Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla ir ieškovei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismui nutraukus civilinę bylą ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. MBVG23033417. Ieškovės teigimu minėtas įrodymas pagrindžia, kad atsakovė turėjo senesnę skolą ieškovei.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju byla baigta ją nutraukus – nepriimant sprendimo ir bylos nenagrinėjant teismo posėdyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad tai, jog atsakovė turi senesnę skolą, nei prašoma priteisti ieškiniu, ieškovė nurodė teismui 2023 m. gegužės 11 d. pateiktuose paaiškinimuose, šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo nagrinėjama teismo posėdyje ir ieškovei nebuvo pasiūlyta pateikti minėtą aplinkybę pagrindžiančius duomenis, ieškovės teikiama 2023 m. vasario 28 d. sąskaita Nr. MBVG23033417 priimama.

Dėl skundžiamos nutarties dalies (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 93,58 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 21 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, 60 Eur advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktos teisinės paslaugos, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo.

14. Atsakovė 2023 m. gegužės 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad skola apmokėta, todėl ieškinys nepagrįstas. Kartu su ieškiniu taip pat pateikė 2023 m. balandžio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 104, kurio duomenimis T. G. už atsakovę atliko ieškovei 100 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad „SKOLA apmokėta adresu (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė 2023 m. gegužės 11 d. teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skolų valdymo ataskaitos stulpelyje „Likutis periodo pradžiai „2022.07“ mėn., įrašytas likutis yra 00 Eur, kadangi 93,58 Eur skolos suma yra skaičiuojama nuo 2022 m. liepos mėn. 1 d. Atsakovei yra susidariusi nauja skola nuo 2022 m. liepos 1 d. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės 2023 m. balandžio 29 d. mokėjimą gavo, tačiau mokėjimas nedetalizuojamas, todėl atsakovė padengė seniausią skolą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalies reglamentavimu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nėra padengusi skolos ir bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-10585-1040/2023, todėl ieškinio reikalavimą palaiko pilna apimtimi.

15. 2023 m. gegužės 15 d. teisme gauti atsakovės paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad skolos ieškovei nėra bei pateikė 2023 m. gegužės 12 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 108, kurio duomenimis T. G. už atsakovę ieškovei atliko 100 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad „SKOLA pagal, apmokėta adresu (duomenys neskelbtini), byla už civ. e2-10585-1040/2023“.

16. Ieškovė 2023 m. gegužės 17 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kadangi atsakovė sumokėjo skolą bei prašė priteisti iš atsakovės 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, taip pat sprendė, kad atsakovės 2023 m. balandžio 29 d. ir 2023 m. gegužės 12 d. atlikti mokėjimai, bendra suma – 200 Eur, padengė tiek 93,58 Eur skolą, tiek ir 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

17. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kadangi ieškovės tvirtinimu, atsakovė apmokėjo tik 93,58 Eur skolą, o likusi mokėjimų suma buvo užskaityta dengti ankstesnei atsakovės skolai.

18. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Tik nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

20. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).

21. Sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo konkrečių faktinių aplinkybių kontekste turi būti vertinamas pareiškimo turinys ir sprendžiama, ar atsakovas, kaip skolininkas, buvo pareiškęs valią ieškovei (kreditorei) ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti. Pirma, tai galėtų būti atliekama eksplicitiškai nurodant konkrečių įmokų paskirtį (kokias skolas yra siekiama padengti); antra, išskiriant skolas, kurių įmokomis nėra siekiama apmokėti. Visais atvejais toks pareiškimo turinys turi būti aiškus, leidžiantis identifikuoti, kokias skolas atliekamais mokėjimais yra siekiama padengti. Šių aplinkybių išsamus įvertinimas būtinas sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio taikymo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovės 2023 m. balandžio 29 d. atliktą 100 Eur mokėjimą, nepagrįstai vertino kaip atliktą šioje nagrinėjamoje byloje. Kaip minėta aukščiau, atsakovė šio mokėjimo nurodymą teismui pateikė 2023 m. gegužės 10 d., mokėjimo nurodyme nurodyta, kad: „SKOLA apmokėta adresu (duomenys neskelbtini)“, taigi, atsakovė mokėjime nedetalizavo, kad jis atliekamas už šioje byloje ieškovės prašomą priteisti skolą. Be to, ieškovė 2023 m. gegužės 11 d. teismui pateikė paaiškinimus, kad atsakovės mokėjimas nedetalizuotas, todėl ieškovė laikė, kad atsakovė padengė seniausią skolą ir atitinkamai mokėjimas neužskaitytas už šioje byloje prašomą priteisti skolą. Aplinkybę, kad atsakovė turėjo senesnį įsiskolinimą, patvirtina ieškovės su atskiruoju skundu pateikta 2023 m. vasario 28 d. sąskaita/serija MBVG23033417, kurios duomenimis atsakovės skola iki 2023 m. vasario 1 d. sudarė 629,53 Eur.

23. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatomis pagrįstai atsakovės 2023 m. balandžio 29 d. atliktą 100 Eur mokėjimą įskaitė senesnei skolai padengti.

24. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovė atliktu 2023 m. gegužės 12 d. 100 Eur mokėjimu apmokėjo 93,58 Eur skolą pagal šią civilinę bylą bei dalį senesnės skolos. Atsakovė minėto mokėjimo paskirtyje nurodė: ,,SKOLA pagal, apmokėta adresu (duomenys neskelbtini) byla už civ. e2-10585-1040/2023‘‘, taigi, šiuo atveju atsakovė aiškiai nurodė, kad mokėjimas atliekamas už skolą civilinėje byloje Nr. e2-10585-1040/2023. Nors apeliantė teigia, kad atsakovei nenurodant, kad apmoka skolą ir bylinėjimosi išlaidas, likusią sumą – 6,42 Eur, ieškovė galėjo užskaityti senesnei skolai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad mokėjimo paskirtyje yra nurodytas konkrečios civilinės bylos numeris ir nėra nurodyta, kad mokama ir kitos skolos dalis, sudaro pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės 2023 m. gegužės 12 d. 100 Eur mokėjimą pagrįstai užskaitė tik šioje civilinėje byloje.

25. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovė nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-10585-1040/2023 ieškovei sumokėjo tik 100 Eur, t. y. 93,58 Eur skola ir 6,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, spręstinas klausimas dėl ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

26. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

27. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

29. Nagrinėjamu atveju civilinė byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Ieškovės ieškinio atsisakymą lėmė aplinkybė, kad po ieškinio pateikimo teismui, atsakovė sumokėjo ieškovei reikalaujamą priteisti skolą. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovė tokiu būdu pripažino, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl spręstina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, jai laiku nevykdant savo prievolės atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas.

30. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 21 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už paiešką Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir 60 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas.

31. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas grąžino ieškovei 15,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio, vadinasi, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiama 67,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (83,64 Eur – 15,75 Eur). Kadangi atsakovė 2023 m. gegužės 12 d. mokėjimu padengė 93,58 Eur skolą ir 6,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei priteistina iš atsakovės 61,47 Eur bylinėjimosi išlaidų (67,89 Eur – 6,42 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo nutraukus civilinę bylą priteisti bylinėjimosi išlaidas, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji šioje dalyje naikintina ir priimama nauja nutartis – ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties dalis, kuria nutraukta civilinė byla ir grąžinta dalis žyminio mokesčio, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

iš dalies tenkinti ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį dalyje dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,47 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.