Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rožinis dramblys“ dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – V. K. (V. K.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. gegužės 16 d. socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „Ja liubliu (duomenys neskelbtini)“ („Aš myliu (duomenys neskelbtini)“) paskelbtas ieškovės prašomas paneigti įrašas yra apie ieškovę – kartu su įrašu paskelbta ieškovės, vilkinčios tarnybinę uniformą, nuotrauka, nurodytos ieškovės pareigos, be to, ginčo byloje dėl to nėra. Informacija paskelbta socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „Ja liubliu (duomenys neskelbtini)“, kurios nariais yra 2,8 tūkst. asmenų, informacija tapo žinoma šios viešosios grupės nariams – po šiuo įrašu parašyti 148 socialinio tinklo „Facebook“ narių komentarai, įrašas bendrintas 32 kartus, į įrašą reaguota 130 kartų spaudžiant „Facebook“ emocijų mygtukus (antstolės 2022 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 45-22-4), dėl šių aplinkybių ginčo nėra, todėl yra pagrindo išvadai, kad informacijos paskleidimo faktas įrodytas.

34. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, jog negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad įrašas konstatuojamojo pobūdžio, kad šiuo įrašu paskleidžiama konkreti žinia, jog nuotraukose užfiksuotus asmenis sieja konkretaus pobūdžio santykiai, ar teigti, kad šiuos asmenis sieja būtent intymūs santykiai, todėl vertinama, kad šiuo įrašu išsakoma nuomonė.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

37. Taigi, apibendrinus prieš tai nurodytą kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo praktiką, ne tik žinia, bet ir nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konstitucinė žodžio (nuomonės) reiškimo laisvė yra santykinė.

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje numatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

40. Visuomenės informavimas ir gera prieiga prie jos yra viena stipriausių priemonių, galinčių paveikti vertybes, todėl laisvė išsakyti nuomonę, pasinaudojant įvairiais informavimo kanalais, turi būti vertinama kitų konstitucinių teisių kontekste. Toleranciją viešam nuomonės skleidimui apibrėžia visuomenė pagal jai būdingas pakantumo ribas.

41. Apeliantė įrodinėja, kad atsakovės paskleista žinia apie ieškovės netarnybinius santykius su jos viršininku žemina jos kaip sutuoktinės, vaikų motinos ir policijos pareigūnės garbę ir orumą, nes tokiomis žiniomis skleidžiama neigiama informacija apie ieškovės kaip sutuoktinės netinkamą santuokinių pareigų vykdymą prieš sutuoktinį, netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu ir netinkamą elgesį einant pakankamai aukštas tarnybines pareigas.

42. Pagal Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

43. Iš to, kas buvo pasakyta anksčiau, matosi, jog konstitucinės žmogaus teisės (šiuo atveju žodžio laisvė ir teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą) yra susijusios ir su teisinės valstybės bei demokratijos konstitucinėmis vertybėmis ir šias vertybes sudarančiais siauresnės apimties principais. Pvz., vaiko teisės į informaciją, nes laisva prieiga prie informacijos kanalų neturi daryti jam žalingo poveikio.

44. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 straipsnyje labai aiškiai yra nurodyta visų pareiga veikti taip, kad vaikas būtų apsaugotas nuo psichologinio ar kitokio neigiamo poveikio. Vadinasi, nagrinėjamos bylos atveju, viešai prieinamoje „Facebook“ paskyroje, nors kaip nurodė atsakovė, siekdama informuoti visuomenę, ji turėjo pateikti informaciją taip, kad, pirmiausia, nepadarytų žalos ieškovės vaikui. (duomenys neskelbtini).

46. Taigi į viešą diskusiją buvo įtraukta ieškovės šeima ir tai parodo priešingą teisei bei vaiko teisėms pavojingą veiką. Vadinasi, ginčo įrašu buvo padarytas neigiamas poveikis ieškovės privačiam gyvenimui, tai pripažino ir atsakovė, pašalindama (duomenys neskelbtini) įrašą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 straipsnis).

48. Atsakovė įrodinėja, kad informaciją paskelbė dėl to, kad laikraščio redakciją nuolat pasiekia žmonių nusiskundimai dėl (duomenys neskelbtini) policijos komisariato darbo ir ten vykstančių pažeidimų. Kitaip tariant, atsakovė įrodinėja, kad viešai paskelbtas įrašo teiginys „netarnybiniai santykiai“ yra nesusijęs su ieškovės asmeniniu gyvenimu.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo publikacijoje – „(duomenys neskelbtini) PK vadovas ir (duomenys neskelbtini) PK vadas. Yra nuomonė, kad santykiai ne tik tarnybiniai“, įvertinus jos visumą, yra pateikta dviejų rūšių informacija, t. y.:

50. Taigi vertinant publikacijoje išdėstytą žinią, jog ieškovė yra „(duomenys neskelbtini) vadas“, yra pagrindas konstatuoti, kad ši žinia visiškai atitinka tiesą. Atsakovė, pateikdama tokią informaciją, nesukūrė naujos informacijos, o pateikė tik tokią, kokią skleidė socialinio tinklo „Facebook“ administruojamame puslapyje, t. y. viešoje erdvėje.

51. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovės pateikta informacija (žinia) apie ieškovės buvimą (duomenys neskelbtini) vadu atitinka tikrovę ir nežemina jos garbės ir orumo. Kaip minėta, informacija apie ieškovės pareigybę yra vieša. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią pat nuomonę apie tai, kad ieškovė užima vadovaujančias pareigas, būtų susidaręs bet kuris skaitytojas, susipažinęs su (duomenys neskelbtini) policijos komisariato struktūra.

52. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės paskelbta informacija dėl to, jog ieškovės ir komisariato vadovo santykiai yra ne tik tarnybiniai, yra nuomonė. Teismas vertino, kad komentarai, kurie, ieškovės teigimu, pažeidžia jos garbę ir orumą, rašyti grupėje „Ja liubliu (duomenys neskelbtini)“, tačiau iš ieškovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar komentarai parašyti būtent po ieškovės ginčijamu įrašu. Dėl socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) rusų kalba paskelbto straipsnio „Apie moralę, arba kas yra gerai, o kas blogai“ parašytų komentarų ieškovė į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Ieškovė ginčija atsakovės paskelbtą įrašą „(duomenys neskelbtini) PK vadovas ir (duomenys neskelbtini) PK vadas. Yra nuomonė, kad santykiai ne tik tarnybiniai“. Atsakovės paskelbta nuomonė nėra neetiška, joje nėra ieškovę įžeidžiančių, žeminančių, necenzūrinių ir (ar) uždraustų vartoti žodžių ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovės paskelbta nuomone buvo siekiama sumenkinti, įžeisti ieškovę ar kitaip specialiai jai pakenkti.

53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, bet tiek, kiek nurodyta, jog paskelbtoje informacijoje nėra necenzūrinių ir (ar) uždraustų vartoti žodžių.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog informacija apie netarnybinius santykius, tęsiant viešus įrašus papildančia informacija apie „Apie moralę, arba kas yra gerai, o kas blogai“, neturi nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio su įrodinėjama valstybės statutinio pareigūno veiklos kritika ir pareigų atlikimu (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės paskelbtoje informacijoje nėra jokių sąsajų, pvz., su informacija dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekse.

57. Teisėjų kolegija atmeta tokią atsakovės gynybinę poziciją. Pirma, nėra statistinių duomenų, kad teisėsaugos institucijose (policijoje) vyrautų netarnybiniai santykiai, dėl ko būtų būtinybė skelbti nepatikrintą jokiu aspektu informaciją apie ieškovės ne tik tarnybinius santykius su komisariato vadovu, siekiant apsaugoti viešą interesą pačios visuomenės labui, taip ją informuojant. Faktą apie netarnybinius santykius ir jų paplitimą procentine išraiška jau galima patikrinti pagal VRM Imuniteto valdybos turimus duomenis, reikia tik pateikti užklausą.

58. Netarnybiniai santykiai yra nesusiję su policijos pareigūno funkcijomis. Vadinasi, tai jau ir asmens privataus gyvenimo dalis. Asmens privatų gyvenimą ir teisę į jo apsaugą reguliuoja ne tik Konstitucija, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatos.

59. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 dalis).

60. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. didžiosios kolegijos sprendime byloje D. prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 76639/11) nurodyta, kad darbo pobūdžio ginčuose „privatus gyvenimas“ gali būti paveikiamas keliais aspektais, kurie apima pareiškėjo „vidinį ratą“, galimybę sukurti santykius su kitais žmonėmis bei juos vystyti, socialinę bei profesinę reputaciją. Tokiuose ginčuose privataus gyvenimo pažeidimas gali būti konstatuotas dviem atvejais: dėl ginčijamų priemonių taikymo priežasčių (tokiais atvejais Teismas atlieka priežastimis grįstą vertinimą) arba – kai kuriais atvejais – dėl jų sukeltų neigiamų pasekmių privačiam gyvenimui (tokiais atvejais Teismas atlieka pasekmėmis grįstą vertinimą).

61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, jei atsakovas paskelbtų apie ieškovę savo nuomonę įrašydamas formuluotę „santykiai ne tik tarnybiniai“, siekiant visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, kai jau komisariate būtų buvę nustatyti patikrinti faktai ir pagal patikrinamus duomenis galėtų susidaryti nuomonė ne tik apie tarnybinius santykius, tuomet iškeltas net ir vėliau klausimas viešame susirašinėjime su morale ir etika galėtų eliminuoti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies taikymą. Atsakovė nei prie ginčo įrašo, nei vėlesniuose įrašuose nepatikslino, jog frazė „ne tik tarnybiniai“ turi aplaidžių pareigų vykdymo potekstę. Be kuriuo atveju, informacija ne tik apie tarnybinius santykius jau yra susijusi su reputacija. Ieškovė gyvena nedideliame miestelyje, kuriame žmonės vieni kitus pažįsta, todėl atsakovės nuomonė turi būti vertinama su orumo ir reputacijos klausimais, atsižvelgiant į faktą, jog ieškovės šeimoje auga nepilnametis vaikas.

62. Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 55 punktas). Siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi jo privačiu gyvenimu (žr., pvz., EŽTT 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje K. prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje A. S. AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08).

64. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl prieš tai nurodytų ieškovės argumentų, konstatuoja, jog esminę reikšmę, sprendžiant dėl nuomonės turinio, tai yra, ar, skaitydamas informaciją apie ieškovę, asmuo ją suprato kaip įžeidžiančių, žeminančią ieškovės orumą dėl privataus gyvenimo aspektų, turi jo vertinimas.

65. „Facebook“ viešoje grupėje atskiri įrašai, komentuojant ginčo informaciją, yra susiję su ieškovės privačiu gyvenimu ir šeiminiais santykiais. Pvz., „Jeigu taip, jinai jam visiškai netinka“, „Žmonės žiūrėkite sau po nosimi !!! Fu!!! Gėda! Tai jų asmeninis reikalas!“, „Tai jau per daug ... tokį rodyti šioje grupėje – paprasčiausiai nepadoru ... jus irgi ne pirmoje santuokoje ... pas kiekvieną savo gyvenimas ir nuomonė“, „O kas nors pagalvojo apie vaikus prieš tai kaip išdėstant tokias „nuomones“ ? Nukentės pirmiausiai ir labiausiai vaikai ... suaugę išsilavinę žmonės, o moralės nulis ... ir čia įrašas ne apie kritiką, o kaip nors „įkasti““, „Iš teisinės pusės „tarnybiniai romanai“ nėra kažkuo neteisėtu: kiekvienas turi teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę, o tarnybinis romanas – tai reikalas, kuris liečia tik abu“, „Man mano šeimoje visko užtenka nors vargingai gyvename bet paleistuvavimo nėra“, „Normalų vyrą iš šeimos neišves“, „Nelabai taktiškai žmonių intymų gyvenimą viešai aptarinėti, tai žema …“, „Koks skirtumas kas su kuo miega. Svarbiausia išsimiega“.

66. Apibendrinus komentarus, kurių reikšminga dauguma yra susijusi su tuo, jog įrašą „Yra nuomonė, kad santykiai ne tik tarnybiniai“ komentuojantys asmenys suprato kaip susijusį su ieškovės privačiu asmeniniu gyvenimu, bet ne su atsakovo teiginiais apie siekį informuoti visuomenę dėl pavaldinių skundų dėl priekabiavimo, dėl to 8 iš 40 komisariato darbuotojų pateikti įtarimai dėl vagysčių, (duomenys neskelbtini) policijos komisaro A. G. bei (duomenys neskelbtini) A. M. veikloje, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad atsakovas siekė informuoti visuomenę apie pareigūnų veiklą, kuri pažeidžia pareigybių reikalavimus.

67. Pažymėtina ir tai, kad Antstolio faktinių aplinkybių protokole esančios ieškovės ir jos vadovo nuotraukos yra sumodeliuotos taip, kad ginčo informaciją apie ne tik tarnybinius santykius sustiprintų kūno kalba. Kitaip tariant, ieškovė pavaizduota atsisukusi į vadovą visu kūnu, kaip ir jos vadovas. Taigi per asociacijas siekiama sustiprinti teiginį, kad netarnybinis santykis yra santykis su intymumu. Vadinasi, atsakovo neteisėta veika turėjo pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti (CK 6.246 straipsnis).

68. Teismas sutinka su atsakovu, kad nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas ir negali būti konstatuojamas jos neteisingumas. Bet nuomonė negali daryti neigiamo poveikio asmens orumui, jo privačiam gyvenimui, ypač, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į tai, atmetamas atsakovo teiginys, jog nėra nė vieno CK 2.24 straipsnio 1 dalyje išskirto asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdo.

70. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

71. Taigi pagal įstatymą asmeniui, naudojantis savo teisėmis, privalu gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Vienas iš prievolės teisės kylančių reikalavimų yra asmens pareiga susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, kuris pažeistų kito asmens teises ir teisėtus interesus. CK 6.2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Nustačius juridinį faktą dėl kito asmens teisių pažeidimo, nesant sutartinių santykių, kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

72. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).

74. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).

75. Taigi anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo atliktas teisės aiškinimas atskleidžia civiliniuose teisiniuose santykiuose keliamą atsakingo elgesio reikalavimą ir pareigą atsakyti pažeidus šią prievolę. Atsakovo padarytas teisės pažeidimas konstatuotas nustačius juridinį faktą – tikrovės neatitinkančių duomenų apie ieškovą paskleidimas, tuo pažeidžiant CK 2.24 straipsnį.

76. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovas turėjo suprasti, jog teiginio apie ieškovę dėl netarnybinių santykių paskelbimas, pateikiant ieškovės nuotrauką prie įrašo, gali padaryti jos reputacijai žalą, neleistiną poveikį asmeniniam gyvenimui. UAB „Rožinis dramblys“ yra ilgametis laikraščio leidėjas, taip pat socialinio tinklo „Facebook“ viešosios grupės administratorius, informacijos rengėjas ir leidėjas, t. y. asmuo, kuris yra žiniasklaidos srities profesionalas. Vadinasi, jam taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė. Taip atsakovas nurodė duomenis apie ieškovę, tuo sukeldamas jai neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, CK 2.247 straipsnis).

77. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

78. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos garbę ir orumą, juos paneigti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

79. Teisėjų kolegija nusprendė, kad įrašas: „(duomenys neskelbtini) PK vadovas ir (duomenys neskelbtini) PK vadas“ yra atitinkantis tikrovę ir nežemina ieškovės garbės ir orumo, todėl atmeta šioje dalyje reikalavimą, kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

80. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog teiginys: „Yra nuomonė, kad santykiai ne tik tarnybiniai“ pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, iš dalies tenkinamas ieškovės neturtinis reikalavimas. Teismas nusprendžia įpareigoti atsakovę UAB „Rožinis dramblys“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „Я люблю (duomenys neskelbtini)“ (liet. „Aš myliu (duomenys neskelbtini)“) paskelbti ir padaryti viešai prieinamą bei rodomą skelbiamų pranešimų viršuje ne mažiau kaip 46 dienas, tokios pat apimties ir tokia pačia forma, analogišku šriftu, kokia buvo paskelbta, tokio turinio paneigimą lietuvių ir rusų kalbomis: „2022 m. gegužės 16 d. UAB „Rožinis dramblys“ paskelbti duomenys: „Yra nuomonė, kad santykiai ne tik tarnybiniai“, teismo sprendimu pripažinti neatitinkančiais tikrovės (16 мая 2022 г. UAB „Rožinis dramblys“ распространённые данные: „Есть мнение, что отношения не только служебные“, признанные решением суда не соответствующими действительности“.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

81. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

82. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 55 punktą; cituotą EŽTT M. prieš Kroatiją sprendimą).

83. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (inter alia 2000 m. gruodžio 6 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

85. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neturtinę žalą įrodinėjo teigdama, kad dėl atsakovės atliktų veiksmų ieškovė patyrė ir iki šiol patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, yra nukentėjusi jos dalykinė reputacija, šeimos garbė bei santykiai su šeimos nariais, jai teko kęsti patyčias, įžeidžiančius komentarus, apkalbas. Visų šių nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia, jog ieškovė dėl atsakovės tyčinių neteisėtų veiksmų patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 8 000,00 Eur suma, kurią prašo teismo priteisti iš atsakovės.

86. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, kad jai teko aiškintis artimiesiems ir ieškovė patyrė ir iki šiol patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, yra nukentėjusi jos dalykinė reputacija, šeimos garbė bei santykiai su šeimos nariais, jai teko kęsti patyčias, įžeidžiančius komentarus, apkalbas, nėra įrodyti dėl prašomos priteisti 8 000 Eur sumos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai sutriko sveikata ir pablogėjo savijauta, reikėjo pasiaiškinti darbe dėl paskleistos informacijos ir pan. (CPK 178 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad ieškovei sukelti pažeidimai būtų buvę žymūs, labai skaudūs ir būtų pakenkę jos profesinei karjerai, byloje nepateikti medicininių dokumentų išrašai, kad šeimai būtų būtina teikti psichologinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog ieškovės argumentai dėl neturtinės žalos nėra pakankami priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą (CPK 6.250 straipsnis).

87. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti aptartus paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir įpareigoti atsakovę juos paneigti, tačiau ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą šiuo atveju netenkintas pagrįstai, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visetą bei ginčo šalių tarpusavio santykius, nusprendžia, kad pripažinimas, jog atsakovo paskleisti teiginiai „Yra nuomonė, kad santykiai ne tik tarnybiniai“ apie ieškovę neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę bei orumą, ir įpareigojimas atsakovei paneigti ginčo teiginius yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir ieškovės patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 69 punktą).

Dėl ginčo įraše panaudoto ieškovės atvaizdo ir teisės jį naudoti

90. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra viešas asmuo. Teismų praktikoje paprastai skiriamos dvi viešų asmenų, kuriuos galima fotografuoti be jų sutikimo visada, išskyrus atvejus, kai fotografavimas reikštų ir jiems pripažįstamos teisės į privatų gyvenimą pažeidimą pagal CK 2.23 straipsnį, rūšys: tai vieši asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys, ir trumpalaikiai vieši asmenys, kurie sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio (LAT 2001-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2001, 2000-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000).

91. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

92. Taigi esminiai viešojo asmens kriterijai – užimamos pareigos, vykdoma veikla ir dėl to atsiradęs nuolatinis ir pagrįstas visuomenės dėmesys. Tačiau pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime byloje Nr. 36/2000 pažymėjo, kad asmens pareigos ar dalyvavimas visuomeninėje veikloje savaime nėra laikytini būtinais ar pakankamais kriterijais, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiems asmenims. Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas kriterijus, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiems asmenims, turi paisyti Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatumą ir Konstitucijos garantuojamo bei saugomo visuomenės intereso būti informuotam apie visus veiksnius, galinčius daryti įtaką viešiesiems reikalams, pusiausvyros.

93. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje nurodyta, kad viešas asmuo yra valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį policijos pareigūno statusas – šiame įstatyme, Statute ir kituose įstatymuose nustatytų policijos pareigūnų teisių ir pareigų visuma.

94. Apibendrinus nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuojama, kad viešo asmens sąvoka yra siejama su specialaus teisinio statuso asmenų priimtais sprendimais, kurie ir yra visuomenę dominanti informacija. Vadinasi, tuo atveju, jei ieškovė būtų fotografuojama, filmuojama, tai yra naudojamas jos atvaizdas, atliekant tarnybines pareigas, ji būtų viešas asmuo a priori (iš anksto). Bet nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga.

95. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar gali pasinaudoti atsakovė socialinio tinklo „Facebook“ ieškovės nuotrauka, kurioje ji dėvi tarnybinę uniformą.

96. Pagal CK 2.22 straipsnį asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

97. Nuotraukoje esantis fonas sudaro pagrindą manyti, kad ieškovės nuotrauka padaryta viešoje vietoje. Taigi atskiro sutikimo nereikėjo. Pastebėtina, kad panašios nuotraukos, kurias atsakovė panaudojo, yra informacijos paieškos kanale „Google“. Įrašius į paieškos lauką ieškovės vardą ir pavardę skelbiamos jos nuotraukos (adresu: (duomenys neskelbtini)).

98. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvų apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas, nes atsakovė teigdama, jog ieškovės nuotrauką, kurią panaudojo Įraše, paėmė iš viešai skelbiamų nuotraukų, turėjo įrodyti šias aplinkybes (CPK 176 straipsnis), o jų neįrodžius, tokie atsakovės teiginiai turėjo būti pripažinti nepagrįstais. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl įrodinėjimo pareigos pažeidimo neturi teisinės reikšmės ginčo objektui.

99. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes teismas turėtų vertinti ir kvalifikuoti, ar panaudota socialiniame tinkle „Facebook“ ieškovės nuotrauka (jos dalis) pažemina asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 straipsnio 2 dalis).

100. Tačiau tam, kad teismas pasisakytų dėl nuotraukos panaudojimo, ieškovė turėjo suformuluoti atitinkamą reikalavimą, numatytą CK 2.22 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė nekėlė reikalavimo ir neprašė ginti jos teisių, reikalaudama pašalinti nuotrauką bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija plačiau nevertina nuotraukos panaudojimo faktinės aplinkybės, kaip neturinčios teisės reikšmės, nes ieškinio dalykas formuluojamas išskirtinai su paskelbto įrašo teisėtumu (CPK 13 straipsnis).

Dėl ginčo procesinės baigties

101. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, bet netinkamai nustatė sąlygas taikyti CK 2.24 straipsnį, nes nepagrįstai pripažino, jog teiginys: „Yra nuomonė, kad santykiai ne tik tarnybiniai“ nepažeidžia ieškovės garbės ir orumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria visiškai atmestas reikalavimas, pakeičiama, tai yra ieškovės ieškinys iš dalies tenkinamas, nutariant įpareigoti atsakovę UAB „Rožinis dramblys“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „Я люблю (duomenys neskelbtini)“ (liet. „Aš myliu (duomenys neskelbtini)“) paskelbti ir padaryti viešai prieinamą bei rodomą skelbiamų pranešimų viršuje ne mažiau kaip 46 dienas, tokios pat apimties ir tokia pačia forma, analogišku šriftu, kokia buvo paskelbta, tokio turinio paneigimą lietuvių ir rusų kalbomis: „2022 m. gegužės 16 d. UAB „Rožinis dramblys“ paskelbti duomenys: „Yra nuomonė, kad santykiai ne tik tarnybiniai“, teismo sprendimu pripažinti neatitinkančiais tikrovės (16 мая 2022 г. UAB „Rožinis dramblys“ распространённые данные: „Есть мнение, что отношения не только служебные“, признанные решением суда не соответствующими действительности“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.

103. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

104. Atsakovė neteikė apeliacinio skundo, todėl teisėjų kolegija nevertina atsakovės nurodytų aplinkybių ir nepasisako, ar ieškovė laikėsi išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad taip, kaip buvo kreiptasi į atsakovę, buvo pakankama išspręsti ginčui ikiteismine tvarka.

105. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

106. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

107. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

108. Šioje byloje priimta nutartis dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra palanki tiek ieškovei, tiek atsakovei, todėl šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme netenkinami. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės ginčo teiginys ir iš jo kildinami neturtinės žalos klausimai pagal patenkintų reikalavimo proporcijas iš esmės būtų kiekvienai po 50 proc.

109. Iš dalies patenkinus apeliacinio skundo argumentus, ieškovei priteisiama pusė, patirtų apeliacinės instancijos teisme, išlaidų. Ieškovė sumokėjo 289,00 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie atstovavimo išlaidas nėra. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisiama 144,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

110. Atsakovė šioje byloje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 860,00 Eur atstovavimo išlaidos, kurias suteikė advokatas R. Č.. Trečiasis asmuo V. K. taip pat sumokėjo advokatui R. Č. 860,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą.

111. Atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikus apeliacinį skundą vis dėlto ieškovės reikalavimas materialine teisine prasme buvo iš esmės patenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui iš bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtų neprotingas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), nes ieškovei prarastų prasmę jai palankus sprendimas. Kitaip tariant, nors esminis materialinis reikalavimas patenkintas, ieškovė būtų nubausta procesine prasme, jei jai reikėtų atlyginti atsakovės ir trečiojo asmens teisinės pagalbos išlaidas, konstatavus ieškovės konstitucinių teisių pažeidimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

112. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovės A. M. ieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovę UAB „Rožinis dramblys“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „Я люблю (duomenys neskelbtini)“ (liet. „Aš myliu (duomenys neskelbtini)“) paskelbti ir padaryti viešai prieinamą bei rodomą skelbiamų pranešimų viršuje ne mažiau kaip 46 dienas, tokios pat apimties ir tokia pačia forma, analogišku šriftu, kokia buvo paskelbta, tokio turinio paneigimą lietuvių ir rusų kalbomis: „2022 m. gegužės 16 d. UAB „Rožinis dramblys“ paskelbti duomenys: „Yra nuomonė, kad santykiai ne tik tarnybiniai“, teismo sprendimu pripažinti neatitinkančiais tikrovės (16 мая 2022 г. UAB „Rožinis dramblys“ распространённые данные: „Есть мнение, что отношения не только служебные“, признанные решением суда не соответствующими действительности“.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Rožinis dramblys“ 144,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. M. naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.