Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atmesti ieškovės reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovas L. G. 2024 m. spalio 24 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 96746, kurios specialiosiose sąlygose sutarė, kad ieškovė suteikia atsakovui 350 Eur kreditą. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma - 106,04 proc. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, laiku nemokėjo sutartinių įmokų, todėl ieškovė pranešė atsakovui apie netinkamą prievolės vykdymą, įspėjo ir nuo 2025 m. spalio 17 d. sutartį nutraukė. Ieškovė apskaičiavo, kad atsakovo bendra skola yra 650,76 Eur. Skolą sudaro: 328,64 Eur negrąžintas kreditas; 159,28 Eur pelno palūkanų suma iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2025 m. spalio 17d.), 109,11 Eur pelno palūkanų suma kaip ieškovės negautos pajamos; 53,73 Eur apskaičiuotos kompensacinės palūkanos. Atsakovas prievolės neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Apeliantė teigia, kad teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, netinkamai aiškino bylos aplinkybes, netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacijai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui (2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai numatyta, jog tais atvejais, kai su kredito gavėju yra nutraukiama vartojimo kredito sutartis, yra skaičiuojamos 18,25 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos. Ieškovė apskaičiavo kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 25 d. iki sutarties nutraukimo 2025 m. spalio 17 d. ir neviršijant 180 dienų, laikantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos. Palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra – kompensacinė ir teismų praktikoje pripažįstama kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 29-248/2016, 12 punktas). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, ieškovei turėjo būti priteistos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 25 d. (597,03 Eur × 0,05 proc. × 180 dienų). Kompensacinės ir pelno palūkanos dėl skirtingos palūkanų paskirties gali būti reikalaujamos kartu.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, CK 6.872 straipsnyje numatytos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir atliekančios kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas).

19. Sprendžiant kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą būtina atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų, kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis Nr. e3K-7-4-611/2020).

21. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad aiškinant CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, turi būti atsižvelgiama į sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis CK normomis. CK 6.874 straipsnio 1 dalis yra viena iš paskolos sutarties bendrąsias nuostatas reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CK XLIII skyriaus „Paskola“ pirmajame skirsnyje, t. y. ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties Nr. e3K-7-75-823/2020 49 punktas).

22. Nagrinėjamoje byloje šalis sieję sutartiniai santykiai pasibaigė sutarties nutraukimu prieš terminą 2025 m. spalio 17 d. Ieškovė apskaičiavo kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo momento 2025 m. vasario 25 d. iki sutarties nutraukimo 2025 m. spalio 17 d., neviršijant 180 dienų, laikantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti jai ir pelno, ir kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Tuo tarpu laikotarpiu po sutarties nutraukimo ieškovė reikalaudama taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, prašė priteisti tik negautas pajamas. Reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas nebuvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle, pritaikydamas ją situacijai iki sutarties nutraukimo. Tuo tarpu taisyklė sako, kad kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo ar pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo) tais atvejais, kai kreditorius reikalauja taikyti skolininkui civilinę atsakomybę paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pakeičiama, nustatant, kad apeliantei (ieškovei) iš atsakovo priteisiamos 53,73 Eur kompensacinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Apeliacinis skundas tenkinamas, todėl atitinkamai perskirstytinos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei priteistinos iš atsakovo 23 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantei taip pat priteisiamos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka - 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887) iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 328,64 Eur (trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 64 ct) negrąžinto kredito sumą, 159,28 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 28 ct) pelno palūkanų sumą, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 16,72 Eur (šešiolikos eurų 72 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties Nr. 96746 nutraukimo dienos (2025 m. spalio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. lapkričio 20 d.), 74,49 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. 96746 termino pabaigos (2026 m. spalio 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 53,73 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 73 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887) iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.