- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-706-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., R. Z., D. L.
- Pareiškėjas
- A. S., Z. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4033-797/2021 pagal pareiškėjų A. S. ir Z. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: G. S., R. Z., D. L. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tetos P. G. mirties, priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta P. G., kurios sutuoktinis yra miręs, vaikų ji neturėjo. Tetos tėvai, broliai, seserys taip pat mirę. Pareiškėja su teta palaikė ryšį nuo pat vaikystės. Ji lankydavo tetą, bet vėliau kai teta susirgo, jos durys jai buvo uždarytos. Apie tai, kad tetą lanko ar prižiūri kiti giminaičiai, nežinojo. Vėliau sužinojo, kad iš ligoninės tetą pasiėmė G. S.. Pareiškėja paaiškino, kad buvo įvaikinta, jos motina yra V. D. – P. G. sesuo. Dėl to, kad pareiškėja buvo įvaikinta, pusseserės jos nelaikė tikra šeimos nare. Apie tetos mirtį ji net nebuvo informuota, sužinojo vėliausiai. Per laidotuves pasirašė sutikimą, kad teta būtų palaidota jos motinos kape, nors to su ja niekas iš anksto nederino. Laidotuvių metu išgirdo, kad teta buvo parašiusi testamentą G. S.. Neturėdama teisinių žinių ir nesusidūrusi su palikimo priėmimo procedūromis, taip pat galvodama, kad yra parašytas testamentas, į notarų biurą nesikreipė. Pastebėjusi, kad tetos namas yra apleistas, 2021 m. vasario mėn. kreipėsi į notarą ir sužinojo, kad testamento nėra, taip pat, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi jos pusseserė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Jei būtų buvusi tinkamai informuota apie tetos buvimo vietą, mirtį, nebūtų buvusi apgauta dėl surašyto testamento, tuomet tikrai būtų pasikreipusi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Visas tetos kilnojamasis turtas giminaičių buvo išvežtas. Ji yra tos pačios eilės įpėdinė kaip ir G. S.. Savo teisių dėl palikimo priėmimo laiku neįgyvendino, nes buvo įsitikinusi, jog yra testamentas, kad turtas yra sutvarkytas, ji tikėjo, kad testamentas buvo surašytas tam, kas ją prižiūrėjo. Teigia, kad už jos nugaros viskas padaryta – priimtas palikimas, nors visų dukterėčių yra lygios teisės. Su Z. N. pareiškimu sutiko.
2. Pareiškėja Z. N. teismo prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimui, atsiradusiam, mirus jos tetai P. G., kuri yra jos tėvo P. B. sesuo. Nurodė, kad teta P. G. mirė (duomenys neskelbtini), ji gyveno viena, turėjo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ji yra dukterėčia. Nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes tarp dukterėčių visada buvo kalba, kad teta yra parašiusi testamentą. Tik vėliau jai kilo abejonių dėl palikimo, ar testamento, nes po tetos mirties name niekas negyveno ir nesitvarkė, todėl kreipėsi į notarą, kuris paaiškino, kad jokio testamento teta P. G. nėra parašiusi. Į notarą nesikreipė laiku dėl to, kad buvo suklaidinta dėl testamento, nes ir per tetos laidotuves buvo pasakyta, kad yra testamentas N. V. vardu, nors žodžio ,,testamentas“ gal ir nebuvo pasakyta, bet iš N. V., kuri rūpinosi laidotuvėmis, žodžių suprato, kad turtas sutvarkytas, todėl visą laiką manė, kad testamentas yra, kad turtas atiteks ne pareiškėjai, o tam, kad įsitikintų, ar yra testamentas, į notarą laiku nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad turtas paliktas testamentu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. S. su pareiškimais nesutiko nurodydama, kad pareiškėjos A. S. nurodytos aplinkybės, jog ji neturi teisinių žinių ir nesusidūrusi su palikimo priėmimo procedūromis, jog paskutiniu metu nebendravo su palikėja neva dėl giminaičių veiksmų, neturi jokios reikšmės. Kadangi G. S. palikimą priėmė, po to beveik dvejus metus juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo, o pareiškėjos ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, tai termino atnaujinimas, nesant nustatytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, negali būti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principą, teisingo teisėtų interesų balanso. Pareiškėjų teiginiai, jog neva tai jas kažkas suklaidino dėl testamento, neatitinka tikrovės, nes apie testamentą niekada nebuvo jokios kalbos. Be to, net ir esant testamentui, pareiškėjoms tai nebuvo kliūtis kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Palikėjos kilnojamasis turtas buvo ir yra name. Ji ir jos dukra rūpinosi palikėja P. G. iki pat mirties, apie 12 metų kartą per savaitę lankydavo palikėją, ją išmaudydavo, sutvarkydavo namus, rūpinosi, jog palikėjai būtų skirta slauga, moka mokesčius. Pareiškėjos niekada pas P. G. neatvažiuodavo, nesidomėjo jos sveikata. Patenkinus pareiškimus, sumažėtų jos palikimo dalis, dėl ko nukentėtų jos turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai.
4. Suinteresuoti asmenys R. Z. ir D. L. nurodė, kad pretenzijų į palikimą neturi, prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškimus tenkino, atnaujino pareiškėjoms A. S., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. N., (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios P. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.
6. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog P. G. buvo surašiusi keletą testamentų ir ši situacija leido pareiškėjoms nuspręsti ir manyti, jog yra testamentas, kad jos nepaveldi, nes tetos prieš mirtį neprižiūrėjo, todėl nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjos apie faktą, jog mirusios tetos testamentas nebuvo surašytas suinteresuotam asmeniui, kad dėl palikimo yra pasikreipusi G. S., sužinojo praėjus beveik dviem metams ir nedelsdamos kreipėsi teisinės pagalbos, į teismą, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet tai padarė jau praleidusios terminą palikimui priimti.
7. Teismas nenustatė, kad pareiškėjos palikimo nepriėmė dėl aplaidumo, nes byloje įrodymų visuma patvirtino, jog pareiškėjos klydo, manydamos, kad yra testamentas, nes P. G. anksčiau buvo surašiusi testamentą, apie jo panaikinimą sužinojo tik po to, kai pasikreipė į notarą, nes sklido kalbos, jog galimai testamentas buvo surašytas G. S. ar jos dukros N. V. vardu, o kad buvo kalbama, jog P. G. yra parašiusi testamentą, patvirtino ir liudytoja apklausta N. V..
8. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjų paaiškinimais, kuriuos patvirtino ir Testamentų registro išrašas, jog jos po tetos P. G. mirties buvo įsitikinusios, jog yra parašytas testamentas, todėl nesikreipė į notarą, o kad testamento nėra ar jis panaikintas, šis faktas anksčiau pareiškėjoms nebuvo žinomas. Atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių laikytinos svarbiomis, lėmusiomis termino praleidimą. Pareiškėjos po sužinojimo apie testamento nebuvimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rūpestingos, kreipėsi į teismą, todėl aplinkybę – sąžiningas įsitikinimas, kad yra surašytas testamentas, pripažino svarbia priežastimi, lėmusia termino palikimui priimti praleidimą, todėl teismas terminą palikimui priimti atnaujino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. S. prašo įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu N. V., panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų A. S. ir Z. N. pareiškimus atmesti bei solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė procesines ir materialines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos. Pareiškėjų ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėjos buvo nesąžiningos, nenuoseklios ir teikė teisme melagingus parodymus. Pats testamento egzistavimo faktas, jokiu būdu neatima ir neapriboja kitiems paveldėtojams teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pakankamai rūpestingam ir atidžiam asmeniui, turinčiam valią palikimą priimti, pagrįstai turi kilti klausimų kieno naudai ir koks turtas yra paliekamas testamentu bei tuo pasidomėti. Apeliantės nuomone, teismas liudytojų prieštaravimų nutartyje nepatarė ir jų nevertino. Net ir raginama kitų asmenų, dar metus nesikreipė dėl paveldėjimo priėmimo nei į notarą, nei į teismą dėl termino atnaujinimo, taigi, pareiškėja A. S. savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, nerodė jokios savo valios priimti palikimą.
9.2. Pareiškėjos Z. N. kviestos liudytojos A. Ž. parodymai nesutampa nei su pareiškėjų parodymais, neis su liudytojo R. S. parodymais, nei su liudytojos N. V. parodymais. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjų parodymai yra nenuoseklūs, neatitinka liudytojų parodymų, o pareiškėjų valios priimti palikimą nebuvo palikimo atsiradimo momentu ir ji atsirado tik daug vėliau. Pareiškėjos neskubėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo priėmimo ir užtruko mažiausiai metus. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ilgas laiko tarpas taip pat yra svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetimo.
9.3. Suinteresuoti asmenys neturėjo pareigos informuoti apie tetos palikimo priėmimą, nes tuo turėjo pasirūpinti pačios pareiškėjos. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.
9.4. Apeliantė palikimą priėmė, beveik du metus juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo. Dar palikėjai P. G. esant gyvai ir po jos mirties, ir pačia palikėja bei jos turtu, jos laidotuvėmis kartu su apeliante rūpinosi N. V., kuri turėjo pagrįstus lūkesčius, jog jos mama kompensuos jos patirtas išlaidas. Apeliantės nuomone, nutarties priėmimas sukėlė pasekmes dėl N. V. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog nutartimi buvo pažeistos jos teisės, nutartis turėtų būti panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. S. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą atmesti bei iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. P. G. anksčiau buvo surašiusi testamentą, apie jo panaikinimą pareiškėjos sužinojo tik po to, kai pasikreipė į notarą, nes sklido kalbos, jog galimai testamentas buvo surašytas G. S. ar jos dukros N. V. vardu, o kad buvo kalbama, jog P. G. yra parašiusi testamentą, patvirtino ir liudytoja apklausta N. V.. suinteresuotas asmuo G. S. notarų biurui yra tik pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau iki šiol paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas ir paveldimas turtas neįregistruotas įpėdinio vardu.
10.2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nutartis turi būti panaikinta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 d. pagrindu, kaip absoliučiai negaliojanti, nes neva tai teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Z. N. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą atmesti bei iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. P. G. testamentus panaikino ir naujo testamento nebesurašė, aiškiai išreikšdama taip savo valią, visą savo turtą padalindama visoms įpėdinėms, o ne suinteresuotam asmeniui G. S.,– neatsižvelgdama į jos sunkią turtinę padėtį.
11.2. Suinteresuoto asmens G. S. advokatas pats pareiškė prašymą nagrinėjant bylą N. V. apklausti tik kaip liudytoją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinti pareiškėjų pareiškimai dėl įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė G. S. atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, jog pareiškėjų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad jų valią priimti palikimą įtakojo įsitikinimas, kad yra surašytas testamentas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, atsižvelgdamas į atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pasisako dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti reglamentuojančių teisės normų atskirojo skundo argumentų kontekste.
15. Byloje nustatyta, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad P. G. šeiminė padėtis – mirusi našle, duomenų apie vaikus nėra. Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės rašte nurodyta, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla yra užvesta, su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi G. S., paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Byloje pateikti giminystės ryšį pagrindžiantys įrodymai, jog pareiškėjos A. S., Z. N. ir suinteresuotas asmuo G. S. yra palikėjos P. G. dukterėčios ir jos turi teisę paveldėti kaip penktos eilės įpėdinės. Iš procesinių dokumentų matyti, kad po P. G. mirties liko turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog P. G. buvo sudariusi tris testamentus, du iš jų panaikinti, nurodant įrašus prie sudarytų testamentų, dėl 2010 m. sudaryto testamento panaikinimo duomenų prie jo nėra, tačiau 2016 m. buvo panaikinti du testamentai.
16. Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
18. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realių kliūčių laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).
19. Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodė, jog buvo įsitikinusios, jog yra surašytas tetos testamentas, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tik paaiškėjus, kad testamento nėra, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo vertinimo, teismo posėdyje apklausti pareiškėjų kviesti liudytojai patvirtino, jog buvo kalbama, kad P. G. yra parašiusi testamentą. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytoja N. V. – suinteresuoto asmens G. S. dukra – patvirtino, jog yra pati girdėjusi, kad yra tetos testamentas parašytas, bet tam, kad įsitikintų, jos motina kreipėsi į notarą, kuris pasakė, kad testamento nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad P. G. buvo surašiusi keletą testamentų ir ši situacija leido pareiškėjoms nuspręsti ir manyti, jog yra testamentas, kad jos nepaveldi, nes tetos prieš mirtį neprižiūrėjo, todėl nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad buvo suvaržytos pareiškėjų galimybės laiku išreikšti valią priimti tetos palikimą. Iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl nesąžiningo ar nepateisinamai pasyvaus savo elgesio. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, pareiškėjos po sužinojimo apie testamento nebuvimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rūpestingos, kreipėsi į teismą, todėl aplinkybė – sąžiningas įsitikinimas, kad yra surašytas testamentas, teisėtai pripažintina svarbia priežastimi, lėmusia termino palikimui priimti praleidimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažino svarbiomis.
21. Sutiktina su apeliante, kad pareiškėjų teisinio išsilavinimo neturėjimas savaime nelaikomos objektyviomis priežastimis, trukdančiomis priimti palikimą, tačiau, kaip matyti, termino atnaujinimo pagrindą nagrinėjimu atveju lėmė susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių visuma.
22. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas, ieškoti pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pareiškėjoms atnaujinus palikimo priėmimo terminą nukentėtų kitų asmenų interesai. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, likusį po palikėjos P. G. mirties, nėra išduotas. Pareiškėjos yra penktos eilės įpėdinės, kaip ir apeliantė G. S.. Ankstesnės eilės įpėdinių nėra, todėl teisės į palikimą visų jų yra vienodos. Teismo vertinimu reikšminga ir tai, kad mirusioji P. G. neišreiškė valios savo turtą palikti tik vienai įpėdinei – apeliantei, o testamentų panaikinimas ir naujo (galiojančio) testamento nebesurašymas, leidžia pripažinti, kad visą velionės P. G. turtą gali paveldėti visi valią paveldėti išreiškę įpėdiniai.
24. Apeliantė nurodo, kad priimta nutartis turėtų būti panaikinta, ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes suinteresuotu asmeniu byloje nebuvo įtraukta N. V., o apklausta tik kaip liudytoja. Teigiama, kad dar palikėjai P. G. esant gyvai ja ir jos turtu, o po jos mirties palikėjos laidotuvėmis ir jos turtu kartu su apeliante rūpinosi ir N. V..
25. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pati apeliantė yra pripažinusi, kad ji už paveldimą turtą mokėjo komunalinius mokesčius, yra senjora, turi sveikatos problemų. Pridedami mokėjimo kvitai nepatvirtina, kad būtent N. V. iš savo asmeninių pajamų patyrė nurodytas išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad N. V., atsižvelgiant į tai, kad yra pirmesnės eilės įpėdinių, nėra įpėdinių sąraše, neturi teisės paveldėti mirusiosios P. G., todėl neturėjo ir pareigos išlaikyti P. G. turto. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo į procesą suinteresuotu asmeniu įtraukti N. V. ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo termino atnaujinimą, teismų praktiką ginčo klausimu, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Spręsdamas dėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nors šioje byloje ir yra skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi, būtų neteisinga bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą, kurios atsirado išimtinai dėl pačių pareiškėjų elgesio, priteisti iš apeliantės, todėl pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos joms iš suinteresuoto asmens nepriteistinos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiauliai rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.