Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ vadovui (direktoriui) S. R., atstovui advokatui Dainiui Baronui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. spalio 23 d. individualių administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A.“ kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2020 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „A.“ sudaryti valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., nuomos sutartį ne aukciono tvarka;

3) teismui atmetus UAB „A.“ ieškinio reikalavimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo su ieškovu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „A.“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą „Išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais ieškovės atstovo teismo posėdžio metu: ieškovė UAB „A.“ pagal 2020 m. kovo 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – siloso duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav. Kadangi žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėti pastatai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2009 m. gegužės 19 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovė, siekdama sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, 2020 m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba Trakų skyrius) pateikė prašymą išnuomoti naudojamą 1,0200 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius ieškovės prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad 2019 m. lapkričio 21 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašiusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad žemės sklypas 1,0200 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., yra apleistas, apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais ir krūmais, neprižiūrimas, netvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas sąlygas, o žemės sklype stovintis pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apgriuvęs, be sienų, neeksploatuojamas, jokia veikla nevykdoma, todėl informavo buvusius nuomininkus, kad 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutrauktos vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo. Ieškovė pažymi, kad sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį dėl statinių įsigijimo buvo informuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau ieškovės nuomone, tai, kad statinių įgijimo sandorio sudarymo metu su ankstesniais pastatų savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, nelemia fakto, jog sudaryti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties negali ieškovė. Be to, netenkindama ieškovės prašymo atsakovė nurodo, kad nors naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu, tačiau prašymo išnuomoti naudojamą 1,0200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., netenkina, kadangi tai prieštarautų išdėstytoms teisės aktų nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Kaip pažymi ieškovė, iš teisinio reglamentavimo bei kasacinės praktikos išplaukia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Todėl, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Dainius Baronas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad klientas, nusipirkęs statinius bei pasitelkęs specialistus nustatė, jog statinio konstrukcijoje yra avarinės būklės požymių, todėl nedelsiant buvo būtina atlikti statinio kapitalinio remonto darbus, siekiant pašalinti galimos avarijos grėsmę. Taigi, ieškovė sutvirtino pastato konstrukcijas, užtikrino papildomą jų stabilumą, atliko skubius darbus, t. y. kapitaliniam remontui (ne rekonstrukcijai) ir paprastajam remontui priskirtinus darbus, kuriems šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, ką numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nurodoma, kad „kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti“, leidimas atlikti kapitalinį remontą yra nereikalingas bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Atstovas pažymi, kad vėliau kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties ne aukciono tvarka sudarymo, tačiau tiek Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius, tiek Nacionalinės žemės tarnyba klaidingai vertino faktinę situaciją ir prašymo netenkino. Atstovo nuomone, ieškovė turi teisę sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi statinį eksploatuoja pagal paskirtį, statinys yra pastatytas ant valstybinės žemės, būtent, tokią teisę asmeniui garantuoja ir žemės įstatymo nuostatos. Atstovas pažymi, jog atsakovės atsiliepime daug dėmesio skiriama ankstesnių savininkų 2009 m. birželio 23 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių galiojimui, aplinkybėms dėl jų nutraukimo, kurios neturi jokios teisinės reikšmės šiai bylai, kadangi ieškovė kreipėsi dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, esant pasikeitusiai situacijai, kai statinys naudojamas pagal paskirtį, o ne siekiant perimti teises į ankstesnių savininkų sudarytą žemės nuomos sutartį.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „A.“ vadovas (direktorius) S. R. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „A.“, juridinio asmens kodas, (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. kovo 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – siloso duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – siloso duobė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., nuosavybės teise priklausantys UAB „A.“ stovi žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2009 m. gegužės 19 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-7517-(79), kurį Valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas, 188704927.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovės teisės išnuomoti naudojamą 1,0200 ha valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav. Taigi, ieškovė, siekdama realizuoti teisę išsinuomoti valstybinę žemę jiems priklausantiems statiniams eksploatuoti, 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Atsakydama į 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą atsakovė pateikė ieškovei skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus raštą, kuriame netenkindama minėto prašymo, rėmėsi 2019 m. lapkričio 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad žemės sklypas 1,0200 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) g (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., yra apleistas, apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais ir krūmais, neprižiūrimas, netvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas sąlygas, o žemės sklype stovintis pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apgriuvęs, be sienų, neeksploatuojamas, jokia veikla nevykdoma, taigi, esant tokioms aplinkybėms, ieškovę informavo, kad yra priimti sprendimai nutraukti 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinis prašymo išnuomoti naudojamą 1,0200 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., netenkinimo motyvas, - ankstesnių nuomininkų pagal nuomos sutartį prisiimtų įpareigojimų netinkamas vykdymas, kadangi statiniai nebuvo naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, dėl ko buvo priimtas sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nurodytais pagrindais ieškovės prašymo išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą netenkino, nes Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus nuomone, tai prieštarauja teisės aktams bei formuojamai teismų praktikai.

Nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovė 2020 m. spalio 5 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuris išnagrinėjęs skundą, 2020 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir nurodė, kad pakartotinai nagrinėti prašyme keliamus klausimus nemato pagrindo, nes dėl to paties dalyko – valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo Trakų skyrius yra priėmęs sprendimus ir kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti minėtų Nacionalinės žemės tarnybos raštų pagrįstumu.

Valstybinių žemės sklypą nuomos sutarčių sudarymo tvarką nustato – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos bei kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Remiantis šiomis nuostatomis būtina prielaida asmens subjektinei teisei - be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą – atsirasti yra ta, jog turi egzistuoti teisiškai reikšminga aplinkybė - žemės sklype turi stovėti (būti pastatyti) statiniai ar įrenginiai, kurie turi priklausyti asmeniui nuosavybės teise arba toks asmuo turi turėti pastatų ir įrenginių nuomos teisę. Tačiau ši lengvata netaikoma tais atvejais, kai žemės sklype stovi laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020 26 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatas – sandėlis, kurio baigtumas yra 100 procentų, nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „A.“, o ne atsakovei. Įstatymas aiškiai numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, tik tuo atveju, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Darytina išvada, kad ieškovė atitinka įstatyme įtvirtintą kriterijų, valdo jai nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį ir pastatą – siloso duobę, statiniai yra įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Vertintina ir tai, kad ieškovė įsigijusi statinius išplėtė bendrovės veiklą, įdarbino šešis darbuotojus, taip prisidėdama prie nedarbo lygio mažinimo, karantino laikotarpiu neskelbė prastovų, neatleido darbuotojų. Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant ieškovės teisinę situaciją yra pagrindo teigti, kad jai nuosavybės teise priklausantys statiniai turi aiškią naudojimo funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimo pobūdį, statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie nėra nuginčyti ir nepanaikinti, o visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), statinių savininkas (ieškovė) statinius naudoja pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, taigi žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančių statinių naudojimu bei numatoma šią veiklą plėtoti toliau.

Atsižvelgiant į esamą situaciją Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius, priimdama skundžiamą 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir analizuodama faktinę situaciją rėmėsi 2019 m. lapkričio 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad žemės sklypas 1,0200 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., yra apleistas, apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais ir krūmais, neprižiūrimas, netvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas sąlygas, o žemės sklype stovintis pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apgriuvęs, be sienų, neeksploatuojamas, jokia veikla nevykdoma, - netikrino prašyme nurodytų faktinių duomenų, nevertino faktinės situacijos, ar valstybinės žemės sklypas, kurį ieškovė siekia nuomotis yra naudojamas, ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

Pažymėtina ir tai, ko neginčija ir pripažįsta ieškovė, kad 2020 m. kovo 4 d. sudarydama Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį dėl pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - siloso duobės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., buvo informuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius nutraukė 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su ankstesniais nuomininkais. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius, 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl 1,0200 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajono savivaldybėje, nuomos sutarties nutraukimo“, nurodė, kad įvertinus tai, kad 1,0200 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, jame esantis pastatas nenaudojamas ir neeksploatuojamas, informuoja, kad 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutrauktos vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Taigi, sutarties nutraukimo terminas suėjo 2020 m. sausio 25 d., tačiau, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktos tik 2020 m. kovo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajono savivaldybėje, 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus atstovas taip ir nepaaiškino, kodėl buvo delsiama nutraukti minėtas sutartis suėjus 2 mėnesiams po 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo.

Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus atstovo nuomone, ieškovė, įsigijusi visiškai nusidėvėjusį ir netinkamą naudoti pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jį suremontavo bei rekonstravo, statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbus vykdė valstybinėje žemėje, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 50 punkto nuostatas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą yra nereikalingas, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Byloje pateiktas UAB „Eicosolution“ vertinimo aktas, kuriame apžiūrėjus objektą nustatyta, kad dalis konstrukcijų, tokios kaip kolonos, ryšiai buvo mechaniškai nupjautos, dėl ko buvo paveiktas pastato stabilumas. Apžiūrėjus santvaras, nustatyta, kad vienos santvaros apatinė juosta yra įlinkusi, būtina sutvarkyti. Taigi, nustatyta, kad pažeistos statinio konstrukcijos neatitiko Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ statinio reikalavimų ir Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų, iš 8 punkte pateiktų paaiškinimų matyti, kad esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ nustato tai, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galintys veikti poveikiai nesukeltų tokių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties; neleistinų deformacijų; žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių Konstrukcijos deformacijų; žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios ją sukėlusiai ypatingai priežasčiai. Statinio metalinės konstrukcijos neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, reikalavimų, kurio 1 priede „Statinio galimos avarinės būklės požymiai“ 3. Karkasas: 3.3. metalinis, galimi avarinės būklės požymiai: gniuždomų (klupdomų) elementų išlinkiai, didesni negu 1/300 jų ilgio; suvirinimo siūlių arba konstrukcijos elementų įtrūkiai, nepriklausomai nuo jų pločio; dėl korozijos suardytas profilių ir jungčių storesnis negu 1 mm metalo sluoksnis. Taigi, esamu atveju nustatyta, kad sandėlio metalinės konstrukcijos neatitiko esminio statinio reikalavimų ir turėjo avarinės būklės požymių, todėl buvo būtina imtis neatidėliotinų priemonių pavojui pašalinti. Siekiant panaikinti avarinės būklės požymius metalinės kolonos buvo atstatytos. Pažymėtina, kad atliekant avarinės būklės šalinimą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas. Atlikti darbai (metalo konstrukcijų sutvirtinimas) pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, priskiriami statinio kapitaliniam remontui, kurio tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Ieškovė, siekdama sustiprinti pastato konstrukcijas ir užtikrinti papildomą jų stabilumą atliko ir paprastojo remonto darbus, kuriems taip pat nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paprastojo remonto pradžia ir pabaiga 2020 m., pastatas – siloso duobė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., nuosavybės teise priklauso UAB „A.“, pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal 2020 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nuginčyti ir nepanaikinti, o visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), į tai, kad nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, nei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės neriboja sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, jei ankstesnė nuomos sutartis dėl kažkokių aplinkybių su ankstesniu nuomininku buvo nutraukta, konstatuotina, kad valstybinis žemės sklypas 1,0200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)sen., Trakų r. sav., kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gali būti išnuomotas ne aukciono tvarka, nes žemės sklypas yra užstatytas fiziniam asmeniui priklausančiu statiniu: pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu aiškią naudojimo funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį (sandėliavimas), kad statinių buvimas valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga, ieškinys tenkintinas iš dalies - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2020 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintini, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „A.“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą „Išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“.

Teismas atmeta ieškovės prašymą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „A.“ sudaryti valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., nuomos sutartį ne aukciono tvarka, atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Ieškovė nurodo, jog patyrė 1 096,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 225,00 Eur žyminis mokestis ir 871,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2020 m. gruodžio 31 d., PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADB 0472; 2021 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymą 871,20 Eur sumai).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 150,00 Eur žyminio mokesčio ir 580,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2020 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „A.“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą „Išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 730,80 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.