Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo nutarta panaikinti Institucijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 85N-80433451-16 ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą G. G. dėl kaltinimo padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 85N-80433451-16 G. G. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad 2016 m. gruodžio 3 d., 19.43 val., Prezidento g., Tauragės m., vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, vairuodamas automobilį pavojingai manevravo – užtraukė rankinį stabdį, kad automobilis slystų į šoną, tokiais veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9 punktų reikalavimus.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutarimu tenkino G. G. skundą – Institucijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. G. nutraukė.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. kovo 21 d. teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, tikslu skirti trasologinį tyrimą. Argumentuoja, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, rėmėsi tik pažeidėjo prieštaringais teiginiais, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Vaizdo įrašo duomenys paneigia G. G. teiginius, jog automobilį jis stabdė kojiniu stabdžiu, o dėl to automobilis pradėjo slysti šonu. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad kojinio stabdžio vairuotojas nespaudžia, nes galiniai automobilio žibintai nešviečia, o automobilis slysta šonu, vienareikšmiškai dėl to, jog vairuotojas panaudoja stovėjimo stabdį. Taip pat iš įrašo matyti, jog galiniai automobilio ratai manevro metu yra užblokuoti ir nesisuka. Šią aplinkybę patvirtina ir ant važiuojamosios kelio dangos likę ratų padangų pėdsakai – sniego kauburiai, nuvalyto sniego sluoksnis. Be to, slysdamas šonu automobilis net šiek tiek pasisuko į kairę ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Toks manevravimas automobiliu patvirtina, jog tai nebuvo tik slystelėjimas, o nuoseklūs veiksmai, atlikti panaudojant stovėjimo stabdį, taigi vairuotojui siekiant vairuoti chuliganiškai. Byloje būtina skirti trasologinį tyrimą, nors, Institucijos manymu, šiuo atveju nereikia specialių žinių nustatyti, ar vairuotojas naudojo stovėjimo stabdį. Pareigūnai taip pat patvirtino, kad automobilis slydo šonu dėl panaudoto stovėjimo stabdžio. Kritiškai vertina teismo motyvus dėl grėsmės kitiems eismo dalyviams nebuvimo. Tokiu vairavimu G. G. sukėlė grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. pėstiesiems. Pareigūnų automobilis sukdamas į dešinę, priešingai nei pažeidėjo vairuojamas automobilis, neslydo. Byloje surinkta pakankamai duomenų dėl G. G. chuliganiško vairavimo.

Asmuo, kuriam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, G. G., atsiliepimu su skundu nesutinka, Institucijos argumentus vertina kaip nepagrįstus. Skundžiamą nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą. Pripažįsta, kad atlikdamas posūkio slidžiame, apsnigtame ir nevalytame kelyje manevrą jo automobilis kiek slystelėjo į šoną, tačiau ne dėl jo chuliganiško vairavimo. Šio pažeidimo sudėtis jo veiksmuose neįrodytas. Šiuo atveju nebuvo sukelta grėsmė ar pavojus eismo saugumui, kitiems žmonėms.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą nutraukdamas G. G. pažeidimo bylą dėl jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį akcentuoja ir kasacinis teismas (bylos Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Tiek pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, tiek pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas už chuliganišką vairavimą vairuotojams numato ne vien baudas (ATPK nuo 289 iki 579 Eur; ANK nuo 450 iki 550 Eur), tačiau kartu su bauda privalomą skirti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Tokių griežtų sankcijų už aptariamą KET pažeidimą pobūdis, suponuoja policijos, teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančiais faktiniais duomenis. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio ar vien pareigūno, mačiusio vairuojamą automobilį parodymais, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste.

Įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintini Institucijos argumentai dėl duomenų gavimo paskiriant byloje trasologinę ekspertizę. Atitinkamus duomenis, jeigu tokie, Institucijos manymu, yra (buvo) reikšmingi pažeidėjo kaltei įrodinėti, Institucija galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba su apeliaciniu skundu. Kita vertus, apeliantė nurodydama į ekspertizės reikalingumą, tuo pačiu pasisako, jog šiuo atveju nustatyti, ar vairuotojas naudojo stovėjimo stabdį, specialių žinių nereikia. Tokia Institucijos pozicija vertinama kaip nenuosekli. Teismas mano, kad byloje surinktų faktinių duomenų pakanka įvertinti ginčo vairavimo pobūdį bei spręsti dėl G. G. atsakomybės.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Peržiūrėjęs pareigūnų fiksuotą ginčo įvykio situacijos vaizdo medžiagą, teismas turi pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai, užfiksavę, jų manymu, chuliganiško vairavimo atvejį, visgi neįvertino aplinkybių, jog, be kita ko, ginčo vairavimo situacijai kilti reikšmės turėjo slidi kelio danga, posūkio manevro vieta ir laikas. Nustatyta, jog G. G. žiemą (gruodžio mėn.), jau sutemus (19.43 val.), Prezidento g., Tauragės m., vairavo lengvąjį automobilį varomą priekiniais ratais ir įsukdamas į keliuką, vedantį į automobilių stovėjimo aikštelę, trumpam slydo į kairę, tačiau suvaldė automobilį, sustojo ir po to lėtai nuvažiavo į aikštelę, ten sustojo, kai jį sustabdė iš paskos važiavęs pareigūnų ekipažas.

Teismas pažymi, jog automobilio saugaus vairavimo kokybei žiemą, apsnigta, suvažinėta ir dėl to objektyviai slidžia kelio danga, net ir lėtai važiuojant, o juolab, darant 90 laipsnių posūkio manevrą, minėta kelio dangos būklė, vairuotojo atidumas, atsargumas ir vairavimo patirtis, turi neabejotinos reikšmės. Tokiomis, kaip ginčo atveju buvusiomis eismo sąlygomis, automobiliu darant staigų posūkį, teismo vertinimu, vien tik neatsargus stabdymas arba G. G. pasirinktas netinkamas stabdymo būdas (-ai), objektyviai galėjo nulemti automobilio slydimą į šoną. Tačiau ne visus ar panašius į aptariamą vairavimą atvejus pareigūnai turėtų vertinti išimtinai kaip chuliganiškus. Prevencinių policinių priemonių panaudojimas (pavyzdžiui: pokalbis su vairuotoju apie saugų vairavimą, ar jo perspėjimas vairuoti atidžiau, atsargiau dėl nepalankių oro, kelio dangos sąlygų, ar žodinė pastaba vairuotojui, jog kitą kartą policija į artimą KET pažeidimui veiką reaguos įstatymų nustatyta tvarka ir kt.) tokiais atvejais galėtų būti pakankamas eismo dalyvių ir policijos bendradarbiavimo indikatorius arba tokių vairavimo situacijų užkardinimo būdas.

Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Šiuo atveju, teismo manymu, ekipaže dirbę pareigūnai perdėtai sureagavo bei fiksavo kaip pažeidimą, vien keletą sekundžių trukusį ir pavojaus eismo saugumui nesukėlusį, vairuotojo posūkio slidžiame kelyje automobiliu manevrą. Be to, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog Institucijos skunde akcentuojama automobilio slydimo šonu dėl naudojamo stovėjimo stabdžio aplinkybė, bet kuriuo atveju, truko labai trumpai. G. G. iki posūkio ir po nedidelio slydimo jame, važiavo negreitai ir saugiai. Dėl G. G. vairuojamo automobilio nedidelio slydimo posūkyje kiek į šoną, kitų transporto priemonių vairuotojai ar pėstieji neturėjo keisti judėjimo krypties, buvo išgąsdinti arba šokiruoti. Taigi ginčo vairavimo manevras, atliktas tiek naudojant stovėjimo stabdį arba stabdant įprastu būdu, savaime nesukėlė kitiems eismo dalyviams potencialios grėsmės arba pavojaus pačiam apeliantui, ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisę taikė ne formaliai, įsigilino į ginčo vairavimo situaciją, o tai leidžia daryti išvadą, jog G. G. inkriminuota chuliganiško vairavimo veika nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Teigti, jog G. G., atlikdamas slidžiame kelyje posūkio manevrą, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį, pagrindo nėra.

Nors G. G., atlikdamas posūkio manevrą, slidžiame kelyje veikė kiek neatsargiai ir neatidžiai, tačiau jokiu būdu ne tyčia ir chuliganiškai. G. G. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio apelianto vairavimo), todėl administracinio teisės pažeidimo teisena jam pagrįstai nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.