- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- eI2-7260-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00669-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Y. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl 2024 m. vasario 1 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Y. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 24S38212 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Teigia, kad dirbo banke „Sberbank“ Baltarusijos Respublikoje (toliau – ir Baltarusija), jo pareigos darbo sutartyje buvo vairuotojas-inkasatorius, bet jis tik vežiodavo inkasatorius ir neturėjo priėjimo nei prie pinigų, nei prie dokumentų.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) dirba nuo 2019 m. liepos 5 d. ir tikrai nekėlia grėsmės Lietuvai ir jos piliečiams. Dirbdamas Lietuvoje, neturėjo jokių nusižengimų. Dirbdamas Lietuvos įmonėje UAB „Betos transportas“ pasiėmė dvi paskolas iš Citadelės banko ir TF banko. Kol dirbo Lietuvoje, paskolas mokėdavo, bet bankrutavus UAB „Betos transportas“ norėjo pereiti dirbti į kitą įmonę. Panaikinus leidimą gyventi ir neišdavus naujo, nebegali mokėti skolų. Į Lietuvą atvykti negali, o iš Baltarusijos banko negalima daryti pavedimų. TF bankas nutraukė kredito sutartį ir padavė į teismą.
Nesutinka, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Prašo įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir išduoti leidimą laikinai gyventi, kad galėtų grįžti į darbą ir atiduoti skolas bankams.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2024 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. 18-796 nurodė, kad pareiškėjas dirbo banke „Sberbank“ Baltarusijoje. „Sberbank“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) finansų ministras. „Sberbank“ dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainos Respublikoje (toliau – ir Ukraina) taikomos ES ir JAV sankcijos. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas „Sberbank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo ir kitų šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos, taip pat ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, ginkluotosiose pajėgose, strateginės reikšmės valstybinėse ir privačiose įmonėse sistema. Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją VSD konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 35 str. 1 d. 1 p., 4 str. 4 d.. Teigia, kad priimant Skundžiamą sprendimą Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo buvimo Lietuvoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, sprendimo proporcingumą bei vadovavosi VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
Tvirtina, kad pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas 2010-2018 m. „Sberbank“) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2400-821/2023. Vertina, kad Skundžiamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui - užtikrinti valstybės saugumą. Skundžiamame sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su atsakovo Migracijos departamento atsiliepime dėstomais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 24S38212 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas, Baltarusijos pilietis, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)) nurodė, kad 2010-2018 m. dirbo banke „Sberbank“ Baltarusijos Respublikoje vairuotojo - inkasatoriaus pareigose.
Iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2024 m. sausio 24 d. išvados Nr. 18-796 (toliau – ir Išvada) nustatyta, kad pareiškėjas dirbo banke „Sberbank“, kuriuo kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. „Sberbank“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. „Sberbank“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. „Sberbank“ dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas „Sberbank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD įvertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
R. I. bei vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. priimtas Skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Nurodyta, kad pareiškėjas 2010-2018 m. dirbo Rusijos Federacijos banke „Sberbank“ Baltarusijos Respublikoje. Darbas Rusijos Federacijos banke „Sberbank“ Baltarusijoje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).
Pagal UTPĮ 4 str. 5 d. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti šio straipsnio 4 d. nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 d. nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (UTPĮ 4 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 64 p. nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 str. 1 d. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 76 p. reglamentuoja tvarką dėl Migracijos departamento kreipimosi į VSD dėl išvados, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.
UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
UTPĮ 35 str. 1 d. numatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp kurių – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai yra imperatyvūs, UTPĮ nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme (toliau – ir Nacionalinio saugumo įstatymas) nurodomi pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai, t. y.: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (Nacionalinio saugumo įstatymo priedėlio I dalis 2 skyrius Pirmasis skirsnis). Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką (Nacionalinio saugumo įstatymo priedėlio I dalis 1 skyrius).
LVAT praktikoje pabrėžiama, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, kuri cituoja pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; ir kt.).
Pažymėtina, kad LVAT panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime byloje Nr. 19-A/2021 padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose struktūrose dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023).
LVAT bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė nurodo, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai, Departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 pabrėžė, jog dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2010-2018 m. dirbo banke „Sberbank“ Baltarusijoje.
Migracijos departamento Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas jų valdžiai asmuo.
Taigi, byloje nustatytas faktas, susijęs su pareiškėjo darbu Baltarusijoje ir darbo trukme, pats savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pareiškėjas gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis Rusijos bei Baltarusijos valdžios užduotis. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios neabejotinai tvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos politikai ir jo veikimą prieš režimą.
Pareiškėjo teigimu, jo darbo banke „Sberbank“ Baltarusijoje metu pareigos pagal darbo sutartį buvo vairuotojas-inkasatorius, bet jis tik vežiodavo inkasatorius ir neturėjo priėjimo nei prie pinigų, nei prie dokumentų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad grėsmė valstybės saugumui susijusi ne tiek su konkrečiomis pareigomis, kiek su lojalumu Baltarusijos valstybės institucijomis. Įvertinus pareiškėjo darbo trukmę (8 metai), manytina, kad grėsmė valstybės saugumui yra reali. Aplinkybė, kad nuo darbo pabaigos praėjęs laikotarpis (6 metai) ir pareiškėjo užpildytas klausimynas (Departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Pareiškėjas yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Tad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę. Pagal teismų praktiką tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.
Vertindamas pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. bei leidimai laikinai gyventi, galioję nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gruodžio 27 d.. Pareiškėjas Lietuvos įmonėse dirbo nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d.. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio, kurie neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.
Nors iš Skundžiamo sprendimo matyti, jog esminis šio sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo darbą banke „Sberbank“ Baltarusijoje, tačiau iš šio sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. jo šeimyninius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuva.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, nes jie nesuteiktų teisės atsakovui nesivadovauti VSD pateikta išvada. Pareiškėjo teisė būti išklausytam yra realizuojama vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus tiek dėl VSD nustatytos grėsmės (ne)buvimo, tiek dėl kitų su sprendimu susijusių aspektų.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
Pažymėtina, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jam ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas (pakeistas) automatiškai. Tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą Skundžiamame sprendime padaryti išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, kuria remiantis privalėjo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.
Nustačius, kad Skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.