- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- 1-12-282/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00053-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Nukentėjusysis
- P. G.
- Civilinis ieškovas
- E. G.
- Kaltinamasis
- N. J.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Mindaugas Šatas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
nukentėjusiojo P. G. ir civilinės ieškovės E. G. įgaliotam atstovui privačiam detektyvui R. K.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1) 1999-09-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 2 d. (BK, galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams;
2) 2000-03-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d., 122 str., 272 str. 3 d. (BK, galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 9 metams su 3 000 Lt vertės turto konfiskavimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2000-06-21 nutartimi, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 3 p,. bausmė sumažinta 1 metais. Šiaulių apygardos teismo 2003-10-27 nutartimi veika perkvalifikuota ir subendrinus su 1999-09-07 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta sumažinta bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) 2000-07-31 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. ir 278 str. 1 d. (BK, galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 3 p., bausmė sumažinta iki 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 43 str., bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2000-03-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo su 300 LT vertės turto konfiskavimu. 2003-07-27 nutartimi veika perkvalifikuota ir, subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2003-10-27 nutartimi nustatyta bausme, paskirta galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
4) 2006-07-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, Šiaulių apygardos teismo 2006-09-21 nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, 2009-09-29 paleistas atlikęs bausmę;
5) 2013-07-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir kt. areštu 60 parų, 2013-10-08 paleistas atlikęs arešto bausmę;
6) 2017-09-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. areštu 60 parų;
6) 2018-03-06 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
7) 2018-04-12 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. (2 epizodai) laisvės atėmimu 3 metams, bausmę subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-09-13 ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-03-06 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, 2020-07-01 paleistas iš Marijampolė PN lygtinai prieš 7 mėn. 3 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir padarė plėšimą, o būtent, jis 2016 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.45 val., tiksliai nenustatytu laiku, keltu „(duomenys neskelbtini)“ atvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) uostą, (duomenys neskelbtini), nenustatyta transporto priemone paveždamas nukentėjusįjį P. G. iki miško, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) krašte, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) plento (duomenys neskelbtini) kilometre, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra tyčia suduodamas P. G. nenustatytu būdu į įvairias kūno vietas bei daužydamas jo galvą į medžio kelmą, padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokų srityje, dešiniojo skruostikaulio srityje, kakle, krūtinės srityje, abiejuose dilbiuose, odos nubrozdinimus kryžkaulio srityje, kraujo išsiliejimą po dešinės akies obuolio jungine, 21 danties lūžį, 11 danties išnirimą, nosies kaulų lūžį, dešinio alkūnkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimą, kas dėl patirtos traumos išsivysčiusių liekamųjų reiškinių atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, bei P. G. netekus sąmonės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagrobė P. G. priklausantį turtą: 300 Eur vertės auksinį vestuvinį žiedą, 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 10 Eur vertės piniginę, su joje buvusiais pinigais ir dokumentais: 200 Švedijos Karalystės kronų (18,34 Eur), P. G. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ Maestro banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), P. G. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota 2008-04-29 MD Telšių skyriuje (86)), P. G. vardu išduotu vairuotojo žymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2008-05-06 Telšių filiale), P. G. vardu išduota Europos sveikatos draudimo kortele, 60 Eur vertės lagaminą ir jame buvusius 70 Eur vertės komufliažo rūbus, 80 Eur vertės sportinius batus bei įvairius namų apyvokos daiktus ir higienos priemones, iš viso 30 Eur vertės, iš viso pagrobdamas svetimo, P. G. priklausančio, turto už 769 Eur ir iš savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. G. sveikatą.
Be to, N. J. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent, jis 2016 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.45 val., nenustatytu laiku, miške, esančiame (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) krašte, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) plento (duomenys neskelbtini) kilometre, plėšimo būdu pagrobdamas P. G. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – P. G. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją neteisėtai laikė su savimi iki 2016 m. rugsėjo 11 d. kai laikotarpiu nuo 20 val. 45 min. 12 s. iki 20 val. 50 min. 32 s. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kortele atliko finansines operacijas.
Be to, N. J. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, o būtent, jis 2016 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 20 val. 45 min. 12 s. iki 20 val. 50 min. 32 s., turėdamas vieningą tyčią, 5 kartus įdėdamas P. G. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), bei įvesdamas nenustatytu būdu išgautus jos naudotojo P. G. tapatybę patvirtinančius duomenis ir taip pateikdamas save kaip nukentėjusįjį P. G., neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone – P. G. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ Maestro banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo P. G. tapatybę patvirtinančius duomenis – AB „(duomenys neskelbtini)“ Maestro banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, panaudojo.
Be to, N. J. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną išankstinį sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 11 d., 20 val. 45 min. 12 s., 20 val. 47 min. 11 s., 20 val. 48 min. 14 s., 20 val. 49 min. 15 s., 20 val. 50 min. 32 s., penkis kartus įdėdamas P. G. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ Maestro banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), bei įvesdamas jos naudotojo P. G. tapatybę patvirtinančius duomenis – banko kortelės PIN kodą, ir taip pateikdamas save kaip nukentėjusįjį P. G., neteisėtai atliko 5 finansines operacijas ir iš P. G. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė atitinkamai 500 Eur, 200 Eur, 100 Eur, 50 Eur, 20 Eur, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, P. G. priklausantį 870 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis N. J. parodė, kad 2016 m., dienos neatsimena, pasinaudodamas svetimu pasu, važiavo į Švediją, o po savaitės grįžo kartu su M. Z., su kuriuo prie kelto susitiko nukentėjusįjį. Jis (N. J.) buvo išgėręs, nukentėjusysis irgi buvo išgėręs. Nukentėjusysis paprašė parvežti jį namo ir jis pažadėjo parvežti jį į (duomenys neskelbtini). Kelte išgėrė dar butelį. Išlipus iš kelto, jo draugas E. G. su savo draugu A. D. atvažiavo jo pasiimti. Kartu su nukentėjusiuoju išvažiavo namo. Pakeliui sustojo pamiškės aikštelėje nusituštinti, išgerti alkoholio. Miškelis buvo pakeliui, neprivažiavus (duomenys neskelbtini) miesto. Nukentėjusysis pasiūlė dar išgerti. Tada E. G. padavė jam (N. J.) kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė nuvažiuoti ir nuimti visus pinigus, kiek bus, nupirkti cigarečių, butelį. Jis nuvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini) mieste, automobilį vairavo blaivus E. G. draugas A. D.. Iš bankomato pinigus nuėmė per kelis kartus ir grįžo atgal į tą stovėjimo aikštelę. Pinigus atidavė E. G. kartu su kortele. E. G. su nukentėjusiuoju miškelyje gėrė, jie dar kažką planavo, kažkur važiuoti. Tada jis paprašė A. D. jį parvežti namo ir A. D. jį parvežė. E. G. ir nukentėjusysis liko tame (duomenys neskelbtini) miškelyje. Nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Kelte buvo susitikęs A. V., tačiau nežino, kur A. V. savo autobusėliu išvažiavo, jis (N. J.) iš kelto ėjo su nukentėjusiuoju, M. Z. atvažiavo paimti jo draugas, nes M. Z. reikėjo važiuoti ne į (duomenys neskelbtini). Bankomate jis netikrino, koks buvo pinigų likutis, taip pat neatkreipė dėmesio į ant kortelėje užrašytą vardą ir pavardę. Kadangi kortelę padavė draugas, draugu pasitikėjo. Panaudodamas tą kortelę iš viso nuėmė apie 800 Eur. Kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes pripažįsta, kad panaudojo svetimą kortelę, nors tada jis nežinojo, kad kortelė P. G.. Jis P. G. nemušė, nekankino, nežino, kas tai padarė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nežinojo, kieno kortelė. Nežino, kaip kortelė atsidūrė pas E. G..
Nukentėjusysis P. G. parodė, kad išplaukė iš Švedijos ir jam nepažįstami asmenys pasisiūlė parvežti jį į (duomenys neskelbtini). Jis atsibudo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Daugiau nieko neprisimena. Neprisimena, kaip iš kelto išlipo, ir, ar važiavo su tais asmenimis. Neprisimena, kiek asmenų kartu važiavo iš kelto. Kelte gal su keturiais asmenimis bendravo. Neatsimena, ar tie asmenys, su kuriais bendravo kelte, vyko į (duomenys neskelbtini). Po įvykio galbūt geriau atsiminė. Įvykis buvo prieš 4 metus, galėjo būti 2016 metais, buvo rugsėjo pradžia. Šiek tiek atsimena apklausas, Latvijoje apklausos neprisimena.
Jam pasiūlė prisėsti prie kitų vyriškių, kurie kartu važiuos į (duomenys neskelbtini). Jis paėmė brendžio butelį iš savo lagamino. Jis išgėrė vieną taurelę degtinės ir nuo to momento nieko neatsimena. Jis įsidėmėjo vyriškių veido bruožus – vienas buvo stambaus kūno sudėjimo, kitą atpažino Facebooke, jo paskyros pavadinimas „A. V.“. Po kiek laiko jis miglotai prisiminė įvykį – kažkas įmetė jo lagaminą į vandenį ir kažkas jo galvą daužė į kelmą. Po to įvykio dingo telefonas Nokia, telefonas LG, lagaminas su asmeniniais daiktais, nuo rankos buvo numautas santuokinis žiedas, iš (duomenys neskelbtini) kortelės nuimta 870 Eur. Telefoną „Nokia“ jam perdavė policijos pareigūnai. Kortelės jis niekam nedavė, nes ji visada būdavo piniginėje, o piniginė – kišenėje, be to, pats kortele nesinaudojo bei piniginėje PIN kodo nebuvo. Mano, kad PIN kodas buvo išgautas naudojant fizinę jėgą. Be banko kortelės piniginėje dar buvo tapatybės kortelė, Europos sveikatos draudimo kortelė, hidroizoliacijos pažymėjimas, išduotas Švedijoje, ir truputis grynųjų pinigų. Bilietą pirko tą pačią dieną uoste, kontrolės poste prasilenkė su vyriškiu, kuris pasiūlė parvežti į (duomenys neskelbtini), kurį vėliau jis pagal nuotraukas atpažino. Atpažino N. J. pagal veido bruožus ir pagal duobutę. Galbūt tada jis buvo stambesnis. N. J. pasiūlė parvežti į (duomenys neskelbtini). Iki įvykio jis buvo sveikas. Dabar jis gyvena kaip sapne, yra nedarbingas, sunkiai vaikšto, gyvena iš pašalpų, juo rūpinasi žmona. Atsikelia ir visos mintys yra kaip pagulėti, nes nėra jėgų. Dantų nebeturi, po įvykio yra protezai, dažnai skauda dantenas. Rankas nevisiškai valdo. Kiekvieną dieną vartoja vaistus. Nežino, kokius vaistus vartoja ir nuo ko. Neprisimena, kiek laiko gydėsi. Atsibudo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, prisimena tik tą keltą ir kažkoks košmaras yra. Įvykis turėjo poveikį. Jis iki šiol negali patikėti, kad čia yra jis, jaučiasi kaip sapne, kad su juo taip negalėjo atsitikti. Jis visada, kas liečia darbą, buvo aukštame lygyje, o dabar yra nedarbingas. Prašo priteisti žalą, nes prarado darbingumą, svarbiausia, emociškai jis jaučiasi ne be tas žmogus, jam didelė žala, kad negali pasirūpinti savimi. Fizinio skausmo, operacijų, neprisimena.
Civilinė ieškovė E. G., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad jos vyras P. G. turėjo grįžti 2016-09-11 vakare. 18.20 val. ji su P. G. kalbėjo telefonu ir jis pasakė, kad laivas jau tuoj švartuosi, kad susitarė su vyrais iš (duomenys neskelbtini), kad jie jį parveš. Tada P. G. kalbėjo kaip sveikas žmogus. Apie 21.00 val., nesulaukusi vyro skambučio, paskambino jam, bet jo telefonas buvo išjungtas, vėliau taip pat nepavyko prisiskambinti. Naktį ji patikrinusi elektroninę bankininkystę pamatė, kad per kelis kartus nuimti pinigai, iš viso 870 Eur. Kitą dieną ji Telšių policijai parašė pareiškimą dėl dingusio žmogaus. Po 4 dienų ji gavo pranešimą, kad rado vyrą, kad jis ligoninėje sunkios būklės (duomenys neskelbtini). Jis buvo stipriai sužalotas. Su juo buvo galima susikalbėti kaip su sveiku žmogumi, bet vėliau pasirodė, kad visą tą mėnesį po traumos jis nieko neprisiminė. Tik būdamas reabilitacijoje pradėjo prisiminti. Jis pasakojo, kad prie kasų susipažino su vyrais ir jie pasiūlė grįžti į (duomenys neskelbtini) kartu, kad tie vyrai sėdėjo bendroje salėje prie staliuko, turėjo alkoholio ir pasikvietė jį. Jis ištraukė iš lagamino butelį ir nuėjo prie jų. Jis sakė, kad jam įpylė, jis išgėrė vieną taurę ir viskas. Kai jau buvo namuose, jis dar sakė: „Dieve, Dieve, kaip jie galėjo suaugusį žmogų taip daužyti, į kelmus daužyti“. Jam išlįsdavo atsiminimai, kad kažkokioje klampynėje buvo. Kalba ėjo, kad 3 ar 4 žmonės buvo, bet gal ir nebuvo tos kalbos, bet ji kažkodėl įsivaizdavo 3 ar 4. P. G. minėjo ir baltą autobusiuką, kad tas autobusiukas buvo uoste ir kad toje kompanijoje buvo žmogus iš autobusiuko. Kai ji parodė jam facebooke kelto keleivių nuotraukas, jis kitų neatpažino, o kai pamatė A. V., pasakė: „Tas kailis buvo“. Jis pasakė iš karto, be jokių abejonių. Apie kitus asmenis P. G. labai mažai kalbėjo, nes ta tema jis nenorėjo kalbėti. Kai buvo atpažinimas, jis atpažino kaltinamąjį. Jis be abejonių parodė į jo nuotrauką. P. G. banko kortelę su savimi turėjo, PIN kodą žinojo mintinai, užsirašęs nebuvo. Tyrėjai Telšiuose PIN kodą jis pasakė be abejonių. Iki įvykio P. G. buvo sveikas, energingas žmogus, nesigydė. Jis buvo darbingas, viskuo rūpinosi. Po sužalojimo P. G. mėnesį gydėsi traumatologiniame skyriuje Telšiuose, paskui mėnesį reabilitaciniame skyriuje Telšiuose, paskui 4 ar 5 kartus Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje gydėsi, nes jautėsi, ir dabar jaučiasi, lyg būtų ne jis, jam atrodo, kad jis sapnuoja, nepripažįsta, kad būtent su juo taip atsitiko. Be to, toje psichiatrinėje ligoninėje yra ir fizinė reabilitacija, su juo psichologai dirba. Psichinių sutrikimų, kad nesusivoktų aplinkoje, jam nėra. Kai jis gulėjo reabilitaciniame skyriuje, kol jam atrado vaistus, kurie jam tiktų, tai būdavo agresyvus: kas jam nepatikdavo, tiesiai rėždavo ir gydytojams, ir seselėms, o dabar jis yra geras, ramus, nėra jokių paūmėjimų, agresijos. Jis nuolat vartoja vaistus. Jam reikalingas nuolatinis gydymas. Jam yra sutrikusi eisena, koordinacija, dreba rankos, negali valingai atlikti judesių. Jam nustatytas 80 procentų nedarbingumas, niekur nedirba, gauna neįgalumo pašalpą. Iki įvykio P. G. dirbo statybose, į mėnesį uždirbdavo apie 2000 Eur. Dėl šio įvykio ji taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur. Jai padaryta neturtinė žala, nes tas įvykis apvertė jos ir dukros gyvenimus. Ji buvo priversta keisti darbą, kad galėtų rūpintis vyru, nes jis vienas pasirūpinti negali. Anksčiau ji buvo konditerijos cecho vedėja, dirbo vadovaujantį darbą, atsakingą ir mylimą darbą, o dabar dirba melžėja. Jai asmeniškai tai yra psichologinė trauma. Kai dirbo konditerijos ceche, dirbo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., būdavo ir ilgiau, o dabar tenka keltis 4.00 val. ir važiuoti į darbą, o apie 8.00-8.30 val. grįžta namo, po to 16.00 val. ji vėl išvyksta į darbą. Taip ji visą dieną būna namuose ir prižiūri vyrą, nes jis nesugebėtų nei valgyti pasidaryti, nei pečių kūrenti, jį reikia nuprausti, nuskusti, įdėti protezus. Dantų jis neteko dėl traumos, po įvykio jam reikėjo dantis ištraukti, nes visi klibėjo.
Liudytojas S. Naujokas parodė, kad P. G. gydosi pas jį nuo 2017 m. pradžios, ateina išsirašyti vaistų. Jo būklė nėra gera, gydymo rezultatų nėra, jis lieka dirglus, be kantrybės, dideli nuotaikų svyravimai. Jis dažnai vyksta gydytis į stacionarą. Nėra tikimybės, kad pagerės. Daugiau vyrauja neurologinė simptomatika, iš psichiatrinės pusės – tai toks potrauminis sindromas, kur užaštrėja asmenybės bruožai ir emocijų sunki kontrolė, greitas nuovargis. Dėl jo apklausimo, tai pakankami sudėtinga, nes jis iš tikro greit nervuojasi. Potrauminis sindromas yra po galvos smegenų traumos, vyrauja nemažai ir neurologinės simptomatikos, ir kalba neaiški, ir su judėjimu jam yra problemos. P. G. yra tik emocijų nekontroliavimas, suvokimo sutrikimų nėra. Po traumos atmintis jam sutrikusi, tai simptomatiniai dalykai ir palieka tokias pasekmes. Suvokimo sutrikimo nėra, demencijos irgi nėra, daugiau emociniai, asmenybiniai, užaštrėję bruožai. Mano, kad jis gali atsakinėti į klausimus ir atsakinėja. Aišku, jis yra greitai išsenkantis, jis greičiau pavargsta ir tada koncentraciją jam sunku išlaikyti. Nepanašu, kad ateityje kas nors keisis, nes tie potrauminiai dalykai daugmaž tvarkosi per pusmetį, o dabar praėjo praktiškai 4 metai ir kažkokių pasikeitimų nėra. Kaip matosi iš medicininės dokumentacijos, kiek jis pats sako, tai yra tokios kaip spragos, bet nuosekliai visus tuos įvykius jis nesugeba atsiminti. Tai būdinga traumai, kad gali neprisiminti paskutinių įvykių iki traumos ir po traumos. Tokių dalykų, kad fantazuotų, prikurtų, kaip ir nėra. Daugiau jis akcentuoja, kad jis dabar jaučiasi lyg nesavas, lyg gyventų sapne, kad jis kažką kurtų, nepanašu. Tai yra tos nuotrupos, kad buvę kažkokie įvykiai. Jam paskirti vaistai jo suvokimo negadina, kaip tik ramina, jam padeda prisitaikyti gyvenime ir, kiek įmanoma, save realizuoti. Dabartinė jo atmintis tikrai neblogėja, demencijos požymių nėra, orientacija laike, vietoje, viskas yra tvarkoje, kad neskirtų, nepažintų asmenų, tikrai to nė karto nebuvo. Jis puikiai žino ir gydytojo pavardę, kokios srities gydytojas. Dėl psichikos sveikatos, vis tik tai yra potrauminiai dalykai, iki traumos jis pas psichiatrus niekada nėra lankęsis. Viskas siejama su trauma. Šiuo metu jis savo veiksmus tikrai suvokia. Šiaip turėtų būti dabar geresnė jo atmintis, vis tik per laiką kažkiek gerėja, o tuoj po traumos, turėjo būti blogesnė, jis turėjo mažiau ką prisiminti iš tų įvykių.
Liudytojas A. G. parodė, kad prieš keletą metų, grįžęs iš Švedijos keltu ieškojo, kas galėtų jį parvežti iš Latvijos į Lietuvą. Nukentėjusiojo jis paklausė, gal jis galėtų parvežti į (duomenys neskelbtini), tačiau jis pasakė, kad negali, jį patį veš, ir parodė į autobusiuko vairuotoją. Tas vairuotojas pasakė, kad nėra vietos. Tada jis susirado kitą žmogų, kuris jį ir parvežė. Kai važiavo pro kolonėlę, maždaug pusiaukelėje, bet dar Latvijoje, jis matė kolonėlėje tą patį baltą autobusiuką. Prie mašinos vienas žmogus stovėjo, tik nepamena, ar vairuotojas stovėjo, ar nukentėjusysis. Kai jį pirmą kartą apklausė, parodė nuotraukas, jis atpažino, lygtai, vairuotoją. Vairuotoją jau Švedijoje, lipant į keltą, matė. Jis buvo ne vienas, jie buvo 3 ar 4. Jie buvo bare.
Liudytojas A. V. parodė, kad su N. J. susitiko kelte. Buvo gal 2016 m. ruduo, galėjo būti rugsėjo mėnuo. Kelte su N. J. jie bendravo bare gal 5 minutes, kiti asmenys nebuvo priėję. Kelte nukentėjusiojo nematė. S. D. žino, kelte jį matė, bet prie staliuko jo nebuvo. Į (duomenys neskelbtini) jis grįžo maršrutiniu taksi, buvo sustojęs degalinėje, ten N. J. nematė. Nežino, kodėl kameros užfiksavo jį ir N. J., įeinančius vienas paskui kitą. Bankomato degalinėje nematė. Jis N. J. pažįsta 5-6 metus. Santykiai normalūs. Prieš kokį mėnesį, gal daugiau, N. J. paskambino jam, minėjo, kad turi problemų, teismas. Kai N. J. buvo įkalinimo įstaigoje, yra paskambinęs per jo žmoną, buvo susisiekę. N. J. pinigų nepervesdavo. Kai N. J. buvo įkalinimo įstaigoje, apie tą įvykį su juo kalbėjo.
Liudytoja O. P. parodė, kad 2016 metų rudenį jos vyras V. Z. skolino pasą savo broliui M. Z.. M. Z. norėjo važiuoti į užsienį, bet tada jam buvo negalima išvykti, kadangi brolis panašus, paprašė paskolinti. V. Z. paskolino asmens tapatybės kortelę. Kortelę paskolino gal savaitei. M. Z. sakė važiuos į užsienį su savo draugu J.. Jie vyko į Švediją, ar į Daniją.
Liudytojas V. Z. parodė, kad N. J. yra jo brolio draugas, yra kelis kartus buvę pas jį svečiuose. Po įvykio su juo nebendravo. Apie patį nusikaltimą nei brolis, nei N. J. nesakė. Brolis jo paprašė paskolinti kortelę. Brolis norėjo kažkur važiuoti su jo pasu. Savo asmens tapatybės kortelę jis broliui paskolino. Kortelę jam grąžino gal po savaitės. Žinojo, kad N. J. uždėta deportacija iš Švedijos. Jis sakė tyrėjai, kad brolis, vykdamas, parodys jo kortelę, o N. J. duos savo, bet šito tiksliai nepamena.
Liudytojas M. S. parodė, kad 2016 m. pirko autobusą iš S. D.. Važinėjo juo nepilnus metus. Buvo išvažiavęs į Norvegiją, grįžo 2016 m. vasarą. S. D. paprašė parduoti autobusą ir jis S. D. autobusą pardavė, gavo 500 Eur rankpinigių, o kitus sakė atiduos, kai grįš iš Švedijos. Autobusas pas S. D. galėjo būti iki rugsėjo pabaigos. Kadangi S. D. neatidavė likusių pinigų, autobusą atsiėmė ir vėliau jį pardavė. Datų tiksliai nepamena.
Liudytojas M. Z. parodė, kad 2016 m. rudenį su N. J. važiavo į Švediją. Grįždami iš Švedijos keltu kėlėsi į Liepoją. Išlipus iš kelto, jį atvažiavo pasiimti draugai, o N. J. išvažiavo „savo keliais“. Į Švediją vykdavo vogti. Vogtiems daiktams vežti būdavo autobusas, nes į lengvąjį automobilį „neįkiši“. Buvo baltos spalvos didelis mikroautobusas, „Transporter“, „Crafter“. Neatsimena, kas vairuodavo. Vairuotojas buvo N. J. pažįstamas. Jis paėmė iš brolio pasą ir davė N. J., kad su tuo pasu važiuotų. Gal N. J. „deportą“ turėjo. Dokumentas reikalingas, kad patekti į keltą. Kai viską susitvarkė Švedijoje, daiktus jie susikrovė į autobusą. Autobusas buvo baltos spalvos. Vairuotojas buvo vyras, jį yra matęs vieną kartą. Autobusas su prekėmis išvažiavo, o jie atskirai išvažiavo. Kelte su autobuso vairuotoju nebuvo susitikęs.
Liudytojas S. D. parodė, kad turbūt 2016 m. rugsėjį kėlėsi keltu iš Švedijos į Ventspilį su S. S.. Važiavo su S. S. į Švediją padangų rinkti, daug metų tuo užsiima. Kadangi jis neturi teisių, tai S. S. paprašė, kad vairuotų krovininį autobusiuką. Turėjo baltą „Peugeot“ vidutinio dydžio mikroautobusą. Mikroautobusą buvo pirkęs iš savo draugo M. S., bet automobilio registracija buvo ant jo mamos. Kelte matė N. J., su juo bendravo, atsigėrė alaus. Su N. J. buvo A., galbūt A. V., ir dar kažkas. Kažkas dar sėdėjo prie staliuko. Po to jis nuėjo į kajutę. Išlipęs iš kelto nematė, ar N. J. buvo su automobiliu. Iš Ventspilio jis su S. S. važiavo pro Kuldygą, Saldus. Gal ir buvo sustoję Saldus degalinėje, gerai neatsimena.
Liudytojas S. S. parodė, kad N. J. nepažįsta. S. D. prašė pavairuoti automobilį į Švediją, nes jis teisių neturi. Du kartus su S. Dargiu yra važiavęs. Antras kartas buvo rudenį, nepamena, ar 2016 m. Pirmas kartas gal vasarą buvo, nes buvo šilta. Abu kartus gal tuo pačiu automobiliu važiavo. Automobilis, tikriausiai, priklausė S. D.. Automobilis buvo baltas „Peugeot“, buvo senas, parūdijęs. Nuvažiavo, pasiėmė padangas ir grįžo. Grįžtant kelte jis miegojo kajutėje, kavinėje nebuvo. Jis nematė, su kuo S. D. bendravo kelte. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), buvo sustoję Ventspilyje degalinėje kuro. Keleivių jie nevežė.
Liudytojas A. D. parodė, kad gal prieš 4 metus, buvo šilta, draugo E. G. prašymu jis važiavo į Latviją parvežti E. G. draugą. Savo automobiliu jis kartu su E. G. iš Ventspilio vežė į (duomenys neskelbtini) N. J. ir dar vieną žmogų. Važiuojant atgal jie šiek tiek girtavo, sustojo pakelėje, nes į tualetą norėjo. Sustojimas buvo palei kelią, ten miškelis, krūmai, ne miesto teritorija, ne gyvenvietė. Kadangi alkoholis baiginėjosi, todėl paprašė dar nupirkti. Tas nepažįstamas vyras padavė N. J. banko kortelę, nes N. J. pinigų neturėjo. Negirdėjo, kad būtų pasakęs kortelės PIN kodą. Jis nuvežė N. J., N. J. pirko alkoholį degalinėje. E. G. liko su tuo žmogumi, jie išgėrinėjo. Kai grįžo su alkoholiu, E. G. su tuo žmogumi norėjo dar pasilikti, prašė palaukti, bet jis nesutiko. E. G. liko su tuo žmogumi pamiškėje, o N. J. išvažiavo kartu su juo. Jį paleido (duomenys neskelbtini). Palikti asmenys buvo apsvaigę, bet nebuvo tokie, kad nepaeitų. Nepastebėjo sužalojimų, mėlynių ant nepažįstamo žmogaus veido, jis nesiskundė, kad būtų jam kažkas blogai. Kai grįžo nupirkę alkoholio, sumušimų jo veido srityje nepastebėjo, nusiskundimų taip pat negirdėjo, bet tas žmogus buvo susirūpinęs.
2017-03-01 asmens pateikimo atpažinimui pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam P. G. buvo pateiktos trijų asmenų nuotraukos, P. G. atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 2 (nustatyta tapatybė – N. J.), kuris siūlė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini). Asmenį atpažino pagal veido bruožus. Tai asmuo su duobute smakre. (3 t., b. l. 135–137, 137-1–137-4).
2017-03-01 asmens pateikimo atpažinimui pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam P. G. buvo pateiktos trijų asmenų nuotraukos, P. G. atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 1 (nustatyta tapatybė – A. V.), kurį apklausos metu pavadino A. V., jis sėdėjo prie staliuko kelte, minėtą asmenį atpažino pagal veido bruožus. (3 t., b. l. 138–140, 140-1–140-3).
2017-03-01 asmens pateikimo atpažinimui pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam P. G. buvo pateiktos trijų asmenų nuotraukos, P. G. atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 2 (nustatyta tapatybė – S. D.), kurį apklausos metu pavadino stipriausiu, jis sėdėjo prie staliuko kelte, minėtą asmenį atpažino pagal veido bruožus. (3 t., b. l. 141–145, 145-1–145-3).
2016-09-15 įvykio vietos apžiūros protokole (Latvijos Respublikoje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad apžiūra vykdoma (duomenys neskelbtini) krašte, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, maždaug (duomenys neskelbtini) km (duomenys neskelbtini) plente, kur matomas įvažiuojamasis kelias dešinėje į mišką (duomenys neskelbtini) kvartale (LVM) – (duomenys neskelbtini) valstybės miškas. Maždaug 25 metrų nuotoliu nuo plento (duomenys neskelbtini), liudininkas V. A. nurodė įvykio vietą, kur buvo gulintis vyriškis, buvo dešiniame miško masyve, maždaug 20 metrų nuotoliu (gilyn miške) nuo žemės kelio (užvažiavimo). Apžiūrint vietą, kurią nurodė liudininkas V. A., matoma, kad yra išardytos miško samanos, maždaug 6 metrų nuotoliu kairėn matoma išardytos samanos, kuriose matomas mobilusis telefonas „Nokia“. Greta matomos nulaužtos eglių šakos. (3 t., b. l. 8–17, 17-1–17-7).
2016-09-15 apžiūros protokole užfiksuota sužaloto nukentėjusiojo P. G. apžiūra. Apžiūros metu konstatuota, kad ant nukentėjusiojo matyti hematomos, sugipsuotas dilbis. (3 t., b. l. 42–44).
2016-11-03 gyvo asmens teismo medicinos ekspertizės išvadoje Nr. 532 (gauta Latvijos Respublikoje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad P. G. konstatuoti kūno sužalojimai: dešinės akies obuolio kraujoplūdis, poodinės hematomos abiejų akių vokų srityje, dešiniojo skruostikaulio srityje, odos nudrėskimai kryžkaulio srityje, nosies kaulo lūžis, galvos smegenų sutrenkimas, kraujoplūdis po minkštuoju smegenų apvalkalu, dešinio alkūnkaulio lūžis, kas galėjo atsirasti prieš 1-5 dienas iki patekimo į SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-15, kietų-bukų daiktų poveikio rezultate ar atsitrenkiant į tokius daiktus, ir savo pobūdžiu priskiriami vidutiniškai sunkiems kūno sužalojimams, kurie sukelia ilgalaikį sveikatos sutrikimą laikotarpiui virš 21 dienos. Mažai tikėtina, kad galima gauti aukščiau minėtus kūno sužalojimus kelių eismo nelaimingo atsitikimo metu, užvažiavus automobiliu ant pėsčiojo (3 t., b. l. 29–31).
2019-08-20 specialisto išvadoje Nr. G 1127/2019(04) nurodyta, kad P. G. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityje, dešiniojo skruostikaulio srityje, kakle, krūtinės srityje, abiejuose dilbiuose; odos nubrozdinimai kryžkaulio srityje; kraujo išsiliejimas po dešinės akies obuolio jungine; 21 danties lūžis; 11 danties išnirimas; nosies kaulo lūžis; dešinio alkūnkaulio lūžis; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu; galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiumi. P. G. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninę ((duomenys neskelbtini)) 2016-09-15 bei VšĮ Regioninę Telšių ligoninę 2016-09-16. Remiantis pateiktais medicininiais duomenimis ir SSMNT 6.11 punktu (sužalojimas arba susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendrojo darbingumo) dėl patirtos traumos išsivysčiusių liekamųjų reiškinių, P. G. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (7 t., b. l. 44–47).
2016-12-17 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) km esančiame miške rasto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 2330C-2“ apžiūra. Apžiūros metu pagal telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad telefonas priklauso nukentėjusiajam P. G. (3 t., b. l. 51–59).
Iš keltą administruojančios SIA „(duomenys neskelbtini)“ gauta informacija su užfiksuotais vaizdo įrašais apie asmenis, kurie 2016-09-11 vyko iš Švedijos į Latviją maršrutu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų apžiūros protokolais, kuriuose aprašyti keleivių ir transporto priemonių judėjimo vaizdai (3 t., b. l. 68–80).
2016-09-30 apžiūros protokole užfiksuota apžiūra vaizdo įrašų su degalinėje SIA „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), užfiksuotais galimai nusikalstamą veiką padariusiais asmenimis (3 t., b. l. 36–41).
2016-12-09 apžiūros protokole užfiksuota apžiūra vaizdo įrašų su degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), užfiksuotu galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens vaizdu, kai iš P. G. sąskaitos buvo nuimami pinigai. Apžiūros metu nustatytas prie bankomato prieinantis ir galimai pinigus iš bankomato imantis asmuo (3 t., b. l. 47–50).
Specialisto išvadoje 2020-03-26 Nr. 11-353 (20), 11K-52(20) nurodyta, kad tiriamoje medžiagoje ((diskas Nr. 3) CD-R banko „(duomenys neskelbtini)“ pateikta vaizdo medžiaga prie bankomato (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“) užfiksuotas N. J., kurio lyginamieji pavyzdžiai pateikti tyrimui atlikti (7 t., b. l. 74-81).
AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas pateikė duomenis iš AB (duomenys neskelbtini) bankomato (duomenys neskelbtini) (degalinė „(duomenys neskelbtini)“) vaizdo stebėjimo sistemos išrašų už laikotarpį 2016-09-11, atsiskaitymo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (P. G. vardu išduota) autorizacijos metu, t. y. 20:45:12 val., 20:47:11 val.; 20:48:14 val.; 20:49:15 val.; 20:50:32 val. (3 t. b. l. 62).
AB (duomenys neskelbtini) pateiktame P. G. banko sąskaitos Nr. LT45 7300 0100 9081 9570 išraše užfiksuota, kad 2016-09-14 iš sąskaitos per 5 kartus paimta grynaisiais pinigais 870 Eur (6 t., b. l. 163–168).
Iš duomenų, pateiktų apie A. D., matyti, kad liudytojas A. D. 2016-04-16 buvo sulaikytas policijos Vokietijoje ir be pertraukų išbuvo bausmės atlikimo įstaigos tardymo izoliatoriuje nuo 2016-04-17 iki 2016-11-21 (taip pat ir 2016-09-11 dieną), o tuomet iki pat jo deportavimo iš Vokietijos 2017-06-14 dieną – bausmės atlikimo įstaigos kalėjime. (11 t., b. l. 44, 74–75).
Iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pateiktos informacijos matyti, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 112)
Kaltinamasis N. J. neigia naudojęs smurtą nukentėjusiojo P. G. atžvilgiu bei užvaldęs jo turtą ir P. G. vardu išduotą banko kortelę, taip pat neigia apgaule užvaldęs P. G. banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas. Kaltinamasis pripažįsta tik neteisėtai panaudojęs nukentėjusiojo banko kortelę bei PIN kodą ir bankomate paėmęs iš nukentėjusiojo banko sąskaitos pinigus – virš 800 Eur. Kad būtent N. Juškėnas paėmė pinigus iš bankomato, panaudodamas P. G vardu išduotą banko kortelę ir PIN kodą, patvirtina 2016-09-30 ir 2016-12-09 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvada 2020-03-26, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bei AB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija. N. J. teigia, kad nežinojo, jog tai nukentėjusiojo banko kortelė, manė, kad tai kortelė E. G., kuris kortelę jam padavė, pasakė PIN kodą ir liepė nuimti visus pinigus. Tokia kaltinamojo versija atmetama kaip akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės, nes banko kortelėje yra atspausdinta pavardė asmens, kurio vardu ji išduota, be to, asmuo, prašantis nuo jo sąskaitos nuimti pinigus, žino, kiek sąskaitoje yra pinigų ir todėl konkrečiai nurodo, kokią sumą prašo paimti. Šiuo atveju N. J. pinigus – 870 Eur – iš nukentėjusiojo sąskaitos nuėmė dalimis, net per penkis kartus, nes nežinojo, kiek sąskaitoje yra lėšų. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t. y. tyčia neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – P. G. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, ją neteisėtai laikė su savimi iki kol 2016 m. rugsėjo 11 d. bankomate pasinaudodamas kortele atliko finansines operacijas, t. y. svetimą banko kortelę ir PIN kodą panaudojo, taip pateikdamas save kaip nukentėjusįjį P. G., neteisėtai atliko 5 finansines operacijas ir iš P. G. banko sąskaitos paėmė P. G. priklausančius 870 Eur. Tokie tyčiniai neteisėti N. J. veiksmai atitinka BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius.
Tai, kad kaltinamasis N. J. ne tik suprato, bet ir žinojo, kad P. G. banko kortelę bei PIN kodą naudoja neteisėtai bei juos panaudodamas neteisėtai užvaldo P. G. banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, patvirtina ir nukentėjusiojo vardu išduotos banko kortelės bei PIN kodo įgijimo aplinkybės.
Nors N. J. teigia, kad nenaudojo smurto nukentėjusiojo P. G. atžvilgiu, neužvaldė P. G. turto ir P. G. vardu išduotos banko kortelės bei prievarta neišgavo PIN kodo, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokius N. J. teiginius.
Pirmiausia pažymėtina, kad pats kaltinamasis pripažino, kad jis įvykio metu buvo įvykio vietoje, t. y. automobiliu važiavo kartu su nukentėjusiuoju iš Liepojos į (duomenys neskelbtini), pakeliui pasuko į dešinėje pamiškėje buvusį keliuką, ten buvo sustoję. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, būtent ten ir buvo rastas sunkiai sužalotas nukentėjusysis P. G.. Be to, nukentėjusysis atpažino N. J. kaip asmenį, su kuriuo jis važiavo iš Liepojos į (duomenys neskelbtini). P. G. kategoriškai nurodė, kad gera valia niekam savo banko kortelės nedavė ir PIN kodo nesakė, ir tokius jo parodymus akivaizdžiai patvirtina tai, kad jo turtas, banko kortelė buvo pagrobti bei PIN kodas išgautas naudojant jo atžvilgiu intensyvų smurtą (tai patvirtina specialistų išvadose nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu sunkus sveikatos sutrikdymas).
Nors nukentėjusysis dėl įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo konkrečiai neatsimena, kas ir kokį smurtą jo atžvilgiu naudojo, tačiau tos aplinkybės, kurias jis atsimena, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, t. y. paties kaltinamojo parodymams, įvykio vietos apžiūros metu nustatytoms aplinkybėms ir kt.
Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad N. J. įvykio laiku, t. y. nukentėjusiojo P. G. apiplėšimo metu, buvo įvykio vietoje ir iš karto po to, plėšimo metu įgytą P. G. banko kortelę ir išgautą PIN kodą panaudojo bankomate nuimdamas pinigines lėšas iš nukentėjusiojo banko sąskaitos. Tokia įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis N. J. apiplėšė P. G., padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, ir tokia jo veika atitinka BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. numatytų nusikaltimų požymius.
Kaltinamasis tvirtina, kad nesužalotą nukentėjusįjį P. G. ir E. G. jis paliko pamiškėje girtauti, o pats išvažiavo į (duomenys neskelbtini) A. D. vairuojamu automobiliu. Nors tokią N. J. versiją patvirtino liudytojas A. D., tačiau tokie N. J. ir A. D. parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Iš duomenų, pateiktų apie A. D., matyti, kad liudytojas A. D. P. G. apiplėšimo dieną, t. y. 2016-09-11, buvo Vokietijoje, kur nuo 2016-04-17 iki 2017-06-14 buvo kalinamas. Tai patvirtina, kad A. D. įvykio metu N. J. iki P. G. apiplėšimo iš įvykio vietos į (duomenys neskelbtini) neišvežė, ir kad N. J. plėšimo metu tikrai buvo įvykio vietoje. Pažymėtina ir tai, kad pagal minėtą kaltinamojo versiją su nukentėjusiuoju įvykio vietoje girtauti likęs E. G. šiuo metu yra miręs (mirė (duomenys neskelbtini)). Savo versiją, kad P. G. paliko su E. G. pamiškėje nesužalotą, N. J. išdėstė teisiamajame posėdyje 2021-06-07, t. y., kai E. G. jau buvo miręs ir dėl to nebebuvo galimybės jo apklausti, o kol E. G. apklausti buvo galimybė, byloje kaltinamasis tokių aplinkybių nenurodė, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo ne vieną kartą apklausiamas.
Įvertinęs visumą aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo N. J. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 1 d.
Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas ir kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.), nes tiek jis pats, tiek ir kartu su juo keliavę asmenys nurodė, kad jis kelionės metu vartojo alkoholį.
Skiriant N. J. bausmes atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną nesunkų, tris apysunkius ir vieną labai sunkų tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikalstamos veikos yra baigtos, kad BK 135 str. 2 d. 9 p. numatytas labai sunkus nusikaltimas sukėlė ilgalaikes sunkias pasekmes – nukentėjusio asmens neįgalumą, kad yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nusikaltimais padaryta žala neatlyginta. Taip pat atsižvelgiama į N. J. asmenybę – dirba, baustas administracine tvarka, 1999 – 2018 metų laikotarpiu teistas 7 kartus, tarp jų ir už turtinius bei smurtinius nusikaltimus, ne kartą teistas už plėšimus, kad nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, N. J. skiriamos sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, arba artimos vidurkiams.
Dėl civilinių ieškinių
Civiliniai ieškovai P. G. ir E. G. pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš N. J. priteisti jiems dėl P. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą (10 t., b. l. 27–34).
P. G. prašo jam priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos, 2 249 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 85 171,13 Eur negautų pajamų per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2021-01-31, iš viso 107 420,13 Eur, ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistinos 107 420,13 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo. Taip pat P. G. prašo priteisti jam periodines išmokas po 1560 Eur nuo 2021-02-01 iki 2029-02-12.
E. G. prašo iš N. J. jai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.
Ieškovai P. G. ir E. G. pateikė savo ieškinio reikalavimus pagrindžiančius dokumentus (5 t., b. l. 106-114, 118-131, 10 t., b. l. 35–69), kurie patvirtina, kad jie augina nepilnametę dukrą, kad P. G nustatytas neįgalumas iki 2022-01-15, nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, gali dirbti tik negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jam nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (10 t., b. l. 35–45).
Kadangi ieškovams turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl P. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo, žalos atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš P. G. sunkų sveikatos sutrikdymą padariusio N. J..
Motyvuojamoji dalis
Dėl turtinės žalos
Ieškovas P. G. pateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (5 t., b. l. 118-131, 10 t., b. l. 39–60), patvirtinančius, kad dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo jis neteko 769 Eur vertės turto, patyrė 1 480 Eur sveikatos atstatymo išlaidų ir, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo būdamas nedarbingas bei tapęs neįgaliu, per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2021-01-31 neteko 101 000 Eur darbinių pajamų, t. y. iki sveikatos sutrikdymo gauto 2 000 Eur vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (11 t., 153-170 b. l.), o, atėmus jo gautas 15 828,87 Eur dydžio socialines išmokas (ligos ir netekto darbingumo), jo dėl sveikatos sutrikdymo prarastos pajamos sudaro 85 171,13 Eur. Kadangi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. G. ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl tenkinamas iš P. G. sveikatą sunkiai sutrikdžiusio N. J. priteisiant iš viso 87 420,13 Eur (769 Eur + 1 480 Eur + 85 171,13 Eur).
Taip pat pagrįstas P. G. ieškinio reikalavimas dėl periodinių išmokų priteisimo. P. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl pensinio amžiaus jis taps (duomenys neskelbtini), iki to laiko jis būtų dirbęs ir gavęs 2 000 Eur darbo pajamų per mėnesį, tačiau dėl neįgalumo, sąlygoto jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, jis dirti ir gauti darbinių pajamų negali ir negalės (tai patvirtina byloje esantys dokumentai apie P. G. sveikatos būklę, neįgalumą, P. G., E. G. bei P. G. gydančio gydytojo parodymai). Kadangi P. G. mokamos socialinės išmokos po 440 Eur per mėnesį, jam iš N. J. priteisiama po 1 560 Eur (2 000 Eur - 440 Eur) kas mėnesį per laikotarpį nuo 2021-02-01 iki 2029-02-12. Pažymėtina, kad priteistos periodinės išmokos dydis gali būti keičiamas civilinio proceso tvarka, jeigu pasikeistų P. G. sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan.
Dėl neturtinės žalos
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Nukentėjusysis P. G. prašo priteisti iš N. J. 20 000 Eur neturtinės žalos. Šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu P. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų jis ilgai gydėsi, šiuo metu, t. y. po sužalojimo praėjus daugiau kaip penkeriems metams, jis yra neįgalus, jo darbingumas tik 20 procentų, jis ne tik negali dirbti, bet ir negali pasirūpinti savimi, dėl to yra visiškai priklausomas nuo žmonos, kuri juo nuolat rūpinasi, jis neturi jėgų, sunkiai vaikšto, nevisiškai valdo rankas, nebeturi dantų, nes po įvykio sudėti protezai, kiekvieną dieną vartoja vaistus, „gyvena kaip sapne“. Pastebėtina, kad nukentėjusįjį apklausti teisiamajame posėdyje buvo sudėtinga, ir tai rodo, kad nukentėjusysis turi bendravimo problemų. Kaip nurodė P. G. gydantis gydytojas S. N., P. G. gydymo rezultatų nėra, jis lieka dirglus, be kantrybės, dideli nuotaikų svyravimai, jis dažnai vyksta gydytis į stacionarą ir nėra tikimybės, kad jo sveikata pagerės. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusiajam N. J. nusikalstamais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas padarė itin didelę neturinę žalą, nes sveikas ir darbingas žmogus tapo neįgaliu, nedarbingu ir savimi negalinčiu pasirūpinti, dėl sužalojimų kentė skausmą ir iki šiol nuolat vartoja vaistus, ir visi patirto sužalojimo padariniai neabejotinai daro didelę neigiamą įtaką jo emocinei bei psichologinei būklei. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiklosčiusia teismų praktika, atsižvelgęs į kaltinamojo N. J. turtinę padėtį – šiuo metu jis dirba, yra darbingo amžiaus, teismas nukentėjusiajam P. G. padarytą neturtinę žalą, priteistiną iš N. J., nustato 20 000 Eur.
Civilinė ieškovė E. G. civiliniu ieškiniu prašo iš N. J. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos. Nors E. G. nuo nusikaltimo tiesiogiai nenukentėjo, tačiau nekyla abejonių, kad dėl sutuoktiniui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ji patyrė ir iki šiol patiria didelius išgyvenimus, nepatogumus, nes ji išgyveno dėl tokio sunkaus vyro sužalojimo, jį ilgai slaugė, nuolat rūpinasi neįgaliu ir nuolatinės priežiūros reikalingu vyru, kad galėtų juo rūpintis, ji buvo priversta keisti darbą, vietoj anksčiau dirbto vadovaujančio darbo dabar dirba melžėja. Visa tai patvirtina, kad būtent dėl P. G. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo iš esmės suprastėjo ir civilinės ieškovės E. G. gyvenimo kokybė. Įvertinęs visumą aplinkybių teismas sprendžia, kad sunkiu vyro sveikatos sutrikdymu ieškovei buvo padarytas itin didelis neigiamas poveikis ir tai vertinama kaip N. J. nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala. Dėl to, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiklosčiusia teismų praktika, atsižvelgęs į kaltinamojo N. J. turtinę padėtį, teismas nukentėjusiajai E. G. padarytą neturtinę žalą, priteistiną iš N. J., nustato 8 000 Eur, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovų P. G. ir E. G. reikalavimai iš N. J. priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo jiems priteisiamų sumų atitinka CK 6.37 str. 2 d. nuostatas ir teismų praktiką, todėl tenkinamas.
Dėl ligonių kasos ir VSDF ieškinių
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš N. J. 4 088,02 Eur už nukentėjusiajam P. G. nuo 2016-09-16 iki 2019-12-17 suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl galimai neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, už kurias sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 4 088,02 Eur (5 t., b. l. 175–183). Ieškinys tenkintinas, nes laikotarpiu nuo 2016-09-16 iki 2019-12-17 P. G. buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose dėl sužalojimų, patirtų kaltinamojo N. J. padaryto smurtinio nusikaltimo metu, t. y. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė 13 932,37 Eur civilinį ieškinį, šią sumą prašo priteisti VSDFV Klaipėdos skyriui, prie ieškinio pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad P. G. VSDF Mažeikių skyrius laikotarpiu nuo 2016-09-18 iki 2017-01-18 išmokėjo 1 828,72 Eur ligos išmoką bei laikotarpiu nuo 2017-01-18 iki 2020-05-31 išmokėjo 12 103,65 Eur netekto darbingumo pensiją, iš viso išmokėjo 13 932,37 Eur (5 t., b. l. 140–167; 10 t., b. l. 188). Ieškinys tenkintinas, nes pagrįstas pateiktais dokumentais, byloje nustatyta, kad P. G. neteko darbingumo dėl kaltinamojo N. J. nusikalstamų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., 9 d., paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir N. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendį atliktą bausmę.
N. J. paskirti kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo salėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022-01-31.
P. G. – 87 420,13 Eur (aštuoniasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 13 ct) turtinės žalos atlyginimo;
– 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;
– po 1 560,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) periodinių išmokų nuo 2021-02-01 iki 2029-02-12;
– 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 107 420,13 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo;
E. G. – 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui;
–5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 8 000 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo;
Valstybinei ligonių kasai – 4 088,02 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis eurus 2 ct);
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 13 932,37 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt du eurus 37 ct).
Pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovų paslaugoms apmokėti ir iš N. J. išieškoti nukentėjusiojo P. G. naudai 4 280 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) turėtoms išlaidoms atstovų paslaugoms apmokėti.
Pratęsti iki visiško šiuo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtą ir 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi pratęstą N. J. nuosavybės teisių laikiną apribojimą į turtą:
AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turimas pinigines lėšas, visiškai apribojant valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., 5 p., P. G. telefoną „Nokia“ su SIM kortele palikti nukentėjusiojo P. G. neribotam naudojimui, A. V. telefoną „Nokia“ palikti jo neribotam naudojimui, kompaktines plokšteles (10 vnt.) palikti saugoti kartu su byla, biologinius mėginius sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.