Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 9 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. sausio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis siekia save realizuoti darbinėje veikloje, šiuo metu mokosi, bausmės atlikimo metu įgijo staliaus specialybę, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką skatintas, padengė turimus finansinius įsipareigojimus. Pažymima, kad nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, kas neabejotinai turi didelę reikšmę asmens resocializacijos procesui bei pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos valdymui. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. V. nuteistas Redingo Karališkojo teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės bendrąją teisę dėl neteisėto laisvės atėmimo Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį (2veikos( - 8 metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pripažintas Redingo Karališkojo teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šia nutartimi suderinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, patikslintu 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2013 m. gruodžio 8 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 10 d.

Ankščiau teismo šešis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, penkiolika kartų skatintas, dirba, mokėsi, įgijo staliaus specialybę, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, padengė finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas dėl nuteistojo E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo gauta informacija, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. kovo 6 d. nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebuvo baustas drausmine tvarka. 2023 m. sausio 26 d. paskatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad E. V. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu šešis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką E. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad E. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, kurios susijusios su plėšimais bei išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu, padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalto veikdamas organizuotoje grupėje, t. y. įtraukdamas ir kitus asmenis. Būdamas Jungtinėje Karalystėje buvo linkęs sistemingai nusikalsti būdamas vienas (vykdė vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus bei turėjo su savimi narkotinių medžiagų). Visa tai suponuoja nuomonę, kad nuteistojo pažįstamų asmenų rate buvo asmenų, motyvuotų vykdyti nusikalstamas veikas, o taip pat - laisvalaikio praleidimo būdai su šiais asmenimis sukūrė situacijas, palankias nusikalsti. Pokalbio su nuteistuoju E. V. metu paaiškėja, kad jis laisvalaikį nuolat bendraudavo su teistais bei bausmę atlikusiais asmenimis (t. y. jo draugų rate buvo ne vienas teisės pažeidėjas), o taip pat laiką leisdavo kompanijose, kur buvo vartojamas alkoholis, kas galimai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų sklaidai. Stebima, jog didžiąją gyvenimo dalį asmuo stokojo socialiai priimtinų laisvalaikio praleidimo būdų, neturėjo mėgstamų užsiėmimų. Pažymėtina, kad nuteistasis neigia, kad buvo anksčiau teistas už narkotinių medžiagų turėjimą, tačiau pagal asmens byloje esančius duomenis, jis buvo teistas Jungtinėje Karalystėje. Įvertinus turimus duomenis, yra stebimi ankstesni nuteistojo sunkumai, susiję su narkotinių medžiagų turėjimu ir vartojimu. Be to, pokalbio metu nuteistasis stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimą neigia, tačiau analizuojant nusikalstamo elgesio istoriją, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje įvykdė seksualinį prievartavimą prieš nukentėjusiąją ir pirminio vertinimo metu yra pažymėta analogiška informacija apie minėto nusikaltimo aplinkybes. Be to, šiuo metu nuteistasis nemano, jog yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ar jį yra vartojęs nesaikingai. Nuteistasis pripažįsta, jog teikia pirmenybę veiksmui, o ne planavimui be to, kad nusikalsdavo impulsyviai, neplanuodamas bet ir nepasimokydavo iš ankstesnės patirties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją pastebima, kad paskutinė nusikalstama veika, kurią įvykdė Lietuvoje, padarė organizuodamas, planuotai siekdamas gauti finansinės naudos. Pokalbio metu save apibūdina, kaip „pakankamai draugišką ir ramų“ asmenį, tačiau yra įvykdęs bendrininkų grupėje ir seksualinį nusikaltimą siekdamas patenkinti savo poreikius. Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje užfiksuoti atvejai suponuoja prielaidą, kad nuteistasis būdamas laisvėje yra linkęs panaudoti fizinę prievartą, grasinti nukentėjusiesiems siekdamas gauti asmeninės naudos. Stebima, kad nuteistasis nevengia priimti skubotų, neapgalvotų sprendimų, orientuojasi į tuometinę galimą naudą ir stokoja gebėjimo tinkamai prognozuoti savo elgesio tolesnes pasekmes. Šie nuteistojo elgesio ypatumai atsispindi ir jo nusikalstamo bei netinkamo elgesio raiškoje. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. V. neatliktos bausmės dalis (3 metai 9 mėnesiai 14 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.