Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1281-894/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: e2A-1281-894/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01345-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: J. L.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“

Kategorijos

2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-1281-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01345-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3.; 2.6.2.3.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.16.; 3.3.1.21. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. L. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo bei 2024 m. birželio 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. individualios įmonės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. L. individuali įmonė (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „Luminor Lizingas“, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2022 m. spalio 21 d. Priedą prie Sutarties Nr. LT-2022/31025 ir Turto priėmimo-perdavimo aktą Nr. LT-2022/31025; 2) pripažinti negaliojančia Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 202216641 1.4 punkto dalį, kurioje nurodyta, jog „Jokios garantijos prekei nesuteikiamos“ bei pripažinti negaliojančiu šios Sutarties 6.2 punktą, kuriame nurodyta: „Kadangi prekės naudotos, jokios garantijos nesuteikiamos“; 3) pakeisti 2022 m. spalio 17 d. Preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties Nr. LT-2022/30958 1.2 punktą, Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 202216641 1.1 punktą ir 2.1 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta parduodamo automobilio JEEP WRANGLER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 37 118 Eur, ir sumažinti automobilio JEEP WRANGLER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą 25 902,40 Eur, nustatyti, jog automobilio JEEP WRANGLER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina nurodytina 2022 m. spalio 15 d. Preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties Nr. LT-2022/30958 1.2 punkte, Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 202216641 1.1 punkte ir 2.1 punkte yra 11 215,60 Eur; 4) įpareigoti atsakovę grąžinti 25 902,40 Eur, pervedant juos į UAB „Luminor Lizingas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bankas AS Lietuvos skyrius; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2022 m. pabaigoje portale autoplius.lt rado skelbimą, jog Latvijoje parduodamas automobilis JEEP WRANGLER už 36 000 Eur. Ieškovei kreipusis dėl automobilio įsigijimo į UAB „Luminor Lizingas“, buvo paaiškinta, jog negali būti lizinguojamas automobilis, jei jis yra užsienyje, todėl patarta kreiptis į jo partnerį UAB „Baltijos realizacijos centras“ (toliau – ir UAB BRC), kuris nupirks automobilį užsienyje ir pasirūpins automobilio pargabenimu, reikės tik sumokėti tarpininkavimo mokestį. 2022 m. spalio 5 d. UAB BRC pateikė komercinį pasiūlymą Nr. LT-39507 įsigyti minėtą automobilį už 37 118 Eur, įskaičius jų tarpininkavimo mokestį. 2022 m. spalio 11-12 d. pirkėjas UAB „Luminor lizingas“, pardavėjas UAB „Baltijos realizacijos centas“ ir lizingo gavėja ieškovė pasirašė trišalę pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 202216611 (toliau ir Sutartis). Sutarties dalykas - naudotas automobilis JEEP WRANGLER, kaina 37 118 Eur. 2022 m. spalio 22 d., jau išvažiuojant iš aikštelės darbuotojas ieškovei pateikė pasirašyti dvišalį (nedalyvaujant automobilio savininkui- lizingo davėjui) 2022 m. spalio 21 d. priedą prie (neįvardintos) sutarties Nr. LT-2022/31025, kuriame nurodoma, kad Pardavėjas nurodo informaciją apie Turtą. Turto duomenys: rida 63 000 km, privalomoji techninė apžiūra galioja, eismo įvykiai ar kiti įvykiai, kuriuose turtas buvo apgadintas per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo turto savininkas - yra, visi kiti Pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose turtas buvo apgadintas - yra. Yra turto trūkumai: stabdžių sistemos, variklio mechanizmo pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojo, keleivių ir saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos, variklio, pavarų dėžės. Pateiktas pasirašyti 2022 m. spalio 21 d. Turto priėmimo perdavimo aktas Nr. LT-2022/31025, kuriuos ieškovė pasirašė. Automobilio techninės apžiūros metu nustatyti nedideli trūkumai (nesureguliuoti žibintai), automobiliui leista dalyvauti eisme, užfiksuota 66 051 km rida. Ieškovei kilo klausimas, kaip automobiliui 2022 m. spalio 20 d. leista dalyvauti viešajame eisme, jei jis turėjo 2022 m. spalio 21 d. Priede prie sutarties Nr. LT 2022/31025 nurodytus trūkumus. Todėl 2022 m. spalio 21 d. Priedas prie sutarties Nr. LT- 2022/31025 ir Turto priėmimo perdavimo aktas Nr. LT-2022/31025 pripažintini negaliojančiais kaip sudaryti tik dėl akių, nes jie nepasirašyti į juos neįtrauktai šaliai - automobilio pirkėjui, pirkėja laikant ieškovę. Atsakovė buvo nesąžininga, slėpdama tikrąją automobilio ridą. 2023 m. sausio 14 d., automobilį naudojus 2,5 mėn. ir juo pravažiavus 8 329 km, įvyko variklio gedimas, kuris konstatuotas 2023 m. sausio 31 d. defektiniu aktu, dėl variklio bloko cilindrų ar alkūninio veleno pažeidimo variklis keičiamas nauju, variklio keitimo kaina su PVM yra 28 511,76 Eur. 2023 m. vasario 21 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl nekokybiškos prekės su paslėptais trūkumais pardavimo, prašydama automobilį suremontuoti, tačiau pretenzija buvo atmesta, motyvuojant tuo, kad pagal Sutartį naudotam automobiliui (6.1 ir 6.2 punktai) garantijos nėra suteikiamos. Kadangi automobilio variklio gedimas įvyko po 2,5 mėn. nuo jo įsigijimo, preziumuojama, jog variklio kokybės trūkumas buvo automobilio įsigijimo metu, todėl pardavėjo atsakomybė yra absoliuti. Esant pardavėjo absoliučiai atsakomybei dėl prekės kokybės, sutarčių sąlygos, jog nesuteikiama prekės garantija, kuomet Komerciniame pasiūlyme automobilio kokybės garantija buvo nurodyta, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir todėl šios sutarties sąlygos pripažintinos negaliojančiomis.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tai, jog automobilis perdavimo ieškovei metu neturėjo variklio defekto, buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį tam tikrą laiką po to ir atitinka Sutarties sąlygas įrodo tai, jog, 2022 m. spalio 19 d. automobilio patikros išvadoje nebuvo užfiksuoti jokie esminiai automobilio variklio trūkumai. 2022 m. spalio 20 d. techninės apžiūros metu taip pat nebuvo nustatyta, jog automobilis yra su variklio defektu. Ieškovė automobiliu nuo perdavimo naudojosi net 2,5 mėnesių ir labai intensyviai, nes juo nuvažiavo net 8 329 km. Tai, kad automobilis buvo tvarkingas prieš gedimą nurodyta ir Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 22303011, kurią užsakė ieškovė. Automobilis perdavimo ieškovei momentu ir sudarant Sutartį neturėjo variklio defekto, buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį pakankamai ilgą laiką vertinant nuvažiuotą kilometrų skaičių. Ieškovė įsigijusi automobilį turėjo pakeisti automobilio variklio alyvą, tačiau įrodymų apie tai pateikta nėra. Ieškovė ne tik perdarė ir naudojo automobilį tokioms sąlygoms, kurios nėra numatytos gamintojo ir naudojo automobilį važiuojant pastoviomis aukštomis apsukomis (pelke, kita bekele ar kitomis ekstremaliomis sąlygomis) nepakeitusi variklio alyvos. Taip eksploatuojant automobilį galėjo atsirasti drožlės variklyje ir kilti variklio gedimas. Pardavėjas negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi. Apie automobilio gedimą atsakovė sužinojo pirmą kartą tik gavusi pretenziją. Nors ieškovė pretenzijoje nurodė, kad automobilio patikra buvo fiksuota antstolės, tačiau prieš pradedant faktinių aplinkybių konstatavimą automobilis jau buvo patikrintas, gedimai buvo nustatyti. 2023 m. sausio 31 d. UAB Autobrava Motors defektiniame akte nenustatytos automobilio variklio gedimo priežastys, nėra aišku, kodėl kilo gedimas, kas dėl to kaltas. Ieškovė tokiais savo tyčiniais veiksmais sudarė situaciją, kurioje objektyviai išsiaiškinti variklio gedimo priežastis nebėra galimybės, nes nėra aišku, kokie patikros veiksmai automobilio variklyje buvo atlikti ar tokie veiksmai negalėjo sukelti didesnio gedimo ir ar nebuvo bandoma paslėpti gedimo priežasčių.

4. Atsiliepime atsakovė UAB „Luminor Lizingas“ (toliau ir Lizingo davėjas) prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Lizingo davėjas nebuvo įsipareigojęs parinkti Turto pardavėją, kadangi Lizingo davėjo interesas yra gauti užmokestį už Lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą, o Daikto pardavimas nėra Lizingo davėjo veikla. Atsižvelgiant į tai, Lizingo davėjas negali vertinti Daikto trūkumų ar Daikto atitikties tinkamam jo naudojimui. Lizingo davėjas ieškovei suteikė ne tik teisę naudotis ir valdyti Turtu, bet ir numatė, jog Sutarties galiojimo laikotarpiu, perleidžia teisę tiesiogiai reikšti pretenzijas Pardavėjui dėl Daikto. Ieškovė neįrodinėja jokių neteisėtų Lizingo davėjo veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. papildomu sprendimu 2024 m. gegužės 13 d. sprendime pakeitė UAB „Luminor Lizingas“ procesinę padėtį iš atsakovės į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovė lizingo būdu (lizingo davėja UAB „Luminor Lizingas“) įsigijo iš atsakovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ naudotą automobilį JEEP WRANGLER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Automobilį UAB „Luminor Lizingas“ perdavė ieškovei valdyti ir naudotis pagal 2022 m. spalio 11 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. 202216611. Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą - sumažinti daikto pardavimo kainą ir pakeisti tam tikras pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Kadangi ieškovė kas mėnesį turi mokėti nuomos įmokas lizingo bendrovei, automobiliu naudotis negali, todėl prašo pripažinti negaliojančiomis tiek Priedą prie sutarties, tiek perdavimo-priėmimo aktą bei sumažinti automobilio kainą.

7. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu išaiškėjo, jog Priedas prie sutarties Nr. LT-2022/31025 buvo pateiktas ieškovei ir pasirašytas šalių per klaidą, kadangi pagal įstatymus toks priedas prie sutarties turi būti, tačiau ten nurodyti automobilio duomenys ir defektai yra klaidingi, todėl šiuo dokumentu nereikėtų vadovautis. Dėl automobilio komplektacijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovas Š. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilį per skelbimų portalą rado patys, jį apžiūrėjo Palangos aikštelėje, kur pardavėja pati pristatė automobilį apžiūrai, jokių įtarimų nekilo, todėl nusprendė jį įsigyti. Teismas nurodė, kad ieškovė, prieš įsigydama automobilį matė skelbimą internete, gyvai apžiūrėjo automobilį, vadinasi susipažino su jo komplektacija, duomenų, kad pradiniam pardavėjui reiškė kažkokias pretenzijas dėl skelbime neteisingai nurodytos automobilio komplektacijos ar ridos, nėra. Pirkimo-pardavimo sutarties 1.4 punktu ieškovė patvirtino, kad automobilį apžiūrėjo ir pretenzijų dėl jo būklės, kiekybės, komplektacijos, kokybės ir pan., neturi. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti akto 3 punkte bei Turto priėmimo-perdavimo akte Nr. LT-2022/31025.

8. Teismas nustatė, kad šalys sutartimi susitarė, jog automobiliui jokios garantijos nesuteikiamos, kadangi parduodamas naudotas daiktas (Sutarties 1.4 ir 6.2 punktai). Susitarimas dėl sutartinės garantijos tarp šalių sudarytas nebuvo. Teismas nustatė, kad ginčo automobilis JAV buvo patekęs į eismo įvykį, smarkiai apgadinta priekinė jo dalis ir nėra aišku, kokie tiksliai apgadinimai buvo nustatyti (aukciono skelbimas su fotonuotraukomis), ar nebuvo apgadinta ir variklio dalis. Iš byloje atliktos techninės ekspertizės išvados teismas nustatė, kad ginčo automobilio variklio remontas po autoįvykio buvo atliktas nekokybiškai, nesilaikant remonto technologijos. Teismo vertinimu, tikėtina, kad automobilis buvo ruošiamas greitam pardavimui, o ne ilgalaikei eksploatacijai, po eismo įvykio JAV, galbūt buvo tvarkomas ir variklis. Neabejotinai eismo įvykis turėjo pasekmių automobiliui, jo dalims, tinkamam bei sklandžiam eksploatavimui ateityje, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė iš anksto negalėjo žinoti apie (ne)buvusį variklio remontą po eismo įvykio neišardžius paties variklio. Teismas nurodė, kad ieškovė, nuspręsdama įsigyti naudotą, patyrusį eismo įvykį automobilį, prisiima didelę riziką, nes nėra aišku, kokie tiksliai apgadinimai buvo padaryti, kas suremontuota ir pakeista, ar tai neturės ilgalaikių pasekmių tinkamam automobilio naudojimui pagal paskirtį. Šių aplinkybių negalėjo žinoti ir atsakovė, ieškovės prašymu įsigijusi jos išsirinktą automobilį, nes pirminės patikros metu jokių variklio defektų užfiksuota nebuvo, iš esmės automobilis buvo techniškai tvarkingas, jam leista dalyvauti viešajame eisme, po automobilio perdavimo ieškovė juo sėkmingai naudojosi 2,5 mėn., nuvažiavo virš 8 000 km.

9. Teismas, nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ automobilį ieškovei perdavė tinkamos kokybės, tinkamą naudoti pagal įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį, o pardavimo momentu ginčo automobilis neturėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos žinojo ar galėjo žinoti atsakovė. Ieškovė, nusprendusi pirkti naudotą, eismo įvykį patyrusį automobilį, prisiėmė riziką, kad automobilis savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės. Atsakovė ieškovei pateikė automobilio patikros išvadą, atskleidė automobilio trūkumus bei nurodė, kad garantija jam nėra suteikiama, o sutartinė garantija tarp šalių nebuvo numatyta.

10. Teismas nurodė, kad ieškinį atmetus, o atsakovėms nepateikus prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, bylinėjimosi išlaidos šalims neskirstytinos, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršijo minimalios nustatytos sumos, todėl iš ieškovės nepriteistinos.

11. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Luminor Lizingas“ ne kartą prašė pakeisti jos procesinę padėtį iš atsakovės į trečiąjį asmenį, tačiau procesinė padėtis nebuvo pakeista. Ieškovė sutiko dėl atsakovės UAB „Luminor Lizingas“ procesinės padėties pakeitimo į trečiąjį asmenį. Teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių šis prašymas negalėtų būti tenkinamas, UAB „Luminor Lizingas“ prašymą tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl 2024 m. gegužės 13 d. teismo sprendimo

1.1. Teismas atmetė fizinio asmens ieškinį, nors ieškinį buvo pareiškęs juridinis asmuo. Teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes sprendimo rezoliucine dalimi pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens- J. L. teisių ir pareigų.

1.2. Teismas netaikė ir neaiškino CK 6.333 straipsnio 1-3 dalių normų ir nukrypo nuo suformuotos vieningos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas, pažeidė CPK 270 straipsnį, nepasisakydamas dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo, motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė įstatymų, kuriais vadovaujantis atmetė reikalavimus.

1.3. Atsakovė, žinodama apie eismo įvykio apimtį, būdama veiklos profesionalė, nepaaiškino pirkėjai apie galimas eismo įvykio pasekmes automobilio kokybei. Atsakovė atliko automobilio patikrą ir pateikė ieškovei dokumentus, jog automobilis viešajame eisme dalyvauti gali, jis yra techniškai tvarkingas. Todėl teismo motyvas apie ieškovės prisiimamą riziką, perkant naudotą automobilį, neturi reikšmės ginčo esmei.

1.4. Pardavėjas, būdamas veiklos profesionalas, privalėjo numatyti galimus paslėptus daikto kokybės trūkumus. Atsakovė sutartyje sąmoningai nuo ieškovės nuslėpė duomenis apie tai, kad automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Pirkimo-pardavimo sutarties 1.6 p. nurodyta: „kiti pardavėjui žinomi eismo įvykiai, kuriuose prekė buvo apgadinta: nėra.“ Nežinodama apie eismo įvykio metu pažeistą variklį, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog garantinį laiką variklis dirbs, juo labiau kai dar 20 000 km nebuvo pasiektas garantinis kilometražas.

1.5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė automobilį ieškovei perdavė tinkamos kokybės, tinkamą naudoti pagal įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį, kad automobilis neturėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos žinojo ar galėjo žinoti atsakovė. Jeigu ir laikyti, kad nėra sutartinės garantijos, tai galioja įstatymu suteikiama prekės kokybės garantija. Ką patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (c. b. Nr. e3K-3-454-611/2018, 3K-3-19/2010), kurioje pasisakyta dėl absoliučios pardavėjo atsakomybės už parduotą nekokybišką naudotą automobilį net tuomet, kai automobilio kokybės paslėpti trūkumai nebuvo pardavėjui žinomi automobilio pardavimo / perdavimo metu. Jei apie paslėptus automobilio trūkumus pardavėjas ir nežinojo, tačiau pasekmes, pažeidžiant teismų praktiką, teismas perkėlė ieškovei, taip priimdamas nepagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

1.6. Teismas paminėjo CK 6.305 straipsnio nuostatas, bet ginčo esmei jų netaikė. Pateikusi nekokybišką su paslėptais trūkumais prekę pardavimui, sutinkamai su sutarties 5.3 p. atsakovė turėjo prisiimti atsakomybę ir atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau šią pareigą neigia, nes neva nėra visų sutartinės atsakomybės sąlygų, o garantijos pardavėjas nesuteikė.

1.7. Ieškinys buvo grindžiamas įstatymo numatytos prekės kokybės garantijos norma (CK 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 4 ir 6 dalys). Įstatymų leidėjas nenumato jokių išimčių naudotų automobilių, kaip parduodamų daiktų kokybei, todėl taikomi bendrieji daikto kokybės reikalavimai.

Atsiliepimas

1.8. Atsakovė neįrodė, jog ieškovė pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles. Teismas nurodė, jog „svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015)“, tačiau šios teismų praktikos netaikė.

1.9. Nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė, žinodama apie automobilio eismo įvykį ir privalėdama numatyti galimą variklio pažeidimą, neinformavo ieškovės ir perdavė daiktą su paslėptais trūkumais. Ieškovės nuostoliai yra atsakovės neveikimo rezultatas. Žalos dydis nustatytas nepriklausomo vertintojo. Šiais argumentais pagrindžiami ieškinio reikalavimai. Reikalavimas dėl 25 902,40 Eur grąžinimo yra išvestinis. Patenkinus reikalavimą dėl prekės kainos sumažinimo ir priteisus prašomą sumą, ji turi atitekti ne ieškovei, bet turi būti pervesta automobilio savininkui.

12.9. Teismas atmesdamas ieškinį, nurodė, jog Priedas prie sutarties Nr. LT-2022/31025 buvo pateiktas ieškovei ir pasirašytas šalių per klaidą, todėl Priedas prie sutarties gali suklaidinti ir kelti tam tikrų abejonių pačios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo kontekste. Kadangi pardavėjas elgėsi nesąžiningai, 2022 m. spalio 21 d. Priedas prie sutarties Nr. LT- 2022/31025 ir Turto priėmimo perdavimo aktas Nr. LT-2022/31025 pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, nes jų nepasirašęs pirkėjas, šie dokumentai neatitinka 2022 m. spalio 17 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LT-2022/30958 2.4 p., pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 p. 1.6 p., 1.7 p., 1.9 p., 5.1 p., 5.3 p., 6.1 p., 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. spalio 24 d. trišalio daikto perdavimo priėmimo naudotis ir valdyti akto 3 p., kuriame nurodyta, jog Lizingo gavėjas patvirtina, kad daiktas pristatytas ir perduotas pagal sutarties ir/ar pirkimo sutarties sąlygas ir reikalavimus, jo specifikacija atitinka nurodytai sutartyje ir /ar pirkimo sutartyje. Priedas prie sutarties Nr. LT- 2022/31025 ir Turto priėmimo perdavimo aktas Nr. LT-2022/31025 pripažintini negaliojančiais kaip sudaryti tik dėl akių, nes jie nepasirašyti į juos neįtrauktai šaliai - automobilio pirkėjui, pirkėja laikant ieškovę.

Dėl papildomo sprendimo

1.10. Asmens procesinė padėtis nustatoma iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios momento, o ne keičiant proceso dalyvio procesinę padėtį teismo sprendimu, kai jau baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Atsakovės UAB „Luminor Lizingas“ procesinė padėtis turėjo būti pakeista teismo nutartimi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios momento. Papildomas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Teismo sprendimas yra argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, nėra jokių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl teismo sprendimai yra nepagrįsti ir turėtų būti naikintini.

2.2. Teismas teisingai nustatė ir padarė išvadą, jog ieškovė, prieš įsigydama automobilį matė skelbimą internete, gyvai apžiūrėjo automobilį, vadinasi susipažino su jo komplektacija, duomenų, kad pradiniam pardavėjui reiškė kažkokias pretenzijas dėl skelbime neteisingai nurodytos automobilio komplektacijos ar ridos, nėra. Pirkimo-pardavimo sutarties 1.4 punktu ieškovė patvirtino, kad automobilį apžiūrėjo ir pretenzijų dėl jo būklės, kiekybės, komplektacijos, kokybės ir pan., neturėjo.

2.3. Byloje buvo atlikta ir Techninė ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad automobilio variklio remontas po autoįvykio buvo atliktas nekokybiškai, nesilaikant remonto technologijos. Atsakovė jokio remonto automobiliui atlikusi nėra. Atsakovė tik patikrino automobilį, jį perpardavė ieškovei iš Latvijos pilietės ir nurodė visus patikros metu nustatytus trūkumus, kuriuos buvo galima nustatyti neardant automobilio variklio.

2.4. Ieškovė žinodama, kad automobilis buvo daužtas ir remontuotas, taip pat susipažinusi su atsakovės surašytu patikros aktu, suprato, kokias rizikas prisiima. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė, nuspręsdama įsigyti naudotą, patyrusį eismo įvykį automobilį, prisiėmė didelę riziką, nes nėra aišku, kokie tiksliai apgadinimai buvo padaryti, kas suremontuota ir pakeista, ar tai neturės ilgalaikių pasekmių tinkamam automobilio naudojimui pagal paskirtį. Šių aplinkybių negalėjo žinoti ir atsakovė, ieškovės prašymu įsigijusi jos išsirinktą automobilį, nes pirminės patikros metu jokių variklio defektų užfiksuota nebuvo. Iš esmės automobilis buvo techniškai tvarkingas, jam leista dalyvauti viešajame eisme, po automobilio perdavimo ieškovė juo sėkmingai naudojosi 2,5 mėn., nuvažiavo virš 8 000 km.

2.5. Teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė automobilį ieškovei perdavė tinkamos kokybės, tinkamą naudoti pagal įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį, o pardavimo momentu ginčo automobilis neturėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos žinojo ar galėjo žinoti atsakovė. Ieškovė, nusprendusi pirkti naudotą, eismo įvykį patyrusį automobilį, prisiėmė riziką, kad automobilis savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės. Atsakovė ieškovei pateikė automobilio patikros išvadą, atskleidė automobilio trūkumus bei nurodė, kad garantija jam nėra suteikiama, o sutartinė garantija tarp šalių nebuvo numatyta.

2.6. Teismas tikslingai aiškino garantijos formas, aiškino įstatymą, nurodė kodėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ieškovės prašomas sutarties normas ar priedus. Teismas teisingai pasisakė, jog CK numato dviejų rūšių daikto kokybės garantijas – garantiją pagal įstatymą ir sutartinę garantiją. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi susitarė, kad automobiliui jokios garantijos nesuteikiamos, kadangi parduodamas naudotas daiktas (sutarties 1.4 ir 6.2 punktai). Atsakovė garantiją suteikia tik tuomet, kai: automobilį patikrina BRC servise ir jame atliekamas reguliarus techninis aptarnavimas. Prieš tai sumokama tam tikra pinigų suma už aptarnavimą, pasirašoma sutartis ir tuomet suteikiama garantija automobiliui. Susitarimas dėl sutartinės garantijos tarp šalių sudarytas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

2.7. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teismo sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, todėl nekeistini.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Luminor Lizingas“ prašė atmesti apeliacinio skundo dalį, kuriuo yra prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. papildomą sprendimą, kaip nepagrįstą; prašė spręsti dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

3.1. Ieškovė 2023 m. birželio 9 d. procesiniame dokumente nurodė neprieštaraujanti, kad Lizingo davėjo procesinė padėtis būtų pakeista iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens. Dublike ieškovė nurodė, kad Lizingo davėjo procesinės padėtis – trečiojo suinteresuoto asmens.

3.2. Apeliaciniame skunde nėra randama jokių pagrįstų argumentų, kodėl toks sprendimas yra neteisėtas bei kokį pažeidimą padarė teismas, priimdamas papildomą sprendimą. Ieškovė nenurodo, kaip papildomas sprendimas pažeidė jos teises.

3.3. Papildomu sprendimu tik buvo išspręstas procesinis klausimas dėl procesinio statuso pakeitimo. Tai atitiko ir ieškovės valią.

3.4. Įstatymas nedraudžia, o priešingai, įtvirtina specialų (CPK 277 straipsnis) institutą, kuris leidžia išspręsti klausimus, kurie teismo sprendimo liko neišspręsti.

3.5. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nepažeidė civilinio proceso normų, su procesinės padėties pakeitimu sutiko ir pati apeliantė, nėra jokio pagrindo naikinti papildomą sprendimą kaip nepagrįstą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl daikto pardavimo kainos sumažinimo, pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, turto priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, bei papildomo sprendimo dėl šalies procesinės padėties pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė skelbimų portale „autoplius.lt“ susirado transporto priemonę JEEP WRANGLER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Latvijoje. Skelbime nurodoma, jog transporto priemonė yra iš Amerikos, numeriai latviški, rida 63 000 km, kaina 36 000 Eur. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos realizacijos centras“ 2022 m. spalio 5 d. ieškovei pateikė Komercinį pasiūlymą įsigyti nurodytą transporto priemonę už 37 118 Eur. UAB „Luminor Lizingas“, UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir J. L. individuali įmonė 2022 m. spalio 11-12 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 202216611, kuria UAB „Baltijos realizacijos centras“ įsipareigoja parduoti UAB „Luminor Lizingas“ transporto priemonę JEEP WRANGLER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ši įsipareigoja įsigytą transporto priemonę perduoti J. L. individualiai įmonei naudotis ir valdyti pagal 2022 m. spalio 11 d. sudarytą Finansinės nuomos sutartį. Šalys pasirašė Daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktą. Ieškovė ir atsakovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2022 m. spalio 17 d. sudarė Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT-2022/30958 dėl automobilio įsigijimo, pervedant 5 939 Eur avansą bei susitariant, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2022 m. lapkričio 1 d. UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2022 m. spalio 19 d. atliko JEEP WRANGLER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patikrą, kurios išvadoje pažymėta 17 defektų. UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2022 m. spalio 21 d. Turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. LT-2022/31025 perdavė ginčo transporto priemonę ieškovei. 2022 m. spalio 21 d. taip pat pasirašytas Priedas prie sutarties, kuriame užfiksuoti turto duomenys bei trūkumai. UAB „Autobrava Motors“ 2023 m. sausio 31 d. surašė defektinį aktą, kuriame nustatė 2023 m. sausio 17 d. autovežiu atvežto JEEP WRANGLER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) defektus. Ieškovė 2023 m. vasario 21 d. išsiuntė atsakovei UAB „Baltijos realizacijos centras“ pretenziją, reikalaudama suremontuoti automobilį savo lėšomis bei kompensuoti patirtas išlaidas. 2023 m. kovo 6 d. atsakovė pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl 2024 m. gegužės 13 d. teismo sprendimo

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas atmetė fizinio asmens ieškinį, nors ieškinį buvo pareiškęs juridinis asmuo. Teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes sprendimo rezoliucine dalimi pasisakyta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – J. L. teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

19. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija nustatė, kad tiek šio sprendimo nustatomojoje dalyje, tiek ir motyvuojamojoje sprendimo dalyje ieškove nurodoma J. L. individuali įmonė. Todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovę įvardinus J. L., o ne J. L. individualia įmone, buvo padarytas rašymo apsirikimas. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pirmoje pastraipoje vietoje žodžių „Ieškovės J. L.“ įrašant žodžius „Ieškovės J. L. individualios įmonės“ (CPK 276, 302 straipsniai).

20. Nagrinėjamoje byloje 2022 m. spalio 12 d. trišalės sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė transporto priemonės pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudotos transporto priemonės pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.

21. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 51 punktas).

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė, žinodama apie eismo įvykio apimtį, būdama veiklos profesionalė, nepaaiškino pirkėjai apie galimas eismo įvykio pasekmes automobilio kokybei. Atsakovė atliko automobilio patikrą ir pateikė ieškovei dokumentus, jog automobilis viešajame eisme dalyvauti gali, jis yra techniškai tvarkingas. Todėl teismo motyvas apie ieškovės prisiimamą riziką, perkant naudotą automobilį, neturi reikšmės ginčo esmei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.

23. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

24. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai, nei teigia apeliantė, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

26. Iš Š. L. 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje teiktų paaiškinimų nustatyta, jog prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė ginčo transporto priemonę internetiniame portale „autoplius.lt“ susirado pati, kontaktavo su jos pardavėjais Latvijos piliečiais, Palangoje apžiūrėjo šią transporto priemonę. Ieškovei buvo žinoma, kad transporto priemonės pirmosios registracijos valstybė buvo JAV. Apie autoįvykį JAV, kuriame transporto priemonė buvo apgadinta, ieškovę informavo pardavėja Latvijos pilietė. Vadinasi, ieškovė žinodama apie buvusius transporto priemonės apgadinimus eismo įvykio metu, vis tiek priėmė sprendimą pirkti ginčo transporto priemonę ir inicijavo ginčo sutarties sudarymą. Tokiu būdu ieškovė laisva valia prisiėmė sutartinius įsipareigojimus ir iš to kylančias rizikas. Svarbia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas laiko ir tai, kad ieškovė buvo susipažinusi su 2022 m. spalio 19 d. Automobilio patikros išvada, kurioje, be kita ko, nurodyti defektai – „nutrūkusi automobilio variklio pagalvė“, „rasoja variklio alyvos filtras“ (1 t., b. l. 14-15). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, nuspręsdama įsigyti naudotą, patyrusį eismo įvykį automobilį, prisiėmė didelę riziką, nes nebuvo žinoma, kokie tiksliai apgadinimai buvo padaryti, kas suremontuota ir pakeista, ar tai neturės ilgalaikių pasekmių tinkamam automobilio naudojimui pagal paskirtį.

27. Civilinio kodekso 6.431(1) straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

28. Ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 1.5. punkte įrašyta prekės rida: 63 000 km; 1.6. punkte nurodyta, kad nėra pardavėjui žinomų eismo įvykių; 1.7. punkte nėra trūkumų, privalomų nurodyti pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą; 1.8. punkte nurodoma, kad galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiūra.

29. Ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 1.9. punkte nustatyta, jog pardavėjas garantuoja, kad sutarties 1.5.-1.8. punktuose nurodyta informacija išliks nepasikeitusi prekės perdavimo akto pirkėjo nuosavybėn pasirašymo dieną, priešingu atveju, ne vėliau nei prekės perdavimo pirkėjo nuosavybėn pasirašymo dieną, pardavėjas privalo nedelsiant informuoti apie pasikeitusią informaciją sutarties šalis. Jei informacijos pasikeitimas yra toks, kad pirkėjas ir/ar lizingo gavėjas nebūtų sudaręs sutarties, atsižvelgiant į pasikeitusios informacijos turinį, ar nebūtų įsigiję prekės už sutartyje nurodytą kainą, pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Jei ne vėliau kaip prekės perdavimo pirkėjo nuosavybėn pasirašymo metu pardavėjas neinformuoja šalių, kad sutarties 1.5.-1.8. punktuose nurodyta informacija pasikeitė, laikoma, kad pardavėjas, pasirašydamas prekių perdavimo pirkėjo nuosavybėn aktą, pakartotinai patvirtina sutarties 1.5.-1.8. pateiktos informacijos teisingumą, pilnumą, tikslumą.

30. Į bylą pateiktas ieškovės pasirašytas 2022 m. spalio 21 d. priedas prie sutarties patvirtina, kad vadovaujantis nutarties 27 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu pardavėja (atsakovė) deklaravo jai žinomus eismo įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta (1 t., b. l. 29). Kartu su minėtu priedu prie sutarties 2022 m. spalio 21 d. ieškovė pasirašė Turto priėmimo perdavimo aktą, kuriuo iš pardavėjo faktiškai perėmė ginčo transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė apie ginčo sutartyje nurodytos informacijos pasikeitimą buvo informuota ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 1.9. punkte nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pardavėjas atskleidė pirkėjai turimą informaciją apie parduodamo daikto individualią būklę ir savybes, kuri turėjo reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Pažymėtina, kad, gavusi minėtą informaciją, ieškovė nepasinaudojo ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 1.9. punkte numatyta teise ir neinicijavo šios sutarties nutraukimo.

31. Byloje paskirtos transporto priemonės variklio techninės būklės teismo ekspertizės išvadoje nurodoma: „atliktas tyrimas parodė, kad JEEP WRANGLER UNLIMITED, v/n (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio remontas po autoįvykio buvo atliktas nekokybiškai, nesilaikant remonto technologijos. Sugadinto alkūninio veleno 4-ojo švaistiklinio kakliuko paviršius buvo netinkamai paruoštas eksploatacijai ir per 23 473,4 km „sugraužė“ naują švaistiklinį įdėklą. Tikėtina, kad Automobilis buvo ruošiamas greitam pardavimui, o ne ilgalaikei eksploatacijai (sutrūkęs atvamzdis, sulenktas alyvos filtro kronšteinas, nutrūkusi pakabos pagalvė)“. Į teismo užduotą klausimą „Ar transporto priemonė turėjo variklio defektų 2022-10-12 dienai?“ ekspertas pateikė atsakymą: „Taip, 2022 metų spalio mėn. 12 dieną, JEEP variklis jau turėjo bent vieną nematomą dar kitaip vadinamą paslėptą defektą. Tai buvo per spartus 4-ojo cilindro stūmoklio švaistiklio įdėklo dėvėjimasis“ (2 t. b. l. 110-113).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduodant naudotą transporto priemonę, kuri turėjo ne vieną savininką, iš pardavėjo negalima reikalauti žinoti ir numatyti visus įmanomus gedimus, net ir tuos, kurie jo paties naudojimosi transporto priemone metu nepasireiškė ir netapo jam žinomi.

33. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė žinojo ar galėjo numanyti apie transpoto priemonės variklio nekokybišką remontą ir sąmoningai to neatskleidė ieškovei, byloje nėra. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad variklio gedimas egzistavo ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, dėl ko galėtų kilti atsakovės atsakomybė.

34. Ekspertas pateikė vertinimą, kad „Tiksliai nustatyti kokį dar atstumą galima nuvažiuoti iki variklio gedimo sudėtinga“ (2 t. b. l. 110-113). Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad ginčo transporto priemonės variklio gedimo atsiradimas buvo sąlygotas jo eksploatavimo laiko ir atsirado jau po ginčo sandorio sudarymo.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė po ginčo transporto priemonės įsigijimo per 2,5 mėnesio su ja nuvažiavo 8 329 km, taip pat patvirtina, kad ginčo transporto priemonė jos pardavimo metu atitiko įprastus tokiai prekei keliamus reikalavimus.

36. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).

37. Ginčydama teismo išvadą, dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto daikto paslėptus trūkumus nebuvimo, apeliantė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama ir pirmiau nurodyta kasacinė byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis – nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo susiklostę vartojimo pirkimo pardavimo sutarties teisiniai santykiai, joje taikyta CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl daikto pirkimo-pardavimo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp dviejų juridinių asmenų, todėl vartotojų teisių apsauga netaikytina. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje automobilio variklis sugedo po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo (įsigijo 2016 m. gruodžio 10 d., o sugedo 2016 m. gruodžio 19 d., automobiliui nuvažiavus 313 km). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, įsigyta transporto priemonė buvo naudota intensyviai – su ja per 2,5 mėnesių nuvažiuota 8 329 km.

38. Apeliantė taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010. Teisėjų kolegija pastebi, kad paminėtoje byloje keliamas netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės atsisakyti sutarties klausimas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pagrindo taikyti kitą pirkėjo teisų gynimo būdą – sumažinti pirkimo kainą –(ne)buvimo.

39. Vadovaudamasi 36 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų kasacinių bylų ir nagrinėjamos bylos esminėms faktinėms aplinkybėms esant skirtingoms, kasacinėse bylose priimtų teismo sprendimų kaip precedento taikymas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas).

40. Ieškovė prašė „Pripažinti negaliojančia Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 202216611 1.4. punkto dalį, kurioje nurodyta: „Jokios garantijos prekei nesuteikiamos“ bei pripažinti negaliojančiu šios sutarties 6.2. punktą kuriame nurodyta: „Kadangi prekės yra naudotos, jokios garantijos joms nesuteikiamos“. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sutartinė garantija ieškovei nebuvo suteikta. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptarti ginčo sutarties punktai nelaikytini atleidžiančiais atsakovę nuo prekės kokybės garantijos pagal įstatymą (CK 6.363 straipsnio 1 dalį). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl šiame punkte aptartų sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2022 m. spalio 21 d. Priedą prie Sutarties Nr. LT-2022/31025 ir 2022 m. spalio 21 d. Turto priėmimo-perdavimo aktą Nr. LT-2022/31025 Civilinio kodekso 1.86 straipsnio pagrindu, tačiau teismas dėl šio ieškinio pagrindo nepasisakė.

42. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

43. Kasacinio teismo praktika dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2022 m. spalio 21 d. Turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. LT-2022/31025 buvo įformintas faktinis transporto priemonės perdavimas ieškovei. Tuo tarpu 2022 m. spalio 21 d. Priede prie Sutarties Nr. LT-2022/31025 pardavėjas nurodė pirkėjai duomenis, kuriuos privalėjo nurodyti vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.431(1) straipsniu, bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo. Ieškovė neįrodė sandorio fiktyvumo, t. y. neįrodė buvus paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (CPK 12, 178 straipsniai).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pirkimo pardavimo sutarties 5.1. punktą, reglamentuojantį prekės priėmimo ir perdavimo tvarką, sprendžia, kad pagal šį punktą prekės perdavimas nuosavybėn turėjo būti įforminamas pardavėjo, pirkėjo (lizingo davėjo) ir lizingo gavėjo pasirašytu prekės perdavimo ir priėmimo aktu (minėtą aktą 2022 m. spalio 11 d. pasirašė pardavėjas, 2022 m. spalio 12 d. pasirašė ieškovė, o 2022 m. spalio 24 d. – pirkėjas (lizingo davėjas). Pirkimo pardavimo sutarties 5.1. punktas taip pat nustato, kad faktinis prekės perdavimas įforminamas pardavėjui ir lizingo gavėjui pasirašant prekės perdavimo aktą. Nuo tokio akto pasirašymo dienos lizingo gavėjui pereina atsitiktinio prekės žuvimo rizika. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent 2022 m. spalio 21 d. Turto priėmimo perdavimo aktu Nr. LT-2022/31025 pardavėjas transporto priemonę lizingo gavėjai ir perdavė faktiškai. Vadovaudamasi nurodytu, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliantės argumentą, kad 2022 m. spalio 21 d. Turto priėmimo perdavimo aktas Nr. LT-2022/31025 pripažintinas negaliojančiu, kadangi jis nebuvo pasirašytas pirkėjo.

47. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų – Civilinio kodekso 1.86 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2022 m. spalio 21 d. Priedą prie Sutarties Nr. LT-2022/31025 ir 2022 m. spalio 21 d. Turto priėmimo-perdavimo aktą Nr. LT-2022/31025, kaip sudarytus tik dėl akių.

Dėl 2024 m. birželio 4 d. papildomo sprendimo

48. Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis reglamentuoja netinkamos šalies pakeitimą tinkama. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog, teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.).

49. Uždaroji akcinė bendrovė Luminor Lizingas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir triplike prašė jos procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens.

50. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 25, 27 punktus; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą.

51. 2023 m. birželio 9 d. ieškovės advokatė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo informavo apie ieškovės išreikštą sutikimą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Luminor Lizingas procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens (1 t., b. l. 200). Teismas pažymi, kad vėlesniuose savo procesiniuose dokumentuose (dublike), ieškovė nurodė, kad Lizingo davėjo procesinės padėtis – trečiojo suinteresuoto asmens (dokumentas numeris DOK-39337).

52. 2022 m. rugpjūčio 28 d. bei 2023 m. lapkričio 29 d. UAB Luminor Lizingas pateikė pakartotinius prašymus jos procesinę padėtį iš atsakovo pakeisti į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (2 t., b. l. 60-61; 184-185). Bylą nagrinėjęs teisėjas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą.

53. 2024 m. vasario 2 d. pasikeitė teismo sudėtis. 2024 m. balandžio 8 d. UAB Luminor Lizingas pateikė pakartotinį prašymą jos procesinę padėtį iš atsakovo pakeisti į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (3 t., b. l. 88-89). Teismas savo rezoliucija buvo nutaręs aukščiau paminėtą lizingo davėjo prašymą išspręsti posėdžio metu, tačiau prašymas nebuvo išspręstas.

54. 2024 m. gegužės 31 d. UAB Luminor Lizingas pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą dėl jos procesinio statuso pakeitimo iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį (3 t., b. 1. 121-122).

55. Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą yra įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė. Priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 39 punktas). Kadangi papildomas teismo sprendimas yra skirtas pagrindinio sprendimo trūkumams ištaisyti, kai yra priimamas, jis tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio nevisapusiškumas papildomu sprendimu buvo taisomas, dalimi.

57. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas pakeisti byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį nepatenka į Civilinio proceso kodekso 277 straipsnyje numatytų atvejų, kada gali būti priimamas papildomas sprendimas, sąrašą. Minėtas procesinis prašymas turi būti sprendžiamas Civilinio proceso kodekso 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

59. Apibendrindama 48-58 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą dėl UAB Luminor Lizingas procesinės padėties pakeitimo iš atsakovės į trečiojo asmens, padarė procesinį pažeidimą. Todėl yra pagrindas papildomą sprendimą panaikinti.

60. Į esminius teisiškai reikšmingus apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

62. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad priimant 2024 m. birželio 4 d. papildomą sprendimą teismo padarytas procesinis pažeidimas neįtakoja ginčo išsprendimo materialinio teisinio rezultato. Netenkinus apeliacinio skundo dalies, susijusios su materialiaisiais teisiniais reikalavimais, laikytina, kad apeliacinis skundas yra atmetamas pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Apeliacinį skundą atmetus, o atsakovei nepateikus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmą pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Ieškovės J. L. individualios įmonės ieškinį atsakovėms UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Luminor Lizingas“ atmesti“.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė