Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6826 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. V. nuteistas Redingo Karališkojo teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės bendrąją teisę dėl neteisėto laisvės atėmimo seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnio (2 veikos), jam paskirta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pripažintas Redingo Karališkojo teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendis, suderintas su BK 146 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. V. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šia nutartimi suderinta bausmė subendrinta su to paties teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, patikslintu 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ir E. V. paskirta galutinė trylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 10 d.

3. Komisijos 2024 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. RV-22-6826 nutarta taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos dvejų metų trijų mėnesių dvidešimt devynių dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos (2024 m. liepos 11 d.). Komisija nutarime pažymėjo, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, stebima akivaizdi pažanga. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Stebima, kad nuteistasis nuosekliai ir sistemingai valdo nusikalstamo elgesio riziką, įsitraukia į resocializacijos procesą ir nėra jam abejingas. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, E. V. šią riziką kryptingai mažina, stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką beveik visose srityse. Komisija pažymėjo ir tai, kad paskirtos bausmės nuteistajam tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. E. V. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6826 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas nutartyje konstatavo, jog nors nuteistasis E. V. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas.

5. Nesutikdamas su pastarąja Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis E. V. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad nors įstatymas nustato aiškius kriterijus, kuriuos atitinkant nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pateikia savo įstatymo versiją nurodydamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas E. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Apelianto nuomone, iš BVK 82 straipsnio nuostatų matyti, kad įstatymas niekaip nepasisako apie pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymo ir nenusikals. Nuteistojo vertinimu, akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismo nutartyje akivaizdžiai nesivadovauta įstatymu ir sukurti savo įstatymai, kurie vienareikšmiškai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnio 3 dalies normas, kas savo ruožtu daro skundžiamą teismo nutartį neteisėta.

5.2. Apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat kritikuoja skundžiamoje nutartyje konstatuotą, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nepakitusi nuo pirminio vertinimo, lėmė tai, jog E. V. buvo netaikytas lygtinio paleidimo institutas. Apeliantas nurodo, jog BVK 82 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Kauno apylinkės teismo aiškinimas, kad lygtinio paleidimo institutas nuteistajam negali būti taikomas, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, paneigia tiek įstatymus, tiek ir elementarią logiką. Nuteistasis skunde nurodo, kad kaip matyti iš įstatymo normų, įstatymo leidėjas įtvirtino terminą „akivaizdi pažanga“, kas reiškia, jog nuteistajam išliekant toje pačioje nusikalstamo elgesio rizikos grupėje, turi būti įmanoma nustatyti - ar buvo padaryta pažanga. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje net nesvarstė klausimo, ar buvo padaryta pažanga išliekant toje pačioje grupėje ir konstatavo, kad pažanga nebuvo padaryta. Taigi, Kauno apylinkės teismas iš esmės paneigė įstatymo normas ir Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies normas, kas daro skundžiamą sprendimą neteisėtu.

5.3. Nuteistasis E. V. skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje remiamasi Socialinio tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau įstatymas nenumato galimybės nuteistiesiems ginčyti ir apskųsti Socialinio tyrimo išvados. Apelianto vertinimu, situacija, kai teismas vadovaujasi dokumentais, kurių nuteistasis neturi teisės apskųsti, laikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ir absoliučios teisės į gynybą pažeidimu. E. V. skunde aukštesnės instancijos teismui akcentuoja, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones (BVK 37 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo (BVK 37 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas pažymi, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos sprendimas perkelti E. V. į atviro tipo bausmės atlikimo vietą jau savaime yra įrodymas, kad jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjusi. Taigi apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, kuriame nurodoma, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti fiksuojama tik tada, kai asmuo atitinka visus minėtame dokumente nurodytus kriterijus: 1. Asmuo siekia atlyginti ir (ar) sumažinti turtinę žalą nukentėjusiajam (-lesiems); 2. Asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą - vykdo plane numatytas priemones, valdo savo pagrindinius kriminogeninius veiksnius, geba apibūdinti vykdomų priemonių tikslus ir pagrindines veiklas, fiksuotini teigiami mąstymo ir elgesio pokyčiai; 3. Dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo ir (ar) pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą; 4. Elgiasi nepriekaištingai - asmuo ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Taigi, kadangi E. V. buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, darytina neginčytina išvada, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, o jo elgesys laikytinas nepriekaištingu. Teismo akcentas, kad anksčiau apeliantas buvo keletą kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, pažeidžia tiek minimus Lietuvos kalėjimų tarnybos tarnybiniu pranešimu nustatytus kriterijus, tiek ir BVK 80 straipsnio 9 dalies nuostatas, kurios vienareikšmiškai nustato, kad praėjus įstatymo nustatytam terminui laikoma, kad nuteistasis drausminių nuobaudų neturi. Skundžiamame Komisijos nutarime ir teismo nutartyje pateikti akcentai, jog E. V. ankstesniu laikotarpiu buvo baustas drausmine tvarka keletą kartų, tad esu nėra vertas pasitikėjimo, yra vieno pagrindinių teisės principų non bis in idem pažeidimas. Vadovaujantis BVK 80 straipsnio 9 dalies nuostatomis, teismas galėjo tik pažymėti, kad galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, o vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos patvirtintais kriterijais - privalėjo konstatuoti E. V. pažangą. Deja, Kauno apylinkės teismo atsisakė pastebėti pateiktus įrodymus ir argumentus bei niekaip dėl jų nepasisakė, kas laikytina teismo šališkumu ir kas savaime paneigia skundžiamo sprendimo teisėtumą.

5.4. Skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nuteistajam nustatytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, t. y. turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas); buvo įtakojamas asocialios grupės; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; suicidinio/savęs žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Apeliantas skunde nurodo, kad jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nėra reglamentuoti teisės aktų, nėra patvirtinti jokiais mokslo darbais, nėra motyvuoti bei argumentuoti - tad ir negali būti teisėti. Teismas, nustatydamas tokius apelianto trūkumus - nesivadovavo Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalimi, kas daro tokį sprendimą neteisėtu.

5.5. Apeliantas skunde apygardos teismui taip pat akcentuoja, kad aš vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir sėkmingai baigė visas resocializacijos programas. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių neginčijo, bet ir niekaip dėl jų nepasisakė, nepateikė jokių rekomendacijų, kurias E. V. turėtų įvykdyti, kad lygtinio paleidimo institutas jam būtų taikomas. Esant tokiai situacijai, apelianto įsitikinimu, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu jam taikomas kalinimas tik dėl paties kalinimo, kas yra visiškai nepriimtina teisinėje ir demokratinėje visuomenėje.

5.6. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės suabsoliutino nuteistojo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų bei drausmės pažeidimų sunkumą ir skaičių. Neginčijama, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Pastebėtina, kad nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.

5.7. Apeliantas E. V. pažymi, kad jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis ir reguliariai vyksta į namus trumpalaikei išvykai, dirba už bausmės vykdymo vietos teritorijos ribų. Išvykų metu nuteistasis pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Apelianto nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos. Tai rodo, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Visa tai įrodo, jog priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, E. V. padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Skunde pažymėtina ir tai, kad jis bausmę šiuo metu atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, be to, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei.

5.8. Nuteistasis E. V. skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – įkalinimo įstaigos administracijos leidimu dirba. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju jis taip pat turėtų darbą ir gyvenamąją vietą, kas yra patvirtinta atitinkamais dokumentais. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes. Skunde taip pat nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytu, jog nuteistasis slapstėsi nuo teisingumo ir atkreipiamas dėmesys, jog slapstymasis nuo teisingumo vykdymo pats savaime yra nusikaltimas, tačiau apeliantas niekada nebuvo teisiamas už slapstymąsi, tad tokie teismo teiginiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją, kas savaime daro skundžiamą sprendimą neteisėtu. Taip pat E. V. akcentuoja turimus stiprius socialinius ryšius ir nurodo, jog nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo šeima ir artimaisiais. Apelianto artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, skundo autorius turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys).

6. Atsiliepimu į nuteistojo E. V. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė nurodo, jog sutiktina su skundžiama nutartimi padaryta teismo išvada, kad šiuo metu dar negalima konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos, kuri leistų tikėti, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir toliau nenusikals. Prokurorė atsiliepimu prašo nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo E. V. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nuteistojo E. V. skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas, kaip kad teigia nuteistasis, klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais. BVK 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaiga pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Tokia informacija nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta. Sutikti su nuteistojo teiginiais, kad socialinio tyrimo išvada buvo surašyta galimai neobjektyviai, nėra jokio pagrindo. Taip pat niekuo nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad socialinio tyrimo išvadoje buvo padarytos nepagrįstos, bendro pobūdžio ir nesuprantamos išvados. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šios išvados yra pagrįstos iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jos atlikimo metu surinktais ir nuteistojo elgesį apibūdinančiais duomenimis, kurie yra užfiksuoti nuteistojo asmens byloje bei pačioje socialinio tyrimo išvadoje. Taip pat visiškai akivaizdu, kad iš nuteistojo tikimasi nuoseklaus sąmoningo elgesio pokyčio, kuris būtų pagrįstas realiais veiksmais, pozityvia linkme.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir atkreipia apelianto dėmesį, kad įvertinus pateiktą medžiagą byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apylinkės teismo šališkumą, neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą, be to, byloje nėra pateikta šiuos nuteistojo E. V. teiginius pagrindžiančių dokumentų. Jokių kitų, objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti apylinkės teismo nešališkumu, nuteistasis skunde nenurodė. Vien tik tai, kad teismas medžiagą apibūdinančią nuteistąjį įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą atmesti jo skundą, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

10. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. V. kaip teisingai nustatyta tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, nuteistajam paskirta galutinė trylikos metų laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – dveji metai trys mėnesiai dvidešimt devynios dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio - 2024 m. liepos 11 d.). Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad šio instituto taikymas teisės aktuose įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje jau yra pasiekti tiek, jog toliau jų siekti galima taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, sprendžiant apie nuteistojo pažangą, dėl to turi būti nustatinėjamos ir analizuojamos visos nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas bylos duomenų visumoje. Vadinasi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant lygtinio paleidimo institutą.

11. Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

12. Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbiausios aplinkybės nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad visų aplinkybių visumoje turi būti įvertinta ir tai, jog nagrinėjamu atveju E. V. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 m. liepos 21 d.) redakcija) (pasikėsinimas apiplėšti panaudojus šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobti didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšti dalyvaujant organizuotoje grupėje), BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 m. liepos 21 d.) redakcija) (apiplėšimas panaudojus šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšus pagrobė didelės vertės turtą ar didelės, mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje), BK 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą ar sukeliant pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas), BK 149 straipsnio 2 dalyje (žmogaus išžaginimas su bendrininkų grupe), BK 150 straipsnio 2 dalyje (lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle bendrininkų grupe), t. y. už trijų sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą. Akcentuotina, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama (-os) veika (-os) vertinama (-os) tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, taigi šių aplinkybių vertinimas, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu.

13. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad E. V. dėl galimo lygtinio paleidimo anksčiau buvo keturis kartus pristatytas lygtinio paleidimo komisijoje, o būtent: pirmąjį kartą nuteistasis 2022 m. liepos 28 d. svarstytas lygtinio paleidimo komisijoje, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; antrąjį kartą svarstytas 2023 m. sausio 26 d. lygtinio paleidimo komisijoje, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismo nutartimi atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą; trečiąjį kartą svarstytas 2023 m. rugpjūčio 24 d. lygtinio paleidimo komisijoje, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismo nutartimi atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą; ketvirtąjį kartą svarstytas 2024 m. sausio 18 d. lygtinio paleidimo komisijoje, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismo nutartimi atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo komisija numatė rekomendacijas – nedaryti teisės aktų pažeidimų, tęsti darbinę veiklą/įsidarbinti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Kaip matyti, nors lygtinio paleidimo komisija jau ne kartą savo nutarimais patvirtino, jog nuteistasis yra pasirengęs būti paleistas lygtinai, tačiau pirmosios instancijos teismas, nepatvirtindavo nutarimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu taip pat dar nėra padaręs tiek reikšmingos pažangos, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas.

14. Pirminis nuteistojo E. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas 2017 m. spalio 30 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje ir nustatyta vidutinė rizika, kuri tokia išliko ir toliau sekusių vertinimų metu – 2019 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. birželio 22 d., 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. rugpjūčio 10 d. bei 2024 m. birželio 17 d. Pažymėtina, jog 2021 m. rugsėjo 13 d. atlikto vertinimo metu nustatyta, stebima pažanga. Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo, būtina įvertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai nustatoma, vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

15. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nuteistajam E. V. konstatuoti keturi statiniai, keturiolika dinaminių ir keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Nors skunde nuteistasis E. V. nesutinka su tam tikrais jam nustatytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad visgi, tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nustatyti atliekant Socialinio tyrimo išvadą, kuria abejoti, kaip jau šioje nutartyje pažymėta anksčiau, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo, juolab, jog yra kriminogeniniai veiksniai nustatomi atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į padarytų nusikaltimų pobūdį, tiek ir į nuteistojo bendravimą su socialinio tyrimo išvadą atliekančiais specialistais. Pažymėtina, kad visi nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra išsamiai išanalizuoti ir pagrįsti Socialinio tyrimo išvadoje, o aplinkybės, jog nuteistasis nesutinka su tam tikrais veiksniais, aukštesniojo teismo įsitikinimu, išvados nedaro neteisėta ar nepagrįsta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, o kaip nustatyta šios nutarties 14 punkte, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekito nuo pat pirmojo vertinimo atlikimo, ir išlieka vidutinė, kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis E. V. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

16. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog tai, kad nuteistasis išties padarė akivaizdžią pažangą rodo tai, jog jis įkalinimo įstaigos administracijos perkeltas bausmę atlikti atviro tipo sąlygomis, turi gyvenamąją vietą, teigiamą požiūrį į darbą. Visų pirma, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog būtent jį perkeliant bausmę atlikti atviro tipo sąlygomis buvo įvertintas jo teigiamas elgesys, tačiau vien tai nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyt, jog E. V. bausmės atlikimo laikotarpiu net šešis kartus pažeidė nustatytą tvarką, iš jų tris kartus baustas drausmine tvarka. 2019 m. sausio 17 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 68-96 buvo skirta drausminė nuobauda – uždrausti vienam mėnesiui apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), nes 2019 m. sausio 12 d. 06.15 val. SPT tikrinant nuteistojo blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 0,90 promilių girtumas, su padarytu pažeidimu nuteistasis sutiko ir susipažino; 2019 m. kovo 13 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 68-457 buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, nes 2019 m. kovo 11 d. nuo 9.45 val. iki 10.15 val. neatvyko į KPP Nr. 3 pasirašyti nuteistųjų, linkusių vartoti svaigalus, patikrinimo sąraše. Nuteistasis buvo ieškomas ir rastas apie 10.25 val. gyvenamojoje patalpoje; 2019 m. rugpjūčio 26 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 68-1382 buvo skirta drausminė nuobauda – uždrausti vienam mėnesiui apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), nes 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 01.40 val. būrio paėjimo metu, pirmojo būrio tualete sulaikytas rankoje laikantis mobilaus ryšio telefoną, kuris kartu su sim kortele iš nuteistojo buvo paimtas. 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. birželio 15 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo svarstytas Drausmės komisijoje dėl padarytų pažeidimų, t. y. įstaigoje nesilaikė nustatytos tvarkos, tačiau nuobaudos skirtos nebuvo, apsiribota svarstymais. Už gerą elgesį, sąžiningą darbą E. V. buvo aštuonis kartus paskatintas. Kaip jau aptarta, nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė, taigi kaip matyti pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai atsirado jam atlikus aštuonių su pusę metų laisvės atėmimo bausmę. Iš aukščiau aptartų duomenų akivaizdu, jog E. V. savo elgesį teigiama ir pozityvia linkme keisti pradėjo būtent dėl šios aplinkybės, kas tik dar kartą leidžia teigti, kad nuteistasis šiuo metu dar nėra vertas teismo pasitikėjimo ir nėra galimybės pastarajam taikyti lygtinio paleidimo instituto.

17. Be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui, dėl to nuteistojo skunde nepagrįstai akcentuojamas jo tariamo teisėto lūkesčio būti lygtinai paleistam pažeidimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad žemesnysis teismas, įvertinęs ne tik nuteistąjį neigiamai, bet ir teigiamai, apibūdinančias aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai sprendimą grindė aplinkybių, indikuojančių, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visuma, o ne atskirais skunde akcentuojamais argumentais.

18. Nuteistojo elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog E. V. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nuteistajam nebūnant izoliuotu, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, ateityje pakartotinai nenusikals, dėl to E. V. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad žemesnysis teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo, dėl to nuteistajam, kaip neatitinkančiam, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu netaikytinas. Tai sudaro pagrindą nuteistojo E. V. skundą atmesti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.