Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisija nurodė, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą ir nėra jam abejingas, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, stebimi tik pozityvūs pokyčiai, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, skatintas aštuonis kartus, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Komisija pažymėjo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.

E. V. nuteistas Redingo Karališkojo teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės bendrąją teisę, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, pripažinus Redingo Karališkojo teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, suderinus su BK 146 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šia nutartimi suderinta bausmė subendrinta su to paties teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, patikslintu 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 8 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 10 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė teismui pateiktu atsiliepimu Komisijos nutarimui nepritaria ir prašo jo netvirtinti. Atsiliepime nurodoma, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nepakankamos lygtinio paleidimo instituto taikymui, be to nuteistasis išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, kadangi bausmės atlikimo laikotarpiu tris kartus baustas drausmine tvarka, o visų vertinimų metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai neatsveria dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos. Būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už apysunkio ir ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, jis teistas ne tik Lietuvoje, bet ir šešis kartus Didžiojoje Britanijoje, kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs keisti savo nusikalstamo elgesio ar daryti išvadas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kas yra akcentuota ir tvirtinti pateiktame Komisijos nutarime, nuteistasis E. V. šiuo metu yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra fiksuojama kaip vidutinė, nėra pakitusi nuo ankstesnių vertinimų, o nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas); buvo įtakojamas asocialios grupės; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; suicidinio/save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet privalo sumažinti, juo labiau siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą į labiau pozityvesnį. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė tai iš esmės jau nesudaro pagrindo vertinti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vis tik reikalinga vertinti ar nuteistasis asmuo daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir tik įvertinus šias aplinkybes galima priimti galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra privalomai taikomas visiems be išimties, priešingai tai yra išimtinė teisė ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuteistasis asmuo, įvertinus jo asmenybės pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, savo pozityvia, priešingo teisei elgesio, kaita įrodo, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

Nors kaip teigiama, Komisijos nutarime, nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, motyvuotai tęsia darbinę veiklą ir pristatė pažymą dėl įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju, už gerą elgesį jis skatintas 8 kartus, bausmės atlikimo metu jam leista 3 paroms parvykti į namus, nuteistasis turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja resocializacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, tačiau teismas šių aplinkybių išskirtinai teigiamomis ar sudarančiomis pagrindą spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nelaiko. Įvertinus duomenų visumą spręstina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis ir pataisos procese dalyvaujantis asmuo. Vis tik norint įvertinti tai ar asmuo jau yra pasirengęs savo tikslų siekti išimtinai tik teisėtais būdais reikalinga jo elgesį vertinti kompleksiškai viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesuabsoliutinant išskirtinių teigiamų momentų.

Byloje esanti (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga yra labai dviprasmiška. Ši išvada grindžiama tuo, kad pažymoje yra fiksuota 8 atvejai, kai nuteistasis E. V. buvo skatintas už gerą elgesį ir tai būtų galima vertinti kaip išskirtinai teigiamą nuteistojo charakteristiką, tačiau aptariamoje pažymoje nurodyta ir tai, kad 6 kartus nuteistasis yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką jam buvo tris kartus skirtos drausminės nuobaudos. Kaip matyti iš pažymos, vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidinėjo laikotarpiu nuo 2017 iki 2021 metų, net būdamas gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei vyraujančias moralias elgesio normas. Itin neigiamai nuteistąjį apibūdina tai, kad 2019 m. sausio 17 d. jis baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų ir nors lankė įžanginės grupės, skirtos prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų, asmenims priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę, jis pats nurodė, kad šioje programoje dalyvavo tik formaliai, siekdamas įgyvendinti socialinės reabilitacijos planą. Atsižvelgiant į faktą, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad psichiką veikiančios medžiagos turėjo įtakos nusikalstamo elgesio raiškai bei nuteistasis pats pripažino, jog nusikaltimą (seksualinį prievartavimą, bendrininkų grupėje) įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai parodo jo nenorą koreguoti savo elgesio išimtinai teigiamai arba negebėjimą identifikuoti probleminių sričių ir nepakankamą motyvaciją jas spręsti. Ir nors paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas fiksuotas 2021 m., visos paskirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja, tačiau kaip jau aptarta aukščiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo elgesio analizė atliekama nesuteikiant prioriteto atskiriems bausmės atlikimo epizodams, o nuosekliai vertinant bausmę atliekančio asmens elgesį viso pataisos proceso metu.

Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad E. V. bausmės atlikimo metu nepakankamai gebėjo atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei siekio patenkinti savo poreikius, pirmenybę teikė veiksmui, o ne planavimui ir, kad šiuo metu nuteistojo gebėjimas identifikuoti problemines sritis savo gyvenime išlieka ribotas, o nesprendžiant turimų sunkumų, galima manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendenciją. Vis dar išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių vienas yra tai, kad nuteistajam būdingas smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, nuteistojo drausminių nuobaudų kontekste (nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo skirta drausminė nuobauda už alkoholinių gėrimų vartojimą), šiuo metu neleidžia spręsti, dėl neabejotinos nuteistojo nusikalstamo elgesio pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad pataisos procesas yra ilgą laiką trunkanti nuteistojo elgesio kaita, kai elgesys pasikeičia taip ženkliai teigiamai, jog teismas gali spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais, neizoliuotas nuo visuomenės.

Pasisakytina ir tai, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, negali būti sumenkinama neatliktos bausmės dalis kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Priešingai, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema ir teismas nenustato akivaizdžios pažangos ją mažinant, neatliktos bausmės dalis yra taip pat svarbus veiksnys sprendžiant ar yra sąlygos konstatuoti, kad pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas nebe struktūruotoje aplinkoje. Vis tik nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad E. V. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai ir 16 dienų, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įvertinus visus nuteistąjį E. V. charakterizuojančius duomenis spręstina, kad jo elgesys nepasižymėjo nuoseklumu, šiuo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti jo akivaizdžias pastangas savo elgesį koreguoti išimtinai pozityviai, todėl spręstina, kad pataisos procesas, kaip vientisas ir nesavitikslis procesas, vis dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.