Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-12-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
1A-104-606/2016
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00108-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
R. G.
Advokatai
Raimondas Kuzminas
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-606/2016

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00108-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Inesai Šimkūnienei,nuteistajai R. G.,gynėjui advokatui Raimondui Kuzminui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo: tai yra, būdama akcininkės G. L. įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotos (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą 2012-02-28 Nr. ĮS-IDRS-690 Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) teritorine darbo birža UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigoms, pagal 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4 neterminuotai nuo 2012-03-02 ir darbdaviui įsipareigojant mokėti R. G. 2440 Lt (706,67 Eur) mėnesinę algą, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-10-30, panaudojant kompiuterinę techniką, suklastojo 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, įrašant melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sudaroma terminuota darbo sutartis 3 metams bei, kad darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt (1158,48 Eur), ir 2012-10-30 pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai Elenai Pauliukienei prie patikslinto ieškinio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti kaip nepadariusią nusikalstamos veikos arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendis grindžiamas tik suinteresuotų žmonių parodymais, teismo samprotavimais ir prielaidomis. Apeliantės teigimu, kaip ir kodėl atsirado keli darbo sutarties variantai, ji chronologine tvarka parodė teisme. Nurodo, kad vadovaujantis Darbo kodeksu, 2012-02-06 buvo sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis Nr. 4 ir pareiginė instrukcija. Tačiau darbo sutartyje data buvo nurodyta 2012-03-01. Sutartyje įmonės direktorei nustatyta 4000 Lt alga. 2012-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismui su patikslintu ieškiniu ir buvo pateiktas sutarties originalas. 2012-02-28 (duomenys neskelbtini) teritorinė darbo birža tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės G. L. prašymą, kuriame buvo nurodytas 1200 Lt darbo užmokestis, subsidijuoti naujai įdarbintą įmonės direktorę R. G.. Akcininkei ir direktorei atvykus į (duomenys neskelbtini) teritorinę darbo biržą pasirašyti trišalę Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį Nr. ĮS-IDRS-690, buvo pateikta 2012-03-01 pasirašyta darbo sutartis su įmonės direktorei nustatyta 4000 Lt alga. Tuo metu paaiškėjo, kad mokama subsidija yra ribota ir negali viršyti 2440 Lt. Direktorės R. G. 2012-03-02 įsakymu buvo nutarta laikinai (6 mėn.) sumažinti direktorei mokamą algą iki 2440 Lt, o pasibaigus subsidijai, kompensuoti darbo užmokesčio skirtumą. 2012-03-13 buvo paruošta, pasirašyta ir įregistruota kita darbo sutartis (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai su įpareigojimu mokėti 2440 Lt atlyginimą. Šią sutartį nurodytu laiku elektroniniu paštu gavo ir atspausdino akcininkės G. L. duktė M. S.. Ta aplinkybė, kad 2440 Lt darbo užmokestis atsirado tik dėl Darbo biržos taikomų atlyginimo kompensavimo apribojimų, patvirtino ir byloje apklaustos (duomenys neskelbtini) darbuotojos S. Š. ir V. S.. Minėtos liudytojos taip pat patvirtino ir jos parodymus dėl to, kad Darbo biržoje teko lankytis keletą kartų, nes teko perrašinėti darbo sutartį. Minėtą faktą apklausos metu patvirtino ir pati G. L., ji patvirtino, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) teritorinę darbo biržą pasirašyti sutartį, ji paklausė, ar viskas tvarkoje su darbo sutartimi, ir gavo atsakymą, jog ne. Todėl jai teko vėliau pasirašyti kitą darbo sutartį, kurioje buvo nurodytas 2440 Lt atlyginimas. Apeliantė pažymi, kad šių liudytojų parodymai skundžiamame nuosprendyje vertinti vienpusiškai, akcentuojant tai, jog buvo žinoma apie 2440 Lt atlyginimą. Tačiau S. Š. ir V. S. negalėjo žinoti apie jos derybas dėl darbo užmokesčio ir kitas aptarinėtas sumas. Kaip nebuvo žinoma kitiems liudytojams apie subsidijos ribotumą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad fiziškai dokumentai buvo atspausdinti skirtingais įrenginiais, o tai atliko ir asmenys, kurie, atsižvelgiant į bylos duomenis, laikytini suinteresuotais. Darbo sutarties originalas, kuriame nurodytas 4000 Lt atlyginimas, tiriamas nebuvo, todėl specialisto išvados negalėtų būti vertinamos kaip jos kaltės įrodymas, kadangi nėra galimybės nustatyti, ar tam tikrus teksto ir kitus pakeitimus nepadarė kiti asmenys. Nuosprendyje nurodoma, kad sutarties originalo buvimo vieta nežinoma. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad kratos metu dingo nemažai įmonės dokumentų originalų. Priimant nuosprendį remtasi liudytojų G. L., M. S., E. L., A. G. parodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal bylos aplinkybes, šiems asmenims labai nenaudinga, ypač materialine prasme, kad paaiškėtų visos tikrosios aplinkybės, susijusios su darbo sutarties sudarymu, susitarimu dėl jai mokamo uždarbio dydžio. Teismas rėmėsi minėtų asmenų parodymais, neatsižvelgdamas į aplinkybes, kad jie yra susiję giminystės ryšiais, taip pat yra saistomi materialių, piniginių ryšių. Nurodytų asmenų suinteresuotumą, apeliantės nuomone, įrodo ir civilinio teisminio ginčo dėl jos atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybės. Ši aplinkybė nebuvo vertinama. Dalis įrodymų, patvirtinančių jos parodymus, bei liudijančių apie G. L., M. S., E. L., A. G. ir kitų asmenų materialinį suinteresuotumą, taip pat suinteresuotumą neatskleisti aplinkybių dėl 4000 Lt darbo užmokesčio atsiradimo, yra Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-19-174/2015), iš kurios ir buvo išskirtas epizodas dėl jos tariamai padarytos veikos (BK 300 straipsnio 1 dalis). Nuteistoji R. G. pažymi, kad esminės aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų, ji nurodyti negalėjo, nes ši aplinkybė paaiškėjo jau išnagrinėjus šią bylą. Byloje Nr. 1-19-174/2015 apklausta specialistė, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, nurodė papildomas aplinkybes dėl dokumentų vertinimo ir pateikė susirašinėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentą. Dėl šios aplinkybės buvo keičiamas kaltinimas. Šioje byloje tai turėtų reikšmę vertinant liudytojos E. M. parodymus dėl neva jos neteiktų dokumentų ir su tuo susijusių darbo užmokesčio skaičiavimo aplinkybių. Apeliantė taip pat tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nevertinta aplinkybė, kodėl jai nebuvo mokamas 4000 Lt darbo užmokestis. Jos parodymai objektyviais duomenimis, taip pat ir nesuinteresuotų asmenų parodymais nepaneigti. Nuteistosios teigimu, ji darbo sutarties neklastojo, taip pat nenaudojo suklastoto dokumento.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. G. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, nes ji darbo sutarties neklastojo, taip pat nenaudojo suklastoto dokumento. Teigia, kad nuosprendis grindžiamas tik suinteresuotų žmonių parodymais, teismo samprotavimais ir prielaidomis. Nurodo, kad pirminėje 2012-03-01 darbo sutartyje Nr. 4, kurią pasirašė 2012-02-06, buvo nustatyta 4000 Lt alga. 2012-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismui su patikslintu ieškiniu ir buvo pateiktas sutarties originalas. 2440 Lt darbo užmokestis atsirado tik dėl Darbo biržos taikomų atlyginimo kompensavimo apribojimų, todėl jai teko vėliau pasirašyti kitą darbo sutartį, kurioje buvo nurodytas 2440 Lt atlyginimas. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklaustos Darbo biržos darbuotojos S. Š. ir V. S.. Tačiau S. Š. ir V. S. negalėjo žinoti apie jos derybas dėl darbo užmokesčio ir kitas aptarinėtas sumas. Priimant nuosprendį remtasi liudytojų G. L., M. S., E. L., A. G. parodymais. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal bylos aplinkybes, šiems asmenims labai nenaudinga, ypač materialine prasme, kad paaiškėtų visos tikrosios aplinkybės, susijusios su darbo sutarties sudarymu, susitarimu dėl jai mokamo uždarbio dydžio. Apeliantė taip pat tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nevertinta aplinkybė, kodėl jai nebuvo mokamas 4000 Lt darbo užmokestis. Jos parodymai objektyviais duomenimis, taip pat ir nesuinteresuotų asmenų parodymais nepaneigti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistoji R. G. nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą – 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4 – ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-10-30 pateikė Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai E. P. prie patikslinto ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja ir panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamo asmens parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

Teisiamajame posėdyje nuteistoji R. G. parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį A. G. pasiūlė jai tapti UAB ‚(duomenys neskelbtini)“, teikiančios laikino įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas, vadove. Ji pati pasiūlė kreiptis į Darbo biržą ir pasirašyti Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį pagal Europos socialinio fondo integravimo į rinką programą, kadangi tuo metu buvo registruota Darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo. Kai nuvažiavus jai ir G. L. į Darbo biržą jos kandidatūra buvo patvirtina, tada buvo pasirašyta ir darbo sutartis, kurioje buvo nurodytas darbo užmokestis 4000 Lt. Tačiau po sutarties pasirašymo nuvykus su G. L. į Darbo biržą paaiškėjo, kad Darbo biržos mokama subsidija yra ribota ir negali viršyti 2440 Lt. Darbo biržos darbuotoja V. S. paaiškino, kad darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis tiktų, jeigu bendrovė mokėtų dalį mokesčių iš savo lėšų. Kadangi bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, ji sutiko, kad jai būtų mokamas 2440 Lt darbo užmokestis, tai yra tokio dydžio, koks yra subsidijuojamas darbo biržos. Tačiau ji susitarė su A. G., V. S. ir G. L., kad, kai bendrovės balansas pagerės, darbo užmokestis jai bus padidintas. Darbo biržai skubiai turėjo pateikti naują darbo sutartį su nurodytu mokėtinu 2440 Lt darbo užmokesčiu. Todėl ji darbo sutartyje pakeitė jai mokėtiną atlyginimo dydį ir persiuntė sutartį M. S., kad ši ją atspausdintų ir duotų pasirašyti motinai G. L.. 2012-03-13 ji naują, pasirašytą darbo sutartį pateikė Darbo biržai, kurioje buvo nurodytas mokėtinas 2440 Lt uždarbis. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis jai mokamas nebuvo, kadangi bendrovė neturėjo lėšų. Kelis mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Už 2012 m. kovo-rugpjūčio mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo jai sumokėti po 3000 Lt darbo užmokesčio. 2012-10-17 ji parašė reikalavimą G. L. perrašyti bendrovės akcijas bendrovės darbuotojų vardu, kadangi ji kaip akcininkė savo pareigų nevykdė, o 2012-10-18 G. L. sutartimi perdavė bendrovės akcijas V. S. ir A. G. už 10000 Lt. Toliau tęsti darbą bendrovėje ji negalėjo dėl nuolatinių konfliktų ir intrigų, dėl G. L. neteisėtų reikalavimų ir nurodymų. Po to, kai ją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų atleido, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš užimamų pareigų bei dėl neteisėto akcijų pardavimo V. S. ir A. G.. Nagrinėjant civilinę bylą teisme jos interesus atstovavo advokato padėjėja S. B.. S. B. teisėjai E. Pauliukienei pateikė darbo sutarties, kurioje nurodytas mokėtinas 4000 Lt darbo užmokestis, originalą bei kopijas. Šiuo metu dokumento originalo buvimo vieta nežinoma. Šią sutartį advokato padėjėjai perdavė ji pati. Teisėja sutarties kopiją patvirtino. Be to, teigė, kad įgaliotai atstovei davė abi darbo sutartis, kuriose buvo nurodyti 2440 Lt ir 4000 Lt darbo užmokesčiai. Abiejose sutartyse per klaidą ir skubėjimą buvo palikta ta pati sutarčių pasirašymo data. Ištaisyti vėliau šios klaidos negalėjo, kadangi vienas sutarties egzempliorius jau buvo pateiktas Darbo biržai. Siekiant išvengti mokestinių prievolių valstybei, ji buvo apkaltinta nusikalstamų veikų padarymu. Jos darbo užmokestis buvo tvarkomas pagal trišalę darbo sutartį, sudarytą tarp Darbo biržos, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir jos. Sodros mokesčiai buvo skaičiuojami nuo 2440 litų atlyginimo (t. 5, b. l. 69–74).

Tiek iš nuteistosios R. G. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, tiek ir iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad R. G. neneigė pateikusi Klaipėdos miesto apylinkės teismui darbo sutartį, kurioje buvo nurodytas 4000 Lt darbo užmokestis, nes nepaisant to, kad buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo numatytas 2440 Lt atlyginimas, jai priklausė 4000 Lt atlyginimas, kuris buvo nustatytas, jos teigimu, pasirašant pirmąją darbo sutartį. Darbo sutartis, kurioje buvo numatytas 2440 Lt darbo užmokestis, buvo sudaryta tik dėl Darbo biržos taikomų atlyginimo kompensavimo apribojimų, tačiau toks užmokestis jai buvo nustatytas tik laikinai. S. Š. ir V. S. negalėjo žinoti apie jos derybas dėl darbo užmokesčio ir kitas aptarinėtas sumas, o liudytojams G. L., M. S., E. L., A. G. buvo labai nenaudinga, ypač materialine prasme, kad paaiškėtų visos tikrosios aplinkybės, susijusios su darbo sutarties sudarymu, susitarimu dėl jai mokamo uždarbio dydžio. Nuteistosios R. G. nuomone, skundžiamame nuosprendyje turėjo būti įvertinta aplinkybė, kodėl jai nebuvo mokamas 4000 Lt darbo užmokestis. Aplinkybę, kad ji suklastojo darbo sutartį neigė.

Iš aptartų nuteistosios R. G. parodymų matyti, kad ji, juolab būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, aiškiai žinojo ir suprato, jog juridinę reikšmę ir teisinius santykius sukuria tik viena darbo sutartis, kurioje buvo numatytas 2440 Lt darbo užmokestis, šią sutartį ji pati pateikė Darbo biržai ir toks atlyginimas už jos darbą privalėjo būti mokamas. Tačiau nuteistoji R. G. nepagrįstai bando įtikinti teismą, jog svarbiausia yra tai, kad ji buvo susitarusi su A. G., V. S. ir G. L. dėl jai mokėtino 4000 Lt dydžio atlyginimo, kai tik baigsis subsidijavimas iš Darbo biržos ar pagerės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, tačiau teisme apklaustiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo nenaudinga tai pripažinti, o Darbo biržos atstovės šios aplinkybės nežinojo. R. G. nesijaučia kalta pateikusi Klaipėdos miesto apylinkės teismui darbo sutartį, kurioje buvo numatytas 4000 Lt atlyginimas, nes, jos teigimu, tokia sutartis buvo pasirašyta iš pat pradžių, ir ji nebuvo suklastota.

Tokius nuteistosios R. G. parodymus, kad iš pradžių buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje jai buvo numatytas mokėti 4000 Lt dydžio atlyginimas, ir tik po Darbo biržos taikomų atlyginimo kompensavimo apribojimų buvo sudaryta kita darbo sutartis, kurioje buvo numatytas 2440 Lt darbo užmokestis, tačiau toks užmokestis jai buvo nustatytas tik laikinai, paneigia teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų M. S., G. L., E. L. parodymai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. S. parodė, kad R. G. rekomendavo kolega A. G., o ji pasiūlė G. L., jog ši užimtų direktores pareigas. Darbo sutartį sudarė pati R. G. ir padavė jai du sutarties egzempliorius, kuriuos turėjo pasirašyti jos motina G. L.. Sutartis buvo sudaryta 2012-03-01, sutartis buvo neterminuota, nurodytas apie 2240 Lt darbo užmokestis. G. L. pasirašiusi darbo sutartį, kartu su R. G. vyko į Darbo biržą, kur buvo pasirašyta trišalė Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) teritorine darbo birža. Apie 2240 Lt užmokestis buvo nustatytas pagal subsidijavimo galimybes iš Darbo biržos. Nagrinėjant bylą teisme dėl neteisėto akcijų pardavimo, R. G. pateikė darbo sutartį, kuri buvo sudaryta kaip terminuota, ir nurodytas darbo užmokestis 4000 Lt. Motina G. L. šios sutarties nebuvo pasirašiusi. Kilus įtarimui, kad teismui pateikta sutartis galbūt yra suklastota, ji kreipėsi į Darbo biržą, prašydama pateikti R. G. Darbo sutartį. Iš Darbo biržos gauta sutartis akivaizdžiai skyrėsi nuo R. G. pateiktos darbo sutarties teismui. Dokumentų numeris, sudarymo data sutapo, tačiau skyrėsi mokėtino darbo užmokesčio sumos, be to skirtingas buvo ir sutarties terminas (t. 5, b. l. 9–10).

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė dukra M. S. ir jos sutuoktinis, dukros paprašyta ji laikinai tapo bendrovės akcininke, įsigijo 100 proc. bendrovės akcijų. Įdarbinti R. G. direktorės pareigose pasiūlė pažįstamas asmuo A. G.. Pasirašant darbo sutartį su R. G. buvo nustatytas mokėtinas 2440 Lt mėnesinis darbo užmokestis, dėl jo dydžio R. G. susitarė su jos dukra M. S.. Darbo sutarties abu egzempliorius jai atnešė dukra, ji ant sutarčių pasirašė ir uždėjo antspaudą. Pasirašius darbo sutartį, kartu su R. G. vyko į Darbo biržą, kur buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl R. G. įdarbinimo. G. L. parodė, kad ji su R. G. Darbo biržoje buvo du kartus, tačiau jokių kitų darbo sutarčių ji nepasirašė, išskyrus tą sutartį, kurioje buvo nustatytas R. G. mokėtinas 2440 Lt atlyginimas. Kol R. G. dirbo bendrovėje, jos darbo užmokestis nekito (t. 5, b. l. 19–20).

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. L. parodė, kad 2012-10-18 ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, šias pareigas užėmė iki 2014 m. sausio mėnesio. Prieš tai bendrovės direktorės pareigas užėmė nuteistoji R. G.. Iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio bendrovės buhalterinę paskaitą tvarkė R. G., darbo užmokesčius bendrovės darbuotojams taip pat apskaičiuodavo ir mokėjo ji, o 2012-08-24 buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo. R. G. iš einamų pareigų buvo atleista dėl to, kad nesiskaitė su Norvegijos partneriais, neleido akcininkams susipažinti su bendrovės veikla, atsisakė pateikti akcininkams dokumentus, iššvaistė bendrovės lėšas. Atleidžiant nuteistąją R. G. iš pareigų, ji neperdavė bendrovei priklausančio turto, spaudo bei buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos turėjo perduoti akcininkės G. L. įgaliotam asmeniui – V. M.. 2012 m. spalio pabaigoje R. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl neteisėto atleidimo iš užimamų pareigų bei dėl neteisėto akcijų pardavimo V. S. ir A. G.. Teisme ji atstovavo bendrovės interesus. R. G. teismui pateikė darbo sutartį, kuri jai sukėlė įtarimą, t. y., kad dokumentas yra galbūt suklastotas. R. G. teismui pateikė G. L. pasirašytą darbo sutartį, kurioje darbdavys –UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimant R. G. į darbą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigoms užimti, įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt. Apie kilusį įtarimą dėl šios darbo sutarties ji pranešė bylą nagrinėjančiai teisėjai. Kadangi R. G. bendrovėje buvo įdarbinta pagal Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) teritorine darbo birža, bendrovės advokatas kreipėsi į Darbo biržos darbuotojus, norėdamas susipažinti su darbo sutartimi, sudaryta su R. G.. Darbo biržos pateikta sutartis akivaizdžiai skyrėsi nuo R. G. teismui pateiktos darbo sutarties. Dokumentų numeris, sudarymo data sutapo, tačiau skyrėsi mokėtino darbo užmokesčio sumos. R. G. teismo prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį, tai yra 4000 Lt, už visą priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Liudytojai E. L. buvo žinoma, kad išmokos iš Darbo biržos buvo skaičiuojamos ne nuo 4000 Lt sumos, o nuo 2240 Lt R. G. darbo užmokesčio (t. 5, b. l. 6–8).

Iš aptartų liudytojų M. S. parodymų nustatyta, kad priimant R. G. į darbą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigoms užimti, buvo sudaryta tik viena darbo sutartis, kurioje buvo numatyta R. G. mokėti kas mėnesį 2440 Lt atlyginimą. Būtent dėl to, kad R. G. pateikė teismui darbo sutartį, kurioje buvo numatytas 4000 Lt dydžio atlyginimas, M. S. ir kilo įtarimas, kad ši sutartis galbūt suklastota, kadangi jos mama G. L. tokios sutarties nepasirašė, R. G. atlyginimo dydis niekada nesikeitė. Todėl ji kreipėsi į Darbo biržą, prašydama pateikti R. G. Darbo sutartį. Iš Darbo biržos gauta sutartis akivaizdžiai skyrėsi nuo R. G. pateiktos darbo sutarties teismui. Dokumentų numeris, sudarymo data sutapo, tačiau skyrėsi mokėtino darbo užmokesčio sumos, be to skirtingas buvo ir sutarties terminas. G. L. patvirtino, kad ji pasirašė tik vieną darbo sutartį, kurioje buvo numatytas 2440 Lt dydžio atlyginimas, ir ši sutartis buvo pateikta Darbo biržai. G. L. patvirtino, kad ji su R. G. Darbo biržoje buvo du kartus, tačiau jokių kitų darbo sutarčių su R. G. nepasirašė. Liudytojai E. L., kuri teisme, nagrinėjant civilinę bylą pagal R. G. ieškinį, atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, taip pat kilo įtarimas, kad darbo sutartis galbūt suklastota, kadangi joje nurodytas 4000 Lt darbo užmokestis, nes R. G. bendrovėje buvo įdarbinta pagal Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) teritorine darbo birža, todėl tokio dydžio atlyginimas nustatytas nebuvo. Be to, jai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, buvo žinoma, kad išmokos iš Darbo biržos buvo skaičiuojamos ne nuo 4000 Lt sumos, o nuo maždaug 2240 Lt. Darbo biržos pateikta sutartis akivaizdžiai skyrėsi nuo R. G. teismui pateiktos darbo sutarties. Dokumentų numeris, sudarymo data sutapo, tačiau skyrėsi mokėtino darbo užmokesčio sumos. R. G. teismo prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį, tai yra 4000 Lt, už visą priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kad būtent pagal sudarytą darbo sutartį, kurioje nustatytas 2440 Lt darbo užmokestis, R. G. ir buvo mokamas šis darbo užmokestis, nuo šio dydžio skaičiuojami mokesčiai Sodrai ir pateikiami dokumentai Darbo biržai, patvirtina ir teisiamajame posėdyje duotų liudytojų E. M., S. Š. ir V. S. parodymai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. M. parodė, kad yra buhalterines paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. 2012-08-01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. G. buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo. R. G. nustatytu terminu neperdavė dokumentų, nebuvo pateiktos darbuotojų darbo sutartys, duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį, dienpinigius ir panašiai, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų darbo užmokestį paskaičiuodavo remiantis R. G. žodiniu pareiškimu. Be to, jos bendrovės darbuotojai turėjo prisijungimo duomenis prie Sodros portalo, darbo užmokesčius skaičiavo ir remiantis ankstesniais bendrovės Sodrai pateiktais duomenimis. Reikiamus dokumentus gavo iš naujų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų. Savo darbo sutarties R. G. nepateikė, jos darbo užmokestis buvo paskaičiuojamas pagal ankstesnius Sodros duomenis, jokių atlyginimo dydžio pokyčių nebuvo (t. 5, b. l. 8–9).

Iš liudytojos E. M. parodymų matyti, kad pati R. G. su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo. R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo darbo sutarties nepateikė iš viso, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo užmokestį paskaičiuodavo remiantis R. G. žodiniu pareiškimu, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės darbuotojai turėjo prisijungimo duomenis prie Sodros portalo, darbo užmokesčius skaičiavo ir remiantis ankstesniais bendrovės Sodrai pateiktais duomenimis. Aplinkybę, kad darbo sutartyje R. G. buvo numatytas 2440 Lt dydžio atlyginimas, nuo šio dydžio buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, patvirtina ir liudytojų A. G., S. Š. bei V. S. parodymai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad 2012 m., bendrovės direktorės pareigas ėjo R. G.. Atleidus ją iš darbo, R. G. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Jam buvo žinoma, kad dalį R. G. darbo užmokesčio finansavo Darbo birža. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų sužinojo, kad R. G. buvo mokamas 2440 Lt darbo užmokestis (b. l. 63–64).

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) teritorinėje darbo biržoje Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja, skyrius vykdo finansuojamas priemones, kai darbdaviai kreipiasi į Darbo biržą, siekdami rasti sau tinkamus darbuotojus. 2012 m. vasario mėnesį, tikslios datos neprisiminė, darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pasiūlymą dėl Darbo biržoje registruotos bedarbės – R. G. įdarbinimo direktoriaus pareigose. Tokiai atvejais darbdavys pateikia Darbo biržai savo pasiūlymą, nurodo savo duomenis: buveinės adresą, kontaktinius duomenis, banko sąskaitos numerį ir kt. Pildomos anketos pagal Europos socialinio fondo projektus. Prisiminė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė buvo G. L.. Darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriuje buvo pasirašyta Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis. Pagal Europos socialinio fondo integravimo į rinką programą buvo finansuojama 50 proc. darbo užmokesčio ir 50 proc. Sodros įmokų kas mėnesį. Darbdaviui gavus pranešimą apie galimybę sudaryti finansavimo sutartį, jis Darbo biržai turi pateikti sudarytą darbo sutartį, o iki kiekvieno mėnesio 15 d. darbdavys privalo pateikti tabelius, darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo darbuotojui dokumentus, po to Darbo biržoje minėti duomenys suvedami į specialią duomenų bazę. Darbuotojui mokamas darbo užmokestis yra nurodomas su juo pasirašytoje darbo sutartyje. Tuo metu Darbo biržos mokamos subsidijos suma negalėjo viršyti 2 minimalių atlyginimų sumos, tai yra 2000 Lt. Jei atlyginimas didesnis, o jis gali būti didesnis, mokama tik ta suma. Gavus duomenis iš darbdavio jie buvo perduodami finansų apskaitos skyriui, kuris nurodymus siųsdavo Europos socialinio fondo agentūrai. Pinigai buvo pervedami į įmonės banko sąskaitą. R. G. Darbo biržoje buvo registruota kaip ilgalaikė bedarbė, jos finansavimas vyko iki 6 mėnesių, finansuojama buvo 50 proc. darbo užmokesčio ir 50 proc. Sodros įmokų. Prisiminė, kad su R. G. sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodytas 2440 Lt darbo užmokestis (t. 5, b. l. 20–22).

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) teritorinėje darbo biržoje Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo skyriuje vyr. specialiste. Ji gerai prisiminė aplinkybes, susijusias su dokumentų pateikimu, nes dokumentus pateikė pati akcininkė. Kai asmuo įdarbinamas subsidijuojant pagal Europos socialinio fondo socialinį projektą, turėjo būti suteikiama informacija apie gresiančias pasekmes, jei būtų nutraukta sutartis. Iš pradžių įdarbinamas asmuo turėjo užpildyti Europos socialinio fondo nustatytos formos anketą, darbdavys – pristatyti reikiamus dokumentus, užpildyti paraišką. Ji darbo užmokesčio klausimais konsultuoti negali, nes darbo sutartį pasirašo darbdavys ir įdarbintas asmuo. Darbo biržos subsidijos dydžiai yra vieša informacija – dvi minimalios algos. Subsidijos dydis priklauso nuo darbo užmokesčio, jos dydis griežtai skaičiuojamas pagal Darbo kodeksą. Kai priimamas sprendimas dėl subsidijos ir parengiama sutartis bei būna numatyta įdarbinimo data, tada pasirašoma finansavimo sutartis. Pasirašant finansavimo sutartį, į Darbo biržą taip pat buvo atvykusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė G. L. ir įdarbinamas asmuo – R. G.. R. G. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose subsidijuojant pagal Europos socialinio fondo socialinį projektą. R. G. buvo nustatytas apie 2400 Lt dydžio atlyginimas. Direktorė R. G. subsidijai gauti kiekvieną mėnesį darbo biržai teikė reikiamus dokumentus. Darbdavys gali mokėti didesnį atlyginimą, bet subsidijos griežtai skaičiuojamos pagal Darbo kodeksą. Visi duomenys, ataskaitos, vedamos iš Sodros duomenų (t. 5, b. l. 22–23).

Aptarti liudytojų S. Š. ir V. S. parodymai taip pat patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės G. L. ir R. G. sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodytas apie 2440 Lt darbo užmokestis, nuo šio nurodyto darbo užmokesčio, griežtai laikantis Darbo kodekso, buvo skaičiuojama subsidija. Pažymėtina, kad ne G. L., M. S., E. L. ar A. G., kurie R. G. teigimu, buvo suinteresuoti tuo, kad nepaaiškėtų visos tikrosios aplinkybės, susijusios su R. G. darbo sutarties sudarymu, susitarimu dėl jai mokamo uždarbio dydžio atlyginimu, tačiau pati R. G. kiekvieną mėnesį Darbo biržai teikė reikiamus dokumentus subsidijai gauti, t. y. būtent duomenis, susijusius su jai mokamu atlyginimu, kurio dydis 2440 Lt, bet ne 4000 Lt. Taip pat pati sudarė ir sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl buhalterinių paslaugų teikimo, šiai bendrovei taip pat teikdavo duomenis. Todėl akivaizdu, kad jeigu R. G. atlyginimas būtų pakitęs, ji turėjo visas galimybes tai ir deklaruoti viešai. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, netikėti liudytojų G. L., M. S., E. L., A. G. parodymais dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė G. L. pasirašė su R. G. darbo sutartį, kurioje buvo nustatytas 2440 Lt darbo užmokestis, ir šis darbo užmokestis buvo mokamas, kad jis niekaip nekito, nėra jokio pagrindo. Liudytoja V. S. patvirtino, kad R. G. su G. L. buvo atėjusios į Darbo biržą du kartus, tačiau akcentuotina, kad antrą kartą jos į Darbo biržą buvo atėjusios ne dėl to, kad netiko darbo sutartyje numatytas 4000 Lt atlyginimas, o tam, kad pasirašytų finansavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmą kartą reikėjo ateiti tam, kad būtų užpildyta paraiška, pateikti pirminiai duomenys dėl R. G. įdarbinimo, o antrą kartą reikėjo ateiti tada, kai buvo priimtas sprendimas dėl subsidijos ir parengta finansavimo sutartis, kurią G. L. bei R. G. ir pasirašė. Liudytoja V. S. parodė, kad ji darbo užmokesčio klausimais konsultuoti negali, nes darbo sutartį pasirašo darbdavys ir įdarbintas asmuo. Darbo biržos subsidijos dydžiai yra vieša informacija – dvi minimalios algos. Liudytojos S. Š. ir V. S. yra (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos darbuotojos, kad jos būtų kaip nors suinteresuotos bylos baigtimi, turėtų pagrindo R. G. apkalbėti, nenurodė ir R. G., todėl abejoti jų parodymų teisingumu nėra pagrindo taip pat. Be to, akcentuotina, kad visi paminėti liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o nuteistoji R. G. kaip įtariamoji (vėliau – kaltinamoji) atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistoma. Įstatymas jai suteikia teisę parodymus naudoti kaip ginimosi priemonę, todėl manyti, kad jos parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Byloje esanti Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis patvirtina, kad vykdant ESF projektą „Integravimo į darbo rinką skatinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-V-10-002 2012-02-28, šia sutartimi darbdavys įpareigojamas bedarbę R. G. įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės darbo funkcijoms atlikti pagal darbo sutartį neterminuotai nuo 2012-03-02. Sutartis sudaryta nuo 2012-03-02 iki 2012-08-31. Darbo birža įsipareigojo pervesti darbdaviui 50 proc. dydžio subsidiją darbo užmokesčiui kompensuoti (t. 2, b. l. 35). Iš Darbo biržos išrašo „Išmokų mokėjimų paieška“, SEB banko mokėjimo nurodymų, išmokų už įdarbinimą subsidijuojant darbo vietas žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo biržos pažymų matyti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą nuo 2012-03-02 iki 2012-08-02 buvo daromi R. G. įdarbinimo subsidijuojant mokėjimai, R. G. darbo užmokestis taip pat nurodytas 2440 litų (t. 2, b. l. 38–56, 57–60).

Iš byloje esančios 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4, pateiktos (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai, matyti, kad R. G. priimama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, sudaroma neterminuota sutartis, darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 2440 Lt darbo užmokestį. Sutartį pasirašė darbdavė G. L. ir darbuotoja R. G., yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas (t. 4, b. l. 105–106). Kad būtent tokia sutartis buvo pasirašyta, parodė ir G. L. bei M. S., nes kitų sutarčių dėl R. G. įdarbinimo bendrovėje G. L. ir nepasirašinėjo.

Iš byloje esančios 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 kopijos, patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos E. Pauliukienės, matyti, kad R. G. priimama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, sudaroma terminuota sutartis 3 metams, darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 4000 Lt darbo užmokestį. Sutartyje yra parašai – darbdavio G. L. ir darbuotojo R. G., yra UAB „ (duomenys neskelbtini)“ antspaudas (t. 4, b. l. 107). Pažymėtina, kad šią darbo sutartį Klaipėdos miesto apylinkės teismui kaip įrodymą, prašydama priteisti jai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 4000 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos atitinkamą laiką, R. G. pridėjo prie savo pačios pasirašyto patikslinto ieškinio (t. 2, b. l. 84–87). Todėl akivaizdu, kad R. G. objektyviai buvo žinomas faktas, kad Klaipėdos apylinkės teismui pateikiama suklastota darbo sutartis, kad tokia sutartis niekada sudaryta nebuvo iš viso. Kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pateikta darbo sutartis su neva nustatytu mokėti 4000 Lt dydžio darbo užmokesčiu, neginčijo ir pati R. G..

Iš aptartų abiejų sutarčių aiškiai matyti, kad šios sutartys skiriasi, t. y. Darbo biržos pateiktoje sutartyje R. G. numatytas 2440 Lt darbo užmokestis, sutartis sudaryta neterminuotam laikui, o Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktoje darbo sutartyje nurodytas 4000 Lt darbo užmokestis, kad sutartis sudaryta 3 metams. Kad būtent Darbo biržos pateiktą darbo sutartį ir pasirašė, patvirtino ir G. L.. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos M. S. parodymai, kad iš Darbo biržos gauta sutartis akivaizdžiai skyrėsi nuo R. G. pateiktos darbo sutarties teismui. Dokumentų numeris, sudarymo data sutapo, tačiau skyrėsi mokėtino darbo užmokesčio sumos, be to skirtingas buvo ir sutarties terminas. Tai, kad apylinkės teismui pateikta sutartis iš karto sukėlė įtarimą, kaip jau buvo minėta, patvirtino ir liudytoja E. L.. Kad R. G. prie patikslinto ieškinio pridėta darbo sutartis buvo suklastota, nepaneigia ir specialisto išvados.

Iš 2015-01-27 specialisto išvados Nr. 11K-254 (14) nustatyta, kad tyrimui buvo pateiktas 2012-03-01 Darbo sutarties Nr. 4 originalas ir dvi sutarties kopijos. Atlikus tyrimą konstatuota, kad didelė tikimybė, kad tirti pateiktos 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 kopijos, pažymėtos Nr. 2 (pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą), pirmoji pusė yra nukopijuota ne nuo tirti pateiktos 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 originalo, pažymėto Nr. 1 (pateikto Darbo biržos), pirmojo lapo, o nuo kito dokumento, kuris buvo sumaketuotas naudojant tą pačią pradinę kompiuterinę rinkmeną. Šios sutarties antroji pusė nėra nukopijuota nuo tirti pateiktos 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 originalo, pažymėto Nr. 1, antrojo lapo. Tikėtina, kad antspaudas, kurio kopija yra tirti pateiktoje 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 kopijoje, pažymėtoje Nr. 2 ir tirti pateiktoje 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 , pažymėtoje Nr. 1 (originalo), esantis antspaudas buvo atspausti tuo pačiu anspaudu arba skirtingais atspaudais, kurių klišės pagamintos naudojant tą pačią formą (t. 4, b. l. 100–104).

Kaip jau buvo minėta, R. G. ir pati pripažino pateikusi Klaipėdos miesto apylinkės teismui darbo sutartį, kurioje neva jai buvo numatytas 4000 Lt atlyginimas. Tačiau iš nustatytų ir aptartų aplinkybių visumos objektyviai nustatyta, kad nuteistosios R. G. versijos apie tai, kad G. L. buvo pasirašiusi iš pradžių darbo sutartį, kurioje jai buvo numatytas 4000 Lt darbo užmokestis, kad toks užmokestis jai ir turėjo būti mokamas pagal susitarimą, todėl ši sutartis nebuvo suklastota, jokie byloje surinkti duomenys nepatvirtino. Priešingai, iš byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų aiškiai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė pasirašė darbo sutartį, kurioje R. G. buvo numatytas 2440 Lt dydžio darbo užmokestis, sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui, ši sutartis ir buvo pateikta Darbo biržai. Jokių kitokių darbo sutarčių, kuriose R. G. būtų nustatytas kitokio dydžio darbo užmokestis, pasirašyta nebuvo. Tačiau minėta darbo sutartis, kurioje R. G. nustatytas 2440 Lt darbo užmokestis, turinti juridinę reikšmę bei sukurianti teisinius santykius, buvo suklastota, ir tokia žinomai suklastota darbo sutartis buvo pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismui kaip įrodymas prie patikslinto ieškinio.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad R. G. aiškiai žinojo ir suprato, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikiama suklastota darbo sutartis, kurioje nurodomi melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, kad tokios sutarties pateikimas gali sukelti teisinius padarinius, tačiau sąmoningai taip elgėsi, norėdama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiteisti civilinėje byloje didesnę pinigų sumą už priverstinės pravaikštos laiką. Todėl skundžiamu nuosprendžiu R. G. pagrįstai ir teisėtai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. 2012-10-30 pateikė Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai E. Pauliukienei prie patikslinto ieškinio 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, kurioje buvo įrašyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, kad sudaroma terminuota darbo sutartis 3 metams bei, kad darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt (1158,48 Eur).

Skundžiamu nuosprendžiu R. G. nuteista ir už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, t. y., kad būdama akcininkės G. L. įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotos (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą 2012-02-28 Nr. ĮS-IDRS-690 Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) teritorine darbo birža UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigoms, pagal 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4 neterminuotai nuo 2012-03-02 ir darbdaviui įsipareigojant mokėti R. G. 2440 Lt (706,67 Eur) mėnesinę algą, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-10-30, panaudojant kompiuterinę techniką, suklastojo 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, įrašant melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sudaroma terminuota darbo sutartis 3 metams bei, kad darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt (1158,48 Eur).

Pažymėtina, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis, įvairia technika pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai, nuotraukos ir panašiai arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektines pastangas (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-527/2006, 2K-500/2005, Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Nuteisdamas R. G. už 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 suklastojimą, apylinkės teismas iš esmės jokių motyvų, pagrindžiančių R. G. kaltę nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad R. G. turėjo pagrindo darbo sutartį Nr. 4 suklastoti, nes vėliau ją panaudojo, darbo sutartis tiesiogiai buvo susijusi su jos interesais, tačiau byloje jokių duomenų, patvirtinančių R. G. kaltę, kad būtent R. G., panaudodama kompiuterinę techniką, taip kaip inkriminuojama kaltinime, suklastojo darbo sutartį, išskyrus paminėtas prielaidas, nesurinkta. Ikiteisminio tyrimo metu kompiuterinė technika, kuria R. G. būtų galėjusi pasinaudoti klastodama darbo sutartį, nepaimta ir neištirta, kitų R. G. kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinkta taip pat, todėl nuteisus R. G. už tai, kad ji suklastojo darbo sutartį, remiantis vien prielaidomis, o ne byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 20, 301 straipsniai), būtų pažeistos BPK normos. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-437/2013 ir kt.). Todėl byloje nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių R. G. kaltę, suklastojus tikrą dokumentą, ši aplinkybė iš kaltinimo naikintina, o būtent, kad būdama akcininkės G. L. įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotos (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą 2012-02-28 Nr. ĮS-IDRS-690 Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) teritorine darbo birža UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigoms, pagal 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4 neterminuotai nuo 2012-03-02 ir darbdaviui įsipareigojant mokėti R. G. 2440 Lt (706,67 Eur) mėnesinę algą, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-10-30, panaudojant kompiuterinę techniką, suklastojo 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, įrašant melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sudaroma terminuota darbo sutartis 3 metams bei, kad darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt (1158,48 Eur).

Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistoji R. G. nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista už tikro dokumento suklastojimą, ir ši aplinkybė iš nuosprendžio nustatomosios dalies naikintina, tačiau atsižvelgdamas į apylinkės teismo nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), į tai, kad R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta bei, įvertindamas tai, kad pavojingumo laipsnis dokumento panaudojimo atveju, kai padaroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra žymiai sunkesnis negu tokio dokumento suklastojimas, kaip šiuo atveju, t.y. jeigu suklastota darbo sutartis nebūtų buvusi panaudota, tai jokių teisinių pasekmių ir nebūtų kilę, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismo paskirtos bausmės – 40 MGL (1506 Eur) dydžio baudos – nekeičia. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda iki 500 MGL dydžio.

Esant nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad būdama akcininkės G. L. įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotos (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą 2012-02-28 Nr. ĮS-IDRS-690 Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) teritorine darbo birža UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigoms, pagal 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4 neterminuotai nuo 2012-03-02 ir darbdaviui įsipareigojant mokėti R. G. 2440 Lt (706,67 Eur) mėnesinę algą, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-10-30, panaudojant kompiuterinę techniką, suklastojo 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, įrašant melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sudaroma terminuota darbo sutartis 3 metams bei, kad darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt (1158,48 Eur).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Edita LapinskienėTeisėjai Remigijus PreikšaitisLinas Pauliukėnas