- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 1-621-718/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00108-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant:
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo: tai yra būdama akcininkės G. L. įdarbinta UAB „J.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą 2012-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini) Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža UAB „J.“ direktorės pareigoms, pagal 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4 neterminuotai nuo 2012-03-02 ir darbdaviui įsipareigojant mokėti R. G. 2440 Lt (706,67 Eur) mėnesinę algą, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-10-30, panaudojant kompiuterinę techniką, suklastojo 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, įrašant melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sudaroma terminuota darbo sutartis 3 metams bei kad darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt (1158,48 Eur), ir pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą 2012-10-30 Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai E. P. prie patikslinto ieškinio.
Kaltinamoji R. G. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino. Parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį A. G. pasiūlė jai tapti UAB ‚J.“, teikiančios laikino įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas, vadove. Ji pati pasiūlė kreiptis į darbo biržą ir pasirašyti Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį pagal Europos socialinio fondo integravimo į rinką programą, kadangi tuo metu buvo registruota darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo. Pirmą kartą į darbo biržą nuvažiavo su G. L., pateikė pasiūlymą dėl jos, R. G., įdarbinimo. Pasiūlyme buvo nurodytas minimalus 950 Lt darbo užmokestis. Jos, R. G., kandidatūra buvo patvirtina, todėl su ja, R. G., pasirašė darbo sutartį, kurioje nurodytas darbo užmokestis buvo 4000 Lt. Nuvykus su G. L. į darbo biržą, paaiškėjo, kad darbo biržos mokama subsidija yra ribota ir negali viršyti 2440 Lt. Darbo biržos darbuotoja V. S. paaiškino, kad darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis tiktų, jeigu bendrovė mokėtų dalį mokesčių iš savo lėšų. Kadangi bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, ji sutiko, kad jai būtų mokamas 2440 Lt darbo užmokestis, tai yra tokio dydžio, koks yra subsidijuojamas darbo biržos. Su A. G., V. S., tuo metu buvusiais Norvegijoje, ir G. L., ji susitarė, kad kai bendrovės balansas pagerės, jai bus padidintas darbo užmokestis. Skubos tvarka darbo biržai turėjo pateikti naują darbo sutartį su nurodytu mokėtinu 2440 Lt darbo užmokesčiu. Šios sutarties reikėjo ir M. S., kuri turėjo būti įdarbinta bendrovėje ir baigti darbo biržos organizuojamus buhalterinės apskaitos kursus. 2012-03-13 M. S. išsiuntė naują darbo sutartį su nurodytu 2440 Lt darbo užmokesčiu, kurią M. turėjo išspausdinti ir perduoti motinai G. L. pasirašyti. M. S. pasirašytą darbo sutartį grąžino jai, R. G.. Darbo sutartį darbo biržai reikėjo pateikti 2012-03-15. Visi reikiami dokumentai darbo biržai buvo pateikti laiku. Teigia, kad dirbant UAB „J.“ darbo užmokestis jai mokamas nebuvo, kadangi bendrovė lėšų neturėjo, kelis mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitiems UAB „J.“ darbuotojams. Rugpjūčio mėnesį priėmė įsakymą atleisti V. S. iš UAB „J.“ Norvegijos filialo vadovo pareigų, o ji pati perėmė visą vadovavimą, tai yra paskyrė save minėto filialo vadove. Su V. S. prasidėjo konfliktai, kadangi jis nesutiko perduoti filialo „B.“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, M. S. siekė ją, R. G., atleisti iš pareigų, tačiau to negalėjo padaryti, kadangi reikėtų atlyginti valstybei turėtas išlaidas finansuojant jos darbo vietą. UAB „J.“ turėjo jai, R. G., sumokėti darbo užmokestį – po 3000 Lt už kiekvieną mėnesį, už 2012 m. kovo-rugpjūčio mėn. laikotarpį. 2012-10-17 parašė reikalavimą G. L. perrašyti bendrovės akcijas bendrovės darbuotojų vardu, kadangi ji kaip akcininkė savo pareigų nevykdė, o 2012-10-18 G. L. sutartimi perdavė bendrovės akcijas V. S. ir A. G. už 10000 Lt. Toliau tęsti darbą bendrovėje ji negalėjo dėl nuolatinių konfliktų ir intrigų, dėl G. L. neteisėtų reikalavimų ir nurodymų. Po jos, R. G., atleidimo iš bendrovės direktorės pareigų, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš užimamų pareigų bei dėl neteisėto akcijų pardavimo V. S. ir A. G.. Nagrinėjant civilinę bylą teisme jos interesus atstovavo advokato padėjėja S. B.. S. B. teisėjai E. P. pateikė darbo sutarties, kurioje nurodytas mokėtinas 4000 Lt darbo užmokestis, originalą bei kopijas. Šiuo metu dokumento originalo buvimo vieta nežinoma. Šią sutartį advokato padėjėjai perdavė ji, R. G.. Teisėja sutarties kopiją patvirtino. Teigia, kad įgaliotai atstovei davė abi darbo sutartis, kuriose buvo nurodyti 2440 Lt ir 4000 Lt darbo užmokesčiai. Paaiškino, kad 2012-03-01 į darbo biržą kartu su G. L. nunešė darbo sutartį su nurodytu 4000 Lt darbo užmokesčiu, tačiau ši sutartis netiko, todėl turėjo būti pakeista, 2012-03-02 turėjo būti pasirašyta kita darbo sutartis su 2440 Lt darbo užmokesčiu, šis sutartis buvo pasirašyta 2015-03-13. Abiejose sutartyse per klaidą ir skubėjimą palikta ta pati sutarčių pasirašymo data. Ištaisyti vėliau šios klaidos negalėjo, kadangi vienas sutarties egzempliorius jau buvo pateiktas Darbo biržai. Siekiant išvengti mokestinių prievolių valstybei ji, R. G., buvo apkaltinta nusikalstamų veikų padarymu. Jos darbo užmokestis buvo tvarkomas pagal trišalę darbo sutartį, sudarytą tarp Darbo biržos, UAB „ J.“ ir jos, R. G.. Sodros mokesčiai buvo skaičiuojami nuo 2440 litų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja E. L. parodė, kad 2012-10-18 pradėjo eiti UAB „J.“ direktorės pareigas, direktorės pareigas ėjo iki 2014 m. sausio mėnesio. Prieš tai bendrovės direktore buvo kaltinamoji R. G.. Bendrovė tarpininkavo siunčiant darbuotojus atlikti statybos darbus į Norvegijos Karalystę. Iki 2012 m. rugpjūčio bendrovės buhalterinę paskaitą tvarkė R. G., darbo užmokesčius bendrovės darbuotojams taip pat apskaičiuodavo ir mokėjo kaltinamoji, o 2012-08-24 buvo pasirašyta sutartis su UAB „T.“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Kaltinamoji R. G. iš einamų pareigų buvo atleista, kadangi nesiskaitė su Norvegijos partneriais, neleido akcininkams susipažinti su bendrovės veikla, atsisakė pateikti akcininkams dokumentus, iššvaistė bendrovės lėšas. Atleidžiant kaltinamąją iš pareigų, R. G. neperdavė bendrovei priklausančio turto, spaudo bei buhalterinės apskaitos dokumentų. R. G. dokumentus turėjo perduoti bendrovės akcininkės G. L. įgaliotam asmeniui – V. M., tačiau kaltinamoji atsisakė perduoti dokumentus. Kelis kartus bandyta tai padaryti per antstolį. 2012 m. spalio pabaigoje R. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl neteisėto atleidimo iš užimamų pareigų bei dėl neteisėto akcijų pardavimo V. S. ir A. G.. Teismui R. G. pateikė darbo sutartį, kuri jai sukėlė įtarimą, kad dokumentas yra galimai suklastotas. Į teismo posėdžius vykdavo ji, E. L., kadangi atstovavo bendrovę. Apie kilusį įtarimą dėl šios darbo sutarties ji pranešė bylą nagrinėjančiai teisėjai. L. G. teismui pateikė darbo sutartį, pasirašytą UAB „J.“ akcininkės G. L., priimant R. G. UAB „J.“ direktorės pareigoms, darbdaviui įsipareigojant mokėti R. G. 4000 Lt. Darbo sutartį pateikė R. G. atstovė. Ji, E. L., susipažino su darbo sutarties patvirtinta kopija, o jai kilo įtarimų dėl dokumento tikroviškumo ir apie tai pareiškė teisėjai, ir buvo pateiktas dokumento originalas. Dokumento originalas byloje paliktas nebuvo, jį pasiėmė R. G. įgaliota atstovė. Kadangi R. G. bendrovėje buvo įdarbinta pagal Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža, bendrovės advokatas kreipėsi į darbo biržos darbuotojus, norėdamas susipažinti su darbo sutartimi, sudaryta su R. G.. Darbo biržos pateikta sutartis akivaizdžiai skyrėsi nuo R. G. teismui pateiktos darbu sutarties. Dokumentų numeris, sudarymo data sutapo, tačiau skyrėsi mokėtino darbo užmokesčio sumos. R. G. teismo prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį, tai yra 4000 Lt, už visą priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jai, E. L., buvo žinoma, kad išmokos iš darbo biržos buvo skaičiuojamos ne nuo 4000 Lt sumos, o nuo 2240 Lt R. G. darbo užmokesčio. Be to, buvo abejojama ir sutartyje esančio G. L. parašo tikrumu. G. L. teisme parodė, kad minėtos sutarties ji nepasirašė.
Liudytoja E. M. parodė, kad yra buhalterines paslaugas teikiančios UAB „T.“ direktorė. 2012-08-01 UAB „T.“ ir UAB „J.“ direktorės R. G. sudaryta sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Sutartyje buvo numatyta kokius dokumentus ir iki kada turi pateikti užsakovas – UAB „J.“ vykdytojui – UAB „T.“. Kaltinamoji R. G. nustatytu terminu dokumentų neperdavė. R. G. teigė, kad yra išvykusi, todėl dokumentų pateikti negali. Nebuvo pateiktos darbuotojų darbo sutartys, duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį, dienpinigius ir pan., todėl UAB „T.“ darbuotojų darbo užmokestį paskaičiuodavo remiantis R. G. žodiniu pareiškimu. Be to, turėjo prisijungimo duomenis prie Sodros portalo, darbo užmokesčius skaičiavo ir remiantis ankstesniais bendrovės Sodrai teiktais duomenimis. Reikiamus dokumentus gavo iš naujų UAB „J.“ vadovų. Iš pradžių UAB „J.“ buhalterinę apskaitą tvarkė I. M., vėliau – I. V.. Savo darbo sutarties R. G. pateikusi nebuvo, jos darbo užmokestis buvo paskaičiuojamas pagal ankstesnius Sodros duomenis.
Liudytoja M. S. parodė, kad nuo 2012-10-01 iki 2013 m. spalio mėnesio dirbo buhaltere UAB „J.“, be to buhalterines paslaugas teikė ir UAB „T.“. Jos motina G. L. nuo 2012 m. vasario mėnesio iki spalio mėnesio buvo bendrovės akcininke. Vėliau akcijos buvo parduotos jos sutuoktiniui V. S. ir kolegai A. G.. R. G. UAB „J.“ pradėjo dirbti 2012-03-02, darbo sutartį pasirašė su jos motina G. L.. R. G. rekomendavo kolega A. G., teigė, kad ši yra pareiginga ir gabi darbuotoja, o paskirti kaltinamąją eiti direktorės pareigas mamai pasiūlė ji, M. S.. Darbo sutartį sudarė pati R. G., padavė jai, M. S., du sutarties egzempliorius, kuriuos turėjo pasirašyti jos motina G. L.. Sutartis buvo sudaryta 2012-03-01, sutartis buvo neterminuota, nurodytas apie 2240 Lt darbo užmokestis. G. L. pasirašius darbo sutartį, ji kartu su R. G. vyko į darbo biržą, kur buvo pasirašyta trišalė Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis su Klaipėdos teritorine darbo birža. Tokį užmokestį, apie 2240 Lt, nustatė darbo birža. Nagrinėjant bylą dėl neteisėto akcijų pardavimo teisme R. G. pateikė darbo sutartį, kuri buvo sudaryta terminuotai, ir nurodytas darbo užmokestis 4000 Lt. Motina G. L. šios sutarties nebuvo pasirašiusi. Minėtą sutartį bylą nagrinėjusiai teisėjai įteikė kaltinamosios įgaliota atstovė S. B.. Teisėja dokumento originalą grąžino S. B.. Kilus įtarimui, kad teismui pateikta sutartis galimai yra suklastota, kreipėsi į Darbo biržą, prašydama pateikti R. G. darbo sutartį. Iš darbo biržos gauta sutartis akivaizdžiai skyrėsi nuo R. G. teismui pateiktos darbu sutarties. Dokumentų numeris, sudarymo data sutapo, tačiau skyrėsi mokėtino darbo užmokesčio sumos, be to skirtingas buvo ir sutarties terminas.
Liudytoja G. L. parodė, kad UAB „J.“ įsteigė dukra M. S. ir jos sutuoktinis, dukros paprašyta laikinai tapo bendrovės akcininke. Ji, G. L., įsigijo 100 proc. bendrovės akcijų. Įdarbinti R. G. direktorės pareigose pasiūlė pažįstamas asmuo A. G., teigę, kad ši yra atsakinga ir patyrusi darbuotoja. Į darbą R. G. priėmė jį, G. L., kaip vienintelė bendrovės akcininkė. Pasirašant darbo sutartį su R. G. nustatytas mokėtinas 2440 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutarties abu egzempliorius jai atnešė dukra, ji, G. L., ant sutarčių pasirašė ir uždėjo antspaudą. Pasirašius darbo sutartį kartu su R. G. vyko į darbo biržą, kur buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl R. G. įdarbinimo. Dukra M. S. į darbo biržą nevažiavo, nes tuo metu studijavo. Teigia, kad jokių kitų darbo sutarčių ji, G. L., nepasirašė. Dėl darbo užmokesčio dydžio – 2440 lt, tarėsi jos dukra ir kaltinamoji. Tuo metu bendrovėje buhalterio nebuvo, buhalterinę apskaitą tvarkė dukra M. S.. Ji, G. L., praktiškai bendrovėje jokių funkcijų neatliko, būdavo namuose, darbo užmokestis jai mokamas nebuvo. Nežino, kaip buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis kaltinamajai. 2012 m. spalio mėnesį pardavė bendrovę dukros sutuoktiniui ir jo partneriui. Teigia, kad per visą darbo laikotarpį R. G. darbo užmokestis bendrovėje nekito. Tai ji žinojo iš savo dukros M. S..
Liudytoja S. Š. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja, skyrius vykdo finansuojamas priemones, kai darbdaviai kreipiasi į darbo biržą siekdami rasti sau tinkamus darbuotojus, tai yra registruotis bedarbius, pagal LR Užimtumo rėmimo įstatymą. 2012 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, darbdavys UAB „J.“ pateikė pasiūlymą dėl darbo biržoje registruoto bedarbio – R. G. įdarbinimo direktoriaus pareigoms. Tokiai atvejais darbdavys pateikia darbo biržai savo pasiūlymą nurodo savo duomenis: buveinės adresą, kontaktinius duomenis, banko sąskaitos numerį ir kt. Pildomos anketos pagal Europos socialinio fondo projektus. Iš darbdavių gautus pasiūlymus pateikdavo darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriui. Pamena, kad UAB „J.“ akcininkė buvo G. L., iš bendrovės direktoriaus pareigų buvo atleidžiamas asmuo, kurio pavardė G. Darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriuje buvo pasirašyta Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis. Pagal Europos socialinio fondo integravimo į rinką programą buvo finansuojama 50 proc. darbo užmokesčio ir 50 proc. Sodros įmokų kas mėnesį. Po teritorinės darbo biržos reorganizacijos R. G. įdarbinimo dokumentų neliko. Darbdaviui gavus pranešimą apie galimybę sudaryti finansavimo sutartį, jis darbo biržai turi pateikti sudarytą darbo sutartį, o iki kiekvieno mėnesio 15 d. darbdavys privalo pateikti tabelius, darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo darbuotojui dokumentus, po to darbo biržoje minėti duomenys suvedami į spec. duomenų bazę. Darbuotojui mokamas darbo užmokestis yra nurodomas su juo pasirašytoje darbo sutartyje. Tuo metu Darbo biržos mokamos subsidijos suma negalėjo viršyti 2 minimalių atlyginimų sumos, tai yra 2000 Lt. Jei atlyginimas didesnis, o jis gali būti didesnis, mokama tik ta suma. Gavus duomenis iš darbdavio jie buvo perduodami finansų apskaitos skyriui, kuris nurodymus siusdavo Europos socialinio fondo agentūrai. Pinigai buvo pervedami į įmonės banko sąskaitą. D. G. darbo biržoje buvo registruota kaip ilgalaikė bedarbė, jos finansavimas vyko iki 6 mėn., finansuojama buvo 50 proc. darbo užmokesčio ir 50 proc. Sodros įmokų. Pamena, kad su R. G. sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodytas 2440 Lt darbo užmokestis, sutartis neterminuota, o darbdavio darbo biržai pateiktame pasiūlyme – 1200 Lt.
Liudytoja V. S. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo skyriuje vyr. specialiste. R. G. buvo įdarbinta UAB „J.“ direktorės pareigose subsidijuojant pagal Europos socialinio fondo socialinį projektą. Tikslaus R. G. mokamo darbo užmokesčio dydžio nepamena, teigia, kad darbo užmokestis buvo apie 2400 Lt. Direktorė R. G. subsidijai gauti kiekvieną mėnesį darbo biržai teikė reikiamus dokumentus. Pasirašant finansavimo sutartį į darbo biržą buvo atvykusi UAB „J.“ akcininkė G. L. ir įdarbinamas asmuo – R. G.. R. G. pildė Europos socialinio fondo nustatytos formos anketą. Darbo sutartį pasirašo darbdavys ir įdarbinamas asmuo. Nustačius įdarbinimo datą pasirašoma finansavimo sutartis. Subsidijų dydis priklauso nuo darbo užmokesčio. Darbdavys gali mokėti didesnį atlyginimą, bet subsidijos skaičiuojamos pagal Darbo kodeksą. Visi duomenys, ataskaitos, vedamos iš Sodros duomenų.
Liudytojas A. G. parodė, kad eina UAB „J.“ direktoriaus pareigas, direktoriaus pareigas pradėjo eiti prieš 8 mėn., šiuo metu bendrovė savo veiklą yra sustabdžiusi, kadangi bendrovės finansinė padėtis sunki. 2012 m. bendrovės direktorės pareigas ėjo kaltinamoji R. G., priimti ją į darbą pasiūlė pažįstami asmenys - V. T. ir J. T.. Būtent jis, A. G., pasiūlė akcininkės dukrai M. S. priimti R. G. į darbą. Jis, A. G., kartu su V. S. 2012-10-22 nusipirko po 50 proc. bendrovės akcijų. Kaltinamąją atleidus iš pareigų, ji kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Sprendimą atleisti kaltinamąją priėmė jis ir V. S., kadangi R. G. tinkamai nevykdė savo pareigų, samdė nekvalifikuotus darbuotojus, dažnai be reikiamų dokumentų ir pan. Apie R. G. žalingą veiklą jis informavo akcininkę G. L.. Jam buvo žinoma, kad dalį R. G. darbo užmokesčio finansavo darbo birža. Nežino, kokio dydžio darbo užmokestis buvo mokamas R. G., apie direktorės darbo užmokesčio didinimą, jam taip pat nėra žinoma. Vėliau UAB „T.“ pateikus buhalterinės apskaitos dokumentus, sužinojo, kad R. G. buvo mokamas 2440 Lt darbo užmokestis.
Iš 2015-01-27 specialisto išvados Nr. 11K-254 (14) nustatyta, kad tyrimui buvo pateikta 2012-03-01 Darbo sutarties Nr.4 originalas ir dvi sutarties kopijos. Atlikus tyrimą konstatuota, kad didelė tikimybė, kad tirti pateiktos 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 kopijos, pažymėtos Nr.2 (pateikta Klaipėdos m. apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą), pirmoji pusė yra nukopijuota ne nuo tirti pateiktos 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 originalo, pažymėto Nr.1 (pateikto Darbo biržos), pirmojo lapo, o nuo kito dokumento, kuris buvo sumaketuotas naudojant tą pačią pradinę kompiuterinę rinkmeną. Šios sutarties antroji pusė nėra nukopijuota nuo tirti pateiktos 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 originalo, pažymėto Nr.1, antrojo lapo. Tikėtina, kad antspaudas, kurio kopija yra tirti pateiktoje 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 kopijoje, pažymėtoje Nr.2 ir tirti pateiktoje 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 , pažymėtoje Nr.1 (originalo), esantis antspaudas buvo atspausti tuo pačiu anspaudu arba skirtingais atspaudais, kurių klišės pagamintos naudojant tą pačią formą (4 t. b.l. 100-104).
Iš 2014-11-20 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinių bylų raštinės inspektorė pateikė R. G. civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pateiktą 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 originalą ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prie patikslinto ieškinio pateiktą 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 originalą, viso 2 lapai (byloje prijungtos kopijos )(t.2, b.l. 111).
Iš 2015-04-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 tomai. I tomas, 25-31 lapas-2012-10-30 ieškovė R. G. pateikia Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjai E. P. ( Klaipėdos miesto apylinkės teismo spaudas „ Gauta 2012-10-30, dok. Nr. 26181, teisėjos E. P. spaudas su prierašu „ Priimti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareikalauti per 20 dienų atsiliepimą 2012-11-02“. Pasirašo E. P.) patikslintą ieškinį Prie patikslinto ieškinio pridedama darbo sutartis Nr.4 2012-03-01, dokumentus pateikia, pasirašo R. G.. Civilinės bylos 34 lape R. G. pateikta 2012-03-01 Darbo sutartis Nr.4, ant kurios dešiniajame kampe uždėtas Klaipėdos m. apylinkės teismo spaudas „Kopija tikra. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. P. ir parašas“. 2013-03-01 darbo sutartyje nurodyta, kad darbdavys UAB „J.“, vienintelė akcininkė G. L., priima į darbą R. G., darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 litų mėnesinę algą. Sutartį pasirašo darbdavys G. L. ir darbuotojas R. G.. Antroje darbo sutarties pusėje nurodytas „ Darbdavys G. L.“ (4 t. b.l. 110-111).
Iš byloje esančios 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4 kopijos, patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos E. P., matyti, kad R. G. priimama dirbti UAB „J.“ direktore, sudaroma terminuota sutartis 3 metams, darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 4000,00 Lt darbo užmokestį. Sutartyje yra parašai darbdavio G. L. ir darbuotojo R. G., yra UAB „ J.“ antspaudas (4 t. b.l. 107).
Iš 2012-02-23 pasiūlymo dėl įdarbinimo subsidijuojant matyti, kad UAB „J.“ Klaipėdos teritorinei darbo biržai pateikė pasiūlymą įdarbinti R. G. bendrovės direktorės pareigose (2 t. b.l. 34).
Vykdant ESF projektą „Integravimo į darbo rinką skatinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-V-10-002 2012-02-28 pasirašyta Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis, kuria darbdavys įpareigojamas bedarbę R. G. įdarbinti UAB „J.“ direktorės darbo funkcijoms atlikti pagal darbo sutartį neterminuotai nuo 2012-03-02. Sutartis sudaroma nuo 2012-03-02 iki 2012-08-31. Darbo birža įsipareigoja pervesti darbdaviui 50 proc. dydžio subsidiją darbo užmokesčiui kompensuoti (2 t. b.l. 35).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4, pateiktos Klaipėdos teritorinei darbo biržai, kopijos matyti, kad R. G. priimama dirbti UAB „J.“ direktore, sudaroma neterminuota sutartis, darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 2440,00 Lt darbo užmokestį. Sutartyje yra parašai darbdavio- fizinio asmens, arba darbdavio atstovo G. L., ir darbuotojo R. G., yra UAB „ J.“ antspaudas (2 t. b.l. 36-37, 64-65, 107-108), Darbo sutartis 2012-03-01 Nr. 4 (Nr. 1) (4 t. b.l. 105-106).
Iš Darbo biržos išrašo „Išmokų mokėjimų paieška“, SEB banko mokėjimo nurodymų, išmokų už įdarbinimą subsidijuojant darbo vietas žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo biržos pažymų matyti, kad į UAB „J.“ banko sąskaitą nuo 2012-03-02 iki 2012-08-02 buvo daromi R. G. įdarbinimo subsidijuojant mokėjimai, R. G. darbo užmokestis nurodytas 2440 litų (2 t. b.l. 38-56, 57-60).
Iš 2012-10-22 UAB „J.“ Darbo užmokesčio vidurkio pažymos, kurią pasirašė UAB „T.“ direktorė E. M., matyti, kad vidutinis R. G. darbo užmokestis 2012 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo 2440,00 Lt, išeitinės pašalpos suma – 4879,98 Lt (2 t. b.l. 66).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Pranešimų apie apdraustuosius nustatyta, kad 2012 m. balandžio, birželio, liepos rugpjūčio mėn. R. G. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, yra 2440,00 Lt (2 t. b.l. 67-70).
Iš UAB „J.“ akcininkės G. L. 2012-03-01 sprendimo matyti, kad R. G. vienintelės bendrovės akcininkės sprendimu paskirta UAB „J.“ direktore nuo 2012-03-01 (2 t. b.l. 75).
Iš patikslinto ieškinio, pateikto 2012-10-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai E. P. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovė R. G. papildomai pateikė 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4 su pareigine instrukcija (originalas) su kopijomis (2 t. b.l. 84-87). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovė R. G. 2012-03-01 pasirašė terminuotą darbo sutartį 3 metams, tai yra kad nuo 2012-03-02 pradeda dirbti UAB „J.“ direktore už 4000,00 Lt atlyginimą per mėnesį. Tokie duomenys nurodyti sutartyje, kurią teismui pateikė ieškovė (2 t. b.l. 88-92).
Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji, būdama įdarbinta UAB „J.“ direktorės pareigose pagal sudarytą 2012-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini) Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža, pagal 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, neterminuotai nuo 2012-03-02 ir darbdaviui įsipareigojant mokėti R. G. 2440 Lt (706,67 Eur) mėnesinę algą, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-10-30, panaudojant kompiuterinę techniką, suklastojo 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, įrašant melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sudaroma terminuota darbo sutartis 3 metams bei kad darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt (1158,48 Eur), ir pateikė minėtą darbo sutartį 2012-10-30 Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai E. P. prie patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji suprato, jog tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, ji suklastojo tikrą dokumentą, ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo ir norėjo taip veikti. Žinomai suklastoto ar žinomai netikro dokumento panaudojimas laikomas jo pateikimas valdymo ar savivaldos institucijai, įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui.
Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).
Kaltinamoji R. G. neigė suklastojusi darbo sutartį, paaiškino, kad 2012 m. sausio mėnesį A. G. pasiūlė jai tapti UAB ‚J.“, teikiančios laikino įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas užsienyje, vadove. Kadangi žinojo apie tuo metu vykdomą Europos socialinio fondo integravimo į rinką programą, pasiūlė ją įdarbinti su darbo birža pasirašant Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį. Patvirtinus potencialaus darbuotojo kandidatūrą ir pasirašant minėtą trišalę sutartį su Darbo biržos atstovais būtina su būsimu darbuotoju pasirašyti darbo sutartį. 2012-03-01 su R. G. pasirašė darbo sutartį, kurioje nurodytas darbo užmokestis buvo 4000 Lt. Tačiau nuvykus į Darbo biržą paaiškėjo, kad Darbo biržos mokama subsidija yra ribota ir negali viršyti 2440 Lt. Kadangi bendrovės finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, todėl likusios jos, R. G., darbo užmokesčio dalies sumokėti negalėjo. Todėl buvo sudaryta kita darbo sutartis, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti 2440 Lt darbo užmokestį, tai yra tokio dydžio, koks yra subsidijuojamas Darbo biržos. Nauja darbo sutartis buvo sudaryta 2012-03-13, tačiau per klaidą buvo nurodyta ankstesnė data, tai yra 2012-03-01. Nagrinėjant civilinę bylą dėl jos netesėto atleidimo iš einamų pareigų bei neteisėtų bendrovės akcijų pardavimo V. S. ir A. G., jos interesus atstovavo advokato padėjėja S. B.. S. B. teisėjai E. P. pateikė darbo sutarties, kurioje nurodytas mokėtinas 4000 Lt darbo užmokestis, originalą bei kopijas. Šiuo metu dokumento originalo buvimo vieta nežinoma. Sutartį advokato padėjėjai perdavė ji, R. G.. Teisėja sutarties kopiją patvirtino. Tokia R. G. dėstoma versija, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo paaiškinimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes nėra teisinga. Natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų analizuojamo įvykio aplinkybių, todėl tokiu atveju įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo parodymai vertintini kitų objektyvių nagrinėjamoje byloje esančių duomenų kontekste. Pažymėtina, kad šiuos kaltinamosios parodymus nepatvirtino jokie kiti byloje ištirti duomenys. Liudytoja E. L., ėjusi UAB „J.“ direktorės pareigas atleidus R. G. iš pareigų, parodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal kaltinamosios R. G. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš užimamų pareigų bei dėl neteisėto akcijų pardavimo V. S. ir A. G. atstovavo bendrovės interesams. Teismui R. G. įgaliota atstovė pateikė darbo sutartį, kuri jai sukėlė įtarimą, kad dokumentas yra galimai suklastotas. Sutartis buvo pasirašyta UAB „J.“ akcininkės G. L., sutartyje nurodoma, kad priimama R. G. UAB „J.“ direktorės pareigoms, darbdavys įsipareigojant mokėti R. G. 4000 Lt. Pareikalavus Darbo birža taip pat pateikė su R. G. sudarytą darbo sutartį, kuri akivaizdžiai skyrėsi nuo R. G. teismui pateiktos darbo sutarties. Dokumentų numeris, sudarymo data sutapo, tačiau skyrėsi mokėtino darbo užmokesčio sumos ir sutarties sudarymo terminas. Liudytoja M. S. parodė, kad bendrovės vienintelė akcininkė G. L. su R. G. darbo sutartį pasirašė 2012-03-01, sutartis buvo neterminuota, sutartyje nurodytas 2440 Lt darbo užmokestis. G. L. pasirašius darbo sutartį, ji kartu su R. G. vyko į darbo biržą, kur buvo pasirašyta trišalė Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis su Klaipėdos teritorine darbo birža. Analogiškus parodymus davė ir teisme apklausta liudytoja G. L., teigusi, kad per visą darbo laikotarpį R. G. 2440,00 Lt darbo užmokestis bendrovėje nekito, tai yra didinamas nebuvo, o jokių kitų darbo sutarčių ji, G. L., nepasirašė. Klaipėdos teritorinės darbo biržos tarnautojos S. Š. ir V. S. taip pat parodė, kad su R. G. sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodytas 2440 Lt darbo užmokestis, sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Iš byloje esančios 2012-03-01 darbo sutarties Nr. 4, pateiktos Klaipėdos teritorinei darbo biržai, matyti, kad R. G. priimama dirbti UAB „J.“ direktore, sudaroma neterminuota sutartis, darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 2440,00 Lt darbo užmokestį (2 t. b.l. 36). Šiuo metu UAB „J.“ vadovo pareigas einančiam A. G. apie R. G. darbo užmokesčio didinimą taip pat nebuvo žinoma, o R. G. atleidus ir UAB „T.“ pateikus buhalterinės apskaitos dokumentus, sužinojo, kad R. G. buvo mokamas 2440 Lt darbo užmokestis. Byloje nenustatyta, kad teisme apklausti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar kaltinamajai duoti nepalankius parodymus, todėl nesant pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo metu, teismas šių liudytojų parodymais remiasi priimdamas nuosprendį. Tai, kad R. G. jos darbo UAB „J.“ laikotarpiu buvo mokamas 2440,00 Lt darbo užmokestis, taip pat patvirtina ir byloje esantys SD pranešimai apie apdraustuosius už 2012 m. balandžio, birželio, liepos rugpjūčio mėn. (2 t. b.l. 67-70). 2015-01-27 specialisto išvada Nr. 11K-254 (14) patvirtino, kad yra didelė tikimybė, kad tirti pateiktos 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 kopijos, pažymėtos Nr.2 (pateikta Klaipėdos m. apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą), pirmoji pusė yra nukopijuota ne nuo tirti pateiktos 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 originalo, pažymėto Nr.1 (pateikto darbo biržos), pirmojo lapo, o nuo kito dokumento, kuris buvo sumaketuotas naudojant tą pačią pradinę kompiuterinę rinkmeną. Šios sutarties antroji pusė nėra nukopijuota nuo tirti pateiktos 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 originalo, pažymėto Nr.1, antrojo lapo. Tikėtina, kad antspaudas, kurio kopija yra tirti pateiktoje 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 kopijoje, pažymėtoje Nr.2 ir tirti pateiktoje 2012-03-01 darbo sutarties Nr.4 , pažymėtoje Nr.1 (originalo), esantis antspaudas buvo atspausti tuo pačiu anspaudu arba skirtingais atspaudais, kurių klišės pagamintos naudojant tą pačią formą (4 t. b.l. 100-104).
Byloje nustatyta, kad R. G. suklastota 2012-03-01 darbo sutartis Nr. 4, kurioje nurodyta, kad sutartis sudaroma terminuotam 3 metų terminui, o darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000,00 Lt darbo užmokestį, jos įgaliotos atstovės 2012-10-30 pateikta Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai E. P. prie patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas suklastotas dokumentas buvo skirtas klaidinti teismą, siekiant, kad būtų priimtas palankus teismo sprendimas, t. y. kiltų atitinkami teisiškai reikšmingi padariniai. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji R. G. ir UAB „J.“ vienintelė akcininkė G. L. 2012-03-01 pasirašė darbo sutartį Nr. 4, kuria R. G. priimama dirbti UAB „J.“ direktore, sudaroma neterminuota sutartis, darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 2440,00 Lt darbo užmokestį. Vykdant ESF projektą „Integravimo į darbo rinką skatinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-V-10-002 2012-02-28 pasirašyta Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis, kuria darbdavys įpareigojamas bedarbę R. G. įdarbinti UAB „J.“ direktorės darbo funkcijoms atlikti pagal darbo sutartį neterminuotai nuo 2012-03-02.
Pažymėtina, kad tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-37/2012).
Teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu nustatyta, kad būdama įdarbinta UAB „J.“ pagal sudarytą 2012-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini) Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-10-30, panaudojant kompiuterinę techniką, suklastojo 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, įrašant melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sudaroma terminuota darbo sutartis 3 metams bei kad darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt (1158,48 Eur) bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – darbo sutartį, panaudojo pateikiant 2012-10-30 Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai E. P. prie patikslinto ieškinio siekdama gauti didesnę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-10-30 Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai E. P. kaltinamosios R. G. įgaliota atstovė pateikė suklastotą 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, kurios kopiją teisėja antspaudu patvirtino, dokumento originalas grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu originalus suklastotas dokumentas nebuvo surastas. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui tyrimui atlikti pateikta taip pat darbo sutarties kopija. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji R. G. suklastojo ir panaudojo 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, kurios kopija, patvirtinta Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjo, saugoma baudžiamojoje byloje.
Nusikaltimą R. G. padarė tiesiogine tyčia: kaltinamosios R. G. veiksmų turinys rodo, kad šiuos veiksmus (dokumentų klastojimą) ji padarė suvokdama, jog daro veiką, kuri kelia pavojų BK 300 straipsnio saugomai teisinei vertybei, ir norėdama taip veikti, o būtent turėdama tikslą šio dokumento pagrindu įrodyti savo teisę į didesnę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį.
Kaltinamajame akte, aprašant kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką, buvo nurodyta, jog R. G. UAB „J.“ direktorės pareigoms įdarbinta pagal 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4 neterminuotai nuo 2012-03-02 ir darbdaviui įsipareigojant mokėti R. G. 2400 Lt (695,08 Eur) mėnesinę algą. Taip pat kaltinime nurodyta, kad R. G. pateikė žinomai suklastotą ir tikrą, ir netikrą dokumentą 2012-10-30 Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai E. P. prie patikslinto ieškinio.
Byloje nustatyta, kad darbdavys šioje sutartyje įsipareigojo mokėti R. G. 2440 Lt (706,67 Eur) mėnesinę algą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, laikytina, jog darbdavys sutartyje Nr. 4 įsipareigojo mokėti R. G. 2440 Lt (706,67 Eur) ( o ne 2400 Lt) mėnesinę algą, ir R. G. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, todėl šios aplinkybės patikslinamos, nurodant, kad R. G. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo: tai yra būdama akcininkės G. L. įdarbinta UAB „J.“, pagal sudarytą 2012-02-28 Nr. ĮS-IDRS-690 Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža UAB „J.“ direktorės pareigoms pagal 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4 neterminuotai nuo 2012-03-02 ir darbdaviui įsipareigojant mokėti R. G. 2440 Lt (706,67 Eur) mėnesinę algą, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-10-30, panaudojant kompiuterinę techniką, suklastojo 2012-03-01 darbo sutartį Nr. 4, įrašant melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sudaroma terminuota darbo sutartis 3 metams bei kad darbdavys įsipareigoja mokėti R. G. 4000 Lt (1158,48 Eur), ir pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą 2012-10-30 Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai E. P. prie patikslinto ieškinio. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.
Kaltinamoji R. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Ji anksčiau neteista, yra pensininkė, kitos kaltinamąją charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant R. G. už nesunkų nusikaltimą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 40 MGL dydžio (1506 eurų) baudą.
Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistoji R. G. turi sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajai per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos m. apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.