- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- II-1137-408/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00988-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č. ir jo atstovui adv. p. Gediminui Viederiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-20902-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2023 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20902/2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. 08.10 val. (duomenys neskelbtini), 100,00 km, vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas pirma eismo juosta nepersirikiavo į antrą eismo juostą, neįvykdė kelio ženklo Nr. 515 „Dešinės eismo juostos pabaiga“ reikalavimo, kirto plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavo kelkraščiu apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones, važiuodamas toliau kirto plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, rikiavosi į eismo srautą, rikiuodamasis neįspėjo kitus eismo dalyvius atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu, veiksmus atliko staiga ir netikėtai, esant intensyviam eismui kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, visa tai padarė iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. su nutarimu nesutinka ir teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą, perkvalifikuoti A. Č. veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, arba pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą sutrumpinti iki 3 mėnesių.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas netinkamai įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus (pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles), neteisingai nustačius faktines ir teisines aplinkybes, padarius esminius proceso pažeidimus, ko pasėkoje A. Č. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, pažeisdamas ANK 566 straipsnyje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą ir teisingo proceso principus, nesilaikė ANK 567, 569 straipsnių nuostatų, neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių ir dėl šių įstatymo pažeidimų susipainiojo nustatydamas A. Č. padaryto nusižengimo faktines ir juridines aplinkybes, padarė įrodinėjimo proceso byloje pažeidimus, kurie laikytini esminiais ANK pažeidimais. Visų pirma pabrėžtina, kad šiame skunde neginčijama, jog A. Č. veiksmuose yra administracinio nusižengimo (bet ne numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje) sudėtis, taip pat neginčijama, kad jis 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 08.10 val. (duomenys neskelbtini), skundžiamame nutarime nurodyto kelio atkarpoje, pažeidė kai kuriuos KET punktus. Tačiau pagrįstai manytina, kad skundžiamame nutarime A. Č. yra nepagrįstai išplėsta padarytų KET pažeidimų apimtis, padaryti pažeidimai itin sureikšminti, kas nulėmė nepagrįstą jo veiksmų teisinį įvertinimą. Šiuo skundu kategoriškai nesutinkama su A. Č. veiksmų kvalifikacija pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį bei prašoma skundžiamą nutarimą pakeisti, perkvalifikuojant A. Č. veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad A. Č. padaryti KET pažeidimai užfiksuoti nežymėto policijos pareigūnų automobilio vaizdo registratoriaus įrašu. Neginčytina, kad savo veiksmais A. Č. pažeidė KET 1 pr. 515 p., KET 3 pr. 1.2 p. nuostatas, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 515 „Dešinės juostos pabaiga“ reikalavimo ir kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją. Tačiau iš to paties vaizdo registratoriaus įrašo negalima padaryti išvados, kad A. Č. šiuos veiksmus atliko staiga ir netikėtai, sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams; lygiai taip pat - negalima padaryti išvados, kad A. Č. visa tai padarė dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje. Chuliganiškos paskatos negali būti nustatomos remiantis tik subjektyviu policijos pareigūno padarytu įrašo įvertinimu, nekreipiant dėmesio į visų bylos aplinkybių visumą. Iš minėtų vaizdo įrašų (tiek spalvoto vaizdo, tiek nespalvoto vaizdo) matyti, kad nors eismas aptariamoje kelio atkarpoje buvo intensyvus, tačiau jis vyko ypač lėtai, automobiliai pavažiuodavo vos keleto ar keliolikos metrų atstumą ir nuolat sustodavo. Tokiomis aplinkybėmis A. Č. vairuojamas automobilis įjungtomis šviesomis (iš vaizdo įrašų galima tik spėti, kad buvo pažeistas KET 82.2. punktas, laiku neišjungus avarinės signalizacijos ir nespėjus įjungti kairio posūkio signalo rikiuojantis į pagrindinį automobilių srautą) nekėlė ir negalėjo sukelti realaus pavojaus dalyvaujantiems eisme asmenims, juolab, kad A. Č. vairuojamas automobilis buvo geranoriškai, natūraliai įleistas į pirmąją eismo juostą (kurioje eismas vyko labai lėtai), jokių staigaus stabdymo ar panašaus pobūdžio veiksmų kiti vairuotojai neatliko, eismo judėjimo ritmas nebuvo sutrikdytas. A. Č. inkriminuotas ir KET 9 punkto, numatančio bendrąsias atidumo ir rūpestingumo pareigas, pažeidimas, tačiau pats savaime šio punkto nuostatų nesilaikymas negali būti aplinkybe, teikiančia spręsti būtent apie chuliganiškas vairuotojo paskatas. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad A. Č., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, yra tik subjektyvi policijos pareigūnų nuomonė, kurios nepatvirtina netgi pačių policijos pareigūnų automobilio vaizdo registratoriumi padaryti įrašai. Be to, kaip buvo nurodyta, byloje surinktų įrodymų vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į jų visetą, neiškeliant vieno įrodymo kaip esą vertingesnio prieš kitus. Pažeidėjo kaltė, veikos motyvas nustatomi ne tik iš objektyvių jo atliktų veiksmų, bet ir iš jo paties paaiškinimų. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. dalyvavo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka, pateikė išsamius savo veiksmų paaiškinimus, pripažinęs inkriminuotų KET punktų pažeidimų padarymą, neigė chuliganiškas paskatas, nurodydamas visai kitus savo elgesio motyvus. Šie A. Č. paaiškinimai skundžiamame nutarime išvis neaptarti, galimai įvertinti kaip deklaratyvūs arba apskritai nevertinti. Visi šie argumentai, mūsų įsitikinimu, teikia pagrindą spręsti, kad A. Č. veiksmuose nebuvo būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių - chuliganiškų paskatų, pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliančių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. A. Č. padaryti skundžiamame nutarime nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai pagal savo pavojingumą ir padarymo aplinkybes negali būti pripažįstami chuliganišku vairavimu, t. y. tokiu vairavimu, kuriuo būtų siekiama atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, sąmoningai pabrėžiant kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, kitų eismo dalyvių ignoravimą, demonstruojant savo išskirtinumą ir didelę nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Tuo pačiu neginčytina ir sutiktina, kad A. Č. paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Pagal skundžiamame nutarime nurodytas KET 9 p., 82.2 p., KET 1 pr. 515 p., KET 3 pr. 1.2 p. nuostatų pažeidimo faktines aplinkybes, A. Č. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, savo dydžiu artimas minimalioms. Nagrinėjant bylą ne teismo tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. atstovo neturėjo. Iš jo pateikto paaiškinimo matyti, kad jis ne tik prašė perkvalifikuoti jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, bet ir nurodė aplinkybes, susijusias su švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymu (pateikė darbdavio pažymą apie darbą vadybininku UAB (duomenys neskelbtini) ir teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą darbe; nurodė aplinkybes, susijusias su žmonos sveikata, ankstesnių nuobaudų už panašius KET pažeidimus neturėjimą ir kt.), kuriuos skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas priskyrė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingoms aplinkybėms, tačiau plačiau jų neaptarė ir nevertino. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo A. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, nors ir Pareiškėjas nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas nusižengimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. Vaizdo įrašas patvirtina Pareiškėjo tyčią veikti priešingai visuomenės interesams ir rodyti savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas matydamas, kad prieš jį yra susidariusi transporto priemonių kolona, esant intensyviam eismui, sąmoningai ir tyčia ją apvažiavo kelkraščiu taip siekdamas greičiau pasiekti kelionės tikslą kai tuo tarpu visos jo krypties eismo juostos buvo užimtos ir jose bendroje eilėje laukė kitos transporto priemonės. Šios aplinkybės įrodo akivaizdų Pareiškėjo sieki veikti tyčia ir rodyti savo išskirtinumą. Pats administracinis nusižengimas padarytas darbo dieną, po 8 val. ryte, rytinio piko metu, kuomet yra didelis automobilių judėjimas, nes yra pats judėjimo pikas, kai didžioji dauguma vairuotojų vyksta į darbą, be to, tai buvo rugsėjo mėnesis, kuomet eismas intensyvesnis nei įprastai, todėl toks Pareiškėjo elgesys turi būti traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės sukti ar važiuoti toliau, o Pareiškėjas sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį (avarinę eismo juostą) ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovėjusius automobilius, pasielgė nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais neabejotinai sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Dėl to šiuo atveju Institucija mano, kad Institucijos pareigūnas pagrįstai padarė išvadą, kad toks vairavimo būdas, pažeidęs keturis Kelių eismo taisyklių punktus, laikytinas įvykęs dėl chuliganiškų paskatų. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos duomenį) matyti, kad Pareiškėjas KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant daugumai eismo dalyvių. Padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis ir Pareiškėjo greičiau apvažiuojamas automobilis gali išsukti į kelkraštį, sudaro prielaidas kilti eismo įvykiui, o tai savaime kėlė pavojingą situaciją tiek jo paties tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Institucijos vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. veikimas pagrįstai kvalifikuotas kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nes atitinka šio administracinio nusižengimo požymius - automobilis buvo vairuojamas vienu metu padarant KET 9, 82.2, 1 priedo 515, 3 priedo 1.2 punktuose nustatytus pažeidimus, kurie ne tik formaliai, bet realiai kėlė grėsmę eismo saugumui, be to. Pareiškėjo veiksmuose nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Institucijos nuomone pareiškėjo veika vertinama kaip chuliganiškas vairavimas todėl perkvalifikuoti į kitą nusižengimą nėra teisinio pagrindo, veika kvalifikuota tinkamai. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju Pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, Institucija mano, kad ypatingų aplinkybių šioje byloje nėra.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. atstovas adv. p. Gediminas Viederis teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str.1 d. 2 p.).
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 450Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu – teisė vairuoti transporto priemones – 12 mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. spalio 18 d., 08.10 val. magistraliniuose keliuose (duomenys neskelbtini), 100 km, vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas pirma eismo juosta nepersirikiavo į antrą eismo juostą, neįvykdė kelio ženklo Nr. 515 „Dešinės eismo juostos pabaiga“ reikalavimo, kirto plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavo kelkraščiu apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones, važiuodamas toliau kirto plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, rikiavosi į eismo srautą, rikiuodamasis neįspėjo kitus eismo dalyvius atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu, veiksmus atliko staiga ir netikėtai, esant intensyviam eismui kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, visa tai padarė iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams ir tuo pažeidė KET 9 p., 82.2 p., KET 1 priedo 515 p., KET 3 priedo 1.2 punktų reikalavimus.
Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, A. Č. išdėstytais paaiškinimais apie įvykio aplinkybes) patvirtina, kad A. Č. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų, pažeidė KET 9 p., 82.2 p., KET 1 priedo 515 p., KET 3 priedo 1.2 punktų reikalavimus. Kad atliko kelių eismo pažeidimus nurodytus nutarime, neginčija ir pats pareiškėjas, tik jis mano, kad negalima daryti išvados, jog visa tai padarė dėl savanaudiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje.
Šioje byloje liko neįrodytas kitas privalomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementas – chuliganiškos paskatos. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-511/2022). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-31-2014, 2AT-36-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Griežtų sankcijų už aptariamą KET pažeidimą pobūdis suponuoja policijos ir teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimų, abejonių nekeliančių faktinių duomenų visuma. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo ar tuo labiau – kito asmens paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio <...>, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-224-361/2017).
Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. neginčijo, jog pažeidė KET 1 per. 515 p., KET 3 per. 1.2 p. nuostatas, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 515 „Dešinės juostos pabaiga“ reikalavimo ir kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau nesutinka, jog A. Č. šiuos veiksmus atliko staiga ir netikėtai, sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, dėl chuliganiškų paskatų.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių A. Č. kaltę jam inkriminuoto nusižengimo padarymu, t. y., kad jis padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus būtent dėl chuliganiškų paskatų. Teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės yra nepakankamos konstatuoti, kad A. V. vairavo chuliganiškai. Teismas, įvertinęs A. Č. atlikto manevro amplitudę ir trukmę, bei pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad jam inkriminuotais veiksmais pareiškėjas siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. A. Č. veiksmus tyrusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija įvertino juos kaip šiurkštų tyčinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įvertinusi tik objektyvius jo požymius – atliktus ir užfiksuotus objektyvius veiksmus, bet ne subjektyviąją nusižengimo pusę, motyvus ir tikslus. Todėl teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Č. veikė tyčia ir chuliganiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus veiką į ANK 420 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). A. Č. neturi galiojančių nuobaudų, anksčiau yra baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinėje byloje esančios pažymos apie darbą įmonėje, A. Č. apibūdinamas, kaip atsakingas, iniciatyvus ir patikimas įmonės komandos narys (administracinės nusižengimo bylos b. l. 6). Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. Č. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus minimalias sankcijoje numatytas baudą ir administracinio poveikio priemonę.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20902-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) naikintinas ir A. Č. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20902-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir A. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 170 (vieno šimto septyniasdešimties) Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.