- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1507-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18663-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto Daugiabučio
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. J. (toliau – ieškovė) pateikė teismui 2020 m. liepos 15 d. patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020 ir prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė, bendrija) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti priežastis, sąlygojančias vandens pratekėjimą į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas), atlikti apgadinto buto remontą, mokestį už pratekėjimo priežasčių šalinimą ir remontą paskirstant visiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų savininkams, proporcingai jų turimam plotui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, jog yra buto nuomininkė; jos nuomojamame bute gadinamos lubos, sienos bei grindys dėl bendrų namo konstrukcijų trūkumų (tikėtina, dėl netvarkingos vandentiekio sistemos), už kurias yra atsakinga atsakovė kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – daugiabutis gyvenamasis namas) bendrojo naudojimo objektų valdytoja, kuri nesiima jokių skubių ir neatidėliotinų veiksmų nustatant užpylimo priežastis ir jas šalinant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020 nustatė ieškovei terminą per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo įpareigoti atsakovę atlikti apgadinto buto remontą, tačiau nenurodo, kokie remonto darbai turi būti atlikti, todėl neaiški jų lokalizacija, būtinumas, mastas, nepateikus su patikslintu ieškiniu jokios sąmatos ar kitų dokumentų.
5. Teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti priežastis, sąlygojančias vandens pratekėjimą į butą, yra abstraktaus pobūdžio, nes patikslintame ieškinyje nepaaiškinama, kokios priežastys sąlygoja vandens pratekėjimą į butą. Teismas pabrėžė, jog susiklosčius situacijai, kai pratekėjimo priežastys būtų nustatytos ne dėl pastato bendrojo naudojimo objektų trūkumų arba nepatektų į atsakovės kompetenciją, šalinant jas, ieškinio patenkinimo atveju, ieškovės reikalavimai nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių.
6. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą mokestį už pratekėjimo priežasčių šalinimą ir remontą paskirstyti visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, proporcingai jų turimam plotui, sprendė, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei apsvarstyti visų daugiabučio gyvenamojo namo butų gyventojų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, nes galutinis teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020 ir perduoti 2020 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausima? nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiuo pagrindiniu argumentu:
7.1. Kadangi priežastims, sąlygojančioms vandens pratekėjimą, nustatyti reikalingos specialios žinios, ieškovė prašo skirti buto statybos ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prie patikslinto ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą, negalėjo iš ieškovės reikalauti tų patikslinto ieškinio įrodymų, kurie, pirmosios instancijos teismo nuomone, būtų pakankami jam patenkinti, nes patikslinto ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas patikslintas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė su 2020 m. birželio 23 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) skirti buto statybos ekspertizę; 2) priteisti 2 500,00 Eur žalos atlyginimo ir 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020, spręsdamas ieškovės 2020 m. birželio 23 d. ieškinio atsakovei A. O. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bendrija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, priėmimo klausimą, nustatė, kad: 1) ieškovė nenurodė faktinio ieškinio pagrindo bei įrodymų, patvirtinančių būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą – atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl privalo papildomai pagrįsti aplinkybę dėl vandens pratekėjimo šaltinio iš atsakovės buto bei nurodyti, kuo pasireiškia atsakovės neteisėti veiksmai; 2) ieškinyje nekonkretizuota, kieno turtui padaryta žala, nepasisakyta dėl nuomininkės teisės reikalauti žalos, padarytos trečiojo asmens nuosavybei, atlyginimo; 3) ieškovė užlietų patalpų remonto neatliko, nors iš nuomotojos tokį rašytinį leidimą gavo, taip pat ieškovė nepateikė jokių tokio preliminarios žalos dydžio paskaičiavimų, pavyzdžiui, lokalinių sąmatų, remonto įmonių komercinių pasiūlymų, defektinių aktų ir pan., kuriuos kilus šalių ginčui, galėtų vertinti teismo ekspertas; 4) netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas (dalykas), ieškinio rezoliucinėje dalyje nenurodant, iš ko ieškovės naudai prašoma priteisti pinigines sumas; 5) atsakovė A. O. yra Rusijos Federacijos pilietė, kurios gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) skersgatvis (duomenys neskelbtini), Sankt Peterburge, todėl, nenurodžius kitų būdų dėl procesinių dokumentų atsakovei A. O. įteikimo, ieškinys su visais priedais turi būti išverstas į rusų kalbą; 6) ieškinyje nenurodytas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bendrijos juridinio asmens kodas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o ieškinyje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius neturi juridinio asmens teisnumo, – ir įpareigojo ieškovę per 10 dienų nuo nutarties įteikimo pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus.
12. Ieškovė pateikė teismui 2020 m. liepos 15 d. patikslintą ieškinį bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriuo prašė: 1) skirti buto statybos ekspertizę; 2) įpareigoti bendriją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti priežastis, sąlygojančias vandens pratekėjimą į butą, ir atlikti apgadinto buto remontą, mokestį už pratekėjimo priežasčių šalinimą ir remontą paskirstant visiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų savininkams, proporcingai jų turimam plotui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas nutartyje nurodytiems 2020 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojant ieškovę: 1) nurodyti, kokie remonto darbai turi būti atlikti, esant neaiškiai jų lokalizacijai, būtinumui, mastui; 2) pateikti paaiškinimus, kokios priežastys sąlygoja vandens pratekėjimą į butą; 3) apsvarstyti visų daugiabučio gyvenamojo namo butų gyventojų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, nes galutinis teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
Žemesnės instancijos teismas
13. Ieškovė atskirajame skunde teigusi, jog negali nurodyti priežasčių, sąlygojančių vandens pratekėjimą, joms nustatyti reikalingos specialios žinos, todėl prašo skirti buto statybos ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog negalima būtų nepastebėti, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas buvo aiškiai išskyręs kelis 2020 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio trūkumus, ieškovė jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti, kokie remonto darbai turi būti atlikti, esant neaiškiai jų lokalizacijai, būtinumui, mastui bei apsvarstyti visų daugiabučio gyvenamojo namo butų gyventojų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, nepateikė, išimtinai pasisakydama tik dėl įpareigojimo pateikti paaiškinimus, kokios priežastys sąlygoja vandens pratekėjimą į butą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas tik dalyje dėl ieškovės įpareigojimo nurodyti priežastis, sąlygojančias vandens pratekėjimą į butą.
14. Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2020 m. liepos 15 d. patikslintame ieškinyje nurodžiusi, kad po naujo stogo dengimo, pradėjo tekėti vanduo, kuris gadina naujas buto grindis, sienas bei gali pakenkti elektros instaliacijai, todėl su 2010 m. rugsėjo 8 d. prašymu kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašant paskirti komisiją, kuri apžiūrėtų ir įvertintų esamą padėtį, imtųsi atitinkamų veiksmų, padarytų remontą arba suteiktų kompensaciją žalai už butą padengti. Antstolis D. K. 2011 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, kad nusilupę buto sienos dažai, nubyrėjęs tinkas, pažeistos apdailos detalės, tuo tarpu apžiūrėjus buto sieną iš išorės, matyti, jog siena ties susijungimu su stogo konstrukcija suirusi, trūksta sienos dalies, skylė uždengta medine lenta. Ieškovė 2019 m. sausio 23 d. pateikė prašymą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai padėti išspręsti problemą dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo, nurodydama, kad butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai sudėjo naują stogą, o kaimynai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) virš ieškovės nuomojamo buto įsirengė gyvenamąją mansardą, nuo to laiko, t. y. 2009 metų, kai lyja lietus arba tirpsta sniegas, ieškovės nuomojamas butas – užpilamas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. A51-16899/18(3.3.10.2-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) stogo“ atsakydama į ieškovės 2019 m. sausio 23 d. prašymą nurodžiusi, kad už pastato techninės priežiūros organizavimą ir esminių statinio reikalavimų užtikrinimą atsakinga yra bendrija, todėl ją įpareigojo nedelsiant šalinti namo stogo konstrukcijų defektus, dėl kurių kyla pavojus aplinkai, gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti namo konstrukcijų atitikimą esminiams statinio reikalavimams ir apie įpareigojimo įvykdymą informuoti iki 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių bei pareiškėją. Ieškovė 2019 m. kovo 25 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl galimų daugiabučio gyvenamojo namo stogo pratekėjimų, prašydama informuoti, kokie veiksmai atlikti ir nurodydama, kad virš nuomojamojo buto yra ne stogas, o gyvenamoji palėpė ir, ieškovės žiniomis, vanduo prateka ne per stogą, tačiau per viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) netvarkingą vandentiekio sistemą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. raštu Nr. A51-42617/19(3.3.10.2-EM4) ieškovei pranešta, kad bendrija 2019 m. balandžio 2 d. raštu informavo, jog atlikus namo stogo dalies, virš pareiškėjos buto, vizualią apžiūrą, deformacijų, įlinkių, įtrūkių ar skylimų pastebėta nebuvo; bendrija pateikė išvadą, kad pratekėjimus į butą sąlygoja ne stogo defektai, tačiau nenustatė tikslios vandens pratekėjimo priežasties, todėl bendrijai pasiūlyta kreiptis į atestuotą specialistą, įpareigojant nustatyti tikslias pratekėjimų į butą priežastis, organizuoti defektų šalinimą ir teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti namo konstrukcijų atitikimą esminiams statinio reikalavimams, o apie įpareigojimo įvykdymą iki 2019 m. gegužės 27 d. informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių ir pareiškėją. Ieškovė 2019 m. gegužės 24 d. pranešimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriui ir bendrijos pirmininkui A. M. informavusi, kad virš nuomojamojo buto, į kurį iš viršaus prateka vanduo, yra ne stogas, o apgyvendinta palėpės patalpa, todėl vanduo greičiausia prateka ne dėl stogo defektų, tačiau dėl netvarkingos virš buto esančioje palėpės patalpoje įrengtos vandentiekio sistemos, kuria naudojasi buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai, todėl prašo imtis priemonių, siekiant patekti į virš buto esančias palėpės patalpas ir atlikti nuodugnią jose esančios vandentiekio / nuotekų sistemos patikrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. A51-67395/19(3.3.10.2-EM4) pranešė ieškovei, jog bendrijos pirmininkas informavo, kad stogo dangos defektų nenustatyta, periodiniai pratekėjimai susiję su virš buto esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) inžinerinėmis sistemomis, tačiau kol kas nepavyko susisiekti su minėtos patalpos savininke dėl patalpos apžiūros ir reikiamų remonto darbų organizavimo – pagal turimą informaciją, buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkai iš patalpos išsikėlė, patalpa nenaudojama, teismo nutartimi apribotos disponavimo patalpa teisės, o patalpos savininkė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl įpareigojo bendrijos pirmininką informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių ir pareiškėją apie įpareigojimų vykdymą iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1.35-20/274 „Dėl pratekėjimų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir užpilamų lubų bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)“, adresuotu bendrijai ir ieškovei, informavusi, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būsto“ specialistai, 2020 m. sausio 8 d. atlikę buto ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimus, sąryšio tarp užpilamų lubų ir viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) inžinerinių sistemų nerado; apžiūrėjus butą Nr. (duomenys neskelbtini), užpylimo žymių ties butu neaptikta, vanduo bute Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo užsuktas; sekančią dieną po butų patikrinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ gavo buto nuomininkės telefoninį skambutį, kad vanduo vėl pradėjo skverbtis pro lubas; tą dieną, kai buvo atliktas patikrinimas, vakare lijo lietus, todėl tikėtina, kad lubų užpylimo priežastis gali būti kita; atsižvelgiant į tai, kad bendrija yra bendro naudojimo objektų administratorė prašyta skubos tvarka imtis veiksmų, nustatant užpylimo priežastį, neatidėliotinai atlikti stogo konstrukcijų, tame tarme ir lietaus nuvedimo sistemos apžiūrą bei spręsti klausimą dėl nustatytų defektų pašalinimo; viena iš galimų užpylimo priežasčių gali būti užsikimšusi arba nesandari lietaus nuvedimo sistema bei netvarkinga stogo danga. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1.35-20/2011 „Dėl pratekėjimų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir užpilamų buto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) lubų“ nurodęs, kad iki šiol nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, nei ieškovė negavo iš bendrijos jokio atsakymo bei nebuvo imtasi veiksmų 2020 m. sausio 16 d. rašte Nr. 1.35-20/274 „Dėl pratekėjimų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir užpilamų lubų bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)“ surašytų prašymų įvykdymui, todėl pakartotinai prašyta skubos tvarka imtis veiksmų nustatant užpylimo priežastį, priešingu atveju, nesulaukus atsakymo, bus inicijuojama ekspertizė, samdomi atestuoti specialistai, skaičiuojama butui padarytos žalos suma ir kreiptasi į bendrijos pirmininką dėl žalos atlyginimo.
15. Taigi, kaip galima spręsti iš aptartų faktinių aplinkybių, ieškovės pirminiu įsitikinimu, pakartotiniai užpylimai galimai vykę dėl netvarkingos viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) palėpės patalpoje įrengtos vandentiekio sistemos, kuria naudojosi buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai. Kaip buvo nurodyta ieškovės 2020 m. liepos 15 d. patikslintame ieškinyje, ši prielaida po trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ specialistų 2020 m. sausio 8 d. atliktų buto ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimų – atmesta, sąryšio tarp užpilamų lubų ir viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) inžinerinių sistemų nenustačius. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 16 d. rašte Nr. 1.35-20/274 „Dėl pratekėjimų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir užpilamų lubų bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)“ pažymėta, kad apžiūrėjus butą Nr. (duomenys neskelbtini), užpylimo žymių ties butu neaptikta, vanduo bute Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo užsuktas, todėl tikėtina, kad lubų užpylimo priežastis gali būti kita, pavyzdžiui, užsikimšusi arba nesandari lietaus nuvedimo sistema bei netvarkinga stogo danga. Atsižvelgiant į tai, bendrijos, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, tiek trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būsto“ 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1.35-20/274 „Dėl pratekėjimų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir užpilamų lubų bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)“, tiek 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 1.35-20/2011 „Dėl pratekėjimų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir užpilamų buto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) lubų“ prašyta skubos tvarka imtis veiksmų, nustatant užpylimo priežastį, neatidėliotinai atlikti stogo konstrukcijų, tame tarpe ir lietaus nuvedimo sistemos, apžiūrą bei spręsti klausimą dėl nustatytų defektų pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant 2020 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, minėtų duomenų visumos pakanka išvadai daryti, jog atlikus tiek ginčo buto, tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, ryšys tarp užpilamų lubų ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) inžinerinių sistemų nenustatytas, todėl po 2020 m. sausio 8 d. vykusios apžiūros, vandeniui vėl pradėjus skverbtis pro lubas, lubų užpylimo priežastis galimai yra kita, neatmetant tikimybės ir dėl užsikimšusios arba nesandarios lietaus nuvedimo sistemos bei netvarkingos stogo dangos. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog bendrija būtų informavusi trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būstą“ ir pareiškėją apie konkrečią nustatytą užpylimo priežastį ar atliktą stogo konstrukcijų, tame tarpe ir lietaus nuvedimo sistemos, apžiūrą, pradinėje (ieškinio priėmimo) stadijoje negali būti kvestionuojama nurodyta aplinkybė, kad žala butui daroma dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, tokiu būdu svarstant ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms konstatuoti, todėl sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.
16. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog formuodamas Lietuvos Respublikos teismų praktiką, susijusią su žalos, padarytos dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų trūkumų, atlyginimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018 išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 29 punkte nustatytą teisinį reguliavimą už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako gyvenamųjų namų naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Šio reglamento 4.6 punkte, apibrėžiančiame, inter alia (be kita ko), gyvenamojo namo naudotojo sąvoką, nustatyta, kad gyvenamojo namo naudotojas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtą sąvoką „statinio naudotojas“. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje statinio naudotojas apibrėžiamas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Daikto naudojimas civilinėje teisėje suprantamas kaip daikto naudingų savybių pritaikymas ir naudos iš jo gavimas. Taigi, bendrija, kadangi ji nėra gyvenamojo namo naudotojas, taip pat negali būti jo techninis prižiūrėtojas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1-3 dalys), negali būti ir atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos turtas, kuris suprantamas kaip bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės, yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, valstybės ar savivaldybės paramos lėšos, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. DNSBĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti. Pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, į kurią draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tik neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako savo turtu už tokio juridinio asmens prievoles, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto ir jeigu įstatymai nenustato kitaip. Bendrija, kaip specifinis juridinis asmuo (bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo forma), nėra subjektas, kuris negalėtų vykdyti veiklos neturėdamas nuosavybės teise turto, įstatymų leidėjo nustatytos galimybės įgyti jam nuosavybės teise turtą yra ribotos, į pagrindinę turto dalį – kaupiamąsias lėšas, kurias bendrija privalo kaupti pagal įstatymus, nukreipti išieškojimą pagal bendrijos prievoles draudžiama, o reikalauti, kad pagal bendrijos prievoles atsakytų bendrijos nariai – bendriją įsteigę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (DNSBĮ 4 straipsnio 3 dalis) tuo tikslu priskaičiuojant jiems papildomas tikslines įmokas, nėra teisinio pagrindo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti paaiškinimus, kokios priežastys sąlygoja vandens pratekėjimą į butą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020 šioje dalyje naikintina (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kadangi atskirasis skundas dėl kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020 dalies, kuria ieškovė įpareigota nurodyti, kokie remonto darbai turi būti atlikti, esant neaiškiai jų lokalizacijai, būtinumui, mastui bei apsvarstyti visų daugiabučio gyvenamojo namo butų gyventojų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, nes galutinis teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, nepateiktas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020 ieškovei nustatytas terminas 2020 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo momento, ieškovei nustatytinas naujas 7 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020 nurodytiems trūkumams pašalinti bei pateikti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad per nustatytą terminą 2020 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio trūkumų nepašalinus, šis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti iš dalies atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020 dalį, kuria ieškovė K. J. įpareigota pateikti paaiškinimus, kokios priežastys sąlygoja vandens pratekėjimą į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje panaikinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24197-465/2020 dalį, kuria nustatyti 2020 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio trūkumai, įpareigojant ieškovę K. J. nurodyti, kokie remonto darbai turi būti atlikti, esant neaiškiai jų lokalizacijai, būtinumui, mastui bei apsvarstyti visų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų gyventojų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pusėje, nes galutinis teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, palikti nepakeistą ir nustatyti ieškovei K. J. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos jiems pašalinti.