Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.1.2.9; 1.2.14.3.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1

2022 m. liepos 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje (mišriu būdu – daliai proceso dalyvių dalyvaujant tiesiogiai teismo posėdžių salėje, daliai vaizdo konferencijos būdu per Zoom platformą), apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Į bausmės laiką įskaityta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Iš N. J. priteista nukentėjusiojo P. G. naudai 87 420,13 Eur turtinei, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 560 Eur periodinių išmokų nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2029 m. vasario 12 d., 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 107 420,13 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.

Iš N. J. priteista nukentėjusiosios E. G. naudai 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 8 000 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.

Iš N. J. priteista Valstybinei ligonių kasai 4 088,02 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 13 932,37 Eur.

Iš N. J. nuspręsta išieškoti nukentėjusiojo P. G. naudai turėtas 4 280 Eur proceso išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir padarė plėšimą, neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, bei apgaule įgijo svetimą turtą:

1.1. jis 2016 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.45 val., tiksliai nenustatytu laiku, keltu „Scotish Viking“ atvykęs iš Švedijos Karalystės Nynashamno į Ventspilio uostą, Latvijos Respublikoje, nenustatyta transporto priemone paveždamas nukentėjusįjį P. G. iki miško, esančio Latvijos Respublikos teritorijoje, Kuldygos krašte, Varmes valsčiuje, Kuldygos-Saldus plento 14-ame kilometre, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra tyčia suduodamas P. G. nenustatytu būdu į įvairias kūno vietas bei daužydamas jo galvą į medžio kelmą, padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokų srityje, dešiniojo skruostikaulio srityje, kakle, krūtinės srityje, abiejuose dilbiuose, odos nubrozdinimus kryžkaulio srityje, kraujo išsiliejimą po dešinės akies obuolio jungine, 21 danties lūžį, 11 danties išnirimą, nosies kaulų lūžį, dešinio alkūnkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimą, kas dėl patirtos traumos išsivysčiusių liekamųjų reiškinių atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, bei, P. G. netekus sąmonės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagrobė P. G. priklausantį turtą: 300 Eur vertės auksinį vestuvinį žiedą, 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 10 Eur vertės piniginę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais: 200 Švedijos Karalystės kronų (18,34 Eur), P. G. vardu išduota AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), P. G. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota (duomenys neskelbtini) MD Telšių skyriuje (86)), P. G. vardu išduotu vairuotojo žymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2008 m. gegužės 6 d. Telšių filiale), P. G. vardu išduota Europos sveikatos draudimo kortele, 60 Eur vertės lagaminą ir jame buvusius 70 Eur vertės kamufliažinius rūbus, 80 Eur vertės sportinius batus bei įvairius namų apyvokos daiktus ir higienos priemones bendros 30 Eur vertės, iš viso pagrobdamas svetimo, P. G. priklausančio, turto už 769 Eur ir iš savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. G. sveikatą.

1.2. Be to, jis 2016 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.45 val., nenustatytu laiku, miške, esančiame Latvijos Respublikos teritorijoje, Kuldygos krašte, Varmes valsčiuje, Kuldygos-Saldus plento 14-ame kilometre, plėšimo būdu pagrobdamas P. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – P. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją neteisėtai laikė su savimi iki 2016 m. rugsėjo 11 d., kai laikotarpiu nuo 20 val. 45 min. 12 s. iki 20 val. 50 min. 32 s. AB „DNB“ banko bankomate ATM14, esančiame degalinėje „Statoil“, adresu Apvedcelš 11, Saldus, Latvijos Respublika, pasinaudodamas kortele, atliko finansines operacijas.

1.3. Be to, N. J., 2016 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 20 val. 45 min. 12 s. iki 20 val. 50 min. 32 s., turėdamas vieningą tyčią, 5 kartus įdėdamas P. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „DNB“ banko bankomatą ATM14, esantį degalinėje „Statoil“, adresu Apvedcelš 11, Saldus, Latvijos Respublika, bei įvesdamas nenustatytu būdu išgautus jos naudotojo P. G. tapatybę patvirtinančius duomenis ir taip pateikdamas save kaip nukentėjusįjį P. G., neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone – P. G. vardu išduota AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo P. G. tapatybę patvirtinančius duomenis – AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą panaudojo.

1.4. Be to, N. J., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną išankstinį sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 11 d., 20 val. 45 min. 12 s., 20 val. 47 min. 11 s., 20 val. 48 min. 14 s., 20 val. 49 min. 15 s., 20 val. 50 min. 32 s., penkis kartus įdėdamas P. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „DNB“ banko bankomatą ATM14, esantį degalinėje „Statoil“, adresu Apvedcelš 11, Saldus, Latvijos Respublika, bei įvesdamas jos naudotojo P. G. tapatybę patvirtinančius duomenis – banko kortelės PIN kodą, ir taip pateikdamas save kaip nukentėjusįjį P. G., neteisėtai atliko 5 finansines operacijas ir iš P. G. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė atitinkamai 500 Eur, 200 Eur, 100 Eur, 50 Eur, 20 Eur, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, P. G. priklausantį 870 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis N. J. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti, kadangi jis su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka.

Nuteistasis N. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliacinio skundo reikalavimą patikslino, nurodydamas, kad nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimis dėl pripažinimo kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalie 9 punktą, sunkiai sutrikdžius P. G. sveikatą dėl savanaudiškų paskatų, priteisto civilinio ieškinio dydžio ir paskirtos bausmės. Kitos nuosprendžio dalies neginčija, dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažįsta.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde nedetalizavo, su kuriomis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimis nesutinka, ir nenurodė jokių argumentų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. J. patikslino skundo reikalavimą, teigdamas, kad pripažįsta, pasinaudojęs svetima banko kortele, tačiau P. G. smūgių nesudavė, jam sužalojimų nepadarė ir jo neapiplėšė, todėl ginčija kaltės dėl šių veikų pagrįstumo klausimą, paskirtą bausmę ir civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apelianto poziciją, patikrina visus skundžiamo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio motyvus ir teismo nustatytas aplinkybes.

5. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. J. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad motyvuojamoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl N. J. nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – N. J. teisinančius – įrodymus, taip pat įvertintas byloje esančių įrodymų visetas, nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados. Teismas šioje dalyje išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, pateikė jų viseto analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.

6. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų bei teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl N. J. pripažinimo kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį yra priimtas, netinkamai įvertinus bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, išvadas grindžiant prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tuo buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl N. J. kaltės padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

7. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai N. J. pripažino kaltu dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl N. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį

8. Skundžiamu teismo nuosprendžiu N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir įvykdė plėšimą.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant nurodytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrodymu gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK nurodytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas. Įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas, kad pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka.

10. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-309-495/2019). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta pareiga tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teismo baigiamąjį aktą priimti, tik išsamiai nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis byloje negali būti priimamas ar paliekamas galioti. Tokioje situacijoje, kai, atliekant įrodymų tyrimą ar jį atnaujinus, numatytų ar proceso dalyvių prašomų atlikti veiksmų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma atlikti, teismas turi svarstyti galimybę iškilusias abejones dėl reikšmingų bylai aplinkybių nustatymo pašalinti, atlikdamas kitus tokioms abejonėms pašalinti tinkamus proceso veiksmus. Neatlikus tokių įrodymų tyrimo veiksmų teismo priimtas baigiamasis aktas negali būti laikomas įtikinančiu, tinkamai argumentuotu ir aiškiu bylos nagrinėjimo teisme dalyviams bei kitiems asmenims.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad N. J. padarė nukentėjusiajam P. G. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų ir jį apiplėšė. Teismas, vadovaudamasis šiais byloje ištirtais įrodymais: vaizdo įrašo iš degalinės „Statoil Saldus“, esančios Apvedcelš 11, Saldus, Latvijos Respublikoje, 2016 m. gruodžio 9 d. apžiūros protokolu ir 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvada Nr.11-353 (20), 11K-52 (20) nustatyta aplinkybe, kad N. J. neteisėtai panaudojo P. G. vardu išduotą banko kortele, išgrynindamas pinigus bankomate, priėjo prie išvados, kad nuteistasis elektroninę mokėjimo priemonę įgijo, panaudojęs prieš nukentėjusįjį fizinę prievartą ir smurtą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pats N. J. pripažino, jog jis buvo įvykio vietoje, automobiliu važiavo kartu su nukentėjusiuoju, sustojo pakelėje prie miško, kur vėliau nukentėjusysis buvo rastas sužalotas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nukentėjusysis P. G. atpažino N. J. kaip asmenį, su kuriuo jis važiavo iš Liepojos į Mažeikius, taip pat nukentėjusysis tvirtino, jog savo bankinės kortelės niekam gera valia nedavė. Specialistų išvadomis buvo nustatyti P. G. padaryti sužalojimai, kurie vertinami, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertindamas šiuos įrodymus, apygardos teismas konstatavo, kad įvykio laiku N. J. buvo įvykio vietoje ir iš karto po to panaudojo plėšimo metu įgytą P. G. banko kortelę ir prievarta išgautą PIN kodą, tuo pagrindė išvadą, kad būtent nuteistasis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį ir jį apiplėšė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo padarytos išvados yra paremtos prielaidomis, bylos įrodymais nepagrįstos, o surinkti įrodymai atskirai ir jų visuma nėra pakankami neginčytinai išvadai, jog būtent N. J. prieš P. G. naudojo smurtą ar atliko plėšimo veiksmus.

12. Aplinkybę dėl smurto panaudojimo ir plėšimo nuteistasis N. J. nuosekliai neigė viso baudžiamojo proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu N. J. buvo apklausiamas keturis kartus. 2019 m. spalio 16 d. apklausiamas įtariamuoju, pranešus jam apie įtarimą, veikiant kartu su A. V., S. D. ir S. S., įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, N. J. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, paneigė aplinkybę, kad kartu su minėtais asmenimis, o taip pat jam nepažįstamu P. G. iš kelto Ventspilyje važiavo kartu į Mažeikius (t. 9, b. l. 37-38). Papildomos įtariamojo apklausos 2019 m. gruodžio 9 d. metu N. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau šios apklausos metu nedetalizavo jokių jam žinomų aplinkybių ( t. 9, b. l. 60-61). Papildomos įtariamojo apklausos 2019 m. gruodžio 12 d. metu N. J. nurodė, kad kaltę dėl įtarime nurodytų nusikalstamų veikų pripažįsta, detalizavo vykimo keltu aplinkybes ir teigė, kad tolimesnes aplinkybes nurodys teisme (t. 9, b. l. 65-67).

13. Minėtų duomenų analizė duoda pagrindą išvadai, kad N. J. ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, įvykdytų veikiant kartu su A. V., S. D. ir S. S., faktinių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. Martinavičienės nutarimu ikiteisminis tyrimas A. V., S. D., S. S. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (t. 5, b. l. 32-37).

14. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėjimui teisme, N. J. buvo kaltinamas dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą ir padarius plėšimą, neteisėtai įgijus ir laikius svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ją ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis neteisėtai panaudojus, o taip pat apgaulę įgijus svetimą turtą. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, N. J. kaltę pripažino tik iš dalies – dėl bankinės kortelės panaudojimo (t. 10, b. l. 175-179). Nuteistasis pateikė įvykių versiją, kad iš Ventspilio jo parsivežti atvyko A. D. ir E. G., jis (N. J.) pasiūlė kartu važiuoti P. G.; važiuojant buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, sustojus Latvijos miške, P. G. su E. G. norėjo pasilikti toliau vartoti alkoholinius gėrimus, todėl juos paliko, pats išvyko namo (šią poziciją apygardos teismas pagrįstai paneigė, nustatęs aplinkybę, kad A. D. tuo laiku negalėjo nuteistojo vežti iš Ventspilio į Lietuvą, nes buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir laikomas įkalinimo (sulaikymo, suėmimo) įstaigoje (t. 11, 21-25)). Apklausti liudytoju nuteistojo įvardintą asmenį E. G. pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės, nes pastarasis 2019 m. liepos 20 d. mirė (t. 10, b. l. 190-192). Tačiau apklausos metu N. J. kategoriškai paneigė smurtavęs prieš P. G. ir nurodė, bankinę kortelę gavęs iš draugo ir nežinojęs, kam ji priklauso. Tokios pozicijos N. J. laikėsi ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Byloje duomenų, kurie patvirtintų N. J. naudojus smurtą prieš nukentėjusįjį, nėra. Vien teismo nustatytos aplinkybės, kad N. J. važiavo automobiliu kartu su P. G. ir galimai buvo įvykio vietoje, pagrindu negalima grįsti išvados, kad N. J. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. N. J. smurto panaudojimo ir plėšimo aplinkybių reikšmingai nepatvirtina nei nukentėjusiojo P. G. parodymai, nei kiti byloje surinkti netiesioginiai įrodymai.

15. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis P. G. jokių konkrečių aplinkybių apie įvykį negalėjo nurodyti, nes teigė kad nieko neprisimena. Jis paaiškino, kad susipažino su N. J. kelte ir susitarė, kad kartu su juo važiuos į Mažeikius. Teigė, kad kelte prisėdo prie N. J. ir kitų vyrų ir pradėjo vartoti alkoholį, o nuo tada nieko neatsimena iki pat to momento, kai atsirado Telšių ligoninėje. P. G. negalėjo nurodyti jokių smurto prieš jį aplinkybių, o taip pat patvirtinti, kad būtent N. J. naudojo smurtą prieš jį ar jį apiplėšė. Teismo nurodyta aplinkybė, kad P. G. atpažino N. J. kaip asmenį, su kuriuo jis važiavo iš Liepojos į Mažeikius, nėra tiksli. Iš 2017 m. kovo 1 d. asmens pateikimo atpažinimui pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam P. G. buvo pateiktos trijų asmenų nuotraukos; P. G. atpažino N. J., kaip asmenį, kuris siūlė kartu važiuoti į Mažeikius (t. 3, b. l. 135-137). Apklausiamas teisme, P. G. nurodė, kad neprisimena, kaip išlipo iš kelto, ar važiavo su asmenimis, su kuriais susipažino kelte; neprisimena, kiek asmenų kartu važiavo iš kelto.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir subjektyviai interpretavo nustatytas aplinkybes, teigdamas, kad P. G. atpažino N. J. kaip asmenį su kuriuo važiavo į Mažeikius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinime nurodyta ir iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog keltas iš Švedijos atplaukė į Ventspilį, o ne į Liepoją. Duomenys, kad asmenys susipažino kelte ir galimai kartu važiavo į Mažeikius, nepakankami kategoriškai išvadai, kad nuteistasis sunkiai sužalojo ir apiplėšė nukentėjusįjį. P. G. atpažinto N. J. neįvardijo kaip asmens, kuris naudojo prieš jį smurto ar atliko plėšimo veiksmus. Nors aplinkybės, kad keliavo kartu su P. G., neneigia ir N. J., tačiau vien tai, kad N. J. keliavo kartu su P. G. ir tam tikru metu kartu su P. G. galėjo būti įvykio vietoje, negali būti pakankamas pagrindas tvirtinti, kad inkriminuotus smurtinius veiksmus ir plėšimą įvykdė būtent N. J.. Byloje nustatyta, kad pinigai iš P. G. bankinės kortelės išgryninti 2016 m. rugsėjo 11 d. (t. 6, b. l. 168), bet sužalotas P. G. miške rastas tik 2016 m. rugsėjo 15 d. 2016 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo medicinos ekspertizės centro Ekspertizės ir tyrimo departamento Kuržemės regioninio skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad P. G. kūno sužalojimai galėjo atsirasti 1-5 dienos iki patekimo į SIA „Kuldigas slimnica“ 2016 m. rugsėjo 15 (t. 3, b. l. 29-31). Tiksliau neapibrėžtas sužalojimų atsiradimo laikas neleidžia tvirtinti, kad sužalojimus P. G. galėjo padaryti tik N. J. 2016 m. rugsėjo 11 d.

17. P. G. pozicijos, kad jis niekam gera valia savo bankinės kortelės nedavė, pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad elektroninė mokėjimo priemonė iš nukentėjusio buvo paimta tik N. J. panaudojus prievartą, o PIN kodas išgautas naudojant intensyvų smurtą. Kaip minėta, nukentėjusysis įvykio aplinkybių neatsimena, todėl bankinės kortelės praradimo aplinkybės nėra nustatytos ir negali būti preziumuojamos. Iki įvykio nukentėjusysis vartojo alkoholį, todėl bankinės kortelės praradimo ir PIN kodo atskleidimo aplinkybės gali ir nebūti susijusios su smurto prieš jį panaudojimu.

18. Teismo nuosprendyje teigiama, kad N. J. kaltę patvirtina įvykio apžiūros metu nustatyti duomenys. 2016 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad, apžiūrint vietą, kurią nurodė liudininkas V. A., matoma, kad yra išardytos miško samanos; apžiūros metu apžiūrima miško zona prie nurodytos įvykio vietos, maždaug 6 metrų nuotoliu kairėn matoma išardytos samanos, kuriose matomas mobilus telefonas „Nokia“ pilkai juodos spalvos; greta matomos nulaužtos eglių šakos (t. 3, b. l. 8-17). Priešingai nei nurodė apygardos teismas, šiame įvykio apžiūros protokole nurodyta informacija patvirtina tik tai, kad prieš P. G. buvo naudojamas smurtas, vyko grumtynės (nulaužtos šakos, išardytos samanos), tačiau duomenų, kad smurtą įvykio vietoje panaudojo N. J., nėra.

19. Jokių kitų reikšmingų duomenų, kad P. G. sveikatą sunkiai sužalojo ir jį apiplėšė N. J., byloje nėra. Byloje nenustatyta, kokiu automobiliu keliavo N. J. ir P. G., įvykio vietoje nerasta jokių požymių, kurie patvirtintų N. J. dalyvavus smurtinio pobūdžio nusikaltimų padaryme. Apygardos teismo nurodyta sąsaja, nustačius, kad nuteistasis N. J. panaudojo nukentėjusiojo bankinę kortelę, nėra pakankama pagrįsti nuteistojo kaltę dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimų, taip pat savaime nesuponuoja jo neteisėtų veiksmų žalojant ir apiplėšiant P. G.. Kaip minėta, iki įvykio buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, todėl nukentėjusiojo bankinės kortelės praradimo ir PIN kodo atskleidimo aplinkybės gali būti ir nesusijusios su smurtiniais veiksmais.

20. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o ne prieš jį. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

21. Šioje baudžiamojoje byloje nesurinkus pakankamai įrodymų, kad N. J. sunkiai sutrikdė P. G. sveikatą ir jį apiplėšė bei atsižvelgiant į tai, jog įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, N. J. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį išteisinamas, neįrodžius, kad N. J. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

22. N. J. pareikštame kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, buvo nurodyta, kad N. J. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. jis 2016 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.45 val., nenustatytu laiku, miške, esančiame Latvijos Respublikos teritorijoje, Kuldygos krašte, Varmes, valsčiuje, Kuldygos-Saldus esančiame plento 14-ame kilometre, plėšimo būdu pagrobdamas P. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Teisėjų kolegijai dėl aukščiau aptartų motyvų priėmus sprendimą išteisinti N. J. dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes nenustatyta, kad jis apiplėšė P. G. įvykio vietoje (nenustačius plėšimo veiksmų miške, tiksli bankinės kortelės praradimo vieta negali būti nustatyta), nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos padarymo būdo ir vietos atitinkamai pakeičiamos, jas išdėstant taip:

N. J. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent, jis 2016 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.45 val., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu neteisėtai įgijo P. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – P. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją neteisėtai laikė su savimi iki 2016 m. rugsėjo 11 d. kai laikotarpiu nuo 20 val. 45 min. 12 s. iki 20 val. 50 min. 32 s. AB „DNB“ banko bankomate ATM14, esančiame degalinėje „Statoil“, adresu Apvedcelš 11, Saldus, Latvijos Respublika, pasinaudodamas kortele atliko finansines operacijas.

23. Teismų praktikoje numatyta, kad pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme.??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020). Taigi, svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas laikomas neteisėtu, kai nėra gautas savininko arba teisėto naudotojo sutikimas.

24. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad bankinė kortelė buvo pagrobta apiplėšiant P. G., tikslus jos įgijimo būdas nėra nustatytas. N. J. teisiamajame posėdyje teigė, kad P. G. bankinę kortelę jam perdavė jo draugas E. G. ir pasakė jos PIN kodą, o jis su E. G. draugu A. D. važiavo į degalinę išimti visų pinigų, kiek bus kortelėje, ir pirkti daugiau alkoholio ir cigarečių. Jis nežinojo, kam priklausė perduota banko kortelė, neatkreipė dėmesio į kortelėje užrašytą vardą ir pavardę, pasitikėjo savo draugu. Apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo pateikta įvykių versija, nes jos nepatvirtino jokie kiti byloje esantys duomenys. Teismas tinkamai nustatė, kad įvykio metu A. D. negalėjo vairuoti transporto priemonės. Frankfurto prie Oderio prokuratūra, atsakydama į Lietuvos užklausimą, nurodė, jog A. D. 2016 m. balandžio 16 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir be pertraukų išbuvo Brandenburgo prie Havelio bausmės atlikimo įstaigos tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. (taip pat ir 2016 m. rugsėjo 11 d.), o tuomet iki pat jo deportavimo iš Vokietijos 2017 m. birželio 14 d. – Kotbuso (Cottbus) bausmės atlikimo įstaigos kalėjime (t. 11, b. l. 75). N. J. nurodytas draugas E. G., kaip minėta, 2019 m. liepos 20 d. mirė ir negalėjo būti apklaustas apie N. J. parodytas aplinkybes.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir nenustačius tikslaus P. G. bankinės kortelės įgijimo būdo, byloje pagrįstai nustatyta, kad elektroninė mokėjimo priemonė, priklausiusi P. G., buvo įgyta neteisėtai – be elektroninės mokėjimo kortelės savininko sutikimo. Tai patvirtina minėta nukentėjusiojo parodymų dalis, kad jis savo bankinės kortelės niekam gera valia nedavė, tai reiškia nebuvo išreiškęs leidimo ir sutikimo kažkam kitam ja naudotis. Šioje situacijoje nėra svarbu, ar P. G. elektroninę mokėjimo priemonę N. J. įgijo iš savo draugo, ar kitu nenustatytu būdu, nuteistasis neabejotinai suprato, kad tai kito asmens bankinė kortelė, o, nesant elektroninės mokėjimo priemonės savininko leidimo įgyti, elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas laikomas neteisėtu.

26. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme gali būti nesusijęs su kitokiu veikos kvalifikavimu ar griežtesnės bausmės skyrimu, tačiau vis dėlto gali turėti įtakos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimui. Tai gali būti tiek nusikalstamų veiksmų (neveikimo) apimties plėtimas, tiek laiko, vietos, būdo ar kitų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas. Sprendžiant, ar pakeistos faktinės aplinkybės suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, būtina atsižvelgti į keistinų faktinių aplinkybių pobūdį ir į kitas bylos aplinkybes, reikšmingas kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimui. Tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, net nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 51- 788/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pakeistos faktinės aplinkybės nesuvaržo nuteistojo teisės į gynybą, todėl nebuvo pagrindo apie jų pakeitimą pranešti nuteistajam. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą poziciją, kad bankinė kortelė buvo įgyta be jos savininko sutikimo – neteisėtai, pakeistos faktinės aplinkybės dėl bankinės kortelės neteisėto įgijimo būdo (iš plėšimo būdu į nenustatytą būdą), negali būti laikomos esminėmis BPK 256 straipsnio prasme. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo gynybinė pozicija būtų iš esmės pasikeitusi nustačius kitokį, nei nurodytas kaltinime, elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo būdą. N. J. išdėstė savo poziciją, kurioje sumenkino savo vaidmenį ir veiksmų reikšmingumą dėl bankinės kortelės įgijimo, tačiau tai, kaip minėta, nepaneigia jo kaltės neteisėtai įgijus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją panaudojus.

27. N. J. kaltę dėl savo neteisėtų veiksmų, kurie kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, pripažino ir neginčijo šioje nuosprendžio dalyje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų, todėl teisėjų kolegija papildomai neanalizuoja baudžiamosios bylos šiais aspektais.

Dėl bausmės

28. Priėmus sprendimą N. J. išteisinti dėl nuskalstamų veikų numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje padarymo, naikinama nuosprendžio dalis, kuria pagal šiuos straipsnius paskirtos bausmės subendrintos su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

29. Apygardos teismas, skirdamas N. J. bausmes pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, motyvus, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nuteistasis padarė tyčines, baigtas nusikalstamas veikas iš kurių dvi priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) ir viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 182 straipsnio 1 dalis). N. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismo pripažinta N. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybė – kad jis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tokia nelaikytina, kadangi N. J. girtumas įvykio metu ar iš karto po įvykio nebuvo nustatytas be paties nuteistojo aiškinimo, kad jis kelionės keltu metu vartojo alkoholį. Tinkamai nenustačius, kad apsvaigimas nuo alkoholio buvo lemiamas veiksnys N. J. padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo aplinkybės dėl alkoholio vartojimo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia.

30. Taip pat buvo atsižvelgta į N. J. asmenybę – nevedęs, dirbantis, teistas 7 kartus, daugiausiai už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) teistas 2013 metais, taip pat baustas administracine tvarka. Po nagrinėjamų veikų padarymo darė naujas nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, N. J. buvo pagrįstai paskirtos bausmės, lygios BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismo nuosprendžiu N. J. paskirtos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo.

31. Išteisinus N. J. dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas), egzistuoja įstatymo numatytas pagrindas nuteistajam taikyti visišką arba dalinį bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), todėl teisėjų kolegija įvertina šio instituto taikymo galimybę. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-171-697/2019).??? Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), t. y. turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į N. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, naujų veikų darymą, esant neišnykusiam teistumui, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 75 straipsnyje numatytų nuostatų nėra pagrindo.

32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam N. J. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinamos – BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė bendrinamos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai; BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu apėmimo būdu subendrinta bausmė bendrinama su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinama su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Dėl civilinio ieškinio

33. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs N. J. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, iš nuteistojo priteisė nukentėjusiajam pinigines sumas neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, periodines išmokas už negautas pajamas, taip pat priteisė civiliniams ieškovams – nukentėjusiojo sutuoktinei E. G. piniginę sumą neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui turėtas išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu ir jam išmokėtomis socialinėmis išmokomis, taip pat nukentėjusiojo turėtas procesines išlaidas atstovų išlaidoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog neįrodyta, kad N. J. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje ir jį dėl šių nusikalstamų veikų išteisinus, keistinas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis dėl priteisto civilinio ieškinio.

34. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Šiuo nuosprendžiu N. J. išteisinus dėl sunkaus P. G. sveikatos sutrikdymo ir plėšimo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nuteistajam N. J. pareikšto civilinio ieškinio dalys, kurios susijusios su žalos atlyginimu dėl P. G. patirtų sužalojimų – 1480 Eur turtinės žalos dėl sveikatos atstatymo išlaidų, 85 171,13 Eur nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dėl sveikatos sutrikdymo prarastos pajamos, po 1 560 Eur periodinės išmokos per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2029 m. vasario 12 d., 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 107 420,13 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo, 8 000 Eur neturtinė žala E. G. ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo šios sumos, 4 088,02 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai, 13 932,37 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, yra atmetamos. o pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl šių civilinio ieškinio dalių yra naikinamas. Civilinių ieškovų P. G. ir E. G. civilinis ieškinys paliekamas galioti dalyje dėl turtinės žalos patirtos dėl pagrobto turto – 769 Eur. Dėl N. J. neteisėtais veiksmais išgryninant iš P. G. bankinės kortelės pinigines lėšas nukentėjusiajam sukeltų nepatogumų kompensavimui iš nuteistojo priteistinas 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidomis pripažintų nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, kaip pagrįsta, nekeistina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimis, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, bei dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį –

N. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje išteisinti, neįrodžius, kad N. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu N. J. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu. Už šias veikas paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. J. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš N. J. priteista: po 1 560,00 Eur periodinių išmokų nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2029 m. vasario 12 d., 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 107 420,13 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo, E. G. 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, Valstybinei ligonių kasai – 4 088,02 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 13 932,37 Eur.

Iš nuteistojo N. J. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. G. naudai priteistą 87 420,13 Eur sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 769 Eur (87 420,13 Eur – (1480 Eur + 85 171,13 Eur), o neturtinei žalai atlyginti priteistą 20 000 Eur sumą sumažinti iki 1 000 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.