Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-26-1-00183-2012-7) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2013 m. gruodžio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Kęstučio Dargužio, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo

A. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (I. R. nežymus sveikatos sutrikdymas) – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (N. K. nežymusus sveikatos sutrikdymas) – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 140 str. 1 d. (V. P. nežymus sveikatos sutrikdymas) – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 150 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas seksualiai prievartauti S. K.) – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 286 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. bausmės subendrintos bausmei, paskirtai už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, apimant bausmes, paskirtas už nesunkius nusikaltimus, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012-04-22 iki nuosprendžio paskelbimo.

Nukentėjusiosios I. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš A. M. I. R. priteista 1 500 Lt (tūkstantis penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios N. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš A. M. N. K. priteista 1 500 Lt (tūkstantis penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš A. M. S. K. priteista 8 000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys dėl 80 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Iš A. M. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2 061,91 Lt (du tūkstančiai šešiasdešimt vienas litas 91 centai) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus teritorinio skyriaus civilinis ieškinys tenkintas pilnai, iš A. M. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus teritoriniam skyriui 552,87 (penki šimtai penkiasdešimt du litai 87 centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-02-04 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė I. R. vieną smūgį į veidą, jai nukritus ant žemės dar kartą kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į pilvą tokiais savo veiksmais, ne mažiau nei trim trauminiais poveikiais, padarydamas nukentėjusiajai kairės akies ir veido sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinant į skruostą ir žandą, kaktoje, viršutinėje lūpoje, pereinant į panosę ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoj, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. R. sveikatą.

Be to, A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-02-07 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), antros laiptinės, priėjęs iš nugaros, sudavė N. K. į galvą tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, jai nukritus ant žemės, tris kartus kojomis spyrė jai į galvą ir vieną kartą į krūtinę, ne mažiau nei vienu trauminiu poveikiu padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą kairio smilkinio-žando srityje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. K. sveikatą.

Be to, A. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 150 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-02-27 apie 21.14 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros, panaudodamas fizinį smurtą, ranka prispausdamas peilio ašmenis nukentėjusiajai S. K. prie kaklo, o kita ranka užspausdamas burną, liepė nukentėjusiajai nešaukti, pagrasino papjauti, taip palaužęs jos norą aktyviai priešintis, nusivedė nukentėjusiąją apie 10 metrų pėsčiųjų taku, po ko sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvą ir nusitempė prie šalia tako esančių krūmų, kur pargriovė ant žemės, nukentėjusiajai pradėjus priešintis, sudavė jai vieną smūgį į galvą, S. K. paklausus, ko iš jos nori, atsisegė kelnių užtrauktuką, išsitraukė lytinį organą ir nurodė oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą, nukentėjusiajai atsisakius, įrėmė jai į šoną peilį ir pagrasino jog įdurs, po ko sugriebė už nukentėjusiosios striukės kapišono ir jėga lenkė jos galvą prie savo lytinio organo, bei sudavė kumščiu smūgį į galvą, po ko liepė gultis ant pilvo ir vėl pagrasino peiliu, po ko nukentėjusiajai bijant dėl savo gyvybės ir atsiklaupus, atitraukė jos striukės užtrauktuką, bei iš už nugaros bandė pakelti striukę, tačiau, nukentėjusiajai pradėjus priešintis rankomis, pasišalino, tai yra pasikėsino seksualiai prievartauti oraliniu būdu nukentėjusiąją S. K. ir nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusiosios aktyvaus priešinimosi, ne mažiau nei dešimčia trauminių poveikių, padarydamas jai poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kakle, kaktos-dešinio smilkinio sumušimą, paviršines durtines-pjautines žaizdas plaštakose.

Be to, A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-04-21 apie 23 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros, užnėrė V. P. diržą ant kaklo ir, smaugdamas tempė ją nuo takelio link medžių, prie medžių nukentėjusiajai susmukus ant žemės ir nualpus, prie jos atsitūpė, šiai atgavus sąmonę ir bandžius kviestis pagalbos, sudavė jai ranka vieną smūgį į veidą, nukentėjusiajai pradėjus priešintis, dar kartą sudavė jai ranka vieną smūgį į veidą, ne mažiau nei septyniais trauminiais poveikiais padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, kakle, galvos sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą.

Be to, A. M. pagal LR BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2012-04-22 apie 0.05 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: sulaikymo metu po nusikalstamos veikos padarymo, nevykdydamas teisėtų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulių E. Č. ir R. N. nurodymų vykti į Kauno m. Dainavos PK, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, mosavo prieš policijos pareigūnus rankomis ir spardėsi kojomis, sugriebė patruliui E. Č. už tarnybinės striukės dešinės rankovės ir tempdamas striukę, ją perplėšė.

Dėl N. K. užpuolimo apeliantas kaltės taip pat nepripažįsta, nes užpuolikas buvo su kapišonu, o apeliantas tokių rūbų neturi, be to, nukentėjusioji parodė, kad užpuolikas ėjo lygiagrečiai, vilkėdamas šviesų džemperį su kapišonu, o užpuolimo metu džemperis buvo jau tamsios spalvos. Užpuolimo vietoje buvo tamsu, tačiau teismo posėdyje nukentėjusioji sakė atpažįstanti užpuoliką iš akių, antakių, nosies. Apelianto nuomone, tamsioje vietoje streso būsenoje abejotina, jog žmogų su kapišonu būtų įmanoma atpažinti iš akių ir antakių. Be to, apeliantas nuo 2006 m nešioja akinius. Aplinkybės dėl rūbų nesiaiškintos – apelianto žmona nebuvo kviesta ir nepaklausta. Nei N. K. protokolas-pareiškimas, nei įvykio vietos apžiūros protokolas, nei specialisto išvada, nepatvirtina, jog sužalojimus padarė būtent apeliantas, todėl dėl šio nusikaltimo prašo išteisinti, nes nėra objektyvių ir neginčytinų jo kaltės įrodymų.

Nuteistasis taip pat neprisipažįsta dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti S. K.. Pripažįsta, kad ją užpuolė, dėl to gailisi, tačiau jos neketino prievartauti. Lytinio organo nebuvo ištraukęs ir neliepė tenkinti oraliniu būdu. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji pasakojo įsivaizduojamus dalykus. Nukentėjusioji nurodė visai kitas aprangos detales nei buvo iš tikrųjų, ji nelietė lytinio organo, nes jis ir nebuvo išrauktas. Be to, nukentėjusioji patvirtino, jog apeliantas ją palydėjo ir bandė nuraminti. Visa tai rodo, jog apeliantas nusikalstamą veiką nutraukė savo noru, supratęs jog elgiasi blogai. Atsiprašė. Pažymima, jog nukentėjusioji dėl prasto regėjimo nieko konkrečiai nematė. Nei įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, DNR tyrimai, nei striukės apžiūros protokolas ar asmens parodymo atpažinti protokolas neįrodo, jog apeliantas kėsinosi prievartauti nukentėjusiąją. Dėl šių aplinkybių apeliantas prašo veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir skirti mažesnę bausmę bei sumažinti priteistą neturtinę žalą.

Dėl BK 286 straipsnyje numatytos veikos apeliantas kaltę pripažįsta, prašo atsižvelgti į tai, jog prisipažino, gailisi, atsiprašė ir skirti mažesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nepagrįstai nustatė, jog I. R. ir N. K. užpuolė ir joms nežymiai sveikatą sutrikdė būtent A. M., taip pat nepagrįstai nustatė, kad jis pasikėsino lytiškai prievartauti S. K., todėl nepagrįstai jam skyrė bausmes dėl nukentėjusiųjų I. R. be N. K. užpuolimo, per griežtą bausmę skyrė dėl veikos S. K. atžvilgiu, taip pat skyrė per griežtą bausmę už BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą ir pagrįstai nustatė, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis I. R. bei K. K. užpuolė ir joms nežymiai sveiktą sutrikdė būtent nuteistasis A. M..

A. M. kaltė nežymiai sutrikdžius I. R. sveikatą pagrįstai grindžiama nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, o taip pat asmens parodymo atpažinti protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kad, jai einant link automobilio, priėjęs vaikinas, nieko nesakęs, trenkė kumščiu į veidą, po to trenkė dar kartą į veidą, nukritus, gulinčiai trenkė į pilvą. Vaikinui jos daiktų nereikėjo, jis ją tempė už rūbų, sakė jei rėks, užmuš, ji pradėjo šauktis pagalbos ir vaikinas ją paleidęs nuėjo į priešingą pusę. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes ir mechanizmą, nes sumušimai konstatuoti būtent veido srityje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių. Tai atitinka nukentėjusiosios parodymus dėl smūgių ranka, jų skaičiaus, sudavimo lokalizacijos. Asmens parodymo atpažinti metu 2012-05-31 nukentėjusioji A. M. atpažino kaip asmenį, kuris 2012-02-04 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ją užpuolė ir sužalojo, tempė link krūmų. Nukentėjusioji nuteistąjį atpažino iš konkrečių požymių – veido bruožų, konkrečiai – nosies, veido mimikos, suraukiant antakius, kūno sudėjimą ir ūgį (t. 1, b. l. 51-54). Atpažinimas buvo atliktas nepažeidžiant BPK normų, prieš atliekant atpažinimą I. R. buvo apklausta (t. 1 b. l. 43-44), apibūdino A. M. ir šis apibūdinimas – apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tiesia ilgesne nosimi, sutapo su apelianto bendraisiais fiziniais ir anatominiais duomenimis. Todėl šio įrodymo leistinumu ir teisėtumu nėra pagrindo abejoti. Nors nukentėjusioji teigė, kad ji atpažino nuteistąjį 80 procentų, tačiau, aukštesniojo teismo manymu, tai nesuteikia pagrindo abejoti šių duomenų patikimumu, nes kaip matyti iš bylos duomenų, kontaktas su nuteistuoju truko nemažą laiko tarpą – 10-15 min. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kaip nuteistasis buvo apsirengęs – tamsia striuke su kapišonu, su juoda kepure. Atpažinimo metu, kaip matyti iš protokolo, asmenys taip pat buvo su juodomis kepurėmis. Ir iš jų nukentėjusioji atpažino būtent A. M., kaip ją užpuolusį asmenį pagal konkrečius specifinius požymius – nosį, mimiką kai suraukia antakius. Įvertinus nukentėjusiosios ir nuteistojo bendravimo trukmę, tai, kad buvo labai artimas kontaktas, atpažino užpuoliką iš specifinių, konkrečių požymių, todėl net ir įvertinus buvusią tamsą, stresą, nėra pagrindo abejoti šio veiksmo ir šių duomenų patikimumu. Nors nuteistais teigė, jog jis neturi rūbų su kapišonu ir jis įvykio metu buvo namie, tačiau tokie jo parodymai nepatvirtinami jokiais patikimais duomenimis. Nors liudytoja A. V. parodė, jog su apeliantu vakarais būdavo namuose, arba nuteistasis ją lydėdavo į darbą, kurį ji dirbo pamainomis nuo 6 val. iki 2 val., nuo 2 val. iki 22 val. ir nuo 22 val. iki 6 al., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis įvykio vakarą apie 22.30 val. buvo įvykio vietoje ir užpuolė I. R.. Be to, jos parodymai dėl to, jog nuteistasis neturi rūbų su kapišonu ir įvykio dieną buvo namuose, negali būti vertinama kaip objektyvūs ir patikimi, nes ji yra artima nuteistojo draugė (o skundo nagrinėjimo metu žmona), todėl yra suinteresuota padėti išvengti nuteistajam atsakomybės. Atskirai nei protokolas-pareiškimas, nei specialisto išvada, nei nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina, jog būtent nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau visi surinkti duomenys vertinami visumoje. Natūralu, jog kreipdamasi į teisėsaugos institucijas nukentėjusioji neįvardijo asmens, dariusio jos atžvilgiu nusikalstamą veiką, nes ji nėra pažįstama su nuteistuoju. Jį atpažino tik vėliau, parodymo atpažinti metu. Šiuos duomenis įvertinus kartu su kitais aptartais duomenimis – nukentėjusiosios parodymais dėl įvykio eigos, suduotų smūgių, fizinės prievartos naudojimo pobūdžio ir mechanizmo, specialisto išvada, kuri patvirtino nukentėjusiosios parodymus, matyti, jog jie tarpusavyje neprieštarauja, papildo vienas kitą, sudaro nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos laikė patikimais ir jais vadovaudamasis nustatė, kad A. M. 2012-02-04 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė I. R. vieną smūgį į veidą, jai nukritus ant žemės dar kartą kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į pilvą tokiais savo veiksmais, ne mažiau nei trim trauminiais poveikiais, padarydamas nukentėjusiajai kairės akies ir veido sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinant į skruostą ir žandą, kaktoje, viršutinėje lūpoje, pereinant į panosę ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoj, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. R. sveikatą.

Nuteistojo veikos pobūdis – užpuolimas netikėtai, staiga, netarus nė žodžio, nepaaiškinant užpuolimo priežasties, tempimas, nevienkartinis smūgių sudavimas rodo, jog nuteistais neabejotinai suprato, kad tokia veika yra pavojinga, nusikalstama, ja sukeliamas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta asmens sveikata, todėl pagrįstai nustatyta, jog jis veikė tyčia, todėl A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su įrodymų vertinimu ir dėl S. K. užpuolimo. Neigia padaręs šią nusikalstamą veiką ir teigia, jog surinkti duomenys – specialisto išvada, protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas nepatvirtina, jog nusikalstamą veiką padarė būtent A. M.. Nepatikimi, nuteistojo manymu, ir duomenys, gauti parodymo atpažinti metu, nes įvykio metu buvo tamsu, nukentėjusioji nurodė mačiusi einant nuteistąjį su šviesiu džemperiu su kapišonu, o užpuolimo metu jau neva buvo tamsiu džemperiu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

A. M. kaltė užpuolus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis N. K. ir jai nežymiai sutrikdžius sveikatą įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, o taip pat asmens parodymo atpažinti protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kad jai grįžtant namo netoli jos buto laiptinės netikėtai gavo tris smūgius į galvą, iš nugaros kaltinamasis jai griebė už burnos, pradėjus dusti, plėšti jo rankas ir šauktis pagalbos, sakė jai „nerėk“, paklausus už ką muša, nieko nesakė, spyrė į galvą, krūtinę ir nieko nesakęs nuėjo. Jokių daiktų iš jos nepagrobė. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes ir mechanizmą, nes išvadoje konstatuota kraujosruva smilkinio-žando srityje, nurodyta, jog sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių. Asmens parodymo atpažinti metu 2012-05-31 nukentėjusioji kategoriškai atpažino A. M., kaip asmenį, kuris 2012-02-07 apie 21.30 val. prie namo (duomenys neskelbtini), ją užpuolė ir sužalojo. Nukentėjusioji nuteistąjį atpažino iš konkrečių požymių – veido bruožų, ūgio, nosies (t. 1, b. l. 91-94). Byloje nėra duomenų, kad atpažinimo veiksmas būtų padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, prieš parodymą atpažinti nukentėjusioji buvo apklausta (t. 1 b. l. 87), apibūdino A. M. ir šis apibūdinimas sutapo su apelianto bendraisiais fiziniais ir anatominiais duomenimis. Todėl šio rodymo leistinumu ir teisėtumu nėra pagrindo abejoti. Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, jog kaltinamasis yra ją užpuolęs asmuo, nes prieš pat įvykį ji buvo pastebėjusį šį asmenį einant lygiagrečiai su ja. Šis vaikinas atkreipė jos dėmesį, nes buvo apsirengęs plonu džemperiu su kapišonu. Jo veidą tikrai gerai matė vietoje, kurioje nebuvo tamsu ir kai buvo prie jos pasilenkęs. Jį atpažįsta taip pat pagal balsą. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė ją užpuolusį vaikiną prieš pat įvykį einant šalia automobilių apsirengusį šviesu džemperiu, tačiau tiek protokole-pareiškime, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog vaikinas buvo apsirengęs tamsiai, buvo tamsus džemperis su kapišonu. Be to, nukentėjusioji atpažino A. M. kaip jį užpuolusį asmenį ir asmens atpažinimo metu, kuomet atpažinti buvo parodyti trys asmenys, ne jų nuotraukos. Teisiamojo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, jo kaltinamąjį atpažįsta 100 procentų, apeliantas yra tas pats asmuo, kuris ją užpuolė, jo veidą gerai matė, dabar jis yra pasikeitęs, su akinais ir užsiaugino barzdą. Tad esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus, jog kontaktas su nuteistuoju truko nemažą laiko tarpą, nukentėjusioji A. M. atpažino kaip ją užpuolusį asmenį pagal konkrečius požymius – veido bruožus, ūgį, kūno sudėjimą, įvertinus tai, kad buvo labai artimas kontaktas, net ir įvertinus buvusią tamsą, stresą, nesuteikia pagrindo abejoti atpažinimo patikimumu. Be to, apeliantas pripažintas kaltu ir už kitas analogiško pobūdžio veikas padarytas tame pačiame mikrorajone panašiu laiku, kas rodo, jog jis linkęs taip elgtis. Todėl ta aplinkybė, jog nukentėjusioji nurodė jai įtarimų dėl per plonos aprangos kėlusį asmenį mačiusi su šviesiu džemperiu nepakankamas pagrindas abejoti tuo, jog nukentėjusioji galėjo suklysti atpažindama ją užpuolusį asmenį. Nuteistojo teiginys, jog jis neturi rūbų su kapišonu nepatvirtintas jokiais patikimais duomenimis. Nors liudytoja A. V. parodė, jog nuteistasis ją lydėdavo į darbą, kurį ji dirbo pamainomis nuo 6 val. iki 2 val., nuo 2 val. iki 22 val. ir nuo 22 val. iki 6 al., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis įvykio vakarą apie 21.30 val. buvo įvykio vietoje ir užpuolė N. K.. Be to, šios liudytojos parodymai dėl to, jog nuteistasis neturi rūbų su kapišonu negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi, nes, kaip jau minėta, ji yra artima nuteistojo draugė, mergina, su kuria jis gyvena (šiuo metu žmona), todėl yra suinteresuota padėti išvengti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės. Atskirai nei protokolas-pareiškimas, nei specialisto išvada, nei nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina, jog būtent nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau visi surinkti duomenys turi būti vertinami visumoje. Natūralu, jog kreipdamasi į teisėsaugos institucijas nukentėjusioji neįvardijo asmens, padariusio jos atžvilgiu nusikalstamą veiką, vardo ir pavardės, kitų duomenų, nes ji nėra pažįstam su nuteistuoju. Jį atpažino tik vėliau, parodymo atpažinti metu, todėl nustačius atpažintojo asmens tapatybę ir buvo nustatyta, jog tai A. M.. Šios aplinkybės tik dar labiau suteikia pagrindą tikėti nukentėjusiosios nuoširdumu ir nurodytų aplinkybių tikrumu, nes nenustatyta, jog ji turėtų tikslą, motyvą apkalbėti nuteistąjį. Šiuos duomenis įvertinus kartu su kitais aptartais duomenimis – nukentėjusiosios parodymais dėl įvykio eigos, suduotų smūgių, fizinės prievartos naudojimo pobūdžio ir mechanizmo, specialisto išvada, kuri patvirtino nukentėjusiosios parodymus, matyti, jog jie tarpusavyje neprieštarauja, papildo vienas kitą, sudaro nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos laikė patikimais ir jais vadovaudamasis nustatė, kad A. M. 2012-02-07 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), antros laiptinės, priėjęs iš nugaros, sudavė N. K. į galvą tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, jai nukritus ant žemės, tris kartus kojomis spyrė jai į galvą ir vieną kartą į krūtinę, ne mažiau nei vienu trauminiu poveikiu, padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą kairio smilkinio-žando srityje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. K. sveikatą.

Nuteistojo veikos pobūdis- užpuolimas netikėtai, staiga, netarus nė žodžio, nepaaiškinant užpuolimo priežasties, ne vienkartinis smūgių sudavimas rodo, jog nuteistasis neabejotinai suprato, kad tokia veika yra pavojinga, nusikalstama, ja neabejotinai sukeliamas fizinis skausmas, gali būti sutrikdoma asmens sveikata ir taip norėjo veikti, tai yra veikė tyčia, todėl A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

A. M. skunde taip pat nesutinka su įrodymų vertinimu ir jo veikos kvalifikavimu dėl S. K. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo lytiškai prievartauti. Pripažįsta užpuolęs ir sužalojęs nukentėjusiąją, dėl ko gailisi, tačiau neigia turėjęs ketinimą tenkinti lytinę aistrą, todėl jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. Šie skundo argumentai taip pat laikomi nepagrįstais ir yra atmetami.

A. M. kaltė įvykdžius šį nusikaltimą įrodyta išsamiai ištirtų ir visapusiškai įvertintų įrodymų visuma – nukentėjusiosios parodymais, parodymo atpažinti protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, medicinos specialisto išvada Nr. G595/12(02), trasologinio tyrimo išvada Nr. 20-4-IS1-1482.

Pažymėtina, jog nuteistasis neneigia buvęs įvykio vietoje ir sužalojęs S. K.. Tai atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog užpuolikas užpuolęs iš nugaros ranka užspaudė burną, kitoje turėjo peilį, įrėmė į kaklą ir pasakė, kad nerėktų, sudavė ranka į smilkinį, tempė į krūmus, pastūmė, vėl sudavė į galvą, o, nepaklusus reikalavimui tenkinti jį oraliniu būdu, suduodavo smūgius į galvą, grasino peiliu, neleido atsisukti, o jai bandant tai padaryti, suduodavo smūgį į galvą. Tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nustatyti sumušimai galvos srityje – nosyje, kakle, kaktoje, kurie padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant tiesioginius smūgius, be to, nustatytos ir durtinės-pjautinės žaizdos plaštakose, padarytos aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo gautis dėl dešimties ar daugiau trauminių poveikių. Tai atitinka nukentėjusiosios nurodytą sužalojimų atsiradimo mechanizmą – daugkartinį smūgių sudavimą kumščiu į galvą, grasinimą peiliu, kas tik leidžia tikėti nukentėjusiąja ir suteikia pagrindą tikėti jos parodymais dėl nuteistojo reikalavimo tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad apeliantas buvo įvykio vietoje, taip pat patvirtina ir trasologinio tyrimo išvada, kuria nustatyta, jog įvykio vietoje paliktas bato pėdos pėdsakas galėjo būti paliktas tirti pateiktais pil. A. M. auliniais batais ar kita panašia avalyne, kuri pagal avalynės rūšį priskiriama tai pačiai avalynės grupei, kaip ir tiriamoji avalynė (t. 1, b. l. 118-122). Nuteistasis neneigia, kad užpuolė ir sumušė nukentėjusiąją, tačiau neigia kėsinęsis ją išprievartauti. Teigia, jog nukentėjusiosios parodymai šioje dalyje negali būti vertinami kaip patikimi dėl nukentėjusiosios blogo regėjimo, stresinės situacija ir netiksliai nurodytų aprangos detalių. Aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais, nes jie paneigti surinktų duomenų visuma, todėl juos atmeta. Pažymėtina, jog nukentėjusioji atpažino nuteistąjį, kaip asmenį ją užpuolusį bei kėsinusį ją išprievartauti, t. y. sumušusį, grasinusį peiliu bei liepusį jį tenkinti oraliniu būdu, o vėliau pasišalinusį. Nuteistasis neneigė, jog buvo įvykio metu įvykio vietoje, užpuolė nukentėjusiąją ir jai nežymiai sutrikdė sveikatą, neabejoja nukentėjusiosios atpažinimu bei sutinka su nukentėjusiosios dalimi parodymų dėl jos užpuolimo. Šios aplinkybės įrodytos taip pat ir jau aptartais kitais duomenimis – specialisto išvadomis. Tad pripažinus patikimais nukentėjusiosios parodymus dėl konkretaus ją užpuolusio asmens, sumušimo, grasinimo peiliu, kai šis asmuo neneigia tai padaręs ir prisipažįsta bei teigia nuoširdžiai besigailintis, neabejoja ir sutinka su nukentėjusiosios parodymų patikimumu šioje dalyje, nukentėjusiosios parodymus kitoje dalyje – dėl to, jog ji tuo pačiu metu taip pat buvo verčiama tenkinti nuteistąjį oraliniu būdu, nėra pagrindo laikyti nepatikimais vien dėl prasto jos regėjimo, stresinės būsenos, tamsos ar netikslumų aprangos detalėse. Tai nesutrukdė nukentėjusiajai atpažinti jos atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atlikusį asmenį, nesutrukdė atsiminti bei įvardinti jos atžvilgiu vartotą smurtą, mechanizmą bei kitas detales, todėl skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, jog nuteistasis kėsinosi ją seksualiai prievartauti, t. y. išsitraukė lytinį organą ir liepė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nebaigė savo nusikalstamų ketinimų dėl to, jog neįveikė nukentėjusiosios pasipriešinimo. Be to, nuteistojo parodymai, jog jis nesikėsino lytiškai prievartauti, prieštarauja objektyviems bylos duomenims – nukentėjusiąją nuteistasis užpuolė tamsiu paros metu, nusitempė į krūmus, jai paklausus ko iš jos nori, nenurodė, jog norėtų pinigų ar daiktų, atsakė, kad parodys, ką daryti, po ko atsisegė kelnes ir išsitraukė savo lytinį organą bei sakė “darysi“, jai kelis kartus nepaklūstant suduodavo į galvą ir grasino peiliu, liepė gultis, klausė įvairių dalykų, ką turi rankinėje, visa tai užtruko daugiau nei pusvalandį, tačiau nukentėjusioji nenurodė, kad nuteistasis būtų atėmęs iš jos daiktus, parodė, jog jau tuo metu, kai ją paleido ir ji ėjo link namų viena, girdėjo kaip skambėjo jos telefonas, tačiau bijojo išsitraukti ir atsiliepti. Visa tai rodo, jog nuteistojo tyčia nebuvo nukreipta į svetimo turto grobimą, o vertinant su nuosekliais nukentėjusios parodymais, pagrįstai nustatyta, jog A. M. tikslas buvo lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiosios valią, tačiau savo nusikalstamo ketinimo jis nerealizavo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo apelianto valios, nes nesugebėjo įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimo. Tai, kad nuteistasis palydėjo nukentėjusiąją, nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos fakto, nepaneigia aplinkybės dėl nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdyto pasikėsinimo lytiškai santykiauti prieš jos valią ir nešalina nuteistojo atsakomybės, nes, kaip matyt iš bylos duomenų, nuteistasis S. K. lydėjo link pėsčiųjų perėjos, tai yra į vietą, kur žmonių judėjimas didesnis jau po to, kai veika nutrūko dėl nukentėjusiosios aktyvaus priešinimosi, laikydamas ją baimėje ir įtampoje, neleido atsisukti, taip užsitikrindamas, jog ji, nuteistajam staiga pasišalinus, nepradės šauktis pagalbos, dėl ko jis galėtų būti greitai surastas ir sulaikytas. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Teismų praktikoje BK 23 straipsnio taikymo atvejais didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kad sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo privalo priimti savanoriškai, o ne susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis ar kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2005). Tuo tarpu faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, jog A. M. nusikalstamos veikos nepabaigė susidūręs su kliūtimi – dėl nesibaigiančio nukentėjusiosios pasipriešinimo, kurio jam niekaip nepavyko palaužti, didėjo grėsmė būti sulaikytam. Toks nusikalstamų ketinimų atsisakymas nelaikytinas savanorišku BK 23 straipsnio prasme.

Nuteistasis teisus teigdamas, jog atskirai nei įvykio vietos apžiūros protokolas, nei specialistų išvados ar parodymo atpažinti protokolas nuteistojo kaltės neįrodo, nepatvirtina, jog jis kėsinosi tenkinti savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, tačiau vertinat visumoje visi šie duomenys, kaip jau aptarta anksčiau, vienas kitą papildo, tarpusavyje neprieštarauja, sudaro nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi, laikė juos patikimais duomenimis ir nustatė, kad A. M. 2012-02-27 apie 21.14 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros, panaudodamas fizinį smurtą, ranka prispausdamas peilio ašmenis nukentėjusiajai S. K. prie kaklo, o kita ranka užspausdamas burną, liepė nukentėjusiajai nešaukti, pagrasino papjauti, taip palaužęs jos norą aktyviai priešintis, nusivedė nukentėjusiąją apie 10 metrų pėsčiųjų taku, po ko sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvą ir nusitempė prie šalia tako esančių krūmų, kur pargriovė ant žemės, nukentėjusiajai pradėjus priešintis, sudavė jai vieną smūgį į galvą, S. K. paklausus, ko iš jos nori, atsisegė kelnių užtrauktuką, išsitraukė lytinį organą ir nurodė oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą, nukentėjusiajai atsisakius, įrėmė jai į šoną peilį ir pagrasino jog įdurs, po ko sugriebė už nukentėjusiosios striukės kapišono ir jėga lenkė jos galvą prie savo lytinio organo, bei sudavė kumščiu smūgį į galvą, po ko liepė gultis ant pilvo ir vėl pagrasino peiliu, po ko nukentėjusiajai bijant dėl savo gyvybės ir atsiklaupus, atitraukė jos striukės užtrauktuką, bei iš už nugaros bandė pakelti striukę, tačiau, nukentėjusiajai pradėjus priešintis rankomis, pasišalino, tai yra pasikėsino seksualiai prievartauti oraliniu būdu nukentėjusiąją S. K. ir nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusiosios aktyvaus priešinimosi, ne mažiau nei dešimčia trauminių poveikių, padarydamas jai poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kakle, kaktos-dešinio smilkinio sumušimą, paviršines durtines-pjautines žaizdas plaštakose. Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 150 str. 1 d.

Bausmės nuteistajam skirtos teisingai.

Skirdamas bausmes nuteistajam A. M. pirmosios instancijos teismas įstatymo nuostatų nepažeidė.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Parinkdamas bausmės rūšis bei nustatydamas jų dydžius apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino tiek veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Apylinkės teismas vertindamas nuteistojo asmenybę, pavojingumą pagrįstai atsižvelgė į tai, kad naujus tyčinius nusikaltimus A. M. padarė ir pasikėsino padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą asmens seksualinio apsisprendimo laisvei, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, o tame tarpe ir už analogiško pobūdžio sunkią nusikalstamą veiką. Naujus nusikaltimus padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nepraėjus nei dvejiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs bausmę. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas. Anksčiau taikytos bausmės bei poveikio priemonės, o tai pat ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė nebuvo efektyvios bei neužtikrino bausmės tikslų, o ypač prevencijos. Kadangi apeliantas nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, naujos veikos taip pat tyčiniai nusikaltimai, vadovaujantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis A. M. laikytinas recidyvistu, todėl vadovaujanti BK 56 str. nuostatomis tokiam asmeniu paprastai skirtos laisvės atėmimo bausmės. A. M. atsakomybę dėl BK 286 straipsnyje numatytos veikos lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę individualizuojant bausmes ir pagrįstai skyrė už I. R. nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str. 1 d.) ir N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str. 1 d.) – laisvės atėmimo bausmes, artimas ir ne didesnes nei sankcijos vidurkis, už pasipriešinimą policijos pareigūnams (BK 286 str. ) – žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę (nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę), o už pasikėsinimą prievartauti S. K. (BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d.) – žymiai didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, nes dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos (nusikaltimo seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) A. M. teisiamas jau trečią kartą ir naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei dvejiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs anksčiau už tokio pobūdžio veiką skirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog A. M. padarė keturis nesunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, subendrinant bausmes, pagrįstai vadovautasi BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatomis ir bausmės subendrintos bausmei, paskirtai už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą apimant bausmes, paskirtas už nesunkius nusikaltimus, ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog bausmių individualizavimo ir bendrinimo taisyklės nepažeistos, todėl darytina išvada, jog paskirtosios bausmės, tiek kiekviena atskirai, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, atitinka nuteistojo bei padarytų veikų pavojingumą ir yra būtinos bei pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, todėl jas keisti skundo motyvais nėra pagrindo.

Nukentėjusiųjų I. R., N. K. ir S. K. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išspręsti teisingai. Byloje nėra duomenų, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydžio būtų pažeidęs LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje nustatyta, jog spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas įvertino kiekvienos nukentėjusiųjų individualiai patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, apimtį (patirtą fizinį skausmą, baimę, stresą, pažeminimą, atsiradusį nesaugumo jausmą, dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, pablogėjusią dvasinę savijautą, pablogėjusią gyvenimo kokybę), atsižvelgė į kitas aplinkybes - tai, kad veikos tyčinės, baigtos, S. K. atžvilgiu veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau kėsintasi padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą, sveikata sutrikdyta tik nežymiai, nepateikta duomenų dėl negrįžtamų sveikatos pakenkimų ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nenukrypdamas nuo formuojamo teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją – I. R. ir N. K. – po 1 500 Lt, S. K. – 8 000 Lt.

Byloje taip pat nukentėjusiųjų I. R., N. K. ir S. K. parodymais nustatyta, jog dėl neteisėtais A. M. veiksmais patirtų sužalojimų jos buvo nedarbingos ir dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius patyrė 2061,91 Lt išlaidų, Vilniaus skyrius – 552,87 Lt išlaidų dėl nukentėjusiosioms išmokėtų ligų pašalpų. Išlaidų dydis įrodytas pateiktais rašytiniais bylos duomenimis, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl pagrįstai nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai pagrįsti ir įrodyti, todėl jie teisėtai ir pagrįstai tenkinti visoje apimtyje.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.