvirtina, kad žinodamas apie teisme nagrinėjamą pareiškimą dėl bankroto jo vadovaujamai įmonei iškėlimo P. J. nesiėmė jokių veiksmų siekiant įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, bei, be kita ko, neneigdamas, kad gaudavo iš teismo elektroniniu paštu siunčiamą informaciją ir 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį, neteikė patvirtinimo apie teismo siunčiamos informacijos apie procesinių dokumentų gavimą. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė nemokėjus siunčiamų dokumentų atsidaryti neteikia pagrindo kitokiai išvadai.

27. Taigi, nustačius, kad 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Stelos transportas“ 2022 m. lapkričio 18 d. išsiųsta bendrovės registruotos buveinės adresu; pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies reglamentavimą išsiųstas dokumentas laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, todėl laikytina jai įteikta pagal įstatymą 2022 m. lapkričio 29 d., atitinkamai 7 dienų terminas pateikti atskirąjį skundą dėl jos baigėsi 2022 m. gruodžio 6 d. ir ji įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 7 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, tiek atsakovės UAB :Stelos transportas“ pateiktas ir 2022 m. gruodžio 15 d. teisme gautas atskirasis skundas, tiek P. J., kaip trečiojo asmens, pateiktas ir teisme 2022 m. gruodžio 16 d. gautas atskirasis skundas pateikti praleidus terminą jiems paduoti.

28. Kaip minėta, nustačius, kad buvęs BUAB „Stelos transportas“ vadovas P. J. žinojo tiek apie teisme nagrinėjamą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek apie 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį dar iki jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliucija, nustatytų aplinkybių visumos kontekste pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiojo asmens statuso suteikimas buvusiam bendrovės vadovui P. J. nesuteikia ir negali suteikti privilegijų ar lengvatų dėl termino skundui paduoti skaičiavimo.

29. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.

30. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą; 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).

31. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos priežastys (nežinojimas kaip atidaryti teismo atsiųstą dokumentą ir subjektyvus susiklosčiusios situacijos vertinimas) pagrįstai nelaikytos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą atskiriesiems skundams paduoti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos argumentams, kad nustatytų aplinkybių visuma, ypač tai, kad buvęs bendrovės vadovas žinojo apie vykstantį teismo procesą (to neneigia ir atskirajame skunde) ir tokiu būdu buvo įgyvendinti procesinių dokumentų įteikimo instituto tikslai – informuoti asmenį apie vykstantį procesą, kad visi procesiniai dokumentai, taip pat ir skundžiama nutartis, jam buvo siunčiami CPK nustatyta tvarka bei jo paties nurodytu (susisiekus su juo Juridinių asmenų registre nurodytu telefonu) elektroninio pašto adresu ir su visais dokumentais jis galėjo susipažinti (jei reikalinga – kreipdamasis į teismą dėl pagalbos atsidarant dokumentus ar atvykstant juos pasiimti į teismą), rodo, kad apeliantas teismo procesą iš esmės ignoravo ir su teismu nebendradarbiavo. Pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas atskirajam skundui dėl nutarties, kuria iškelta bankroto byla, paduoti buvo praleistas dėl paties buvusio bendrovės vadovo kaltės ir nerūpestingo, sąžiningumo principo reikalavimus neatitinkančio elgesio, o ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą atskiriesiems skundams paduoti.

32. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant bylas, kylančias iš bankroto teisinių santykių, ne kartą akcentuotas bankroto proceso operatyvumo principas, reikalaujantis, be kita ko, kad bankroto bylos nemokioms įmonėms būtų iškeliamos laiku, išvengiant pačios bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių padėties tolesnio blogėjimo, rinkos iškreipimo ir jos stabilumo sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017; 2020 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2021 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021). JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Bankroto procedūros yra detaliai reglamentuotos, jų atlikimo laikas yra griežtai apibrėžtas teisės normomis, todėl šalys turi rūpintis bylos nagrinėjimo operatyvumu ir savo procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai ir laiku.

33. Kiti apelianto argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Akcentuotina tai, kad skundžiamos nutarties 7 punkte Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog buvęs bendrovės vadovas turi teisę kreiptis į teismą su atskiruoju skundu dėl nutarties iškelti bankroto bylą apskundimo, kartu prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, todėl visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai pasisakė, jog P. J. negali skųsti nutarties iškelti bankroto bylą atsakovės vardu.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad spręsdamas atskirųjų skundų priėmimo klausimą ir nenustatęs objektyvių priežasčių praleistam terminui atskiriesiems skundams paduoti atnaujinti pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAlma Urbanavičienė