Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014 m. gruodžio 1 d. Redingo Karališkojo teismo nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės bendrąją teisę dėl neteisėto laisvės atėmimo Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnio ( 2 veikos) – galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo.

2016 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas Redingo Karališkojo Teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendis ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bei suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – 10 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šia nutartimi suderintą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, patikslintu 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 13 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 8 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis mokėsi (bausmės atlikimo metu baigė 10 klasę), buvo dirbantis, aštuonis kartus skatintas. Asmuo yra atlikęs beveik 12 metų bausmę, likusi neatliktos bausmės dalis – šiek tiek daugiau nei vieneri metai. Šiuo metu bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis 8 kartus teistas, atlieka pirmą realią laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimai sunkėjantys, bausmę atlieka už du subendrintus nuosprendžius ir penkias nusikalstamas veikas, susijusias su plėšimais, išžaginimu bei seksualiniu prievartavimu. Nusikaltimai įvykdyti organizuotoje grupėje, atliko organizatoriaus vaidmenį. Buvo pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas, slapstėsi Jungtinėje Karalystėje. Bausmės atlikimo metu asmeniui buvo leista grįžti į savo gyvenamą vietą laisvėje, tačiau vykdant nuteistųjų patikrinimą 2024 m. lapkričio 9 d. nuteistojo namuose nebuvo. Taip pat asmuo 2025 m. sausio 5 d. buvo patikrintas darbo vietoje, tačiau jo nepavyko ten rasti. Dėl šios priežasties asmuo buvo grąžintas iš atviro tipo į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Asmeniui vis dar aktuali psichoaktyvių medžiagų vartojimo problematika, tačiau linkęs minimizuoti jų įtaką, aukštos motyvacijos šios problemos sprendimui nereiškia. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad 2024 m. sausio 1 d. atlikus greitąjį testą, buvo patvirtintas MCAT (sintetinio metkatinono) vartojimo faktas. Remiantis 2025 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu nuteistajam trumpalaikės išvykos metu buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas, pirmu bandymu alkotesterio parodymai parodė 0,37 promilės neblaivumą, tačiau buvo nuspręsta neskirti drausminės nuobaudos, dėl to, jog pareigūnai nuteistajam nedavė atlikti pakartotinio neblaivumo testo. Baustas drausmine tvarka 7 kartus (iš viso – 9 vidaus tvarkos pažeidimai). Taip pat nuteistajam būdingas instrumentinės agresijos naudojimas, seksualinės prievartos naudojimas, tačiau, matyti, kad šio smurtinio elgesio bausmės vykdymo metu asmuo nesprendė. Asmens įsiskolinimai siekia apie 4000 eurų. Šiuo metu, jo teigimu, yra susitaręs su antstoliais ir stengiasi padengti likusią skolos dalį tiek iš gaunamo atlyginimo, tiek padedant tretiesiems asmenims. Įrodymų apie atliktus mokėjimus nepateikė. Pakartotinio vertinimo metu nuteistasis pripažįsta, jog išėjus iš įkalinimo įstaigos gali kilti sunkumų, susijusių su finansine padėtimi, kadangi žmona laukiasi ketvirto vaiko. Šiuo metu kriminogeniniai dinaminiai veiksniai dar nesuvaldyti.

Nuteistasis E. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, mano, kad yra visi pagrindai jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bausmės tikslai bus pasiekti, taisantis neizoliavus nuo visuomenės. Komisija, įvertindama jį charakterizuojančią medžiagą, padarė neteisingas, nepagrįstas, išvadas ir priėmė neteisėtą, klaidingą sprendimą. Teigia, kad nutarime nepagrįstai nurodyta, kad jo įsiskolinimai siekia apie 4000 Eur. Pažymi, kad ši informacija yra klaidinga, jis įsiskolinimų šiuo metu neturi, nėra jokių vykdomųjų raštų jo atžvilgiu, dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, nėra vykdomi jokie atskaitymai iš darbo užmokesčio. Nurodo, kad jis reikalingas savo šeimai bei vaikams laisvėje, kad galėtų dirbti, bei išlaikyti šeimą. Turi specialybę, todėl mano, kad būdamas laisvėje, gali uždirbti daugiau, nei būdamas įkalinimo įstaigoje. Nepagrįstai komisijos nutarime minimas alkoholio vartojimo faktas trumpalaikės išvykos į namus metu, šis faktas nepasitvirtino, nėra dėl to baustas. Teigia, kad sėkmingai galėtų įsitraukti į programą šiai sričiai valdyti ir būdamas laisvėje. Per bausmės atlikimo laiką yra skatintas 8 kartus, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir nustatyto rėžimo, lanko individualias konsultacijas pas psichologą, mokėsi, baigė 10 klasių, per bausmės atlikimo laiką dirba, turi šeimą, vaikų, palaiko ryšius su jais. Ilgalaikis atskyrimas nuo šeimos daro neigiamą įtaką socialiniams ryšiams. Lygtinio paleidimo atveju dirbtų MB „(duomenys neskelbtini)“, pažymą yra pateikęs komisijai, bei gyventų su savo šeima. Nurodo, kad yra atlikęs beveik visą bausmę, likęs neatliktas laikas yra vieneri metai, bausmės tikslai bus pasiekti jam taisantis neizoliavus nuo visuomenės.

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. V. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, o tai iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su Komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – vidutinė su mažėjimo tendencijomis. Atkreiptinas dėmesys, kad iki paskutiniojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesys buvo vertinamas penkis kartus. Visų vertinimų metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismo vertinimu tai rodo, kad nuteistasis deda per mažai pastangų koreguoti savo elgesį, dėl ko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka nepakitusi.

Nuteistojo elgesyje nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija yra negalima (Kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas). Be to vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, suicidinio ar savęs žalojančio elgesio istorija, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, priežiūros/apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad apsauginių kriminogeninių veiksnių, kurie galėtų padėti nuteistajam socializuotis nenustatyta, taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be kita ko, išskirtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir aplinkybės susijusios su drausminėmis nuobaudomis įkalinimo įstaigoje. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis drausmine/administracine tvarka laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2025 m. sausio 5 d. buvo baustas drausmine tvarka šešis kartus už įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tris kartus nuobaudos skirtos nebuvo, apsiribota svarstymu. 2024 m. sausio 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nustatyta, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 19.51 val. atlikus greitąjį testą, buvo patvirtintas MCAT (sintetinio metkatinono) vartojimo faktas. Bausmės atlikimo metu buvo fiksuotas nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio, 2019 m. sausio 12 d. 6.15 val. tikrinant nuteistojo blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 0,90 promilių apsvaigimas alkoholiu. 2025 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, nuteistajam trumpalaikės išvykos metu buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas, pirmu bandymu alkotesterio parodymai parodė 0,37 promilių neblaivumą, tačiau drausminė nuobauda neskirta, kadangi neatliktas pakartotinis patikrinimas. BVK 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas arba toksines priemones, taip pat be gydytojo leidimo vartoti medikamentus. Pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys ne tik, kad pažeidžia taikomus draudimus nuteistiesiems atliekantiems bausmę, tačiau ir rodo, kad E. V. turi sunkumų susijusių su alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Iš bylos duomenų matoma, kad jis 2021 m. gegužės 19 d. sėkmingai baigė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie yra skirti prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų bei asmenims, priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę, tačiau pokalbio metu nuteistasis akcentuoja, kad sudalyvavo formaliai, t. y. siekdamas per bausmės atlikimo laiką įgyvendinti socialinės reabilitacijos planą. Šiuo metu nuteistasis lankosi pas resocializacijos skyriaus psichologus, su kuriais dirba individualiai, siekdamas spręsti turimus sunkumus bei skatina savianalizę.

Teismas pažymi, kad nuteistojo padarytas drausminės tvarkos pažeidimas, siekyje būti paleistam lygtinai, itin neigiamai charakterizuoja asmenį. Įvertinus tai, kad drausminę tvarką vartodamas alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas nuteistasis yra pažeidęs dar sąlyginai neseniai ir kelis kartus, spręstina, kad šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad jo atžvilgiu taikoma probacija bus efektyvi. Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis nesilaikė net ir tuo metu, kai buvo skatintas už gerą elgesį, kas reiškia, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis nėra nuoseklus. Nuteistojo pataisos procesas vyksta vangiai, kad būtų pagrindu spręsti, jog nuteistasis jau yra taip esmingai pakeitęs savo elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis lygtinio paleidimo sąlygų, juo labiau, kad tai ne pirmas asmens teistumas, taigi akivaizdu, jog iš ankstesnio patyrimo nėra pasimokęs.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, iki nusikalstamos veikos užsiėmė dažniausiai neoficialia darbine veikla, bausmės atlikimo vietoje rodo motyvaciją darbui, tačiau darbiniai santykiai būna trumpalaikiai, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad 2025 m. sausio 5 d. buvo patikrintas darbo vietoje, tačiau ten nebuvo rastas, dėl ko buvo grąžintas iš atviro tipo į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Kaip pats nuteistasis nurodo, nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti ne tik dėl finansinės naudos, siekio lengviau pasipelnyti, tačiau ir dėl impulsyvaus elgesio. Teigia, kad būdamas paleistas lygtinai, galės daugiau uždirbti ir taip padėti savo šeimai bei sėkmingai įsitraukti į programą priklausomybės alkoholiui sričiai valdyti ir būdamas laisvėje. Tačiau nurodytų aplinkybių visumoje, stebimos ribotos pastangos keisti savo elgesį, kas teismui sukelia pagrįstų abejonių dėl to ar nuteistasis gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti paleistas lygtinai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, nors nuteistasis ir pozityviai nusiteikęs, tačiau kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje kontroliuoja teikiamos informacijos pobūdį bei informacijos sklaidos pasekmes vertinimo rezultatui.

Sutiktina su nuteistojo išsakyta pozicija, kad didžiąją dalį bausmės jis jau yra atlikęs ir iš paskirtos 13 metų laisvės atėmimo bausmės, atlikti jam liko kiek mažiau nei metai, tačiau vis tik pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad E. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio. Vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo E. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.