- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-187-360/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01761-21
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-05-13 nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, netaikant užstato, jį perduodant laiduotojos I. G. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, 1 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021-01-17. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos dalies vertę – 3000 Eur sumą.
Nuosprendžiu iš E. V. priteista 50,34 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2021-01-17 , apie 03.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Hilux“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,77 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas E. V. prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, nekonfiskuojant ir valstybės nuosavybėn neišieškant automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos dalies vertės - 3000 Eur sumai, taip pat sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) terminą.
2.1. Nurodo, kad jog kiekviena situacija turi būti įvertinta individualiai, atsižvelgiama tiek į aktualią teismų praktiką, tiek į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, darbinės funkcijos betarpiškai susijusios su transporto priemonės vairavimu, be šios teisės negali vykdyti savo bendrovės veiklos. Nevykdydamas savo profesinės veiklos, visiškai negaus pajamų, tiek jis asmeniškai, tiek bendrovė patirs žymius finansinius nuostolius. Be to, nurodo, jog jam 2021-01-07 baigta fizinio asmens bankroto byla, šiuo metu jo pajamos yra labai nedidelės, gauna tik 700 Eur mėnesinį atlyginimą. Be to, pažymi, kad šiuo metu prižiūri savo sunkiai sergantį tėvą, kuris yra slaugos ligoninėje, dažnai jį lanko ir rūpinasi jo poreikiais. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, to padaryti negalės. Yra neteistas, niekuomet nebuvo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau niekuomet nebuvo baustas už vairavimą išgėrus ar kitus šiurkščius pažeidimus. Charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Mano, jog paminėtos aplinkybės rodo, jog šis nusikaltimas buvo atsitiktinis, kadangi yra pareigingas ir įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų besilaikantis asmuo, nepiktnaudžiauja alkoholiu, neturi jokių kitų priklausomybių. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, labai gailisi prasikaltęs, supranta, kokią neatitaisomą žalą toks neatsakingas elgesys galėjo sukelti. Tačiau nori atkreipti dėmesį, jog šio nusikaltimo padarymo metu nesukėlė niekam jokių neigiamų padarinių, t. y. nieko nesužalojo ir nesugadino jokio, nei sau, nei kitam asmeniui priklausančio turto. Nusikaltimas buvo padarytas nakties metu, kuomet eismas nebuvo intensyvus. Mano, jog visos paminėtos aplinkybės rodo, jog jam galima sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės - teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones - atėmimo terminą, ši teisė jam labai reikalinga.
2.2. Apeliantas nurodo, kad byloje yra nustatytos tik jo asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, niekada nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu. Nemenkina savo padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi prasikaltęs. Pirmosios instancijos teismo paskirtas automobilio rinkos dalies vertės - 3000 Eur sumos, konfiskavimas sužlugdys jį tiek finansiškai, tiek morališkai bei neatitiks proporcingumo principo įgyvendinimo. Dar kartą pažymi, jog šiuo metu jo finansinė būklė yra labai sunki, o paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą - ji dar labiau pasunkės, kadangi nebegalės atlikti darbinių funkcijų ir vykdyti savo profesinės veiklos. Teismui priimant teisingą sprendimą, turėtų būti ypatingai svarbu tai, kad jis anksčiau niekuomet nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas ir administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra jokių neigiamai charakterizuojančių bylos duomenų, o tai rodo mažesnį asmenybės pavojingumą visuomenei. Remiantis visomis išdėstytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis padarytą veiką ir asmenybę, mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad transporto priemonės vertės dalies konfiskavimas neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje aktualioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K- 79-511/2018, 2K-35-719/2018, apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai bylose 1A-86-334/2018, 1A-90-185/2018, 1A-361-209/2018, 1A-313-851/2018 ir kt.). Šioje teismų praktikoje dažnu atveju nusikaltimus padariusiems asmenis buvo nustatytas didesnis ar panašus etilo alkoholio kiekis kraujyje.
3. Teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto E. V. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto E. V. apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu jam nustatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo terminu bei automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimu. Kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, bylos medžiaga, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.
5. Nėra abejonės, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.
6. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jam 1 metams 6 mėnesiams buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Apeliaciniame skunde E. V. prašo sutrumpinti šios jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi E. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumo laipsnis. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė E. V. paskirta visiškai pagrįstai.
8. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiamam E. V. nustatė 1 metų 6 mėnesių šios BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris nedaug viršija minimalų numatytą įstatyme. Manyti, jog jis yra per griežtas, kolegija nemato pagrindo.
9. Baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį. Tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, baudžiamasis įstatymas nepažeistas. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Nors, kaip pastebi pats apeliantas, dėl neteisėtų jo veiksmų nebuvo sužaloti asmenys, tačiau, atsižvelgdamas į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, apygardos teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties E. V. sveikatai ir gyvybei. Nors, kaip pažymi apeliantas, yra neteistas, tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo duomenų, jis daug kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo ir tai asmenį charakterizuoja neigiamai, rodo, jog teisės pažeidimai, visuomenėje priimtų elgesio normų nesilaikymas nėra atsitiktinis reiškinys E. V. gyvenime. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu jam parinktas žymiai mažesnis nei vidurkis, nedaug minimalią ribą viršijantis specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl vertinti kaip aiškiai per ilgą ir trumpinti šį baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.
10. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, jog teisė vairuoti E. V. reikalinga darbui ir dėl sunkios finansinės padėties, taip pat pasirūpinimui sergančiu tėvu, tačiau deklaruojami poreikiai asmeniui buvo iš anksto žinomi ir nesulaikė jo nuo lengvabūdiško, neatsakingo ir itin pavojingo elgesio. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat jo artimųjų ratui dėl daromo teisės pažeidimo. Aplinkybės, susijusios su E. V. poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jam, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar jo artimiesiems, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Asmuo turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nors E. V. skunde pažymi, jog prisipažino, gailisi, charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo aspektu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Nusikaltimą E. V. padarė naudodamasis specialia teise, todėl uždraudimas ja naudotis tam tikram terminui, kuris šiuo atveju net nesiekia įstatyme numatyto vidurkio ir nedaug viršija minimalų terminą laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui priemone siekiant tokioms poveikio priemonėms keliamų tikslų. Skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams, būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisinga.
11. Apeliantas taip pat prašo netaikyti ir kitos jam nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo, teigia, jog 3000 Eur sumos konfiskavimas sužlugdys jį tiek finansiškai, tiek morališkai bei neatitiks proporcingumo principo įgyvendinimo, finansinė būklė yra labai sunki, baigta fizinio asmens bankroto byla, dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ji dar labiau pasunkės, kadangi nebegalės atlikti darbinių funkcijų ir vykdyti savo profesinės veiklos.
12. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
13. Šioje byloje nėra ginčo, kad E. V. vairuota transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto požymius. Apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad transporto priemonė, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybes teise priklauso ne kaltininkui, o įmonei, todėl nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Be to, skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į automobilio didelę vertę, į tai, jog E. V. baigta fizinio asmens bankroto byla ir teisingumo bei protingumo principus, todėl iš jo konfiskuota dalis automobilio vertės sumos – 3000 Eur. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas jau pakankamai įvertino apelianto sunkią turtinę padėtį, dar labiau mažinti konfiskuotino turto vertę ar išvis neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, kolegija nemato pagrindo.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. V. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,77 promilių neblaivumas). Buvo padarytas nors ir nesunkus, tačiau tyčinis labai pavojingas nusikaltimas, keliantis didelę grėsmę visų eismo dalyvių saugumui. Apeliantas elgėsi neatsakingai ir automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, jis naudojosi lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų kelia. Iš bylos duomenų matyti, jog pareigūnus iškvietė atsitiktiniai asmenys, važiavę kitame automobilyje ir pastebėję įtartinai kelyje manevruojantį, kaip paaiškėjo, E. V. vairuojamą, automobilį. Nors E. V. praeityje ir neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka dėl įvairių administracinių nusižengimų, ir nors, kaip pažymi apeliantas, anksčiau jis neblaivus nevairavo, tačiau šio priešingo teisei poelgio, dėl kurio priimtas skundžiamas nuosprendis, laikyti visiškai pavieniu ar atsitiktiniu nėra pagrindo.
15. Apeliantas pažymi, jog savo kaltę pripažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, gerai charakterizuojamas, tačiau šie argumentai nesuteikia pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės – turto vertės konfiskavimo – klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje, o į tai, kas paminėta, pakankamai atsižvelgė apylinkės teismas, įvertinęs E. V. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, buvimą BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti laidavimą ir atleido asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau pripažino, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones ir teisės pažeidėjo vairuoto automobilio vertės konfiskavimą. E. V. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Jam skirtas turto vertės konfiskavimas visiškai suderinamas su kita jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pastaroji, BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – nustatytas nedaug minimalią ribą viršijantis teisės vairuoti transporto priemonę uždraudimo terminas. Kitų finansinių sankcijų apeliantui netaikyta. E. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta kriminalinė bausmė, jis neturi teistumo. Be to, jam nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus - vieneri metai. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismo be kita ko skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) vertės konfiskavimas, būtų aiškiai neproporcinga ar neteisinga, kaip tai įrodinėjama apeliaciniame skunde.
16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bus įgyvendinti joms keliami tikslai. E. V. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, tokia situacija neprieštarauja ir teismų praktikai; nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonės būtų paskirtos aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisingos.
17. Apeliaciniame skunde remiamasi tam tikra teismų praktika, tačiau tose bylose buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamu atveju, kita vertus, konfiskavimo klausimai visose bylose ir negali būti sprendžiami vienodai: pvz. kasacinėse bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018 nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys, priešingai nei apeliantas, buvo nebausti administracine tvarka, turėjo rimtų sveikatos problemų (2K-35-719/2018) ir pan.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto E. V. apeliacinį skundą atmesti.