- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 1S-2204-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00183-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-09-30 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., nuteistas 2013-09-25 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. (3 epizodai), 22 str. 1 d. 150 str. 1 d., 286 str., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., - galutine subendrinta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 6 metams. Bausmės pradžia 2012-04-22. Bausmės pabaiga 2018-04-22.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose 2015-09-30 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą, siūlant teismui skirti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-11-05 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. skunde prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-05 nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog su skundžiama nutartimi nesutinka, kadangi narkotinių medžiagų jis nevartoja, įskaitoje kaip juos vartojantis neregistruotas, todėl lankyti anoniminių narkomanų programą nėra jokio pagrindo. Alkoholį būdamas laisvėje vartojo saikingai, kadangi nusikalto būdamas neblaivus, todėl pataisos namuose atlikinėdamas bausmę savo noru lankė anoniminių alkoholikų grupę, tačiau kodėl tai nepaminėta nežino. Kadangi jo nusikaltimai smurtiniai, jis yra užsirašęs lankyti programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, daug analizuoja ir stengiasi suprasti smurtinio elgesio priežastis. Nuteistojo teigimu, jis vyraujančių nuteistųjų taisyklių nesilaiko ir negali jų laikytis, kadangi dirba vyr. tvarkiniu, kurio pareigos yra dirbti įvairius darbus ir prižiūrėti tvarką. Nuteistajam priteistą žalą moka įstatymo numatyta tvarka, būtent tokiu tikslu ir įsidarbino, norėdamas kuo greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiesiems ir valstybei. Nuteistasis taip pat teigia, jog jo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra nežymi, iš 73 balų liko tiktai 45, tai yra milžiniškas pasiekimas, labai artimas žemai. Be to profesinėje mokykloje mokosi iki šiol, baigė vidurinę mokyklą, praėjo „Krizių psichologijos“ programą, apie tai kažkodėl nepaminėta. Nuteistojo charakteristika rodo didžiulę jo pažangą ir didelį norą keistis. Būdamas pataisos įstaigoje atliko probacijos numatytą bausmės dalį, jos taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė elgesį, mąstymą, suprato ko reikia gyvenime ir ko negalima daryti, tą įrodo pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos nutarimas, charakteristika, parengta specialistų. Nuteistojo įsitikinimu, jis gali būti paleistas lygtinai, nes įrodė galintis ir norintis integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų bei daugiau nenusikalsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta, kad A. M. priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės (45 balai), smurtinio elgesio rizika ir seksualinio smurto rizika taip pat išlieka vidutinė, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Nors aukštesnysis teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis nepažeidė nustatytos tvarkos reikalavimų, dalyvauja privalomose elgesio pataisos programose, baigė adaptacijos, pataisos ugdymo ir integracijos į visuomenę programas, dirba vyr. tvarkytoju, mokėsi profesinėje mokykloje, tačiau šie pokyčiai nėra absoliutūs. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai, alkoholio vartojimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, besikartojantys seksualiniai nusikaltimai, savivokos stoka, mąstymas ir elgesys. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jo elgesio ir mąstymo pokyčiai, neleidžia spręsti apie esminę nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir su tuo susijusią pakartotinio nusikalstamumo riziką. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis vartojo narkotines medžiagas ir alkoholį ir nors, jo teigimu, tai darė saikingai, tačiau kai kuriuos nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimų nelanko. Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, jis ne visuomet įvertina patirtį, atpažįsta ne visus jo netinkamą elgesį įtakojančius veiksnius, pastebimas polinkis minimalizuoti bei racionalizuoti savo elgesį bei jo pasekmes. Siekdamas tikslų ne visada pasirenka tinkamas strategijas: kartais elgiasi agresyviai (naudoja arba grasina panaudoti smurtą). Nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių laikosi tiek, kiek, jo manymu, reikia, kad neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad M. M. dalį nusikaltimų padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir naudodamas smurtą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog lankė anoniminių alkoholikų grupę bei užsirašė lankyti programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog M. M. bausmės atlikimo metu nelankė nei anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimų, nei jokių korekcijos programų, kurios padėtų išlaikyti motyvaciją nenaudoti smurto, jam išėjus į laisvę.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-09-30 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.