Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant pareiškėjai A. S., jos atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, pareiškėjai Z. N., suinteresuoto asmens G. S. atstovui advokatui Muradui Bakanui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir Z. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: G. S., R. Z., D. L. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo sujungtos dvi civilinės bylos, paliekant bylos Nr. e2YT-4033-797/21.

Pareiškėja A. S. pareiškimą palaiko ir prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tetos P. G. mirties, priimti. Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta P. G., kurios sutuoktinis yra miręs, vaikų ji neturėjo. Tetos tėvai, broliai, seserys taip pat mirę. Pareiškėja su teta palaikė ryšį nuo pat vaikystės. Ji lankydavo tetą, bet vėliau kai teta susirgo, jos durys jai buvo uždarytos. Apie tai, kad tetą lanko ar prižiūri kiti giminaičiai, nežinojo. Vėliau sužinojo, kad iš ligoninės tetą pasiėmė G. S.. Pareiškėja paaiškino, kad buvo įvaikinta, jos motina yra V. D. – P. G. sesuo. Dėl to, kad pareiškėja buvo įvaikinta, todėl pusseserės jos nelaikė tikra šeimos nare. Apie tetos mirtį net nebuvo informuota, sužinojo vėliausiai. Per laidotuves pasirašė sutikimą, kad teta būtų palaidota jos motinos kape, nors to su ja niekas iš anksto nederino. Laidotuvių metu išgirdo, kad teta buvo parašiusi testamentą G. S.. Neturėdama teisinių žinių ir nesusidūrusi su palikimo priėmimo procedūromis, taip pat galvodama, kad yra parašytas testamentas, į notarų biurą nesikreipė. Pastebėjusi, kad tetos namas yra apleistas, 2021 m. vasario mėn. kreipėsi į notarą ir sužinojo, kad testamento nėra, taip pat, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi jos pusseserė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Jei būtų buvusi tinkamai informuota apie tetos buvimo vietą, mirtį, nebūtų buvusi apgauta dėl surašyto testamento, tuomet tikrai būtų pasikreipusi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Visas tetos kilnojamasis turtas giminaičių buvo išvežtas. Ji yra tos pačios eilės įpėdinė kaip ir G. S.. Savo teisių dėl palikimo priėmimo laiku neįgyvendino, nes buvo įsitikinusi, jog yra testamentas, kad turtas yra sutvarkytas, ji tikėjo, kad testamentas buvo surašytas tam, kas ją prižiūrėjo. Jeigu nebūtų įsitikinusi dėl testamento buvimo, ji būtų laiku pasikreipusi į notarą, nes jos valia buvo priimti palikimą, tiesiog jos neišprusimas nulėmė tokią situaciją. Teigia, kad už jos nugaros viskas padaryta – priimtas palikimas, nors visų dukterėčių yra lygios teisės. Teigė, kad N. V. turėjo informuoti apie palikimo priėmimą, o ne viską sutvarkyti joms ,,už nugaros“. Su Z. N. pareiškimu sutinka.

Pareiškėjos A. S. atstovė advokatė prašo pareiškimą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja Z. N. pareiškimą palaiko, prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam, mirus jos tetai P. G., kuri yra jos tėvo P. B. sesuo. Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos teta P. G. mirė (duomenys neskelbtini), ji gyveno viena, turėjo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ji yra dukterėčia. Nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes tarp dukterėčių visada buvo kalba, kad teta yra parašiusi testamentą. Tik vėliau jai kilo abejonių dėl palikimo, ar testamento, nes po tetos mirties name niekas negyveno ir nesitvarkė, todėl kreipėsi į notarą, kuris paaiškino, kad jokio testamento teta P. G. nėra parašiusi. Į notarą nesikreipė laiku dėl to, kad buvo suklaidinta dėl testamento, nes ir per tetos laidotuves buvo pasakyta, kad yra testamentas N. V. vardu, nors žodžio ,,testamentas“ gal ir nebuvo pasakyta, bet iš N. V., kuri rūpinosi laidotuvėmis, žodžių suprato, kad turtas sutvarkytas, todėl visą laiką manė, kad testamentas yra, kad turtas atiteks ne pareiškėjai, o tam, kad įsitikintų, ar yra testamentas, į notarą laiku nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad turtas paliktas testamentu.

Suinteresuotas asmuo G. S. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, jai atstovauja advokatas. Iš atsiliepimų matyti, o atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog G. S. su pareiškimais nesutinka, prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjos A. S. nurodytos aplinkybės, jog ji neturi teisinių žinių ir nesusidūrusi su palikimo priėmimo procedūromis, jog paskutiniu metu nebendravo su palikėja neva dėl giminaičių veiksmų, neturi jokios reikšmės. Kadangi G. S. palikimą priėmė, po to beveik dvejus metus juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo, o pareiškėjos ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, tai termino atnaujinimas, nesant nustatytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, negali būti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principą, teisingo teisėtų interesų balanso. Pareiškėjų teiginiai, jog neva tai jas kažkas suklaidino dėl testamento, neatitinka tikrovės, nes apie testamentą niekada nebuvo jokios kalbos. Be to, net ir esant testamentui, pareiškėjoms tai nebuvo kliūtis kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Palikėjos kilnojamasis turtas buvo ir yra name. Ji ir jos dukra rūpinosi palikėja P. G. iki pat mirties, apie 12 metų kartą per savaitę lankydavo palikėją, ją išmaudydavo, sutvarkydavo namus, rūpinosi, jog palikėjai būtų skirta slauga, moka mokesčius. Pareiškėjos niekada pas P. G. neatvažiuodavo, nesidomėjo jos sveikata. Patenkinus pareiškimus, sumažėtų jos palikimo dalis, dėl ko nukentėtų jos turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai.

Suinteresuotas asmuo R. Z. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pretenzijų į palikimą neturi ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo D. L. į teismo posėdį neatvyko, apie informuota tinkamai, o pateiktame atsiliepime nurodė, kad pretenzijų į palikimą neturi ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkintini.

Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad P. B. (po santuokos – G.) gimė (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijimas patvirtina, kad P. B. ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas įrodo, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), o medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad P. G. šeiminė padėtis – mirusi našle, duomenų apie vaikus nėra. Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės rašte nurodyta, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla yra užvesta, su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi G. S., paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.

Santuokos įrašas patvirtina, kad J. D. ir V. D. (iki santuokos – B.) susituokė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimas patvirtina, kad A. D. (po santuokos – S.) yra J. D. ir V. D. vaikas. Mirties liudijimas patvirtina, kad V. D. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš gimimo liudijimo matyti, jog Z. B. (po santuokos – N.) yra P. B. ir Z. B. vaikas. Mirties liudijimas patvirtina, kad P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Archyvo pažymoje nurodyta, kad metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas J. ir S. B. sūnus P.

Archyvo pažymoje nurodyta, kad metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) pakrikštyta J. ir S. B. duktė J. Gimimo liudijimas patvirtina, kad G. J. (po santuokos – S.) yra J. J. ir J. J. vaikas. Mirties liudijimas patvirtina, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikti giminystės ryšį pagrindžiantys įrodymai, jog pareiškėjos A. S., Z. N. ir suinteresuotas asmuo G. S. yra palikėjos P. G. dukterėčios ir jos turi teisę paveldėti pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą kaip penktos eilės įpėdinės. Iš procesinių dokumentų matyti, kad po P. G. mirties liko turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog P. G. buvo sudariusi tris testamentus, du iš jų panaikinti, nurodant įrašus prie sudarytų testamentų, dėl 2010 m. sudaryto testamento panaikinimo duomenų prie jo nėra, tačiau 2016 m. buvo panaikinti du testamentai.

Iš notaro pažymos matyti, jog Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, tam, kad asmuo įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Mirus P. G., jos palikimą priėmė G. S., kuri 2019-07-22 pateikė notarui pareiškimą dėl mirusios palikimo priėmimo, tai patvirtina išduotas notarės liudijimas. Kitų asmenų, kad būtų priėmę mirusiosios palikimą, byloje nėra, priimti palikimą siekia pareiškėjos, prašydamos atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismų pareiga yra įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Būtina vertinti, ar įpėdinis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Teisme buvo apklausti liudytojai. Liudytojas R. S. (pareiškėjos S. sutuoktinis) patvirtino, jog buvo kalbama, kad P. G. yra parašiusi testamentą, po dviejų ar trijų mėnesių jo sutuoktinė A. S. jam sakė, kad testamentas yra surašytas Mažeikių sesers dukros vyrui P., todėl jo sutuoktinė nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nors jis ją skatino tai daryti, tačiau ji sprendė, kad testamentas yra, todėl į svetimą turtą nepretendavo, laidotuvėse dalyvavo, apie palikimą kalbos nebuvo, buvo konfliktas, kad teta laidojama į kapą, neatsiklausus A. S..

Liudytoja A. Ž., kuri yra pareiškėjos Z. N. dukra, patvirtino, jog per tetos laidotuves G. S. dukra N. V. sakė, kad palikimas yra sutvarkytas ir nėra ko kištis į tą reikalą; šalia buvo ir R. S., bet ar jis girdėjo, negali atsakyti, nes jis buvo pasipiktinęs dėl laidotuvių, dėl kapo, kur laidojama teta P. Patvirtino, kad visada buvo kalbama, kad yra testamentas, kas viskas bus palikta vienam žmogui, suprato, kad G. S., buvo kalba, kad bus palikta Caritui, po to, kad iš giminės vienam, kas ja rūpinsis, dar P. sesers laidotuvėse buvo kalba, kad yra parašiusi testamentą, tačiau kam neklausinėjo. Kadangi N. V. per laidotuves sakė, kad palikimo dokumentai yra sutvarkyti ir nieko daryti nebereikės, tai taip jos motina ir suprato, kad yra surašytas testamentas.

Liudytoja N. V. – suinteresuoto asmens G. S. dukra – patvirtino, jog apie palikimą ar testamentą per laidotuves nekalbėjo, gal ir buvo kalba apie turtą, bet ne su ja, ji nepamena. Ji tik pamena, kad giminaičių klausė: ,, kur jūs buvot, kodėl man niekas nepadėjo“, nes iš giminių vienintelė D. teikė pagalbą, kuri paskambino kitiems, nes ji neturėjo jokių kontaktų. Patvirtino, jog yra pati girdėjusi, kad yra tetos testamentas parašytas, bet tam, kad įsitikintų, jos motina kreipėsi į notarą, kuris pasakė, kad testamento nėra.

Šiaulių apskrities VPK rašte nurodyta, kad 2019-05-30 buvo gautas R. S. pranešimas apie tai, kad, atvykęs su žmona prie jos tėvų kapo, rado jį suniokotą, išardytą; skundų negauta, tyrimas nebuvo atliekamas.

Byloje suinteresuotas asmuo G. S. teikė duomenis, kad yra įgaliojusi savo dukrą N. V. tvarkyti palikimo reikalus. Iš 2019 m. pinigų priėmimo kvito matyti, kad N. V. sumokėjo 80 Eur UAB „Šiaulių apželdinimas“ už žolės, krūmų pjovimą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020-05-11 sklypo sutvarkymo sutartis patvirtina, kad N. V. ir MB „Indeima“ susitarė, kad MB „Indeima“ atliks sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus už 240 Eur. 2021-06-28 sąskaita faktūra įrodo, kad N. V. pirko iš MB „Indeima“ sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus, kad 2019-07-02 sumokėjo UAB „Paminklitas“ 625 Eur už kapavietės atidengimą ir uždengimą. Iš UAB „Ignitis“ raštas patvirtina, kad vykdomi mokėjimai už elektrą, dujas, vandenį objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šie duomenys tik įrodo, jog įpėdinė, priėmusi palikimą, tinkamai juo rūpinasi (CK 5.59 str.).

Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog P. G. buvo surašiusi keletą testamentų ir ši situacija leido pareiškėjoms nuspręsti ir manyti, jog yra testamentas, kad jos nepaveldi, nes tetos prieš mirtį neprižiūrėjo, todėl nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Nustatyta, kad pareiškėjos apie faktą, jog mirusios tetos testamentas nebuvo surašytas suinteresuotam asmeniui, kad dėl palikimo yra pasikreipusi G. S., sužinojo praėjus beveik dviem metams ir nedelsdamos kreipėsi teisinės pagalbos, į teismą, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet tai padarė jau praleidę terminą palikimui priimti (CPK 178, 185 str.).

Nenustatyta, kad pareiškėjos palikimo nepriėmė dėl aplaidumo, nes byloje įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjos klydo, manydamos, kad yra testamentas, nes P. G. anksčiau buvo surašiusi testamentą, apie jo panaikinimą sužinojo tik po to, kai pasikreipė į notarą, nes sklido kalbos, jog galimai testamentas buvo surašytas G. S. ar jos dukros N. V. vardu, o kad buvo kalbama, jog P. G. yra parašiusi testamentą, patvirtino ir liudytoja apklausta N. V..

Atkreiptinas pareiškėjos A. S. dėmesys, jog nei G. S., nei N. V. neturėjo pareigos informuoti jos apie tetos palikimo priėmimą, nes tuo turėjo pasirūpinti pati pareiškėja. G. S. tinkamai įgyvendino šią jai įstatymo suteiktą teisę, laiku kreipėsi į notarą.

Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjų paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir Testamentų registro išrašas, jog jos po tetos P. G. mirties buvo įsitikinusios, jog yra parašytas testamentas, todėl nesikreipė į notarą, o kad testamento nėra ar jis panaikintas, šis faktas anksčiau pareiškėjoms nebuvo žinomas.

Atsižvelgdamas į teismų praktiką, į bylos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių laikytinos svarbiomis, lėmusiomis termino praleidimą. Pareiškėjos po sužinojimo apie testamento nebuvimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rūpestingos, kreipėsi į teismą, todėl aplinkybė - sąžiningas įsitikinimas, kad yra surašytas testamentas, pripažintina svarbia priežastimi, lėmusia termino palikimui priimti praleidimą, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1.5 str., 5.57 str. 1 d., CPK 178, 185, 576 str.).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nors šioje byloje yra skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi, bet ir jo nesant, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidas valstybei (valstybei), advokatui už atstovavimą, todėl būtų neteisinga bylinėjimosi išlaidas, kurios atsirado išimtinai dėl pačių pareiškėjų elgesio, būtų priteistos iš suinteresuoto asmens G. S., todėl pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos joms iš suinteresuoto asmens nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d., 443 str. 6 d., CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimus tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms A. S., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. N., (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios P. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.