- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1698-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18663-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės K. J. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą atsakovei (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti priežastis, sąlygojančias vandens pratekėjimą į butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti apgadinto buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, o mokestį už pratekėjimo priežasčių šalinimą ir remontą paskirstant visiems (duomenys neskelbtini), namo buto savininkams proporcingai jų turimam plotui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės K. J. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovės K. J. atskirąjį skundą dėl šios nutarties patenkino iš dalies, tačiau įpareigojo ieškovę per 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nurodyti, kokie remonto darbai turi būti atlikti, esant neaiškiai jų lokalizacijai, būtinumui, mastui bei apsvarstyti visų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų gyventojų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pusėje, nes galutinis teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
4. Ieškovė 2020 m. spalio 14 d., atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir į Vilniaus apygardos teismo2020 m. spalio 8 d. nutartį, pateikė patikslintą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas sprendė, kad jog teismo nutartimis nustatytų ieškinio trūkumų ieškovė nepašalino. Teismas nurodė, kad ieškovė nei pakartotinai pateiktame patikslintame ieškinyje, nei pateiktuose ieškinio prieduose nenurodė, kokie remonto darbai turi būti atlikti, neaiški nei lokalizacija darbų bei jų būtinumas, nei jų mastas, nepateiktos jokios sąmatos ir pan. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus nurodymas, kad reikia atlikti nuomojamo buto lubų, sienų bei grindų remonto darbus, kuris nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, negali būti laikomas tinkamu ieškinio trūkumu šalinimu.
6. Teismas sprendė, kad nėra tinkamai ir aiškiai suformuluotas materialusis reikalavimas – ieškinio dalykas bei nepateiktos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis pagrindas). Be to, kritiškai vertino ieškovės pozicija, kad tik nustačius tikslias pratekėjimo priežastis bei kaltus asmenis, būtų pagrindas spręsti tinkamo atsakovo ir trečiųjų asmenų įtraukimo klausimą. Pažymėjo, kad vienas iš ieškovės reikalavimų tiesiogiai liečia (duomenys neskelbtini)-to namo butų savininkus, nes ieškovė prašo mokestį už pratekėjimo priežasčių šalinimą ir remontą paskirstyti visiems namo butų savininkams proporcingai jų turimam plotui. Būsimas galutinis teismo sprendimas akivaizdžiai turės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neįtraukus namo buto savininkų, jų procesinės teisės būtų nepagrįstai apribotos (pvz., neturėtų galimybės pateikti ekspertui klausimus ar eksperto kandidatūrą).
7. Teismas konstatavo, kad 2020 m. spalio 12 d. patikslintas ieškinys savo turiniu yra iš esmės yra identiškas 2020 m. liepos 15 d. patikslintam ieškiniui, o tai reiškia, jog teismų nutartimis nustatyti trūkumai nebuvo ištaisyti.
8. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nebuvo atsižvelgta ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje nurodytos suformuotos Lietuvos Respublikos teismų praktikos dėl Daugiabučio namo savininkų bendrijos civilinės atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taikymo.
9. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, laikytina, kad per nustatytą terminą ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino. Dėl nurodytų priežasčių ieškinio negalima nagrinėti, jis laikytinas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 spalio 16 d. nutarties, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
10.1. ieškovė pašalino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi Nr.e2S-1507-967/2020 nustatytus trūkumus, t. y. nurodė, kokie remonto darbai turi būti atlikti, esant neaiškiai jų lokalizacijai, būtinumui, mastui – ieškinio padavimo teismui dieną yra apgadintos ieškovės nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lubos, sienos bei grindys. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką);
10.2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje ieškovei buvo tik pasiūlyta apsvarstyti klausimą dėl įtraukimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojų į bylą. Įtraukimas buvo išreikštas siūlymo, bet ne pareigos forma. Byloje atlikus apgadinto buto (apgadintų sienų, lubų bei grindų) statybų ekspertizę, nustačius tikslias pratekėjimo priežastis, bei kaltus asmenis, remiantis proceso ekonomiškumo principu, būtų prašoma spręsti tinkamo atsakovo ir trečiųjų asmenų įtraukimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės K. J. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini)Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pripažino nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovei yra teisiškai netinkamai suformuluoti, nekonkretūs ir neaiškūs –nėra nurodomi, kokie remonto darbai turi būti atlikti, neaiški nei lokalizacija darbų bei jų būtinumas, nei jų mastas, nepateiktos jokios sąmatos ir pan.; reikalavimas pašalinti priežastis, sąlygojančias vandens pratekėjimą į butą yra abstraktaus pobūdžio, kadangi nėra nurodoma, kokios priežastys sąlygoja vandens pratekėjimą į butą; kadangi ieškovė prašo mokestį už pratekėjimo priežasčių šalinimą ir remontą paskirstyti visiems namo butų savininkams proporcingai jų turimam plotui, ieškovė turėtų apsvarstyti visų namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto gyventojų įtraukimą į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje.
13. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota pateikti paaiškinimus, dėl kokių priežasčių vyksta vandens pratekėjimas į butą, ir nustatė terminą ieškovei nurodyti, kokie remonto darbai turi būti atlikti, esant neaiškiai jų lokalizacijai, būtinumui, mastui bei apsvarstyti visų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pusėje. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas buvo aiškiai išskyręs kelis 2020 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio trūkumus, ieškovė jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti, kokie remonto darbai turi būti atlikti, esant neaiškiai jų lokalizacijai, būtinumui, mastui bei apsvarstyti visų daugiabučio gyvenamojo namo butų gyventojų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, nepateikė, išimtinai pasisakydama tik dėl įpareigojimo pateikti paaiškinimus, dėl kokių priežasčių vyksta vandens pratekėjimas į butą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertino tik dalyje dėl ieškovės įpareigojimo nurodyti priežastis, dėl kurių vanduo prateka į butą (nutarties 13 punktas).
14. Atskiruoju skundu skundžiamoje 2020 spalio 16 d. nutartyje teismas sprendė, kad nėra tinkamai ir aiškiai suformuluotas materialusis reikalavimas – ieškinio dalykas bei nepateiktos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis pagrindas). Ieškovė nenurodė, kokie remonto darbai turi būti atlikti, neaiški nei lokalizacija darbų bei jų būtinumas, nei jų mastas, nepateiktos jokios sąmatos ir pan. Pirmosios instancijos teismo nuomone, vien deklaratyvus nurodymas, kad reikia atlikti nuomojamo buto lubų, sienų bei grindų remonto darbus, kuris nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, negali būti laikomas tinkamu ieškinio trūkumu šalinimu. Taip pat teismas nurodė, kad būsimas galutinis teismo sprendimas akivaizdžiai turės įtakos (duomenys neskelbtini)-to namo butų savininkų teisėms ir pareigoms, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neįtraukus namo buto savininkų, jų procesinės teisės būtų nepagrįstai apribotos.
15. Susipažinęs su 2020 m. spalio 12 d. patikslintu ieškiniu, pateiktu teismui 2020 m. spalio 13 d., o taip pat su atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju egzistuoja kliūtys ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: i) skirti statybų ekspertizę butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užpylimo daromai žalai įvertinti ir atsakyti į šiuos klausimus: 1) Dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) esančio buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) lubose atsiranda drėgmė? 2) Kiek kainuos buto remonto darbai? ii) Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendriją per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti priežastis, sąlygojančias vandens pratekėjimą į (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) butą, atlikti apgadinto buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remontą – apgadintų lubų, grindų ir sienų remontą, mokestį už pratekėjimo priežasčių šalinimą ir remontą paskirstant visiems (duomenys neskelbtini) namo buto savininkams proporcingai jų turimam plotui.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Todėl ieškinio trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
17. Sprendžiant dėl ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamumo ieškinio priėmimo stadijoje reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Todėl įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
18. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė siekia, kad būtų nustatytos ir pašalintos priežastis, dėl kurių yra užpilamas jos nuomojamas butas, bei kad būtų atliktas dėl vandens pratekėjimo apgadintų buto lubų, grindų ir sienų remontas. Iš ieškinio turinio ir pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės nuomojamame bute prateka lubos, niekaip nėra atrasta tikra pratekėjimo priežastis, atsakovė yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo administratorius, tačiau nesiima jokių veiksmų vandens pratekėjimo problemai spręsti, dėl atsakovės neveikimo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiam butui, išnuomotam atsakovei, yra daroma žala.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti, kad šiuo atveju faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus) yra visiškai neaiškus, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo. Ieškinio faktinis pagrindas gali būti sukonkretintas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi tam tikri ieškinio aplinkybių neaiškumai ar netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o tokio ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties įpareigojimus, 2020 m. spalio 13 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame išsamiai išdėstė ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes) ir suformulavo ieškinio dalyką (reikalavimą). Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų nuotraukų, ieškovės nuomojamo buto lubos bei grindys yra apgadintos dėl pro lubas besiskverbiančio vandens. Buto lubų užpylimo priežastis yra nenustatyta, dėl ko ieškovė prašo skirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta dėl kokių priežasčių buto lubose atsiranda drėgmė ir kiek kainuos buto remonto darbai. Taigi nagrinėjamu atveju, ieškovė neturėdama duomenų apie buto užpylimo priežastis ir kokia žala butui yra padaryta, negalėtų konkrečiai nurodyti, kokie remonto darbai turi būti atlikti, tuo labiau koks jų mastas, ir sąmata. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra dviprasmiškos, suformuluoti konkretūs ir aiškūs materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovei. Vien tai, kad ieškovė nenurodo konkrečių remonto darbų ir jų sąmatos, nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių jo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti klausimai, susiję su remonto darbų būtinumu, jo mastu, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti.
21. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
22. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovė taip pat nepašalino ieškinio trūkumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neįtraukus į bylą namo butų savininkų, kadangi prašo mokestį už pratekėjimo priežasčių šalinimą ir remontą paskirstyti visiems namo butų savininkams proporcingai jų turimam plotui.
23. Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiškia, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, turėtų dalyvauti byloje, ar kuris taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai. Taip pat pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas).
24. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys yra reiškiamas dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės, t. y. kad ieškinys galėtų būti pareikštas ir kitiems atsakovams – namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, turės pasiūlyti ieškovei pareikšti jiems reikalavimus, kurie turės atsakyti pagal reiškiamus reikalavimus, o nesant ieškovės sutikimo dėl kitų atsakovų įtraukimo į procesą, spręsti klausimą dėl šių asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo skundžiamą teismo nutartį laikyti teisėta bei pagrįsta, nes teismo nurodomi ieškinio trūkumai gali būti pašalinti ir parengiamojo teismo posėdžio metu, tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantei (ieškovei) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės K. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškovės K. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.