- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- 2YT-7762-1077/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja G. V. (toliau – pareiškėja) padavė antstolei Astai Stanišauskaitei skundą, kuriuo prašo: panaikinti 2024 m. vasario 7 d. antstolės A. S. patvarkymą Nr. S-24-177-4737.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2024 m. vasario 5 d. antstolei pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, o bylos nenutraukus – stabdyti. Prašyme nurodė, jog vykdomojoje byloje vykdomas 2020 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas yra: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti, nugriauti, savavališkai įrengtas (rekonstruotas) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (pastatytas valstybinėje žemėje). Antstolė 2024 m. vasario 7 d. skundžiamu patvarkymu prašymų netenkino.
Dėl vykdomosios bylos nutraukimo nurodo, kad šiuo metu valstybinėje žemėje nėra pastatytų statinio dalių. Pareiškėja su sutuoktiniu 2020 m. gruodžio 10 d. nusipirko iš valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, egzistavusią privalomojo nurodymo surašymo dieną. Daiktas, kurį buvo nurodyta nugriauti, nebėra valstybinėje žemėje, bet privačioje žemėje, dėl to vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, nebelikus valstybinės žemės, kartu nebeliko ir privalomojo nurodymo objekto. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato antstolio pareigą priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas numatė vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą: jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.
Dėl vykdomosios bylos stabdymo nurodo, kad daiktas, kurį reikalaujama nugriauti, buvo sukurtas 1992 metais, pareiškėjai esant santuokoje, dėl to daiktas priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis, pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra įvykęs pareiškėjos sutuoktinio turto paveldėjimas. Pareiškėja negali griauti to, kas jai nepriklauso, dėl to vykdomoji byla turėtų būti stabdoma. Mirus vienam iš turto savininkų ir nesant galimybės nustatyti pareiškėjos turto dalies ir kitų turto savininkų, atsirado CPK 626 straipsnio l dalies l punkto privalomasis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas.
Antstolė Asta Stanišauskaitė (toliau – antstolė) 2024 m. vasario 23 d. patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad nenustatė, jog egzistuoja CPK 629 straipsnyje nurodyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius statytoja nurodyta – G. V., atsižvelgiant į tai, vykdymo proceso veiksmai buvo pradėti ir šiai dienai vykdomojoje byloje atliekami G. V. atžvilgiu, vykdomoji byla jos sutuoktinio atžvilgiu nebuvo pradėta ir nėra vykdoma.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – išieškotoja, inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente nurodyta: „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę t. y. išardyti, nugriauti savavališkai įrengtas (rekonstruotas) gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), dalis (pastatytas valstybinėje žemėje), pažymėtas Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1992-07-15 kadastrinių matavimų byloje ir pridedamoje 2020-11- 05 schemoje Nr. 1. Savavališkai įrengtos, rekonstruotos pastato dalys (valstybinėje žemėje) nurodytos 2020-11-05 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-201105-00126. Nugriovus savavališkai įrengtas, rekonstruotas pastato“.
Bylos nutraukimui nėra pagrindo, kadangi pareiškėja buvo inicijavusi teisminę bylą, prašydama panaikinti 2020 m. lapkričio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126, panaikinti 2020 m. lapkričio 5 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125, panaikinti 2020 m. lapkričio 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-01131. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1872-967/2023 išsprendė kilusį ginčą ir atmetė pareiškėjos ieškinį. Privalomojo nurodymo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas teismine tvarka, todėl pareiškėjos argumentai dėl jo turinio nepagrįstumo atmestini, kaip jau išnagrinėti ir nesudarantys kliūčių vykdymo procese.
Aplinkybė, kad šiuo metu savavališkai rekonstruotas pastatas stovi privačia nuosavybe valdomame žemės sklype, nedaro statybos teisėta, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neypatingo statinio rekonstravimui reikalingas leidimas rekonstruoti statinį, kurio pareiškėja nepateikė, todėl turėtų vykdyti privalomąjį nurodymą ir šalinti savavališkos statybos padarinius.
Bylos stabdymui nėra pagrindo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, kuria vadovaujantis privalomasis nurodymas gali būti teikiamas statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui, nuostatas, nesant įregistruotų oficialių duomenų apie statinio dalies valdymą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, duomenų apie pareiškėjos sutuoktinį, kaip gyvenamojo namo dalies savininką, Inspekcija surašydama privalomąjį nurodymą pareiškėjai neprivalėjo vertinti jos sutuoktinio, taip pat tai neturi įtakos vykdomosios bylos vykdymui, nes vykdomoji byla yra tik pareiškėjos atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė priėmė vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-01131. Nurodyme statytoja nurodyta pareiškėja G. V.. Nurodyme nurodyta: „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę t. y. išardyti, nugriauti savavališkai įrengtas (rekonstruotas) gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), dalis (pastatytas valstybinėje žemėje), pažymėtas Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1992-07-15 kadastrinių matavimų byloje ir pridedamoje 2020-11- 05 schemoje Nr. 1. Savavališkai įrengtos, rekonstruotos pastato dalys (valstybinėje žemėje) nurodytos 2020-11-05 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-201105-00126. Nugriovus savavališkai įrengtas, rekonstruotas pastato dalis, sutvarkyti statybvietę atlaisvinant ją nuo statybinio laužo“. 2020 m. lapkričio 5 d. Inspekcija surašė pareiškėjai savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126 dėl pastato, (duomenys neskelbtini), kuriame pažeidimo esmė nurodoma: „atlikti pastato rekonstravimo darbai neturint statybą leidžiančio dokumento“.
Pareiškėja 2024 m. vasario 5 d. prašymu prašė vykdomąją bylą nutraukti arba stabdyti. Antstolė 2024 m. vasario 7 d. skundžiamu patvarkymu prašymo netenkino.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).
Su pareiškėjos argumentu, jog vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, sutikti negalima.
Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai. Vykdomoji byla nutraukiama: jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pareiškėja G. V. 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-01131. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1872-967/2023 atmetė ieškovės G. V. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad ieškovė atitinkamą žemės sklypą įsigijo po privalomojo nurodymo surašymo, nepaneigia jų surašymo metu egzistavusio viešojo intereso. Inspekcijos pareigūnai, gindami viešąjį interesą, pagrįstai vertino iš įvairių šaltinių gautus duomenis ir nustatė savavališkos statybos faktą, todėl turėjo pagrindą surašyti ginčo savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus. Pareiškėja neįrodė aplinkybių, patvirtinančių statybų teisėtumą. Neteisėtos statybos rezultatas – neteisėtas statinys – pažeidžia asmenų teises ar viešą interesą tol, kol statinys nėra įteisinamas ar pašalinamas. Aplinkybė, kad ieškovė įsigijo valstybinę žemę, ant kurios savavališkai buvo pastačiusi priestatą, nepašalina inspekcijos nustatytų pažeidimų fakto. Taigi, kaip matyti, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji po vykdomo privalomojo nurodymo surašymo įsigijo valstybinę žemę, teisinė reikšmė jau yra įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, neturi pagrindo vertinti ir kvestionuoti jo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 651 straipsnis).
Su pareiškėjos argumentu, jog vykdomoji byla turėtų būti stabdoma, sutikti negalima.
Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą: skolininkui ar išieškotojui mirus, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas (CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotąja pašto siunta arba kitu būdu aplinkos ministro nustatyta tvarka statytojui, jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Kai valstybinės žemės sklypo ar jo dalies valdytojo ar naudotojo nėra, savavališkos statybos aktas surašomas valstybinės žemės patikėtiniui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis). Statybos valstybinės priežiūros pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).
Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad vykdomojoje byloje vykdomas privalomasis nurodymas surašytas pareiškėjai kaip statytojai, vykdomoji byla taip pat užvesta skolininkei G. V. Kaip minėta, antstolis, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, neturi įgaliojimų spręsti dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, įskaitant ir dėl jo pagrindu kylančios prievolės prigimties. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis būtų buvęs įpareigotas vykdyti privalomąjį nurodymą, kad jis būtų buvęs vykdymo proceso šalimi, todėl jo mirties atveju antstolė neturėjo pagrindo spręsti dėl vykdomosios bylos stabdymo CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos reikalavimas dėl antstolės patvarkymo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.