- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-403-812/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10653-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo L. G. (toliau – ir atsakovas) 650,76 Eur skolą, kurią sudaro: 328,64 Eur negrąžintas kreditas, 159,28 Eur pelno palūkanos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2025 m. spalio 17 d.), 109,11 Eur negautos pajamos, 53,73 Eur kompensacinės palūkanos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2024 m. spalio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 96746, kurios pagrindu ieškovė atsakovui 24 mėnesių laikotarpiui suteikė 350 Eur dydžio vartojimo kreditą, paskutinės įmokos mokėjimo data – 2026 m. spalio 24 d. Atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (332,32 Eur mokėjimo palūkanas). Atsakovas nustatytais terminais nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl 2025 m. spalio 17 d. ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu.
3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 328,64 Eur negrąžinto kredito sumą, 159,28 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 16,72 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. spalio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. lapkričio 20 d.), 74,49 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Nustatė, kad ieškovė 2024 m. spalio 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 96746 pagrindu atsakovui 24 mėnesių laikotarpiui suteikė 350 Eur dydžio vartojimo kreditą, paskutinės įmokos mokėjimo data – 2026 m. spalio 24 d. Atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (332,32 Eur mokėjimo palūkanas). Atsakovas nustatytais terminais nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė vartojimo kredito sutartį su atsakovu 2025 m. spalio 17 d. nutraukė.
6. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis darė išvadą, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti jam suteiktą vartojimo kredito sumą, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 328,64 Eur negrąžintą kredito sumą laikė pagrįstu ir jį tenkino. Taip pat teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki sutarties nutraukimo (2025 m. spalio 17 d.), priteisimo, todėl jį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 159,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas.
7. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 109,11 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. spalio 17 d.) iki sutarties pasibaigimo dienos (2026 m. spalio 24 d.), vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias ji, kaip paskolos davėja, pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. spalio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 24 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 74,49 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis ir kurios bendrai sutarties termino pasibaigimo dieną (2026 m. spalio 24 d.) negali viršyti 109,11 Eur sumos. Teismas priteisė ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. lapkričio 20 d.), pagal sutartyje nustatytą grafiką ((15,44×14/31)+(14,63×20/30)), kurių suma – 16,72 Eur, taip pat 74,49 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 24 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
8. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 53,73 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo laiku nesumokėtų įmokų dalies už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 procentų dydžio palūkanų normą, nustatė, kad sutartyje buvo sutarta dėl 18,25 proc. kompensacinių palūkanų mokėjimo, tačiau, atsižvelgdama į VKĮ nuostatas, ieškovė prašo priteisti 0,05 proc. kompensacines palūkanas. Teismas, ieškovei priteisęs iš atsakovo negautas pajamas, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kurioje nurodyta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, reikalavimą priteisti iš atsakovo 53,73 Eur kompensuojamąsias palūkanas atmetė.
9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Tenkinęs 85,80 proc. ieškinio reikalavimų, priteisė ieškovei iš atsakovo 19,73 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių dalyje, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 53,73 Eur kompensacines palūkanas netenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje tenkinti, priteisti 23 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Sprendimo už akių dalis, kuria ieškinys netenkintas dėl prašomų priteisti 53,73 Eur kompensacinių palūkanų, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai aiškinant bylos aplinkybes ir netinkamai taikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Apeliantė nurodo, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai numatyta, jog tais atvejais, kai su kredito gavėju yra nutraukiama vartojimo kredito sutartis, yra skaičiuojamos 18,25 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos (jokių kitų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovui ieškovė neprašo taikyti), kompensuojamosios palūkanos yra skaičiuojamos nuo tuo momento, kada atsirado pradelsimas ir mokėjimas nebuvo atliktas laiku. Pažymi, kad toks teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacijai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui (2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju kompensacinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo 2025 m. vasario 25 d., o sutartis buvo nutraukta 2025 m. spalio 17 d., t. y. nurodyta kompensacinių palūkanų suma yra apskaičiuota už laikotarpį iki sutarties nutraukimo neviršijant 180 dienų.
10.2. Ieškovė prašė priteisti 53,73 Eur kompensacines palūkanas remdamasi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 29-248/2016, 12 punktas). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, ieškovei priteistinos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, t. y. skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 25 d. (597,03 Eur × 0,05 proc. × 180 dienų). Analogiška situacija yra išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1010-613/2023. Identiškos pozicijos laikomasi ir kitose apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtose bylose: 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-440/2024; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-607-524/2024; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-27-459/2025. Darytina išvada, kad kompensacinės ir pelno palūkanos dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties gali būti reikalaujamos kartu.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atmesti ieškovės reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovas L. G. 2024 m. spalio 24 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 96746, kurios specialiosiose sąlygose sutarė, kad ieškovė suteikia atsakovui 350 Eur kreditą. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma - 106,04 proc. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, laiku nemokėjo sutartinių įmokų, todėl ieškovė pranešė atsakovui apie netinkamą prievolės vykdymą, įspėjo ir nuo 2025 m. spalio 17 d. sutartį nutraukė. Ieškovė apskaičiavo, kad atsakovo bendra skola yra 650,76 Eur. Skolą sudaro: 328,64 Eur negrąžintas kreditas; 159,28 Eur pelno palūkanų suma iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2025 m. spalio 17d.), 109,11 Eur pelno palūkanų suma kaip ieškovės negautos pajamos; 53,73 Eur apskaičiuotos kompensacinės palūkanos. Atsakovas prievolės neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantė teigia, kad teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, netinkamai aiškino bylos aplinkybes, netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacijai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui (2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai numatyta, jog tais atvejais, kai su kredito gavėju yra nutraukiama vartojimo kredito sutartis, yra skaičiuojamos 18,25 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos. Ieškovė apskaičiavo kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 25 d. iki sutarties nutraukimo 2025 m. spalio 17 d. ir neviršijant 180 dienų, laikantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos. Palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra – kompensacinė ir teismų praktikoje pripažįstama kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 29-248/2016, 12 punktas). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, ieškovei turėjo būti priteistos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 25 d. (597,03 Eur × 0,05 proc. × 180 dienų). Kompensacinės ir pelno palūkanos dėl skirtingos palūkanų paskirties gali būti reikalaujamos kartu.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas minėto reikalavimo, nurodė, kad ieškovei priteisiamos iš atsakovo negautos pajamos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktu išaiškinimu, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 53,73 Eur kompensuojamąsias palūkanas netenkintinas.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, CK 6.872 straipsnyje numatytos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir atliekančios kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas).
19. Sprendžiant kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą būtina atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų, kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis Nr. e3K-7-4-611/2020).
Žemesnės instancijos teismas
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad aiškinant CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, turi būti atsižvelgiama į sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis CK normomis. CK 6.874 straipsnio 1 dalis yra viena iš paskolos sutarties bendrąsias nuostatas reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CK XLIII skyriaus „Paskola“ pirmajame skirsnyje, t. y. ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties Nr. e3K-7-75-823/2020 49 punktas).
22. Nagrinėjamoje byloje šalis sieję sutartiniai santykiai pasibaigė sutarties nutraukimu prieš terminą 2025 m. spalio 17 d. Ieškovė apskaičiavo kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo momento 2025 m. vasario 25 d. iki sutarties nutraukimo 2025 m. spalio 17 d., neviršijant 180 dienų, laikantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti jai ir pelno, ir kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Tuo tarpu laikotarpiu po sutarties nutraukimo ieškovė reikalaudama taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, prašė priteisti tik negautas pajamas. Reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas nebuvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle, pritaikydamas ją situacijai iki sutarties nutraukimo. Tuo tarpu taisyklė sako, kad kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo ar pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo) tais atvejais, kai kreditorius reikalauja taikyti skolininkui civilinę atsakomybę paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pakeičiama, nustatant, kad apeliantei (ieškovei) iš atsakovo priteisiamos 53,73 Eur kompensacinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Apeliacinis skundas tenkinamas, todėl atitinkamai perskirstytinos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei priteistinos iš atsakovo 23 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantei taip pat priteisiamos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka - 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887) iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 328,64 Eur (trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 64 ct) negrąžinto kredito sumą, 159,28 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 28 ct) pelno palūkanų sumą, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 16,72 Eur (šešiolikos eurų 72 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties Nr. 96746 nutraukimo dienos (2025 m. spalio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. lapkričio 20 d.), 74,49 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. 96746 termino pabaigos (2026 m. spalio 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 53,73 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 73 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887) iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.