Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. G., jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens G. G. skundą institucijai paskyrusiai nuobaudą, - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijai dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus V. K. Lukošiaus 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 85N-80433451-16 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus V. K. Lukošiaus 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 85N-80433451-16 G. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) 450 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 (aštuoniolikai) mėnesių už tai, kad 2016 m. gruodžio 3 d. 19.43 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, vairuodamas automobilį pavojingai manevravo, tai yra užtraukęs rankinį stabdį, kad automobilis slystų į šoną. Tokiais savo veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9 p. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. N. nurodė, kad dirba Tauragės AVPK viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyr. patruliu. Įvykio dieną dirbo su kolege T. A.. Buvo šalta ir slidu, pažeidėjo automobilis važiavo lėtai ir slydo šonu. Mano, kad vairuotojas buvo užtraukęs rankinį stabdį, nes automobilio gale nedegė stabdžių žibintai ir nesisuko galiniai ratai. Oro sąlygos turėjo įtakos automobilio slydimui.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. A. nurodė, kad dirba Tauragės AVPK viešosios tvarkos skyriaus būrio vyr. patrule. Įvykio dieną dirbo su V. N.. Buvo šalta ir slidu, ant kelio po sniegu buvo ledas. Pažeidėjo automobilis judėjo lėtai ir sukdamas į aikštelę, slystelėjo šonu. Automobilis sustojo ir tada lėtai įvažiavo į aikštelę. Mano, kad automobilis slydo dėl to, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir buvo užtraukęs rankinį stabdį, nes nedegė automobilio galiniai stabdžių žibintai ir nesisuko galiniai ratai. Daugiau automobilių tuo metu nebuvo, tačiau netoliese parkelyje vaikščiojo žmonės. Nurodo, kad vairuotojas chuliganiškai vairavo transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kaip matyti iš šios normos, chuliganišku laikomas vairavimas iš chuliganiškų paskatų pažeidžiant Kelių eismo taisykles, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (žr. LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-37-507/2015, Nr. 2AT-72-2014 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad chuliganišku vairavimu galima kelti grėsmę trims alternatyvioms vertybėms, t.y. eismo saugumui, paties vairuotojo saugumui ar kitų žmonių saugumui. Pakanka nustatyti grėsmę bent vienam iš jų, konstatuojant būtinąjį chuliganiško vairavimo elementą. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 15 p. įtvirtintą eismo saugumo sampratą, eismo saugumas suprantamas kaip visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Darytina išvada, kad eismo situacija, kurioje dėl eismo dalyvių veiksmų atsiranda padidintas pavojus įvykti eismo įvykiui, laikytina keliančia grėsmę eismo saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad grėsmė eismo saugumui, paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui yra būtinas, norint pripažinti chuliganišką vairavimą administraciniu teisės pažeidimu, už kurį administracinė atsakomybė numatyta ATPK 124² str. 2 d.

Kaip matyti, skundą padavęs asmuo G. G. tvirtino, kad dėl tokio jo vairavimo grėsmė jam pačiam, eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui nekilo, o automobilio slydimas buvo įtakotas labai slidaus kelio, kuris buvo padengtas ledu ir sniegu. Tuo tarpu institucija atsiliepime ne kartą pažymėjo, kad G. G. vairavimas sukėlė grėsmę eismo saugumui bei aplinkiniams, tačiau ši aplinkybė administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime nėra įrodyta jokia byloje esančia medžiaga. Priešingai, teismui peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, matyti, kad G. G. automobilis slysta šonu dėl slidžios kelio dangos, nes kelias padengtas ledu ir sniegu. Jo vairuojamas automobilis važiuoja labai lėtai. Vaizdo įrašo paskutinėmis sekundėmis (b. l. 25), laiko tarpas vaizdo įraše 00:04 iki 00:05, matyti, kad automobiliui darant posūkio manevrą, automobilio galiniai ratai sukasi. L. T. A ir V. N. parodymai, kuomet pastarieji tvirtina, kad G. G. automobilį vairavo chuliganiškai, nes sukdamas į aikštelę buvo užtraukęs rankinį stabdį, taip priversdamas automobilio galinę dalį slysti ir tai kėlė pavojų eismo saugumui, vertintini kritiškai. Abu liudytojai tvirtina, kad jie matė, jog sukantis automobiliui, galiniai žibintai nedegė, kas rodo, kad nebuvo naudojami kojiniai standžiai, bei nesisuko galiniai automobilio ratai, todėl iš to sprendė, kad automobilis buvo stabdomas rankiniu stabdžiu. Tačiau teismo posėdžio metu detaliai išanalizavus vaizdo įrašą matyti, kad automobilio galiniai ratai sukosi. Nors galiniai stabdžių žibintai nedegė, tačiau važiuodamas labai lėtai, vairuotojas galėjo nei rankinio nei kojinio stabdžio nenaudoti. Kadangi byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog vairuotojas naudojo rankinį stabdį siekdamas jog automobilis slystų, o yra tik liudytojų spėjimas, todėl teismas jais nesiremia. Visos spėlionės, abejonės ir neatitikimai turi būti vertinami išskirtinai atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas (galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d.) administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, negalima Institucijos priimto nutarimo pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Teismas taip pat daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad G. G. savo veiksmais kėlė grėsmę eismo, kitų žmonių, savo saugumui, kaip nurodyta 2016 m. gruodžio 15 d. nutarime. Byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilio slydimo metu įvykio vietoje būtų važiavę ar stovėję kiti automobiliai. Nors vaizdo įrašo dešinėje pusėje ((b. l. 25; laiko tarpas vaizdo įraše 00:00 iki 00:05) matomi keli vaikščioję pėstieji, šis G. G. automobilio slydimas nesukėlė jokio pavojaus jų saugumui, nes pėstieji atėjo iš priešingos pusės, nei slydo automobilis. Vien ta aplinkybė, kad važiuojant automobilis slydo šonu, kai kelio danga yra labai slydi, negali būti vertinami kaip chuliganiški veiksmai. Todėl, teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad G. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-80433451-16 yra nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 260 str., 124² str. 2 d., 302 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

G. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 85N-80433451-16 ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., bylos teiseną G. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.