Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1505-614/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-15
Bylos Nr.: e2A-1505-614/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02512-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1505-614/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02512-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-880-239/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Artconsta“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl individualių administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Artconsta“ kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 46SD-3101-(14.46.137E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2020 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-(7.5); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Artconsta“ sudaryti valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), nuomos sutartį ne aukciono tvarka; teismui atmetus UAB „Artconsta“ ieškinio reikalavimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo su ieškovu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Artconsta“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą „Išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Artconsta“ pagal 2020 m. kovo 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-1426, nuosavybės teise įsigijo pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir pastatą – siloso duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami). Kadangi žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kuriame stovi minėti pastatai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2009 m. gegužės 19 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-7517-(79), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovė, siekdama sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, 2020 m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba Trakų skyrius) pateikė prašymą išnuomoti naudojamą 1,0200 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties, esantį (duomenys neskelbiami) Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius ieškovės prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad 2019 m. lapkričio 21 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašiusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1089-(14.46.141.), nustatė, kad žemės sklypas 1,0200 ha ploto, esantis (duomenys neskelbiami)., yra apleistas, apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais ir krūmais, neprižiūrimas, netvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartyse Nr. 063 ir Nr. 064, nustatytas sąlygas, o žemės sklype stovintis pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), apgriuvęs, be sienų, neeksploatuojamas, jokia veikla nevykdoma, todėl informavo buvusius nuomininkus, kad 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 063 ir Nr. 064 bus nutrauktos vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. 46SD-2029-(14.46.104.) gavimo. Ieškovė pažymėjo, kad sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį dėl statinių įsigijimo buvo informuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau ieškovės nuomone, tai, kad statinių įgijimo sandorio sudarymo metu su ankstesniais pastatų savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, nelemia fakto, jog sudaryti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties negali ieškovė. Be to, netenkindama ieškovės prašymo atsakovė nurodo, kad nors naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu, tačiau prašymo išnuomoti naudojamą 1,0200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), netenkina, kadangi tai prieštarautų išdėstytoms teisės aktų nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Todėl, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Ieškovė, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. 46SD-3101-(14.46.137E.) argumentais pateikė skundą, kuriame pakartotinai nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymu ieškovė siekia sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, pažymėjo, kad ji atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus, kad galėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Be to, kiti asmenys naudotis žemės sklypu neturi galimybės, nes žemės sklypas, priklausantis valstybei yra užstatytas pareiškėjui (ieškovei) priklausančiais pastatais. Pažymėjo, kad iš pastatų pardavėjų neperėmė jokių įsipareigojimų, kurie buvo numatyti jų sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse, kadangi pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jos jau buvo pasibaigusios. Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjusi skundą 2020 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-(7.5), kuriame nurodė, kad pakartotinai nagrinėti prašyme keliamus klausimus nemato pagrindo, nes dėl to paties dalyko – valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 063 ir Nr. 064 nutraukimo Trakų skyrius yra priėmęs sprendimus ir kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti minėtų Nacionalinės žemės tarnybos raštų pagrįstumu. Ieškovė akcentavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius net nevertino, ar pastatai reikalingi ieškovės veiklai, ar jie naudojami pagal paskirtį ir kt., kas sudarytų pagrindą naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui.

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas D. B. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad klientas, nusipirkęs statinius bei pasitelkęs specialistus nustatė, jog statinio konstrukcijoje yra avarinės būklės požymių, todėl nedelsiant buvo būtina atlikti statinio kapitalinio remonto darbus, siekiant pašalinti galimos avarijos grėsmę. Ieškovė sutvirtino pastato konstrukcijas, užtikrino papildomą jų stabilumą, atliko skubius darbus, t. y. kapitaliniam remontui (ne rekonstrukcijai) ir paprastajam remontui priskirtinus darbus, kuriems šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, ką numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Atstovo nuomone, ieškovė turi teisę sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi statinį eksploatuoja pagal paskirtį, statinys yra pastatytas ant valstybinės žemės, būtent, tokią teisę asmeniui garantuoja ir žemės įstatymo nuostatos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė įsigijo visiškai nusidėvėjusį ir netinkamą naudoti pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kurį vėliau remontavo bei rekonstravo, statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbus vykdė valstybinėje žemėje, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo, pažeidė statybos įstatymo nuostatas, todėl atsakovės nuomone, ieškovės veiksmai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, leidžiančių pripažinti, kad ieškovės lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis žemės sklypu nėra teisėti, todėl negali būti ginami. Pažymėjo, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. lP-272-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. lP-(1.3)-95 „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos ne aukciono būdu procedūros aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeistas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos ne aukciono būdu procedūros aprašas, kuris taikomas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomai. Kadangi, ieškovės prašomo išnuomoti ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, konstatuoja, jog ieškovės teiginiai apie privalomą faktinių aplinkybių tikrinimą šiuo atveju netaikomi, nes teisės aktai tokių veiksmų nenumato, o ieškovė vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu, kuris taikomas žemės ūkio paskirties žemės nuomai. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius ginčo žemės sklypo bei jame esančių pastatų (statinių) faktinių duomenų patikrinimą vietoje atliko 2019 m. lapkričio 21 d., po kurio Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius leidimų (sutikimų) pastatų (statinių) remontui ar rekonstrukcijai neišdavė, todėl teisinio pagrindo pakartotinai ginčo žemės sklypo bei jame esančių pastatų (statinių) faktiniam patikrinimui vietoje atlikti nebuvo, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius gavęs ieškovės 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, faktinių duomenų vietoje neprivalėjo patikrinti. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, prieštaraujantį teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms.

4. Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad ieškovė, suformuotame žemės sklype, atlikdama kapitalinį bei paprastąjį statinio remontą, pagal Statybos įstatymo nuostatas, Statybos techninį reglamentą, privalėjo žemės sklypą valdyti arba nuosavybės teise, arba nuomos ar panaudos pagrindais, tačiau toks faktas nebuvo nustatytas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovė nurodė, kad tai nėra pastato rekonstrukcija, kuria būtų keičiamas pastato pagrindinis plotas, tūris, tačiau iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastato – statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), bendras plotas 871.08 kv. m, tūris – 6217 kub. m, pastato užstatytas plotas yra 888.14 kv. m, tuo tarpu 2021 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pastato – statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), duomenys yra pasikeitę - bendras plotas 858.25 kv. m, tūris – 4503 kub. m, pastato užstatytas plotas – 866.00 kv. m. Kadangi nė vienas statinio matmuo neatitinka iki šiol buvusio, todėl vertina, kad tai yra pastato rekonstrukcija. Ir nors ieškovė teigia, kad pastato avarinei būklei likviduoti reikalinga buvo atlikti būtinuosius statybos darbus, atsakovės atstovo nuomone, statybų darbai buvo atliekami be statybos leidimo, be kvalifikuoto eksperto išvados, be valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo, nors toks sutikimas privalėjo būti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 46SD-3101-(14.46.137E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2020 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-(7.5); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Artconsta“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą „Išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“; priteisti ieškovei UAB „Artconsta“ iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 730,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatas – sandėlis, kurio baigtumas yra 100 procentų, nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Artconsta“. Įstatymas aiškiai numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, tik tuo atveju, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė atitinka įstatyme įtvirtintą kriterijų, valdo jai nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį ir pastatą – siloso duobę, statiniai yra įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Teismas vertino ir tai, kad ieškovė įsigijusi statinius išplėtė bendrovės veiklą, įdarbino šešis darbuotojus, taip prisidėdama prie nedarbo lygio mažinimo, karantino laikotarpiu neskelbė prastovų, neatleido darbuotojų. Teismas sprendė, kad nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, vertinant ieškovės teisinę situaciją, yra pagrindo teigti, kad jai nuosavybės teise priklausantys statiniai turi aiškią naudojimo funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimo pobūdį, statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teisinė registracija nėra nuginčytai ir nepanaikinta, o visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), statinių savininkas (ieškovė) statinius naudoja pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančių statinių naudojimu bei numatoma šią veiklą plėtoti toliau.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2020 m. kovo 4 d. sudarydama Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį dėl pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ir pastato - siloso duobės, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančių (duomenys neskelbiami), buvo informuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius nutraukė 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 063 ir Nr. 064 su ankstesniais nuomininkais. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius, 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 46SD-5059-(14.46.104.), „Dėl 1,0200 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nuomos sutarties nutraukimo“, nurodė, kad įvertinus tai, kad 1,0200 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esantis (duomenys neskelbiami), nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, jame esantis pastatas nenaudojamas ir neeksploatuojamas, informuoja, kad 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 063 ir Nr. 064 bus nutrauktos vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Sutarties nutraukimo terminas suėjo 2020 m. sausio 25 d., tačiau 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 063 ir Nr. 064, nutrauktos tik 2020 m. kovo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 46VĮ-161-(14.46.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 063 ir Nr. 064 nutraukimo“. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus atstovas nepaaiškino, kodėl buvo delsiama nutraukti minėtas sutartis suėjus 2 mėnesiams po 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. 46SD-5059-(14.46.104.), gavimo.

8. Teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus atstovo nuomone, ieškovė, įsigijusi visiškai nusidėvėjusį ir netinkamą naudoti pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), jį suremontavo bei rekonstravo, statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbus vykdė valstybinėje žemėje, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 50 punkto nuostatas.

9. Atsižvelgdamas į tai, kad pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kurio paprastojo remonto pradžia ir pabaiga 2020 m., pastatas – siloso duobė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantys (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise priklauso UAB „Artconsta“, pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal 2020 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-1426, nėra nuginčyti ir nepanaikinti, o visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), į tai, kad nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, nei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės neriboja sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, jei ankstesnė nuomos sutartis dėl kažkokių aplinkybių su ankstesniu nuomininku buvo nutraukta, teismas konstatavo, kad valstybinis žemės sklypas 1,0200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties, esantis (duomenys neskelbiami), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gali būti išnuomotas ne aukciono tvarka, nes žemės sklypas yra užstatytas fiziniam asmeniui priklausančiu statiniu: pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), turinčiu aiškią naudojimo funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį (sandėliavimas), statinių buvimas valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga, sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 46SD-3101-(14.46.137E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2020 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 1SS-(7.5) panaikintini, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Artconsta“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą „Išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“.

10. Teismas atmetė ieškovės prašymą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Artconsta“ sudaryti valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), nuomos sutartį ne aukciono tvarka, atsižvelgdamas į sutarties laisvės principą, kuris užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 8 d. sprendimą, priimtą, civilinėje byloje Nr. e2-880-239/2021 panaikinti ir ieškovės UAB „Artconsta“ ieškinį atmesti pilna apimtimi kaip nepagristą. Nurodė, kad:

11.1. pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neįsigilino į bylos esmę, dėl to priėmė ydingą bei klaidingą sprendimą, kuris prieštarauja tiek teisės normose įtvirtintoms nuostatoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai;

11.2. ieškovė 2020 m. kovo 4 d. sudarydama Nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) ir pastatą - siloso duobę (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), jau žinojo, kad 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 063 ir Nr. 064 bus nutrauktos vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po Trakų skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. 46SD-2029-(14.46.104.) „Dėl 1,0200 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nuomos sutarties nutraukimo“ gavimo. Minėtas Trakų skyriaus raštas Sutarties sudarymo metu buvo perduotas ieškovei (Sutarties 3.5 papunktis). Pažymėjo ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba informacijos, kad ieškovė minėtą Trakų skyriaus raštą teisės aktų nustatyta tvarka nuginčijo, neturi. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė prašė pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį, kuri, prašymo pateikimo momentu, jau buvo nutraukta, ir tai jai buvo žinoma;

11.3. ieškovės įgaliotas asmuo E. R., Trakų skyriui 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė jau kito turinio prašymą, kuriame pageidavo, kad nuosavybės teise valdomų daiktų eksploatacijai būtų išnuomotas 10200 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esantis (duomenys neskelbiami). Atsakydamas j minėtą prašymą Trakų skyrius 2020 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 46SD-3101-(14.46.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ieškovę informavo, kad yra priimti sprendimai nutraukti 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 063 ir Nr. 064, todėl ieškovės 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį negali būti tenkinamas. Nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2020-09-21 raštu Nr. 46SD- 3101-(14.46.104.) Ieškovė 2020-10-05 pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. spalio 23 d. raštu (sprendimu) Nr. lSS-1986-(5. 59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ieškovės 2020 m. spalio 5 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą;

11.4. asmuo be aukciono gali įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ant kurio stovi asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai tik esant konkrečioms sąlygoms, t. y., kai valstybinės žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams, kurie nėra laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, eksploatuoti;

11.5. valstybinės žemės sklypus nuomoti ar parduoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui. Tam, kad atsirastų reali galimybė valstybinę žemę įsigyti ar išsinuomoti be aukciono, turi būti nustatoma, ar konkretus valstybinės žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti ar nuomotis, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esančiam (-iems) statiniui (-iams) eksploatuoti pagal jo (-ų) tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog statinys įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį. Taigi, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, svarbus yra ne tik statinio (-ių) buvimo faktas valstybinės žemės sklype, bet ir jo (-ų) naudojimas konkrečiai veiklai, t. y., ar valstybinės žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su jame esančio (-ių) statinio (-ių) naudojimu pagal jo (-ų) tiesioginę paskirtį. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-370/2013; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018);

11.6. kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nedraudžia perleisti valstybinės žemės nuomos teisių, kai Nacionalinė žemės tarnyba duoda sutikimą nuomininkui dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018). Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba ne tik nesutiko su žemės sklypo nuomos teisės perleidimu, bet savo dokumentuose išreiškė aiškų prieštaravimą tokiam sandoriui;

11.7. teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėjo, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016);

11.8. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 3 straipsnis reglamentuoja teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Šio straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas nuosavybės teise valdo arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdo ir naudoja žemės sklypą, kuriame statomas statinys; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pažymėjo, kad statytojo teisei įgyvendinti yra būtinos abi šios sąlygos - bent vienos sąlygos nebuvimas užkerta kelią įgyvendinti statytojo teisę, t. y. statyti statinį (šiuo metu galiojančios statybos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad statyba yra draudžiama, jeigu statytojas neatitinka bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti), ir kartu suponuoja statybos neteisėtumą, jeigu jau pradėti vykdyti statinio statybos darbai;

11.9. žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti statinio statybą, teisėtas valdymas ir naudojimas yra sąlyga, be kurios nėra galimas statytojo teisės įgyvendinimas. Be to, ši sąlyga yra pirminė statytojo teisei įgyvendinti - pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 2 punktą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu asmuo, prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą, neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Aptariamos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos įvykdymui užtikrinti nėra keliamas reikalavimas, jog statytojas išimtinai tik nuosavybės teise valdytų žemės sklypą, kuriame planuojama statinio statyba, - pakanka, kad jis turėtų valdymo ir naudojimo teises, į kurių turinį įeina ir teisė statyti statinius, į planuojamą užstatyti žemės sklypą. Statytojo teisė gali būti įgyvendinama ne tik teisėtai valdomame ir naudojamame privačios žemės sklype, bet ir išsinuomotame valstybinės žemės sklype. Tiek, kiek susiję su statytojo teisės įgyvendinimu nuomos pagrindais valdomame ir naudojamame valstybinės žemės sklype, šios teisės užtikrinimas sietinas su papildomu reikalavimu - teisė statyti statinius turi būti nustatyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje (Taisyklių 30.7 punktas);

11.10. apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, apeliantė nurodė, kad statytojo teisei valstybinės žemės sklype įgyvendinti yra būtinas juridinių faktų visetas: 1) valstybinės žemės sklypo nuomos pagrindais valdymas ir naudojimas; 2) teisės statyti statinius nustatymas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje; 3) statybą leidžiančio dokumento turėjimas;

11.11. nagrinėjamoje byloje ieškovė pastato - sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbus atliko neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl prisiėmė padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, riziką. Tai, inter alia, lemia ir taisyklės ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą ir leidžia pripažinti, kad ieškovės lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis žemės sklypu nėra teisėti, todėl negali būti ginami;

11.12. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius Ginčo žemės sklypo bei jame esančių pastatų (statinių) faktinių duomenų patikrinimą vietoje atliko 2019 m. lapkričio 21 d., po šio patikrinimo Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius leidimų (sutikimų) pastatų (statinių) remontui ar rekonstrukcijai neišdavė, todėl teisinio pagrindo pakartotiniam ginčo žemės sklypo bei jame esančių pastatų (statinių) faktiniam patikrinimui vietoje nebuvo. Todėl, gavęs ieškovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. bei 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymus, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius faktinių duomenų vietoje neprivalėjo patikrinti;

11.13. ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą ginčo žemės sklype, nepateikė įrodymų, įrodančių ginčo žemės sklype esančių pastatų - sandėlio ir siloso duobės naudojimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Priešingai, byloje pateikti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos rašytiniai bei oficialūs įrodymai, kuriuose konstatuoti ginčo žemės sklypo bei jame esančių pastatų nenaudojimo, nepriežiūros ir netvarkymo faktai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė;

11.14. priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, tačiau šie duomenys VĮ Registrų centre nustatyti bei įregistruoti tik 2021 m. sausio 13 d. Šį faktą patvirtina ieškovės į bylą pateiktas 2021 m. vasario 11 d. prašymas dėl rašytinių įrodymų priėmimo. Nacionalinei žemės tarnybai nagrinėjant ieškovės 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą šių duomenų VĮ Registrų centre nebuvo, jie nebuvo patikslinti bei nustatyti. Nagrinėjant ieškovės 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 10 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastato - sandėlio bei pastato - siloso duobės statybos pradžios bei pabaigos metai - 1992 m., 1999 m. sausio 12 d. pastato - sandėlio bei pastato - siloso duobės fizinio nusidėvėjimo procentas - 70 %, todėl vertinant šias aplinkybes bei duomenis, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei duomenis, darytina išvada, kad jos prieštarauja viena kitai, ir spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. nustatytais bei VĮ Registrų centre įregistruotais duomenimis negalėjo vadovautis;

11.15. priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi bei rėmėsi ieškovės pateiktu UAB „Eicosolution“ vertinimo aktu, iš kurio tiek pastato (-ų) apžiūra bei vertinimas, tiek ir pats vertinimo aktas, taip pat atlikti 2021 m. sausio mėnesį, t. y. po atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priimtų bei ieškovės ginčijamų sprendimų priėmimo. UAB „Eicosolution“ atliekant pastato - sandėlio apžiūrą bei vertinimą iš vertinimo akte esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo atliktas jau rekonstruoto bei remontuoto pastato - sandėlio vertinimas bei apžiūra, minėtame vertinimo akte nurodomi teisės aktai bei statybos techniniai reglamentai šiuo atveju taip pat buvo taikomi jau rekonstruotam bei remontuotam pastatui - sandėliui, todėl pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu taip pat negali būti vertinamos kaip pagrįstos, ar tuo labiau atitinkamais įrodymais įrodytos;

11.16. ieškovė papildomus įrodymus bei su jais susijusią dokumentaciją pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. vasario 11 d., kuomet teismo posėdis buvo numatytas 2021 m. vasario 15 d., ko pasėkoje atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su minėtais įrodymais bei dokumentais neturėjo galimybių tinkamai susipažinti bei juos įvertinti, pateikti nuomonę dėl įrodymų pagrįstumo ar pateikti papildomus įrodymus. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė. Šią poziciją pirmosios instancijos teismui taip pat išsakė ir atsakovės atstovas 2021 m. vasario 15 d. vykusio teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas visą įrodinėjimo naštą (nors tam nesuteikė galimybių) perkėlė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, kas prieštarauja CPK įtvirtintoms nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas veikė šališkai bei nepagrįstai ignoravo Nacionalinės žemės tarnybos nuomonę.

Atsiliepimas

12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą. Nurodė, kad:

12.1. šios bylos ginčo dalyką sudaro ieškovės 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymo dėl naujos sutarties sudarymo pagrįstumas ir 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. spalio 23 d. individualiais administraciniais aktais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (trumpinama – NŽT) pateiktas atsisakymas su ieškove sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka;

12.2. nei teisės aktai, nei sandoriai, nei ankstesnių nuomininkų elgesys neapriboja ieškovės teisės sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, jei ieškovė atitinka tam keliamus reikalavimus. Tai, jog pastatų įgijimo sandorio sudarymo metu su ankstesniais pastatų savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, nelemia fakto, jog sudaryti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties negali sudaryti ieškovė (naujas savininkas, įgyvendinęs visas teisės aktų keliamus reikalavimus). Nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, nei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės nenumato ribojimo (draudimo) sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, jei ankstesnė nuomos sutartis su kitais asmenimis dėl kažkokių aplinkybių buvo nutraukta.

12.3. 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 063 ir Nr. 064 buvo sudarytos su V. M. ir Ž. L.. Todėl būtent iš minėtų nuomos sutarčių kylančios teisės bei įsipareigojimai yra taikomi V. M. bei Ž. L. (CK 6.156 str.). Ieškovė su pardavėjais V. M. ir Ž. L.-M. nesutarė reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, skolos perkėlimo sutarčių, kuriomis perimtų iš 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 063 ir Nr. 064 kylančias prievoles (pasekmes). Ieškovė nei su M, nei su NŽT nesusitarė, jog atsisako ateityje sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, jei atitiks tam keliamus teisės aktų reikalavimus.

12.4. tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatose, tiek Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išskiriami šie trys svarbiausi kriterijai, suteikiantys teisę asmeniui išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka: a) teisėtai yra valdomas(i) pastatas(ai), esantys ant valstybinės žemės; b) statinys(iai), esantys ant valstybinės žemės, turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį; c) statinys(iai), esantys ant valstybinės žemės, faktiškai valdomi pagal paskirtį. Ieškovė atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus tam, jog jam būtų suteikta teisė išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka: nuosavybės teise valdo pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ir pastatą – siloso duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kurie stovi 1,02 ha ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančiame (duomenys neskelbiami); statiniai turi apibrėžtą naudojimo paskirtį ir ūkinės veiklos pobūdį. 1992 m. pastatytame sandėlyje ieškovė laiko veiklai reikalingas medžiagas, transporto priemones, techniką ir pan. Siloso duobėje ieškovė sandėliuoja išorės ir lauko poveikiui atsparius daiktus (medžiagas), kadangi siloso dobė pastatyta iš monolitinio betono, nelaidaus gruntui/drėgmei; ieškovei priklausantys statiniai yra faktiškai eksploatuojami ir jų eksploatavimui reikalingas valstybinės žemės sklypas;

12.5. atsakovė ignoruoja ieškovės teikiamus objektyvius duomenis apie faktinę statinių būklę ir jų faktinį pastatų valdymą ieškovės reikmėms. Ieškovė kartu su 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymu išnuomoti naudojamą 1,02 ha ploto Žemės sklypą pateikė visus duomenis bei įrodymus apie tai, kad statinius naudoja pagal paskirtį, žemės sklype vykdo veiklą, tačiau atsakovė nevykdo teisės aktose numatytos prievolės atlikti sklypo ir statinių patikrinimą, nenustatinėja, ar ieškovei priklausantys statiniai ant valstybinės žemės yra naudojami pagal tiesioginę paskirtį ir ar statiniui eksploatuoti yra reikalingas žemės sklypas, ignoruoja teisės normas reglamentuojančias valstybinės žemės ne aukciono būdu sudarymo;

12.6. ieškovė turėjo teisinį pagrindą susitvarkyti įgytą pastatą ir jį pradėti eksploatuoti pagal paskirtį. Ieškovė atliko kapitalinį pastato-sandėlio remontą ir šiam veiksmui nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, kad atliekant avarinės būklės šalinimą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas. Atlikti darbai (metalo konstrukcijų sutvirtinimas) pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, priskiriami statinio kapitaliniam remontui, kurio tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Paprastasis remontas buvo atliktas kartu su kapitaliniam remontui priskirtinais darbais. Ieškovei priklausančio pastato paprastajam remontui apskritai nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi statinys nepatenka į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas statinių rūšis, kuriems toks leidimas reikalingas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė atliko paprastojo remonto darbus, kurie taip pat susiję su pastato konstrukcijų sutvirtinimu, siekiant avarinės būklės pašalinimo (pastato fasadas buvo sutvirtintas skardos plokštėmis). Taigi, ir šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas buvo nereikalingas;

12.7. atsakovė teigia, kad ji nedavė sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo, tačiau ieškovė iš statinių pardavėjų neperėmė teisių ir pareigų, kylančių iš 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 063 ir Nr. 064. Nei ieškovė, nei pastatų pardavėjai neturėjo pareigos kreiptis į Trakų skyrių dėl pritarimo perleisti valstybinės žemės nuomos teises, kadangi perleidimo sandorio sudarymo metu pardavėjo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys jau buvo nutrauktos (pasibaigusios);

12.8. atsakovė teigia, kad neturėjo pagrindo atlikti faktinių duomenų patikrinimą, kadangi ieškovė nesikreipė dėl sutikimų remontui išdavimo. Tačiau ieškovė jau kartu su 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymu pateikė įrodymus (fotonuotraukas), kad valdo pastatus pagal paskirtį, todėl neabejotina, jog iš šių duomenų NŽT galėjo nustatyti, kad ieškovė sutvarkė pastatus ir žemės sklypą bei yra pagrindas patikrinti faktinį statinių ir sklypo valdymą pagal paskirtį;

12.9. aplinkybė, kad duomenys apie 2020 metais atliktą paprastąjį remontą viešajame registre buvo išviešinti 2021 metais, nepaneigia atsakovės prievolės, gavus 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą įsitikinti pakitusia pastatų būkle. Iš kartu su prašymu pateiktų fotonuotraukų buvo akivaizdžiai matyti pasikeitusi pastatų būklė, tai, kad jie yra suremontuoti;

12.10. atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Eicosolution“ vertinimo aktu, kadangi šis vertinimas atliktas tik 2021 m. sausio mėnesį - po NŽT ginčijamų sprendimų priėmimo, kai pastatas jau buvo suremontuotas. Tačiau atsakovė turėjo visas procesines galimybes prašyti liudytoju apklausti UAB „Eicosolution“ vertinimo aktą sudariusį specialistą bei užduoti jam klausimus, susijusius su vertinamu objektu, padarytomis išvadomis, tačiau tokia procesine galimybe nesinaudojo;

Šalies argumentai

12.11. ieškovė nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad su ieškovės pateiktais papildomais įrodymais ji negalėjo tinkamai susipažinti, nes atsakovės atstovas posėdžio metu detaliai dėstė argumentus dėl 2021 m. vasario 11 d. ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o be to, ieškovės atstovui prašant, atsakovė nesutiko atidėti teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 46SD-3101-(14.46.137E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2020 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-(7.5) ir įpareigojo atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos (ieškovės) UAB „Artconsta“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

16. Teisme gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prie bylos prijungti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. spalio 12 d. raštą Nr. 46GD-949. Nurodo, kad siekdama nustatyti, kokios pozicijos laikytis mediacijos procese, taip pat siekdama priimti teisiškai pagrįstą sprendimą dėl valstybinės žemės valdymo, t. y. tinkamai atlikti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio pareigas, 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 46SD-4575-(14.46.137 E.) kreipėsi tarnybinės pagalbos į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą ir gavo jos 2021 m. spalio 12 d. pateiktą raštą Nr. 46GD-949, kuris įrodo, jog ieškovės atlikti statybos darbai savo pobūdžiu laikytini pastato rekonstrukcija. Teigia, jog šis įrodymas neabejotinai yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, patvirtina apeliantės poziciją, kurios buvo laikomasi viso teisminio proceso metu, todėl turėtų būti priimtas nagrinėjamoje byloje, taikant CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį.

17. Ieškovė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sutvirtindama metalines konstrukcijas, atliko gyvybiškai reikalingus ir neatidėliotinus metalo konstrukcijų sutvirtinimo darbus, kurie gali būti priskiriame kapitaliniam remontui, bet ne rekonstrukcijai. Prašė atmesti apeliantės prašymą dėl rašto prijungimo, o jei prašymas būtų patenkintas, prašė skirti žodinį šios bylos nagrinėjimą bei liudytoju apklausti 2021 m. sausio 13 d. matavimus atlikusį matininką B. J..

18. CPK 314 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinusi apeliantės teikiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. spalio 12 d. rašto Nr. 46GD-949, kuris yra atsakymas į apeliantės teisminės mediacijos proceso metu suformuluotą jos paklausimą, turinį bei bylos proceso stadiją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog raštas neprijungtinas prie bylos ir nevertintinas, kadangi nebuvo jokių kliūčių tokį paklausimą suformuluoti ir gauti atsakymą ir pateikti pirmosios instancijos teismui, tuo labiau, kad minimame rašte iš esmės pateikiama statybos teisės normų apžvalga, o ne faktinis ginčo pastato pakeitimų įvertinimas.

19. Nutarties 18 punkte nurodytais argumentais netenkinamas ir ieškovės prašymas surengti žodinį teismo posėdį bei liudytoju apklausti jos nurodomą matininką. Neprijungus prie bylos apeliantės pateikto rašto, ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kitais argumentais nėra motyvuojamas, o teisėjų kolegijos vertinimu byloje žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, todėl civilinė byla nagrinėjama bendra rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

20. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovės teisės išnuomoti naudojamą 1,0200 ha valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, žemės sklypo naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbiami), ne aukciono tvarka.

21. Spręsdama šalių ginčą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, kt.).

22. Taigi, valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

23. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.

24. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 28.1 punkte.

25. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, kt.).

26. Šis reglamentavimas neabejotinai reiškia, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, kt.).

28. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. kovo 4 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. DJ-1426 iš pardavėjų V. M. ir Ž. L.-M. įsigijo 1973 m. statytą monolitinio betono siloso duobę, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, bei 1992 m. statytą medžio su karkasu sandėlį, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - sandėliavimo, pastatų fizinio nusidėvėjimo procentas jų įsigijimo metu sudarė 70 proc. (Kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. sausio 12 d.).

30. Ieškovės įsigyti statiniai yra valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kurį patikėjimo teise valdo apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, ir kurio 0,51 ha dalis pagal 2009 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 063 buvo išnuomota pardavėjui V. M., o 0,51 ha dalis pagal 2009 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 064 pardavėjams V. M. ir Ž. L.-M.

31. Pirkimo – pardavimo sutarties, kuria ieškovė iš pardavėjų įsigijo statinius, 1 punkte nurodyta, jog pardavėjai patvirtino, jog prieš šios pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą jie kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir informavo apie ketinimą perleisti daiktus (statinius), esančius valstybiniame žemės sklype, bei gavo 2019 m. lapkričio 25 d. raštą Nr.46SD-5059-(14.46.104), kuriuo NŽT Vilniaus skyrius informavo, jog 1,0200 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esantis (duomenys neskelbiami)., nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, jame esantis pastatas nenaudojamas ir neeksploatuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Taisyklių 28 punktu ir 2.12 papunkčiu, bei informavo, kad 2009 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 063 ir Nr. 064 bus nutrauktos vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po minėto rašto gavimo. Ieškovė (pirkėjas), pasirašydama šią sutartį sutartyje nurodė, jog jam yra žinoma ir suprantama, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys gali būti (bus) nutrauktos.

32. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 46VĮ-161-(14.46.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), 2009 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 063 ir Nr. 064 nutraukimo“, priimtas sprendimas nutraukti 2009 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 063 ir 2009 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 064.

33. Byloje taip pat nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad įsigijusi nusidėvėjusius pastatus, ieškovė skubiai ėmėsi juos tvarkyti, motyvuodama tuo, kad jie buvo avarinės būklės ir galėjo sugriūti. Ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė įsigijo statinį žinodama, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra nutraukta, taip pat žinodama, kad žemės įstatymai garantuoja teisę sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, jei tai atitinka įstatymo reikalavimus. Pamačiusi statinio avarinės būklės požymių ir siekdama pašalinti griūties grėsmę, nedelsdama sutvirtino pastato konstrukcijas, atlikdama skubius darbus, neturėdama galimybės atlikti ilgas derinimo procedūras tiek su apeliante, tiek su kitomis institucijomis ir iš esmės sutvarkė statinį. Pastato paskirtis – sandėliavimo, ieškovė užsiima vežimo transporto veikla, pastate laiko savo atsargas. Ieškovės vadovas S. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad konsultavosi su specialistais, su statybos inspekcija ir šalino avarinę būklę bei pradėjo po truputį naudoti pastatus pagal paskirtį, juose sandėliuoja visokias konstrukcijas, savo sunkiąją techniką.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės dėstoma pozicija, jog ieškovė atitinka CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įvirtintus kriterijus valstybinės žemės nuomos be aukciono sutarties sudarymui. Nesutiktina ir su ieškovės pozicija, kad atsakovės nurodytos ankstesnės valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo aplinkybės šio ginčo nagrinėjimui neturi jokios reikšmės. Aplinkybė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju siekia sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, o ne perimti ankstesnių pastato savininkų valstybinės žemės nuomos sutartį, nešalina fakto, jog ieškovė įsigijo faktiškai sunykusius statinius.

35. Iš bylose esančio NŽT Trakų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1089-(14.46.141.) matyti, kad pastatų pardavėjai valstybinės žemės sklypo pagal paskirtį neeksploatavo, sklype buvo pastatas – sandėlis, kuris nebuvo naudojamas, pastatas buvo apgriuvęs, be sienų. Iš byloje esančios patikrinimo metu atliktos fotofiksacijos matyti, jog pastatas – sandėlis buvo ne tik kad neprižiūrėtas ar apleistas, o faktiškai sunykęs – likę tik jo šoniniai karkasai, sienų nėra, iš buvusio statinio galo ir iš priekio nėra nei laikančių konstrukcijų, nei sienų, stogo dangos nėra (Fotolentelė 1 priedas).

36. Pastatas - siloso duobė nuotraukose nebuvo užfiksuota, tačiau ieškovė neužsiima gyvulininkyste ir siloso ar kitų pašarų nekaupia ir nenaudoja savo veikloje (ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog bendrovė užsiima pervežimo veikla). Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė ginčo žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su esančio statinio naudojimu, bet su būsimų statinių statyba.

37. Akivaizdu, kad įsigyjant sunykusio sandėlio likučius bei siloso duobe, priešingai teisingumo ir sąžiningumo principams, buvo siekiama sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu. Minėta, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

38. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčo žemės sklype de facto (faktiškai) nebuvo objekto, kuriam naudoti galimas ne aukciono būdu nuomojamo valstybinės žemės sklypo formavimas tai veiklai, kuri jos tiesioginėje paskirtyje buvo numatyta, kadangi faktinė ginčo sklypuose buvusi situacija užfiksuota 2019 m. lapkričio 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte vizualiai patvirtina, kad žemės sklype buvęs statinys – sandėlis buvo faktiškai sunykęs ir net iš dabartinės ieškovės pastato – siloso duobės fotofiksacijos matyti, jog tai yra betoninės sienelės, kuriose ieškovė suvertusi statybines šiukšles ar metalo laužą, todėl laikytina, kad šis statinys neturėjo ir neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio buvusiam pagrindiniam statiniui. Ieškovės siekis ginčo sklype vykdyti komercinę ūkinę veiklą (sandėliuoti), nesusijęs su turimo statinio – buvusios siloso duobės eksploatavimu, o lūkestis vykdyti savo komercinę veiklą be aukciono įgyjant valstybinės žemės sklypo nuomos teisę prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka.

39. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal CK 6.551 straipsnio ir Žemės įstatymo nuostatas bei Taisyklių 28.1 punktą, ieškovė atitinka asmens, turinčio teisę be aukciono išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, kriterijams, o aplinkybė, kad neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ieškovė pakeitė pastato – sandėlio būklę iš esmė jam suteikdama kitą kokybę, nesuteikia ieškovei daugiau teisių.

40. Dėl bylos procesinės baigties

41. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir dėl to neteisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 46SD-3101-(14.46.137E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2020 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 1SS-(7.5) ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Artconsta“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas. Taip pat naikinama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

44. Atsakovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme duomenų nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą dalyse, kuriomis buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 46SD-3101-(14.46.137E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei 2020 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 1SS-(7.5) ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Artconsta“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, o taip pat dalyje, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 730,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Margarita StambrauskaitėEglė SurgailienėJelena Šiškina