Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. B. ir M. B. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarė N. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

12. Teismą, vertinantį prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumą, riboja ir įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri, be kita ko, reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, patvirtina arba paneigia aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikdama naujus rašytinius įrodymus atsiliepime į apeliacinį skundą neformuluoja prašymo jų pridėti prie bylos, nenurodo, ką pateikiami įrodymai patvirtina ar paneigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikiami rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės aktualaus procesinio klausimo išsprendimui, todėl naujus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino tarp atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NB2-3782 (toliau – dovanojimo sutartis), pagal kurią atsakovas A. B. padovanojo savo sūnui M. B. pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 34 200,00 Eur. Iš ginčijamos dovanojimo sutarties nustatyta, kad pastatą – degalinę atsakovas A. B. įgijo 2019 m. gruodžio 12 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. NB2-3630 pagrindu.

15. Iš 2020 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių patikrinimo akto Nr.(28.1) FR0680-490 nustatyta, kad buvo atliktas atsakovo A. B. mokestinis patikrinimas ir nustatyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. disponavo 122 181,00 Lt (35 386,06 Eur) piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. A. B. gautas pajamas panaudojo įnašams į UAB „Pigios padangos“. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. B. į biudžetą privalo sumokėti 5 395,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2014 metus.

16. Klaipėdos AVMI 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (28.1 Mr.) FR0682-13 dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino Klaipėdos AVMI patvirtino 2020 m. lapkričio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (28.1) FR0680-490 ir nurodė A. B. į valstybės biudžetą sumokėti 5 395,33 Eur GPM, 1 079,00 GPM baudos ir 1 231,20 Eur GPM delspinigių.

17. Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-43575 nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM su atsakovu susitarė, kad A. B. 7 705,53 Eur priskaičiuota suma valstybės biudžetui bus išdėstyta laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Iš 2022 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimo Nr. (23.24-08) 327-9186 nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo A. B. sudaryta mokestinė paskolos sutartis nutraukta. 2022 m. liepos 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimu Nr. (23.31-08) 467-142413 nuspęsta išieškoti į biudžetą iš A. B. 7 705,53 Eur.

18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2019 m. gruodžio 26 d. tarp atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį (Notarinio registro Nr. NB2-3782) ir taikyti restituciją natūra – grąžinti A. B. pastatą – degalinę, esančią (duomenys neskelbtini).

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo A. B. ir atsakovo M. B. 2019 m. gruodžio 26 d. Klaipėdos rajono antrajame notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr. NB2-3782, pagal kurią atsakovas A. B. neatlygintinai perleido atsakovui M. B. nuosavybės teises į pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją ir grąžino atsakovo A. B. nuosavybės teises į pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

21. Actio Paulina institutas – tai specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kurio esmė ir taikymo sąlygos yra atskleistos CK 6.66 straipsnyje. Taikant šį institutą, kreditoriams yra suteikiama teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto prasme sandoris yra laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

22. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą actio Pauliana instituto sampratą ir paskirtį, kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos privalomos šio instituto taikymo sąlygos. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik nustačius, kad egzistuoja visos šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, teismų praktikoje yra išskiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

23. Apeliantai pirmiausia nesutinka su teismo išvada dėl neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės, teigia, kad, kai 2019 m. gruodžio 26 d. sudarė šią dovanojimo sutartį su savo sūnumi atsakovu M. B., ieškovė nebuvo atsakovo A. B. kreditorė. Atsakovas A. B. tuo metu, t. y. 2019 m., jokių skolų ir įsipareigojimų neturėjo. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmąją actio Pauliana patenkinimo sąlygą (t. y. kad kreditorius privalo įrodyti savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį), laikosi nuoseklios pozicijos, kad šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-469/2019).

25. Pažymėtina, kad šalis sieja mokestinės prievolės, t. y. nevienkartiniai, tęstiniai santykiai, todėl, sprendžiant klausimą dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos buvimo, būtina įvertinti, ar atsakovai ginčijamo sandorio sudarymo metu jau turėjo galiojančią mokestinę nepriemoką. Kitaip tariant, būtina nustatyti momentą, nuo kada atsakovams atsirado prievolė sumokėti atitinkamus mokesčius. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prievolės atsiradimo momentas yra siejamas ne su mokesčių administratoriaus priimto sprendimo momentu, o aplinkybe, kada mokesčių mokėtojui realiai kilo prievolė sumokėti valstybės biudžetui atitinkamus mokesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-872-943/2018).

26. Teismas iš 2020 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių patikrinimo akto Nr.(28.1) FR0680-490 nustatė, kad buvo atliktas atsakovo A. B. mokestinis patikrinimas ir nustatyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. disponavo 122 181,00 Lt (35 386,06 Eur) piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas A. B. turi įsiskolinimą valstybei, tai yra ieškinio pateikimo dieną atsakovo skola buvo 7 705,53 Eur, ir šią sumą sudaro: 5 395,33 Eur GPM, 1 079,00 Eur bauda ir 1 231,20 Eur delspinigių ir skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Dėl to, kas nurodyta, teismas nusprendė, kad ginčo sutarties sudarymo metu – 2019 m. gruodžio 26 d. apeliantas turėjo pareigą sumokėti nurodytą mokesčių sumą, todėl šiuo atveju egzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – neabejotina ir galiojanti ieškovės reikalavimo teisė.

27. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuris reiškia, kad apeliacinis procesas – tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas teisme. Todėl apeliantui nepateikus nesutikimo su nurodytomis teismo išvadomis motyvų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl argumentų, kuriuos įvertino ir pagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismas.

28. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti trys alternatyvūs atvejai, kuriems esant, konstatuotina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus; 2) būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

29. Kasacinis teismas nurodė, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

30. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui nusprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis e3K-3-120-611/2021).

31. Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad jis dalimis dengia įsiskolinimą, todėl šiuo atveju, kad ir panaikinus šią dovanojimo sutartį ir minėtą turtą grąžinus atsakovui A. B., niekas nepasikeistų, kadangi atsakovas ir toliau reguliariai kiekvieną mėnesį moka įmokas antstoliui ir kiekvieną mėnesį skola kreditoriui (ieškovei) mažėja.

32. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad būtų konstatuotas kreditoriaus teisių pažeidimas, nebūtina įrodyti skolininko nemokumo dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino tarp atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NB2-3782, pagal kurią atsakovas A. B. padovanojo savo sūnui M. B. pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 34 200,00 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas A. B. jokio kito registruotino turto neturi, kaip pats nurodė, dirba užsienyje, jo pajamos – 1 000,00 Eur. Todėl atsakovui A. B. sudarius minėtą dovanojimo sutartį iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises.

33. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius gali ginčyti actio Pauliana pagrindu tik tuos sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 21 punktai).

34. Apeliantas teigia, kad sudarant dovanojimo sutartį tiek vienam atsakovui, tiek kitam atsakovui nebuvo žinomas galimas įsiskolinimas ieškovei, todėl niekas netrukdė šios dovanojimo sutarties sudaryti. Akcentuoja, kad su savo sūnumi M. B. sudarė dovanojimo sutartį, t. y. šis turtas pastatas – degalinė priklausė jo tėvui, o tėvas šį turtą norėjo padovanoti savo anūkui M. B., tačiau to padaryti nespėjo, nes susirgo vėžiu ir staigiai mirė, todėl apeliantas siekė įgyvendinti tėvo valią.

35. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju apeliantas teigdamas, kad dovanojimo sutartį sudarė siekdamas įgyvendinti tėvo valią, tokių duomenų teismui nepateikė. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas A. B. pastatą – degalinę paveldėjo iš savo tėvo pagal testamentą, o ne pagal įstatymą. Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantas turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

36. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, sandorį pripažinti negaliojančiu pagal actio Pauliana galima tik tuo atveju, kai skolininkas ir trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningi, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o skolininkui ir (ar) trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

38. Pirmosios instancijos teismas remdamasis duomenimis iš Teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad atsakovui buvo užvesta ir kitų bylų, kuriose buvo reiškiami turtiniai reikalavimai atsakovui. Taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gegužės 23 d. priimtas ieškovės UAB ,,Remi Invest“ pareiškimas iškelti UAB „Pigiausios padangos“ bankroto bylą, atsakovas A. B. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. dirbo vadovu UAB „Pigiausios padangos“. Atliekant mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, kad A. B. gautas pajamas panaudojo įnašams į UAB „Pigiausios padangos“. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei teismo turimi duomenys iš LITEKO sudarė pagrindą konstatuoti atsakovo A. B. nesąžiningumą. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad gavęs pajamas dalį jų įnešė į savo įmonės veiklą, siekdamas padėti, kad įmonė nebankrutuotų. Tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu pagrindo sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi. Nesąžiningumo prezumpcijos nustatytos CK 6.67 straipsnyje, kurio 1 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino tarp atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NB2-3782, pagal kurią atsakovas A. B. padovanojo savo sūnui M. B. pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 34 200,00 Eur. Todėl šiuo atveju įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu, kurios apeliantai nepaneigė.

39. Apeliantai skunde teigia, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi, jų nuomone, ieškinio senaties terminas, šiuo atveju, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 27 d., t. y. nuo ieškovės atlikto apelianto A. B. mokestino patikrinimo. Pažymėtina, kad vien apelianto turto duomenys patys savaime neleidžia ieškovei įsitikinti, kad ginčo sandorio sudarymas pažeidė jos, kaip apelianto kreditorės, teises, ir vadovaujantis tik prielaida, jog įsipareigojimas jai nebus vykdomas ar bus vykdomas neefektyviai, inicijuoti teisminį procesą dėl sandorio nuginčijimo. Tik nustačiusi, kad apeliantas neįvykdo įsipareigojimo, duomenys apie apelianto turtą, jo sudėtį, perleidimą tretiesiems asmenims tampa teisiškai aktualūs actio Pauliana instituto taikymo prasme, nes tada ieškovė gali pagrįstai nuspręsti dėl jos teisių pažeidimo ir inicijuoti atitinkamus teisinius veiksmus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžios momentas 2022 m. balandžio 27 d. sietinas su priverstinio vykdymo proceso apeliantui inicijavimu.

40. Tais atvejais, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, paprastai taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.

41. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra kliūčių taikyti restituciją natūra ir grąžinti šalis iki sutarties sudarymo buvusią padėtį – perleistą ginčo turtą grąžinti atsakovo A. B. nuosavybėn.

42. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

46. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.