Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas K. V. prašė pripažinti 2017 m. rugsėjo 19 d. Sutartinės hipotekos dalį dėl 11,65 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovės G. M. tėvas A. P. privalėjo ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 30 d. ieškovui grąžinti gautą 500 000 Eur dydžio paskolą. Paskola nebuvo grąžinta. 2015 m. ieškovas su ieškiniu dėl skolos grąžinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1264-580/2017 priteisė ieškovui iš A. P. 625 534,79 Eur skolą ir 5 procentų palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-609-790/2018 sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pažymėjo, kad A. P., siekdamas sumažinti savo turto masę ir apriboti ieškovo galimybę atgauti pinigus, 2016 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi (toliau – ir Dovanojimo sutartis) padovanojo atsakovei G. M. 11,65 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Admiras“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Scandlita“ sudarė Paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis), kuri buvo užtikrinta G. M. sutartine Žemės sklypo hipoteka. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2018 m. kovo 31 d.

4. Nurodė, kad 2019 m. ieškovas su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2019 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2619-656/2019 konstatavo visų A. P. sudarytų dovanojimo sutarčių neteisėtumą, pripažino jas negaliojančiomis ab initio ir grąžino turtą A. P. bei jo sutuoktinės D. P. nuosavybėn. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-557-790/2020 pirmosios instancijos sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas.

5. Teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ab initio, G. M. niekada nebuvo Žemės sklypo savininke, taigi neturėjo teisės šio turto įkeisti, todėl ginčijamas sandoris yra negaliojantis, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).

6. Pažymėjo, kad tiek A. P., tiek atsakovės G. M. nesąžiningumas ir jų veiksmų neteisėtumas atliekant nekilnojamojo turto sandorius, kuriais buvo apsunkintas ieškovo skolos atgavimas, jau yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ir vėliau 2020 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

7. Nurodė, kad ginčijamą sutartį G. M. sudarė net ne už savo, o už BUAB „Scandlita“ prievolę ir iš to jokios naudos negavo. Faktą, jog atsakovai neabejotinai susiję su ieškovo skolininku A. P. patvirtina 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimas Nr. 3 prie Paskolos sutarties, kadangi prie užtikrinimo priemonių atsiranda A. P. laidavimas. Be to, vietoje užtikrinimo priemonių didinimo / sąlygų griežtinimo, atsakovė UAB „Admiras“ atsisakė kitų turto hipotekų, tačiau pasiliko ginčijamu sandoriu atliktą hipoteką.

8. Tvirtino, kad atsakovė UAB „Admiras“ prieš ginčijamą sandorį iš viešai prieinamų šaltinių turėjo patikrinti Žemės sklypą bei pamatyti, jog Žemės sklypas dar 2015 m. spalio mėn. buvo areštuotas, vėliau 2016 m. birželio mėn. padovanotas G. M.; jog turtas priklauso ne paskolos gavėjui BUAB „Scandlita“. UAB Admiras skolino pinigus įmonei, kuri jau 2018 m. turėjo didesnę nei 2 000 Eur skolą SODRAI, o nuo 2023 m. sausio 30 d. yra bankrutuojanti. Teigė, kad toks atsakovės (verslininkės) UAB „Admiras“ elgesys, kai ji negauna skolos grąžinimo, skolos grąžinimo terminas pratęsiamas, atsisakoma užtikrinimo priemonių, susitarimuose prie Paskolos sutarties įrašyti A. P. ir G. M., Paskolos sutartis užtikrinama visiškai nesusijusio asmens turtu, kuris buvo areštuotas ir padovanotas, laikytinas nesąžiningu.