Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. K. (buvusi pavardė – T.) ir D. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. (buvusi pavardė – T.) ir D. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) civilinėje byloje Nr. N2‑6077‑34/2003 pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Nurodo, kad teismas sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią buvo lygiomis dalimis padalintas sutuoktiniams priklausantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pripažįstant kiekvienam sutuoktiniui nuosavybės teisę į ½ buto dalį. Pareiškėjai nurodo, nutraukiant santuoką, nebuvo sutvarkyti nurodyto turto namų valdos dokumentai, atlikti kadastriniai matavimai, į dalintino turto balansą buvo įtrauktas nekilnojamasis turtas - butas, pagal tuo metu galiojusius viešo registro duomenis. Todėl civilinėje byloje Nr. N2‑6077‑34/2003 2003 m. rugpjūčio 26 d. teismo sprendime nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises neatitinka duomenų, esančių Nekilnojamojo turto registre. Dėl nurodytos priežasties 2019 m. liepos 4 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius atmetė pareiškėjų prašymą Nr. 21234133 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2019 m. liepos 22 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su statiniais), registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0778 ha; pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 255,66 kv. m, kambarių skaičius - 8; pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniais statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjams priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį. Prašymą grindžia tuo, jog teismo sprendime nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises neatitinka duomenų, esančių Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad jau buvo kreipęsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, tačiau teismas prašymą atsisakė priimti, nurodydamas pareiškėjams pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Taip pat nurodo, jog nuo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. N2‑6077‑34/2003 yra praėję daugiau kaip 5 metai, tačiau aplinkybės sudarančios pagrindą atnaujinti procesą pareiškėjams paaiškėjo tik 2019 m. liepos mėnesį, todėl nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra praėjęs 3 mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalis), tačiau yra praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką taikant civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, savo kasacinėse nutartyse yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, tačiau tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-514/2013, Nr. 3K-3-226-248/2016). Todėl prašo teismo spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą bei susidariusią teisinę situaciją pripažinti išskirtine ir tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes priešingu atveju, liktų neapginti pareiškėjų interesai. Taip pat nurodo, kad nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu turtas (butas) padalintas lygiomis dalimis, tačiau, kadangi tarp pareiškėjų nėra ginčo dėl to, kad visas turtas atitektų pareiškėjai R. K., mano, kad turėtų būti atnaujintas procesas dalyje dėl turto pasidalijimo, pakeičiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą, nurodant, kad visas santuokos metu įgytas turtas asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjai R. K., pareiškėjui D. T. neišmokant piniginės kompensacijos. Ginčo dėl tokio turto pasidalijimo tarp pareiškėjų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2003 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-6077-34/2003 pagal pareiškėjų D. T. ir R. T. (dabartinė pavardė – K.) prašymą dėl santuokos nutraukimo.

2. Nurodytu sprendimu teismas patvirtino šalių (pareiškėjų) teismui pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria santuokoje įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje lygiomis dalimis buvo padalintas pareiškėjams kiekvienam pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto.

3. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-6077-34/2003 dalyje dėl turto padalinimo ir pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą, išdėstant jį taip: „Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - 19/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas - Gyvenamasis namas), 124/778 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas) ir 19/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) (kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, asmeninės nuosavybės teise atitenka R. K. (buvusi T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neišmokant piniginės kompensacijos ir dėl to D. T. R. K. pretenzijų neturi ir ateityje nereikš“.

Dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

4. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

5. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

6. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t. y. pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.

7. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

8. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2–3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atitinkamai tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Iki prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, šio prašymo pagrįstumas nevertinamas. Tik tada, kai prašymas atnaujinti procesą yra priimtas, teismas sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų buvimo, taip pat vertina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys).

9. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 26, 27, 30 punktai).

10. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog sprendžiant nurodytus atvejus turi būti atsižvelgiama į proceso šalių pareigas, teismams priskirtus įgaliojimus. Juk sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2013). Ir kad būtų išvengta minėtų situacijų, teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018 29 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 27 punktą).

11. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

12. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Teismo sprendimas dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo buvo priimtas 2003 m. rugpjūčio 26 d. civilinėje byloje Nr. N2-6077-34/2003, todėl pareiškėjai yra praleidę 5 metų naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 straipsnio 2 dalis). 2003 m. rugpjūčio 26 d. teismo sprendimu, teismas, patvirtindamas šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padalino šalims priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lygiomis dalimis – po ½ buto. Santuokos metu įgytas turtas tarp šalių buvo padalintas.

13. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo bylose, pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie tai, kad neatnaujinus praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, pareiškėjai neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Stadiono g. 5, Klaipėdoje, nesudaro pagrindo pripažinti susidariusią situaciją išskirtine, ir netenkinus šio prašymo būtų pažeistos pareiškėjų teisės įgyvendinti savo nuosavybės į nekilnojamąjį turtą teises, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkintinas.

14. Pažymėtina, kad termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą byloje, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti civilinės bylos N2-6077-34/2003 procesą atmestinas, kadangi praleisti CPK 368 straipsnyje numatyti prašymo padavimo terminai.

15. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, jog dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, pats pasirenka kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi siekiama ginti savo galimai pažeistas teises. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

16. Pažymėtina, kad iš pareiškėjų pateikto prašymo turinio nustatyta, jog pareiškėjai iš esmės teikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo siekia išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo klausimą, kai bendraturčių dalys bendrajame turte nustatytos.

17. Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Be to, Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis (Civilinio kodekso 4.78 straipsnis).

18. Pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalį, jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tarp bendraturčių kilę klausimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, disponavimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, esant nesutarimams, nagrinėtini teisme ginčo teisenos forma.

19. Iš šalių prašymo turtino matyti, jog šalys siekia susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos, nurodant, jog pareiškėjas D. T. pareiškėjai perleidžia jam priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje neišmokant piniginės kompensacijos, t. y. šalys iš esmės susitarė dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sąlygų, kadangi santuokoje įgytas turtas tarp šalių buvo padalintas priimant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. N2-6077-34/2003.

20. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CK nenustatyta kitaip. CK 6.393 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 2 dalis).

21. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai savo teises, susijusias su nekilnojamuoju turtu gali įgyvendinti sudarydami notarinį nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį. Pažymėtina, kad pareiškėjams siekiant įregistruoti savo nuosavybės teisę pagal atitinkamus pasikeitusius kadastro duomenis ar kt., pareiškėjai taip pat turi teisę pasinaudoti rašymo apsirikimo institutu (CPK 276 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų D. T. ir R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.