Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-766 nutarta taikyti nuteistajam E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisija nurodė, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą ir nėra jam abejingas, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, stebimi tik pozityvūs pokyčiai, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, skatintas aštuonis kartus, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Komisijos nuomone, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. V. nuteistas Redingo Karališkojo teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės bendrąją teisę, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, pripažinus Redingo Karališkojo teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, suderinus su BK 146 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šia nutartimi suderinta bausmė subendrinta su to paties teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, patikslintu 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 8 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 10 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atskleidžia formaliojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesniojo vertinimo ir apskritai išliko stabiliai vienoda, tai yra nebuvo užfiksuotas jos pokytis nei vieno ankstesnio vertinimo metu. Atlikus paskutinįjį vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar egzistuoja net keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas); buvo įtakojamas asocialios grupės; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; suicidinio/save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu, jį vis dar vykdant struktūruotoje aplinkoje, turi būti iš esmės koreguojami, taip mažinant nustatytąją riziką. Šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių išskirtinai teigiamų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis.

Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis E. V. viso bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, tokia išvada darytina įvertinus tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Atkreipiamas dėmesys, jog paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį nuteistasis baustas drausmine tvarka, buvo įvykdytas 2021 m. rugpjūčio 5 d., tai yra praėjus ilgam laikui nuo bausmės pradžios ir nuteistajam jau būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis bei gaunant paskatinimus, o toks nuteistojo priešingas ribojimams veikimas, neabejotinai atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į vyraujančias taisykles, kas teismui, dabartinėje pataisos stadijoje, neleidžia spręsti apie teigiamą nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją. Tuo tarpu paskutinis gautas nuteistojo atžvilgiu paskatinimas buvo 2023 m. sausio 26 d., tai parodo, jog nuteistasis nors ir nebedaro pažeidimų pataisos proceso metu, tačiau išskirtinai teigiamas pokytis taip pat nėra fiksuojamas kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis maksimaliai koreguoja savo elgesį teigiamos dinamikos link. Todėl įvertinus šiuo duomenis, dinaminių kriminogeninių veiksnių bei vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kontekste, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam nesant struktūruotoje įstaigoje, juo labiau, kad šiuo metu nėra konstatuota jokių nuteistojo akivaizdžių pastangų keičiant savo nusikalstamo elgesio modelį. Pažymėtina, kad nors nuteistojo elgesyje vyrauja apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie mažina riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti, o būtent tai, kad nuteistasis turės pastovią bei patvirtintą gyvenamąją vietą; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai – stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę; aukšta motyvacija mokytis bei įgyti naujų kvalifikacijų; sugeba patenkinti savo poreikius pagal gaunamas pajamas, tačiau byloje esantys duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis darydamas nusikalstamas veikas nesusidūrė su išskirtiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, tai yra turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir tai jo niekaip nesulaikė nuo nusikaltimų darymų, be to nuteistojo nusikaltimai buvo padaryti siekiant finansinės naudos nusikalstamu būdu, nors nuteistasis ir turėjo pakankamas jo poreikius užtikrinančias legaliu būdu gaunamas pajamas, tačiau tai vėlgi nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų darymų. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis vis dar turi pernelyg gerą ir nepagrįstą savęs vertinimą, dar negeba savęs bei jį supančios aplinkos įvertinti kritiškai ir objektyviai, kas teismui leidžia spręsti, jog nuteistasis dar nėra pasimokęs iš ankstesnio patyrimo. Aptarti duomenys atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas dar privalo būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje bei savo elgesį koreguojant maksimalaus teigiamo pokyčio linkme.

Pažymėtina, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad E. V. neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 9 mėnesiai ir 22 dienos, kuri ją įvertinus, aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar laikytina itin didele ir neleidžiančia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-766.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-766 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.