Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės mažosios bendrijos „GLULAM HOUSE“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2233-664/2024 pagal skolininkės I. L. prašymą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. vasario 21 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2233-664/2024 vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal mažosios bendrijos „GLULAM HOUSE“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo iš skolininkės I. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

23. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės I. L. prašymas dėl skolos išdėstymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

25. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantės teikiami įrodymai jau egzistavo teismo įsakymo vykdymo išdėstymo klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jie galėjo būti teikiami šiam teismui. Apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

28. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

29. Tačiau kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

30. Nagrinėjamu atveju skolininkė kreipėsi į teismą prašydama išdėstyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo įsakymu priteistos skolos vykdymą 5 metų (60 mėnesių) laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolininkės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis apie skolininkės sunkią turtinę padėtį, taip pat atsižvelgęs į skolos dydį, kreditorės nuomonę ir siūlymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tvarkos, sprendė, jog skolos išdėstymas dvidešimt keturiems mėnesiams atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeis kreditorės teisių ir teisėtų lūkesčių, šalių lygiateisiškumo principo bei protingos šalių interesų pusiausvyros taisyklės, taip pat socialinio teisingumo principo.

31. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog (1) 2024 m. vasario 21 d. teismo įsakymo pagrindu jau vykdoma vykdomoji byla, kuri nėra pradinėje stadijoje, joje atliekami vykdymo proceso veiksmai ir skolos išieškojimo galimybės yra realios, be to, išieškotoja vykdomojoje byloje patyrė išlaidų; (2) kreditorei (apeliantei) iškelta bankroto byla ir terminas jos likvidavimo procedūroms užbaigti nustatytas iki 2024 m. lapkričio 29 d., o, išdėsčius skolos mokėjimo terminą 24 mėnesių laikotarpiui, kreditorės (apeliantės) likvidavimo procedūra JANĮ nustatytu terminu negalėtų būti baigta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

32. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, išaiškino, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat išaiškino, kad vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 27 punktas).

33. Šiuo atveju nėra ginčo, kad teismo įsakymas, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti nagrinėjamoje byloje yra vykdomas priverstinai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais aukščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, skolininkas įgyją teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teikiant pirmosios instancijos teismui CPK 284 straipsnyje numatytą prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

34. Apeliantė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės grindė sudėtinga turtine padėtimi, pažymėdama, kad jos metinės pajamos yra tik 10 000 Eur, ji viena išlaiko nepilnametį vaiką, turi kitų finansinių įsipareigojimų, be to, teismo įsakymas ir pranešimas apie jo priėmimą jai buvo išsiųstas per EPP sistemą, tačiau skolininkė niekada nėra turėjusi reikalų su teismais, todėl ji nebuvo prisijungusi prie EPP sistemos ir pranešimo apie priimtą teismo įsakymą laiku nepamatė, o apie bylą sužinojo tik 2024 m. kovo 19 d. gavusi dokumentus iš antstolės. Pažymėtina, jog nors skolininkės nurodytos aplinkybės dėl turtinės padėties paprastai nėra laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau, įvertinus tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinė byla Nr. eL2-2233-664/2024 išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, priimant teismo įsakymą, procesiniai dokumentai (teismo įsakymas ir pranešimas apie teismo įsakymo priėmimą) skolininkei buvo išsiųsti 2024 m. vasario 21 d. per EPP ir pristatyti tik 2024 m. kovo 19 d., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu konkrečiu atveju nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą nagrinėti skolininkės prašymą dėl teismo įsakymo vykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodyti argumentai, jog vykdomojoje byloje yra atliekami vykdymo proceso veiksmai ir skolos išieškojimo galimybės yra realios, be to, išieškotoja vykdomojoje byloje patyrė išlaidų, įvertinus byloje skolininkės pateiktus įrodymus apie jos gaunamas pajamas, nepilnamečio vaiko išlaikymą, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, pagrindžiančius sunkią skolininkės turtinę padėtį, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

35. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad MB „GLULAM HOUSE“ yra iškelta bankroto byla ir terminas likvidavimo procedūroms užbaigti baigiasi 2024 m. lapkričio 29 d., o, išdėsčius skolos mokėjimo terminą 24 mėnesių laikotarpiui, MB „GLULAM HOUSE“ likvidavimo procedūra JANĮ nustatytu terminu negalėtų būti baigta, kas prieštarauja bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principams. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

36. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę šį terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors, kaip minėta nutarties 36 punkte, JANĮ yra numatytas likvidavimo termino pratęsimas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog, esant tokiai situacijai, kai užbaigiant bankroto procesą, tebevyksta teisminiai ginčai nemokumo administratorius turi (gali) perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) įmonės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti tose bylose. Teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas nėra kliūtis nemokumo administratoriui atlikti tokius veiksmus iki likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022; 2024 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-417-577/2024).

38. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, apeliantės argumentai, jog skolos išdėstymas yra negalimas dėl kreditorei iškeltos bankroto bylos ir likvidavimo termino 2024 m. lapkričio 29 d., laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip minėta nutarties 37 punkte, jei užbaigiant bankroto procesą tebevyksta teisminiai ginčai, o šiuo atveju vykdomas 24 mėnesių laikotarpiui išdėstytas teismo įsakymas, nemokumo administratorius turi (gali) perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) įmonės reikalavimo teises. Taigi, teismo įsakymu priteistos skolos mokėjimo išdėstymas jokios įtakos kreditorės likvidavimo procedūrų užbaigimui JANĮ 84 straipsnio 3 punkte nurodytu terminu neturėtų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytu pagrindu.

39. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o kreditorės MB „GLULAM HOUSE“ atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.