Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2024-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1128-1017/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
A6.-1128-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01169-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
K. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1128-1017/2024 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01169-2024-6 Procesinio sprendimo kategorija 7.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Rasai Glovickytei – Liobienei ir Anastasijai Česonienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. B.,

viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu per Zoom platformą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini); toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. kovo 1 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės įmonės kreditoriais:

1) 2023 m. gegužės 22 d. buvo sumokėta 1 000 Eur R. M.;

2) 2023 m. birželio 15 d. – 300 Eur (duomenys neskelbtini), 580,51 Eur – AB „Šiaulių bankas“;

3) 2023 m. birželio 27 d. – 281 Eur (duomenys neskelbtini);

4) 2023 m. liepos 21 d. – 150 Eur AB „Šiaulių bankas“;

5) 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 100 Eur (duomenys neskelbtini);

6) 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 200 Eur (duomenys neskelbtini) ;

7) 2023 m. rugsėjo 11 d. – 240,44 Eur (duomenys neskelbtini);

8) 2023 m. spalio 19 d. – 500 Eur R. M.;

9) 2023 m. lapkričio 6 d. – 138 Eur (duomenys neskelbtini); 150 Eur – A. Š., 94,50 Eur – (duomenys neskelbtini);

10) 2023 m. lapkričio 27 d. – 105 Eur UAB „Tele 2“;

11) 2023 m. gruodžio 6 d. – 520 Eur (duomenys neskelbtini), 100 Eur – (duomenys neskelbtini);

12) 2024 m. sausio 22 d. – 146,30 Eur UAB „Tele 2“;

13) 2024 m. vasario 14 d. – 190 Eur (duomenys neskelbtini);

14) 2024 m. vasario 20 d. – 150 Eur (duomenys neskelbtini);

15) 2024 m. kovo 1 d. – 50 Eur (duomenys neskelbtini);

šiais savo veiksmais K. B. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditoriaus VMI teises.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi dėl jo. Paaiškino, kad nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. kovo 1 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, įmonei vadovavo nuo 2021 m. rugsėjo mėn. Šiuo metu įmonei (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą. Įmonė turėjo savo turto ir pagrindinį skolininką (t. y. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skolininkas)), iš kurio laiku nesulaukė atsiskaitymo, jį padavė į teismą ir dėl priteistos skolos išieškojimo šiuo metu vyksta varžytynės. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo jų skolininkas, įsiskolinimas atsirado 2023 m. kovo mėn. pabaigoje, vykdė jiems projektą, išrašė PVM sąskaitą ir pagal ankstesnes taisykles Agentūra, kuri mokėjo pinigus (duomenys neskelbtini), turėjo gauti patvirtinimą, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo įmonei (duomenys neskelbtini) ir tik tuomet pervesti pinigus (duomenys neskelbtini), tačiau padarė priešingai – pervedė iš pradžių pinigus (duomenys neskelbtini), o pastarasis neatsiskaitė su (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi į išieškojimo įmones, jos nepadėjo, tuomet kreipėsi į teismą, procesas vyko iki 2024 m. sausio mėnesio pradžios, įmonei (duomenys neskelbtini) buvo priteista skola ir delspinigiai. Skolininkas (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) yra skolingas 53 000 Eur. Po ko jis kreipėsi į antstolį, buvo ilgos procedūros iki ko priėjo prie šiandieninės bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad žinojo, jog yra įsiskolinimas VMI, tačiau nebuvo taip, kad nesiėmė jokių veiksmų, darė viską – buvo sudarytas restruktūrizavimo planas, kaip grąžinti įsiskolinimą VMI, pasirašytos sutartys su kitais kreditoriais, kad jiems skolos būtų išmokėtos dalimis, visiems pranešė, kad ketina daryti restruktūrizaciją. Tačiau su VMI nepavyko susitarti, VMI nusprendė, kad įmonė neturi reikiamų pajamų ir kad jiems geriau iškelti bankroto bylą. Turėjo galimybę skųsti minėtą sprendimą, tačiau pavargo mokėti pinigus advokatams. Taip pat, nurodė, kad turėjo skolininko areštuotą turtą – t. y. žemės sklypą, gavo pranešimą apie varžytynes, dėl to kontaktavo su to sklypo kaimynais ir ieškojo, kas galėtų tą sklypą įsigyti. Nurodė, kad įmonės turimo bendro turto būtų užtekę atsiskaityti su VMI, tačiau sistema juos „suvalgė“. Bandė tartis su VMI, siūlyti užstatą – nekilnojamą turtą, tačiau niekas nereagavo į tokius siūlymus. Tuomet susidūrė su kita problema – buhaltere, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, netinkamai tvarkė buhalteriją, nebuvo sutvarkyti tinkamai dokumentai, dėl ko buvo betvarkė ir negalėjo pateikti VMI deklaracijų. Tada nutarė eiti restruktūrizacijos keliu, tvarkė deklaracijas, pagal 2022 m. deklaraciją VMI buvo 19 000 Eur skola, tuomet atsirado papildomų pinigų, gavosi skola apie 30 000 Eur, VMI nesigilino į situaciją, kad dar nepateikti dokumentai už 2024 metų laikotarpį, per kurį skolą būtų vėl sumažėjusi. VMI nevertino to, kad jie mokėjo skolą, iš 30 000 Eur, tapo 29 000 Eur, įvertino tik VMI naudingiausią laikotarpį (t. y. kai buvo nemokėta ir buvo didžiausia skola). Nurodė, kad nagrinėjamas įvykis nutiko dėl to, kad išrašydavo PVM sąskaitas ir dėl didelio pasitikėjimo leisdavo ilgai nesumokėti jų, taip pat dėl to, kad nekontroliavo buhalterės.

Tęsdamas paaiškinimus, dėl įmonės mokėjimų nurodė, kad pirko žemes iš R. M. ir O. O. už 10 000 Eur (kiekvienam iš jų sumokėjo po 5 000 Eur), planavo toje žemėje statyti (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ mokėjo už lizingu paimtą automobilį (per metus laiko išsimokėjo lizingą); (duomenys neskelbtini) – už buhalterines paslaugas; (duomenys neskelbtini) mokėjimai buvo vykdomi komandiruotės metu už nakvynę; (duomenys neskelbtini) – mokėjimai už kurą; (duomenys neskelbtini) – galimai jiems kažką darė; (duomenys neskelbtini) – mokėjimas už suteiktas automobilių ratų keitimo paslaugas; A. Š. atlikti mokėjimai dėl to, kad jis dirbo įmonėje; (duomenys neskelbtini) – spaustuvė, iš kurios užsakinėjo vizitines korteles, (duomenys neskelbtini) – autoservisas, kuriame taisė automobilį; (duomenys neskelbtini) – įmonė, kuri teikė vandenį; (duomenys neskelbtini) – su jais yra atsiskaitę, t. y. autoserviso veikla; (duomenys neskelbtini) – įmonei darė interneto svetainę. Nurodė, kad jų įmonė yra nedidelė, dėjo visas pastangas į (duomenys neskelbtini) projektą, dėl to sumažino savo galimybes dalyvauti kituose darbuose, nes reikėjo įvykdyti šį projektą. Nurodė, kad iki 2022 m. rugsėjo mėn. visiems mokėjo normaliai, tačiau vėliau VMI užblokavo sąskaitas; tikslios datos kada užblokavo sąskaitas neprisimena. Nurodė, kad skola VMI atsirado iš niekur – jie deklaravo viską ir vėliau, Covid laikotarpiu kažko nesumokėjo, taip pradžioje buvo maža skola; tačiau vėliau įmonė laikėsi nuo atlyginimo iki atlyginimo, o tada VMI jiems užblokavo sąskaitas. Pripažįsta, kad yra kaltas, gailisi dėl šio įvykio, pripažįsta, kad pritrūko laiko ir nesugebėjo visko suvaldyti. Tikisi teisingumo ir gauti minimalią nuobaudą (b. l. 45-47).

Papildomai apklausiamas teismo posėdžio metu K. B. nurodė, kad po paskutinio teismo posėdžio gavo iš antstolio duomenis apie tai, jog dėl (duomenys neskelbtini) turto pardavimo vis dar vyksta varžytynės. Nagrinėjamas įsiskolinimas VMI atsirado netikėtai, visuomet mokėjo privalomus mokesčius. VMI už Covid laikotarpį paskaičiavo nesumokėtus mokesčius, dėl ko jie prašė 2022 metais mokesčių mokėjimo atidėjimo. Tuo laikotarpiu vykdė du (duomenys neskelbtini) projektus, prašė jų pervesti pinigus. Rudenį dar pasiskolino iš banko 15 000 Eur, nes be jų negalėjo vykdyti projekto. Tuo metu tikėjosi, jog skolininkas sumokės įsiskolinimą, po kažkiek pinigų mokėjo. Visą tą laikotarpį vykdė projektą negaudami pinigų ir neturėjo iš ko sumokėti mokesčių. VMI prašė pateikti balansą, tą padaryti paprašė buhalterės, tačiau jam pateiktame balanse nepatiko pateikti skaičiai. Buhalterę samdydavosi iš įmonės, ji vis nutylėdavo ką nors ir tempdavo laiką. 2023 m. sausį vėl paprašė VMI atidėjimo, VMI vėl paprašė balanso. Tada pamatė, kad balanse yra visiškos nesąmonės, pradėjo aiškintis ir stengėsi viską sutvarkyti kuo greičiau. Taip paaiškėjo, kad buhalterė normaliai nevedė buhalterijos. Tuomet VMI paskambino ir pranešė, kad neteisingai deklaruotos sąskaitos – faktūros, dėl to įsiskolinimas tapo didesnis nei 2022 metais, t. y. vietoje 17 000 Eur tapo 30 000 Eur. Buvo pasisamdęs kitą buhalterę, kuri sutvarkė 2022 metų deklaraciją, tačiau jau buvo vėlu, paaiškėjo, jog „avansai“ laikomi kaip „skola“. Įmonė turėjo turto, galėjo jį parduoti ir siekė padaryti restruktūrizavimą, planavo parduoti turtą, sumokėti mokesčius ir atsiskaityti su kreditoriais. Susimažino įsiskolinimus, susitarė su įmonėmis, kad atidirbs skolą, bankui atidavinėja skolas, tačiau PVM skola išliko, t. y. liko skolingi VMI. Nurodė, kad nežinojo, jog pirmiausiai turi atsiskaityti su valstybine įstaiga. Nurodė, kad išmoko savo pamoką, kad pirmiausiai turi susimokėti mokesčius bei nerašyti iš pradžių sąskaitų faktūrų, kol nėra gauti pinigai. Jei teismas svarstytų skirti baudą, prašo leisti ją mokėti dalimis (b. l. 107-108).

Iš VMI pareiškimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. spalio 23 d., pagrindinė vykdoma veikla – reklamos agentūrų veikla. Bendrovės vadovas nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo K. B. (b. l. 2-5).

VMI kartu su pareiškimu pateikė išrašus iš VMI duomenų bazės, iš kurių matyti (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės biudžetui, susidariusios dėl nesumokėtų gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės, pelno mokesčių ir mokesčio už aplinkos teršimą, buvo pradelstos mokėti. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. liepos 4 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 29 383,91 Eur‚ dalis šio įsiskolinimo buvo 2023 m. gegužės 22 d. (tuomet skolos suma sudarė 15 387,41 Eur), 2024 m. kovo 1 d. skola sudarė 16 652,54 Eur (b. l. 8-15).

VMI pateiktais duomenimis, su Bendrove 2023 m. birželio 16 d. buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-42276 dėl 14 269,75 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo. Bendrovė sutarties galiojimo metu nesumokėjo nė vienos įmokos, todėl 2023 m. lapkričio 29 d. buvo priimtas VMI viršininko sprendimas Nr. (23.24-08) 327-70831 nutraukti šią sutartį (b. l. 2-4).

Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašų, pateiktų AB „Šiaulių bankas“, matyti Bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. kovo 1 d. (išrašas prisegtas prie VMI pareiškimo teismų informacinėje sistemoje Liteko).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių (duomenys neskelbtini) ieškinys buvo patenkintas visiškai ir šios įmonės naudai iš (duomenys neskelbtini) priteista 46 889,10 Eur skolos, 8 procentų procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos; sprendimas perduotas vykdyti 2024 m. sausio 11 d. (civilinės bylos Nr. e2-17633845/2023; b. l. 48-52).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius K. B. 2024 m. birželio 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kartu su pareiškimu, be kita ko, pateikdamas Bendrovės kreditorių sąrašą (kreditorinių reikalavimų suma sudarė 101 746,09 Eur) bei debitorių sąrašą (debitorinių reikalavimų suma sudarė 130 536,30 Eur); prie pareiškimo pridėtame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turimo žemės sklypo vidutinė vertė 10 500 Eur; o antstolių priverstinai išieškoma tik skola VMI (b. l. 55-85).

Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą ir nutarta iškelti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (b. l. 86-98).

2024 m. rugsėjo 2 d. patvarkymo dėl neįvykusių varžytinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) turto – žemės sklypo parduoti nepavyko; paskelbtos kitos varžytynės (b. l. 103-105).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).

Įvertinus byloje surinktus duomenis (tarp jų VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš VMI duomenų bazės, AB „Šiaulių bankas“ pateikti (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, administracinėn atsakomybėn traukiamo K. B. paaiškinai teisme), darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimą valstybei, t. y. susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, kurios Bendrovei nepavyko sumokėti net ir sudarius Mokestinės paskolos sutartį dėl mokestinės nepriemokos (14 269,75 Eur) išdėstymo (mokėjimo dalimis), laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. kovo 1 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais – žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas kreditoriais, vietoj to, kad bent iš dalies būtų atsiskaityta su VMI. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškimo duomenys, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, susiję su bylos dėl šios bendrovės restruktūrizavimo/ bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, K. B. bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

Teismo vertinimu, K. B. suvokė, jog jis, pervesdamas pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai jo vadovaujama bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidžia įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors K. B. teigė, kad jis nežinojo apie nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Be to, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti bendrovės veiklą. Juolab kad nagrinėjamu atveju pagal K. B. paaiškinimus, ne visi mokėjimai, atlikti žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, buvo išskirtinai būtini bendrovės veiklos išsaugojimui/tęstinumui.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) skolos bendrovei (duomenys neskelbtini) bei šios skolos atgavimo galimybės neturi įtakos, konstatuojant šiuo atveju nustatyto CK 6.930¹ straipsnio pažeidimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog K. B., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, t. y. atsakingu už Bendrijos mokėjimų (atsiskaitymų) organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. kovo 1 d. tyčia, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, šiais savo veiksmais pažeisdamas VMI teises. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Teismas, skirdamas nuobaudą K. B., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu; ne visi atlikti atsiskaitymai aktualiu bylos nagrinėjimui laikotarpiu buvo būtini bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti; įvykdytų atsiskaitymų suma – 5 049,81 Eur – yra ženkli, nes faktiškai sudaro trečdalį nagrinėjamu laikotarpiu buvusio įsiskolinimo biudžetui). Taip pat teismas įvertina tai, jog nustatyta K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, baustas administracine tvarka, tačiau tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos baudos nedelsiant buvo sumokėtos, galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi neteistas.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad K. B. paskirtina minimali – 1 400 Eur bauda. Teismas pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės dėl įmonės sunkios finansinės padėties dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių bei pagrindinio skolininko neatsiskaitymo, piktybiškumo jo veiksmuose nebuvimo, siekio išlaikyti/tęsti įmonės veiklą, pagal teismų praktiką nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai taip nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą. Šios aplinkybės buvo įvertintos individualizuojant nuobaudos dydį, nustatant jos minimumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Teismo posėdžio metu K. B. prašė jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį, tačiau nepateikė jokių tokį prašymą pagrindžiančių duomenų. Vien iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išsakytų teiginių, jam nepateikus juos pagrindžiančių dokumentų, teismas negali įvertinti K. B. turtinės padėties ir padaryti pagrįstos išvados, kad baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, K. B. prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis šiuo metu netenkintinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1128-1017/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė