- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2-464-1042/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06181-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.2Ginčai dėl vaikų
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
viešame nuotoliniu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei A. S., ir atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui G. S., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas G. S. prašo: 1) pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4 punkto dalį, ir priteisti iš ieškovo G. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 120,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės; 2) nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka: per Kalėdas pirmą Kalėdų dieną lyginiais metais, antrą Kalėdų dieną nelyginiais metais; per Naujus Metus lyginiais metais pasiimama nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val.; Atostogų metu: vaikas su tėvu būna 30 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu - nuo birželio 25 dienos iki gegužės 25 dienos. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų jį tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina. Bendravimo su vaikau tvarkos privalo laikytis abi šalys. 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad norėtų su sūnumi praleisti atostogas nuo gegužės 25 d. iki birželio 25 dienos. Pažymėjo, kad vaiko nematė apie du metus, kada paskutinį kartą su vaiku bendravo nepamena, nes atsakovė neleidžia. Kai paskutinį kartą skambino sūnui, atsiliepė atsakovė ir neleido su vaiku pakalbėti. Šiuo matu prie vaiko poreikių tenkinimo neprisideda, bet anksčiau pervesdavo po 150,00 Eur, nori ir nuo rytojaus finansiškai prisidės prie vaiko poreikių tenkinimo, nes artimiausiu metu ketina įsidarbinti. Nurodė, kad vaikas šiuo metu lanko penktą ar šeštą klasę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Po savo tėvo mirties yra priėmęs palikimą, tačiau visą jį perleido savo mamai. Su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti, nori su vaiko bendrauti nuotolinėmis priemonėmis, sutinka, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl bendravimo tvarkos. Pažymėjo, kad vaiko poreikiams tenkinti nėra būtinas naujas automobilis.
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį pilna apimtimi, teigia, kad ieškovas teigia, kad atsakovė reikalauja, kad ieškovas teiktų didesnį išlaikymą vaikui, todėl ieškovas ir nori, kad teismo sprendimu būtų numatyta konkreti suma, t.y. 120 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos, bei nustatyta bendravimo tvarka su vaiku tokia, kokią ieškovas nurodė ieškinyje, nes šiuo metu atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su sūnumi, sudaro įvairias kliūtis, paskutinį kartą ieškovas su sūnumi bendravo vasarą. Taip pat ieškovo atstovė prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. S. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pakeisti 2012 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1724-841/2012, priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. S. iš G. S. dydį ir padidinti iš ieškovo G. S. priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui D. S. iki 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, minėtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai A. S., priteistas lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš ieškovo G. S. 958,98 eurus (1/2 dalį būtinųjų išlaidų kompiuteriniai įrangai); 3) nustatyti G. S. ir D. S. bendravimo tvarką: neporinės metų savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 15 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 15 val., atsižvelgiant į vaiko norą; tarpusavio geranorišku rašytiniu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą, užimtumą, vaiko tėvai gali susitarti dėl papildomo vaiko ir tėvo bendravimo laiko; 4) priteisti iš ieškovo G. S. bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad būtų padidinta išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui, tačiau nesutinka su ieškovo siūloma 120 Eur suma, nes suma neatitinka vaiko poreikių, tėvų turtinės padėties, ekonominės situacijos. Atsakovė vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skiria 500 Eur, šią sumą sudaro: maistas – 200 Eur; lavinimas, kanceliarinės, sporto ir laisvalaikio prekės – 35 Eur; žaislai – apie 40 Eur; dviratis – 265 Eur; rūbai – 40 Eur, nes vaikas paauglys, greitai auga, nuolat reikia keisti rūbus; vaistai, gydymas – 10 Eur; higiena, buitinės prekės – 30 Eur; transportas – 30 Eur; kirpykla -10 Eur; kišenpinigiai – 40 Eur; vasaros atostogos, stovykla – 50 Eur; internetas, telefonas – 30 Eur; komunalinės paslaugos – 50 Eur; vartojimo kredito dalis vaikui – 11,92 Eur, nes jis skirtas šeimos poreikiams tenkinti; vaiko dalis už automobilio išperkamąją nuomą, nes jis skirtas visos šeimos narių poreikiams tenkinti – 38,23 Eur; laisvalaikis, pramogos – apie 30 Eur; gimtadieniai ir kitos šventės – 20 Eur. Atsakovė įrengė vaikui atskirą kambarį, pirko naujus baldus, patalynę, televizorių, viso išleido 1769,94 Eur; prasidėjus nuotoliniam mokymui buvo būtina vaikui pirkti kompiuterį bei priedus prie jo, dėl ko atsakovė išleido 1917,97 Eur, šios išlaidos buvo vienkartinio pobūdžio, būtinos, dėl ko atsakovė prašo iš ieškovo priteisti pusę šios sumos, t.y. 958,98 Eur. Atsakovė yra dirbanti, jos pajamos per mėnesį sudaro 665,34 Eur per mėnesį, turi dar vieną nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turi kreditorinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad ieškovas yra nesąžiningas, yra darbingo amžiaus, sveikas, išsilavinęs, kitų išlaikytinių neturi, Užimtumo tarnyboje registruotas tik 2020 metų birželio mėnesį, iš darbo išėjo savo noru, turi banko sąskaitų, tačiau sąskaitų išrašų nuo 2011 metų nepateikė, todėl nėra aišku kokias pinigines lėšas turi jose. Taip pat nurodė, kad atsakovas buvo paveldėjęs pusę buto, bet palikimo atsisakė kito asmens naudai, teikė vaikui išlaikymą po 150 Eur, kas rodo, kad ieškovas turi galimybes teikti didesnę sumą, nei 120 Eur. Pažymėjo, kad tikėtina, kad ieškovas slepia savo gaunamas pajamas ir dirba nelegaliai. Nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, mokėjimus vaiko išlaikymui atlieka nereguliariai, todėl prašė tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti iš ieškovo po 250 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui. Ieškovo bendravimo tvarką su vaiku prašė nustatyti tokią, kokią atsakovė išdėstė savo priešieškinyje, bei atsižvelgti į vaiko nuomonę, nes ieškovas su vaiku nebendrauja, švenčių kartu nešvenčia, vaikas nenori su tėčiu bendrauti, nėra emocinio ryšio, jį reikia atkurti, o ieškovo prašoma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Taip pat prašė iš ieškovo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, turi būti padidinta išlaikymo suma vaikui, bet ne tokia, kokią siūlo ieškovas. Vaikas nori lankyti būrelius, keliauti, todėl vaiko išlaikymui ieškovas turėtų skirti po 250 Eur kas mėnesį. Šiuo metu atsakovei išlaikyti sūnų padeda atsakovės tėvai. Nurodė, kad ieškovas niekada vaiko išlaikymui po 150 Eur nemokėjo, paskutinis mokėjimas buvo 2020 m. spalio 26 d. - 100 Eur. Ieškovas paskutinį kartą su vaiku bendravo 2020 metų gegužės mėnesį, parašė vaikui žinutę. Atsakovė nurodė, kad automobilį pirko 2016 metais, kai vaikas dar buvo mažas ir jį reikėjo visur vežioti, prieš tai turėtas senas automobilis kėlė daug problemų, dažnai reikėdavo taisyti. Naują ir gerą kompiuterinę techniką pirko, nes vaikas yra protingas, jo reikės dar ilgai, vaikas žaidžia su draugais žaidimus, mokosi, todėl reikia, kad kompiuterio raiška būtų gera, daug atminties ir kad keliems metams pakaktų, nereikėtų dažnai pirkti. Pažymėjo, kad ieškovas nerodo noro bendrauti su vaiku, nors gyvena netoliese, pats vaikas atsisako su tėvu bendrauti, nes jo bijo. Ieškovas su vaiku bendravo iki kol vaikui suėjo 4 metai, o po to penkeriems metams dingo, laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2017 metų išvyko į užsienį, neskambino, nerašė, ryšys su ieškovu buvo dingęs. Kai ieškovas grįžo iš užsienio su vaiku taip pat nebendrauja. Paskutinį kartą vaiką pasiėmęs buvo 2017 metų gegužės mėnesį. Kai ieškovas būdavo užsienyje pinigus vaiko išlaikymui pervesdavo ieškovo vardu jo mama, pati močiutė prie vaiko išlaikymo neprisidėdavo, 2020 metais pinigus pradėjo pervedinėti pats ieškovas.
7. Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovas palaikė teismui pateiktas išvadas ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį visiškai, įvertinus vaiko poreikius. Nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra per maža vaiko poreikiams tenkinti, tuo tarpu atsakovė pilnai įrodė išlaikymo dydį, suma atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovo ryšys su vaiku yra nutrūkęs, todėl reikalinga specialistų pagalba ryšiui atnaujinti, o atsakovės siūloma bendravimo tvarka ir pereinamasis laikotarpis labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, todėl šis atsakovės reikalavimas turėtų būti tenkinamas. Skyrius turi psichologų, tačiau šiuo metu negali užtikrinti paslaugų teikimo, todėl tokias paslaugas šeimai galėtų suteikti psichologų tarnybos, esančios mieste.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Bylos ginčas susijęs su priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimu – išlaikymo dydžio padidinimu, būtinųjų išlaidų priteisimu bei bendravimo tvarkos nustatymu.
9. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. S. yra D. S. mama, o ieškovas G. S. – šio vaiko tėvas (11-12 b. l.).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo
10. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
11. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
13. Byloje nustatyta, kad vaikui D. S. yra dvylika metų. 2012 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš G. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. S. po 300 litų (87 Eur) kas mėnesį. Vaikas yra normalios sveikatos, atsakovės teigimu, specialių poreikių neturi. Ieškovo nuomone, jis vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį turėtų skirti didesnę pinigų sumą, nei buvo priteista, mano, kad turėtų skirti 120 Eur, tačiau šios sumos nedetalizavo. Vaiko poreikių detalizacijos lentelėje atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga skirti 500,00 Eur, bei nurodė kas šią sumą sudaro. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas turi įvairių poreikių.
14. Iš vaiko poreikių lentelės nustatyta, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui, rūbams, komunaliniams mokesčiams, higienos priemonėms, vaiko lavinimui, kanceliarinėms priemonėms, laisvalaikiui, pramogoms, poilsiui, sveikatinimui. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį jis gali skirti 120 Eur, mano, kad tai yra pakankama suma, tuo tarpu atsakovė priešieškinyje nurodė, kad suma, kuri buvo priteista vaiko poreikiams šiuo metu yra per maža, ji nebeatitinka realios situacijos, todėl šiuo metu vaiko poreikiams tenkinti būtina skirti 500,00 Eur kasmėnesinę vaiko išlaikymo sumą, kurią sudaro: maistas 200 Eur; lavinimas, kanceliarinės, sporto ir laisvalaikio prekės 35 Eur; žaislai apie 40 Eur; dviratis 265 Eur; rūbai 40 Eur; vaistai, gydymas 10 Eur; higiena, buitinės prekės 30 Eur; transportas 30 Eur; kirpykla 10 Eur; kišenpinigiai 40 Eur; vasaros atostogos, stovykla 50 Eur; internetas, telefonas 30 Eur; komunalinės paslaugos 50 Eur; vartojimo kredito dalis vaikui 11,92 Eur; vaiko dalis už automobilio išperkamąją nuomą 38,23 Eur; laisvalaikis, pramogos apie 30 Eur; gimtadieniai ir kitos šventės 20 Eur (1-7 b.l., II tomas).
15. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kas mėnesį vaiko poreikiams patenkinti jis galėtų skirti 130 Eur ir dar prisidėti perkant vaikui rūbus, už telefono ir interneto paslaugas, iš dalies apmokant vaiko stovyklą. Pažymėtina, kad ieškovas tik nurodė, kokią sumą jis galėtų skirti vaiko išlaikymui, tačiau šios sumos nedetalizavo, nenurodė kokia apimtimi būtų patenkinti vaiko poreikiai. Ieškovas nesutiko, kad vaiko poreikiams tenkinti būtinas naujas automobilis. Atsakovė tiek priešieškinyje, tiek patikslintame priešieškinyje nurodė, kad vaiko dalis už automobilio išperkamąją nuomą yra 38,23 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodė, kad įsigyti naują automobilį buvo būtina, nes vaikas tuo metu buvo mažas, jį reikėjo visur vežioti, o turėtas senasis automobilis dažnai gesdavo. Teismo vertinimu, naujo automobilio įsigijimas vaiko poreikiams tenkinti nėra priskiriamas prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo, tai prabangos prekė. Tokios išlaidos iš esmės galimos esant bendram tėvų sutarimui, tačiau iš šalių paaiškinimų nagrinėjant bylą darytina išvada, kad šalių sutarimo šiuo klausimu nebuvo. Juolab 38,23 Eur suma kas mėnesį – 458,76 Eur per metus yra reikšminga suma.
16. Teismo vertinimu, minimali 460,00 Eur suma užtikrintų, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra mažesni, nei 460,00 Eur per mėnesį.
17. Bylos duomenimis ir šalių parodymais nustatyta, kad ieškovas neturi kitų išlaikytinių. Ieškovas nurodė, kad jis sveikatos problemų neturi, yra sveikas, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jo gaunama išmoka yra 140,22 Eur (6, 178 b. l., I tomas.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovas nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovas transporto priemonių neturi (193-194 b. l., I tomas). Ieškovas nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė.
18. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis 2020 m. siekė apie 665,34 Eur atskaičius mokesčius (56-57, 182-192 b.l., I tomas). Atsakovė nurodė, kad turi išlaikytinių, tai (duomenys neskelbtini). gimusį sūnų D. P., taip pat turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų moka 35,75 Eur kasmėnesines vartojimo kredito įmokas ir 114,68 Eur įmoką pagal išperkamosios nuomos sutartį (49-55, 61-86 b. l., I tomas). Atsakovė nurodė, kad pagal galimybes jai padeda tėvai.
19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Ieškovas nurodė, kad yra normalios sveikatos ir gali dirbti, yra išsilavinęs, moka užsienio kalbą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas, neturi kitų išlaikytinių, sprendžia, jog ieškovas turi objektyvias galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, todėl paties atsakovo pasyvumas lėmė jo esamą turtinę padėtį.
21. Teismas, įvertindamas tai, kad atsakovė iš dalies įrodė didesnių vaiko poreikių atsiradimą, bei tai, kad vaikas paaugo (yra dvylikos metų), pradėjo lankyti mokyklą, pakilo prekių ir paslaugų kainos, sprendžia, jog ir ieškovas turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2012 m. kovo 20 d. sprendimu, ir teikti sūnui didesnį išlaikymą. Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms. 2012 m. kovo 20 d. sprendimas dalyje dėl išlaikymo keistinas, išlaikymas vaikui iš ieškovo priteistinas po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina atsakovė A. S. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismas priteisdamas vaikui iš ieškovo minėto dydžio išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent atsakovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jam nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, kaip šalys nurodė, ieškovas su sūnumi paskutinį kartą bendravo prieš dvejus metus, neperka vaikui gimtadienio dovanų, rūbų, maisto, neapmoka vaiko būrelių, dėl ko ieškovas nepatiria papildomų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui, ką patirtų tėvas bendraudamas su vaiku. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
22. Atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat prašė iš atsakovo priteisti 958,98 Eur būtinųjų išlaidų, kurias ji patyrė pirkdama vaikui kompiuterinę įrangą (36-37, 152 b.l., I tomas; 8, 11-13 b.l. ,II tomas). Nurodė, kad esant būtiniems vaiko poreikiams bei geresniems mokslo pasiekimams buvo perkama kompiuterinė įranga, kuri kainavo 1917,96 Eur, todėl pusę šios sumos prašo priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad esant COVID – 19 pandemijai, bei į tai, kad vaikų mokymas vyko nuotoliniu būdu, o tam yra reikalinga kompiuterinė įranga, todėl teismas šias atsakovės patirtas išlaidas laiko būtinosiomis ir vienkartinėmis, kurios negalėjo būti numatytos ir joms negalėjo būti pasiruošta iš anksto, suderinta su ieškovu, todėl laiko, kad šis atsakovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 958,98 Eur būtinųjų išlaidų suma.
Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
23. Valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
24. CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).
25. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 35 punktą).
26. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1724-841/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte numatyta, kad nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, konkreti tvarka nenustatoma (11-12 b. l., I tomas). Tarp šalių dėl tėvo bendravimo su vaiku kilo ginčas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio vienu iš reikalavimų prašo nustatyti tėvo su vaiku bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog prašo nustatyti, kad jis su vaiku per kalendorinius metus kartu praleidžia vieną mėnesį, o teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su atsakovės priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, taip pat sutinka, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis. Atsakovė nurodė, jog neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su vaiku, tačiau nesutiko su ieškovo siūloma bendravimo tvarka ir palaikė teismui pateiktą priešieškinį. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas su sūnumi paskutinį kartą matėsi prieš dvejus metus, vaikas nenori su ieškovu bendrauti, jo bijo, sūnaus ir tėvo ryšys, nutrūkęs (1-7 b. l., I tomas). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, jog tėvo ir sūnaus ryšys nutrūkęs, reikia laiko ir specialistų pagalbos jam atkurti, taip pat tikslinga būtų skirti pereinamąjį laikotarpį, todėl geriausiai vaiko interesus ir poreikius atitinka atsakovės siūloma tėvo su vaiku bendravimo tvarka.
27. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
28. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo dėl pereinamojo ieškovo bendravimo su sūnumi laikotarpio nustatymo. Visų pirma, pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš S. M., Nr. 32250/08). Antra, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neprašė skirti tokio laikotarpio, nurodydama, kad nesudaro kliūčių ieškovui bendrauti su sūnumi. Trečia, išvada teikianti institucija nurodė, kad šiuo metu skyriuje nėra specialisto - psichologo, kuris galėtų dalyvauti ieškovui bendraujant su vaiku. Teismo vertinimu, pereinamojo laikotarpio dalyvaujant psichologui nustatymas lemtų papildomų finansinių išlaidų šalims atsiradimą. Ketvirta, šiuo metu galiojant paskelbtam karantinui, tokio laikotarpio nustatymas dėl nustatytų asmenų bendravimo reikalavimų būtų sunkiai įgyvendinamas ir neracionalus.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvo ir vaiko ryšys yra nutrūkęs, vaikas nepamena, kada paskutinį kartą jį matė, vaikas kol jo tėvai gyveno kartu bendraudamas su tėvu patyrė neigiamas emocijas, stresą dėl tėvo netinkamo elgesio su vaiku, netinkamas tėvo elgesys su vaiku turėjo ilgalaikių padarinių vaiko socialinių ryšių su kitais asmenimis formavimuisi ir bendravimui. Ieškovas savo ruožtu iš esmės nesirūpina vaiku, jo neauklėja, neprižiūri, neugdo sūnaus, visiškai nedalyvauja sūnaus gyvenime ir su juo nebendrauja. Šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu siekiant atkurti tėvo ir vaiko emocinį – psichologinį ryšį, netraumuoti vaiko, skatinti jo bendravimą su tėvu, spręstina, kad atsakovės siūloma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia ieškovo teisių, yra optimali, pakankamai detali ir aiški, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, o atsakovės priešieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, nustatytina atsakovės siūloma nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka (CPK 270 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (14-15 b. l. I tomas). Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo neprisideda, arba prisideda tik maža dalimi, o ieškovo ieškinys buvo patenkintas nežymiai, teismas nutaria atleisti atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Ieškovas šioje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl žyminis mokestis už patenkintus priešieškinio reikalavimus iš ieškovo nepriteisiamas, tačiau ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas.
31. Atsakovė prašo priteisti iš viso 3025,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) kopiją ir banko mokėjimo pavedimo kopiją (100-101 b. l., I tomas), PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) kopiją ir banko mokėjimo pavedimo kopiją (161-162 b. l., I tomas), bei mokėjimo nurodymo kopiją (41 b. l., II tomas). PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad suteiktos paslaugos: susipažinimas su pateiktais procesiniais dokumentais, patarimo suteikimas, atsiliepimo į ieškinį parengimas, priešieškinio parengimas, o mokėjimo nurodyme 1815,00 Eur sumai nenurodyta paslaugų apimtis, tačiau atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią sumą sudaro atstovavimas teisme, patarimai ir konsultacijos, tačiau nepagrindė kiek laiko buvo skirta teisinėms konsultacijoms.
32. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 1 punktą, šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
33. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai nustatyti Rekomendacijų 8 punkte.
34. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad buvo teiktas atsiliepimas į ieškinį, bei priešieškinis dėl išlaikymo vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kilęs iš šeimos teisinių santykių, ginčas nėra sudėtingas, atsiliepimas ir priešieškinis nėra didelės apimties, advokatė dalyvavo tik viename teismo posėdyje, posėdžio trukmė apie dvi valandas, posėdis vyko nuotoliniu būdu, dėl ko advokatė nepatyrė kelionės išlaidų kurui, bei nebuvo prarastas laikas kelionėje į/iš posėdį, todėl, nors atsakovės prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą ir neviršija numatytų Rekomendacijose, tačiau laikytinos aiškiai per didelėmis ir teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, pažymėtina, kad pasiruošimas teismo posėdžiams (konsultavimas) ir atstovavimas teismo posėdžiuose įprastai laikytini vienos rūšies paslaugomis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. AS556-766/2009). Įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą šiuo atveju pakankama 2500,00 Eur suma už konsultacijas, patarimus, atsiliepimo ir priešieškinio parengimą, jo pateikimą teismui bei dalyvavimą teismo posėdyje.
35. Tenkinus atsakovės priešieškinį iš dalies (t.y. apie 90 proc.) ieškovas turėtų atlyginti ieškovei 2250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2500,00 x 90 proc. = 2250,00). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
P. Š. miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1724-841/2012 patvirtintos santuokos nutraukimų pasekmių sutarties 4 punktą - iš ieškovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti: priteisti iš ieškovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-11-13 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę A. S..
P. Š. miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1724-841/2012 patvirtintos santuokos nutraukimų pasekmių sutarties 5 punktą ir nustatyti ieškovo G. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
- neporinės metų savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 15 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 15 val., atsižvelgiant į vaiko norą; tarpusavio geranorišku rašytiniu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą, užimtumą, vaiko tėvai gali susitarti dėl papildomo vaiko ir tėvo bendravimo laiko.
Priteisti iš ieškovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 958,98 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 98 centus) būtinųjų išlaidų ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš ieškovo G. S. atsakovei A. S. 2250,00 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.