Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. ir atsakovo G. R. atskiruosius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. (R.) patikslintą ieškinį atsakovui G. R., trečiajam asmeniui Kooperatinei bendrovei „Akademinė kredito unija“, institucijai teikiančiai išvadą Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių skyriui Šilutės rajone dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.5. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, nevertinamas ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumas, o tik sprendžiama dėl tokių priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Tik išsprendęs šalių ginčą iš esmės teismas nustatys nepilnamečiams šalių vaikams teiktiną išlaikymą, kuris gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis už priteistą laikiną išlaikymą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepilnamečiams vaikams nustatytas laikinas išlaikymas ir laikina nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su atsakovu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

16. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovo Swedbank AB, banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, atsakovas remiasi jais savo atsiliepime į atskirąjį skundą, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis). Įvertinęs tai kas nustatyta, daro išvadą, jog minėti atsakovo naujai pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

Dėl laikino išlaikymo

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R. ir E. R., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400,00 Eur bei iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje nustatė atsakovo G. R. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis D. R. ir E. R. bendravimo tvarką.

18. Tiek ieškovė, tiek atsakovas atskiraisiais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams D. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad vaikai mokosi, lanko įvairius būrelius, tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir nėra byloje duomenų, kad jo galimybės teikti išlaikymą būtų ribotos. Tokią išlaikymo sumą kiekvienam vaikui per mėnesį, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas laikė protingomis ir realiomis išlaidomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį šalių nepilnamečių vaikų vystymąsi.

22. Ieškovė iš esmės pažymi, kad prašoma priteisti laikina išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma, t. y. kiekvienam vaikui po 500,00 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nagrinėjamu atveju užtikrina tik vaikų būtinuosius poreikius ir yra proporcinga tėvų (atsakovo) turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais.

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiek patikslintu ieškiniu tiek reikšdama prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo prašo iš atsakovo G. R. priteisti po 500,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečių sūnų išlaikymui. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, kokie yra būtini vaiko poreikiai, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

24. Sutiktina su ieškovės atskirojo skundo teiginiais, kad ieškovei tenka didesnė vaikų priežiūros, auginimo, ugdymo ir išlaikymo našta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

25. Atsakovas iš esmės atskiruoju skundu akcentuoja, jog abu vaikai neturi specialiųjų poreikių, nelanko papildomų užsiėmimų kurie kainuotų ieškovės nurodytas sumas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos šiuo metu siekia apie 1500 – 1800 Eur, tuo tarpu grįžus dirbti į Lietuvą, atsakovo gaunamos darbo užmokesčio pajamos papildomai sumažės.

26. Pažymėtina, kad apeliantas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Swedbank AB, banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d., iš kurios matyti, kad apelianto banko sąskaitos likutis 2024 m. gegužės 1 d. 31,83 Eur. Šiuo įrodymu apeliantas iš esmės grindžia, kad apeliantas jokių išmokų iš Jungtinės Karalystės negauna, nors šis banko sąskaitos išrašas iš esmės ir nepatvirtina apelianto blogos turtinės padėties. Kadangi atsakovas turi ne vieną banko sąskaitą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad atsakovas nėra pajėgus teikti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Iš esmės kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad šiuo metu pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę byloje nėra, o iš pateikto Swedbank AB, banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas, iš turimos sąskaitos banke „Revolut“ į minėtą atsakovo Swedbank AB, banko sąskaitą 2023 m. birželio 8 d. persivedė – 790,00 Eur, 2023 m. birželio 10 d. persivedė 500,00 Eur, 2023 m. birželio 21 d. persivedė 800,00 Eur, 2023 m. birželio 27 d. persivedė 370,00 Eur, 2023 m. liepos 17 d. – 800,00 Eur, 2023 m. rugpjūčio 21 d. persivedė 890,00 Eur. Iš esmės išanalizavus byloje esančių atsakovo banko sąskaitų išrašų duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nėra pajėgus teikti priteistą laikiną išlaikymą, nors kaip minėta, apeliantas siekdamas pagrįsti savo turtinę padėtį turėtų pateikti visas turimas banko sąskaitas kartu su jose esančių piniginių lėšų likučiais ir (ar) piniginių lėšų judėjimu, kuris nagrinėjamu atveju teismo taip pat turi būti įvertintas.

27. Teismų praktika, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nuosekli ir gausiai išplėtota. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Atsakovas atskirajame skunde taip pat akcentuoja, kad teismų praktikoje priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, todėl daro išvadą, kad iš šiuo metu esančios minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius (708,00 Eur), atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus (96,00 Eur), abiem tėvams likusi pasidalinti vaiko išlaikymo našta sudarytų 612,00 Eur.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

30. Nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – 709 Eur, tačiau kaip išaiškinta aukščiau nurodytoje teismų praktikoje, šis MMA kriterijus yra tik orientacinis, todėl šiuo atveju ieškovei prašant priteisti didesnį nei 1 MMA dydžio išlaikymą, jai tenka pareiga pagrįsti didesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, o teismo pareiga įvertinti (šioje bylos stadijoje – preliminariai) tėvų galimybes šiuos vaiko poreikius tenkinti.

31. Pažymėtina, kad nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams. Atsakovas, atskirajame skunde teigia, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti sutiktų teikti po 310,00 Eur per mėnesį sumą, o pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma po 400,00 Eur nėra atsakovo turtinei padėčiai proporcingas ir tinkamas laikino išlaikymo dydis.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Visgi, kaip minėta, pats atsakovas teigia, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti prisidėtų po 310,00 Eur per mėnesį suma. Tačiau akivaizdu, kad atsakovui prisidedant prie nepilnamečių vaikų išlaikymo tik 310,00 Eur suma, ieškovei tektų ženkliai didesnė išlaikymo našta.

33. Kita vertus, grįžtant prie orientacinio 1 MMA vaiko išlaikymo dydžio, kuris nuo 2024 metų, minėta, yra 709 Eur, kiekvienam iš tėvų 1/2 dalis tenkančio vaiko išlaikymo dydžio sudaro 355,00 Eur, t. y. toks išlaikymo dydis tenkintų tik minimaliausius vaiko poreikius. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 400,00 Eur kasmėnesinių mokėjimų sumą, kuri iš esmės nežymiai didesnė nei minimali išlaikymo dydžio suma.

34. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys (kurių atsakovas iš esmės ir neginčijo) patvirtina, kad atsakovas gyvendamas kitoje valstybėje nuo ieškovės išvykimo gyventi į Lietuvą su nepilnamečiais vaikais buvo susitikęs tik kelis kartus, taip pat nėra duomenų, kad būtų pirkęs vaikams dovanų, daiktų ir kaip nors kitaip (be teikiamo išlaikymo) prisidėjęs prie nepilnamečių vaikų poreikių bei ugdymo; nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo siekį matytis / bendrauti su nepilnamečiais vaikais, praleisti su jais laiką ir tokiu būdu palengvinti ieškovės rūpinimosi vaikais našta, galimai sumažinti patiriamas išlaidas, duomenų, kad ieškovė kaip nors ribotų tėvo ir vaikų bendravimą, nėra, todėl visos šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad ginčo šalių nepilnamečiais vaikais rūpinasi išskirtinai tik ieškovė, kuriai atitenka žymiai didesnė vaikų priežiūros ir auginimo kasdienė našta, kuri yra ne tik finansinė, tačiau ir laiko prasme, per kurį ieškovė galėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas, kurias galėtų skirti vaikų išlaikymui.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaikų būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

36. Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo

37. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

38. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Taigi, iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.

39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakovu: 1) atsakovas su sūnumis D. R. ir E. R. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį atsakovas dirba (pamaininis darbas), jis perkelia tą savaitgalį į kitą. Atsakovas pasiima vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 valandą ir grąžina vaikus į ieškovės (motinos) M. K. gyvenamąją vietą sekmadienį 18 valandą; 2) Didžiąsias metų šventes (šv. Kūčias, šv. Kalėdas, Naujuosius metus) nelyginiais metais, o lyginiais metais (šv. Velykas) sūnūs D. R. ir E. R. praleidžia su atsakovu G. R.; 3) Tėvo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, vaikai D. R. ir E. R. praleidžia su atsakovu G. R.; 4) Vaikų atostogų metu (vasarą) pusę laiko vaikai D. R. ir E. R. praleidžia su atsakovu G. R.. Jei šalys nesutaria dėl bendravimo laiko per vaikų atostogas, tai atsakovui priklauso pirmoji pusė vaikų atostogų; 5) Pasiimant sūnus D. R. ir E. R. savo kasmetinių atostogų metu 7 dienoms (kelionei į užsienį), atsakovas įsipareigoja apie tai informuoti ieškovę M. K. prieš šešis mėnesius; 6) Atsakovas G. R. gali nevaržomai bendrauti su sūnumis telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams; 7) Bendru ieškovės M. K. ir atsakovo G. R. sutarimu bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. R. ir E. R. tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis (pagal susitarimą raštu (SMS žinute ar pan.); 8) Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto per protingą laiko tarpą ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

41. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad iš esmės su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nesutinka tik vienu aspektu, jog vaikus savaitgaliams atsakovui reikėtų paimti šeštadienį, o ne penktadienį. Pažymėdamas, kad nustatyta bendravimo tvarka iš esmės sutrumpina atsakovo bendravimo su vaikais laiką, kadangi nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki vaikų gyvenamosios vietos yra apie 200 km atstumas, todėl atsakovui kas antrą savaitgalį apie 6 val. reikėtų vykti iki vaikų ir 6 val. užtrukti kelionėje vaikus parvežant. Ieškovė iš esmės neprieštaravo, kad atsakovas vaikus savaitgaliams paimtų ne šeštadienį, o penktadienį.

42. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose nepilnamečių vaikų interesai yra prioritetiniai. Teismas, nustatydamas vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, turi nepažeisti ir užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta nepilnamečių vaikų paėmimo (iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį) tvarka 10.00 val. pažeidžia atsakovo interesus. Kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, atsakovui nebus suteikiamos galimybės kokybiškai praleisti laiko su vaikais. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovui vaikus paėmus iš gyvenamosios vietos penktadienį 17 – 18 val., bus sudarytos galimybės praleisti pilną šeštadienio dieną ir sekmadienio dieną iki pietų. Šiuo atveju manytina, kad nustačius paėmimo laiką šeštadienį 10.00 val. iš esmės sutrumpinamas atsakovo ir nepilnamečių vaikų pilnavertiškas ir maksimalus bendravimas. Todėl atsakovo siūlomas laikinos bendravimo tvarkos 1 punktas, kuriuo nustatoma, kad „atsakovas su sūnumis D. R. ir E. R. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį atsakovas dirba (pamaininis darbas), jis perkelia tą savaitgalį į kitą. Atsakovas pasiima vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 17 – 18 valandą ir grąžina vaikus į ieškovės (motinos) M. K. gyvenamąją vietą sekmadienį 18 – 19 valandą“ atitiktų tiek šalių, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Todėl atitinkamai pakeičiamas nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktas.

43. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakius, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo paliekama nepakeista, tačiau yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1 punktą, nustatant: 1) atsakovas su sūnumis D. R. ir E. R. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį atsakovas dirba (pamaininis darbas), jis perkelia tą savaitgalį į kitą. Atsakovas pasiima vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 17 – 18 valandą ir grąžina vaikus į ieškovės (motinos) M. K. gyvenamąją vietą sekmadienį 18 – 19 valandą. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo G. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) atsakovas su sūnumis D. R. ir E. R. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį atsakovas dirba (pamaininis darbas), jis perkelia tą savaitgalį į kitą. Atsakovas pasiima vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 17 – 18 valandą ir grąžina vaikus į ieškovės (motinos) M. K. gyvenamąją vietą sekmadienį 18 – 19 valandą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.