Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu per Zoom platformą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini); toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. kovo 1 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės įmonės kreditoriais:

1) 2023 m. gegužės 22 d. buvo sumokėta 1 000 Eur R. M.;

2) 2023 m. birželio 15 d. – 300 Eur (duomenys neskelbtini), 580,51 Eur – AB „Šiaulių bankas“;

3) 2023 m. birželio 27 d. – 281 Eur (duomenys neskelbtini);

4) 2023 m. liepos 21 d. – 150 Eur AB „Šiaulių bankas“;

5) 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 100 Eur (duomenys neskelbtini);

6) 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 200 Eur (duomenys neskelbtini) ;

7) 2023 m. rugsėjo 11 d. – 240,44 Eur (duomenys neskelbtini);

8) 2023 m. spalio 19 d. – 500 Eur R. M.;

9) 2023 m. lapkričio 6 d. – 138 Eur (duomenys neskelbtini); 150 Eur – A. Š., 94,50 Eur – (duomenys neskelbtini);

10) 2023 m. lapkričio 27 d. – 105 Eur UAB „Tele 2“;

11) 2023 m. gruodžio 6 d. – 520 Eur (duomenys neskelbtini), 100 Eur – (duomenys neskelbtini);

12) 2024 m. sausio 22 d. – 146,30 Eur UAB „Tele 2“;

13) 2024 m. vasario 14 d. – 190 Eur (duomenys neskelbtini);

14) 2024 m. vasario 20 d. – 150 Eur (duomenys neskelbtini);

15) 2024 m. kovo 1 d. – 50 Eur (duomenys neskelbtini);

šiais savo veiksmais K. B. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditoriaus VMI teises.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).

Įvertinus byloje surinktus duomenis (tarp jų VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš VMI duomenų bazės, AB „Šiaulių bankas“ pateikti (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, administracinėn atsakomybėn traukiamo K. B. paaiškinai teisme), darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimą valstybei, t. y. susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, kurios Bendrovei nepavyko sumokėti net ir sudarius Mokestinės paskolos sutartį dėl mokestinės nepriemokos (14 269,75 Eur) išdėstymo (mokėjimo dalimis), laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. kovo 1 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais – žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas kreditoriais, vietoj to, kad bent iš dalies būtų atsiskaityta su VMI. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškimo duomenys, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, susiję su bylos dėl šios bendrovės restruktūrizavimo/ bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, K. B. bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

Teismo vertinimu, K. B. suvokė, jog jis, pervesdamas pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai jo vadovaujama bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidžia įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors K. B. teigė, kad jis nežinojo apie nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Be to, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti bendrovės veiklą. Juolab kad nagrinėjamu atveju pagal K. B. paaiškinimus, ne visi mokėjimai, atlikti žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, buvo išskirtinai būtini bendrovės veiklos išsaugojimui/tęstinumui.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) skolos bendrovei (duomenys neskelbtini) bei šios skolos atgavimo galimybės neturi įtakos, konstatuojant šiuo atveju nustatyto CK 6.930¹ straipsnio pažeidimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog K. B., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, t. y. atsakingu už Bendrijos mokėjimų (atsiskaitymų) organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. kovo 1 d. tyčia, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, šiais savo veiksmais pažeisdamas VMI teises. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Teismas, skirdamas nuobaudą K. B., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu; ne visi atlikti atsiskaitymai aktualiu bylos nagrinėjimui laikotarpiu buvo būtini bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti; įvykdytų atsiskaitymų suma – 5 049,81 Eur – yra ženkli, nes faktiškai sudaro trečdalį nagrinėjamu laikotarpiu buvusio įsiskolinimo biudžetui). Taip pat teismas įvertina tai, jog nustatyta K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, baustas administracine tvarka, tačiau tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos baudos nedelsiant buvo sumokėtos, galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi neteistas.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad K. B. paskirtina minimali – 1 400 Eur bauda. Teismas pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės dėl įmonės sunkios finansinės padėties dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių bei pagrindinio skolininko neatsiskaitymo, piktybiškumo jo veiksmuose nebuvimo, siekio išlaikyti/tęsti įmonės veiklą, pagal teismų praktiką nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai taip nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą. Šios aplinkybės buvo įvertintos individualizuojant nuobaudos dydį, nustatant jos minimumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Teismo posėdžio metu K. B. prašė jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį, tačiau nepateikė jokių tokį prašymą pagrindžiančių duomenų. Vien iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išsakytų teiginių, jam nepateikus juos pagrindžiančių dokumentų, teismas negali įvertinti K. B. turtinės padėties ir padaryti pagrįstos išvados, kad baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, K. B. prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis šiuo metu netenkintinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1128-1017/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.