Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2756-640/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-14
Bylos Nr.: e2S-2756-640/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01884-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas: A. K.-A.
Ieškovas: R. G.

Kategorijos

3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka

Civilinė byla Nr. e2S-2756-640/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01884-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.; 3.3.2.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K.-A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei A. K.-A. dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo R. G. ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės A. K.-A. 2 904 Eur piniginę prievolę (nuostolius), 1 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą (2 905 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 577 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Atsakovė A. K.-A. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: 1) panaikinti sprendimą už akių; 2) atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės; 3) išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinio reikalavimų netenkinti; 4) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad apie išnagrinėtą civilinę bylą ir teismo sprendimą už akių atsakovė sužinojo paštininkei atnešus korespondenciją (duomenys neskelbtini). Jokių kitų teismo siųstų procesinių dokumentų ar pašto pranešimų dėl registruotos korespondencijos atsiėmimo atsakovė negavo. Iki atsakovei buvo įteiktas teismo sprendimas už akių, atsakovė apie bylą nežinojo. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei teismo pranešimas) atsakovei įteikti 2023 m. rugpjūčio 21 d. viešo paskelbimo būdu. Kitais dviem adresais teismo atsakovei siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Byloje nėra duomenų, kad sprendimą už akių priėmęs teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių, kuriomis siektų įteikti procesinius dokumentus asmeniškai atsakovei. Ieškovas nurodė atsakovės telefono numerį, kuriuo teismas galėjo susisiekti su atsakove ir informuoti apie gautą ieškinį. Atsakovės telefono numeris yra nurodytas ir prie ieškinio pridėtuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose. Teismas nebuvo pakankamai rūpestingas informuodamas atsakovę apie teisminį procesą. Taip pat pažymėjo, kad priimtas sprendimas už akių – neteisingas. Atsakovė nesutiko su teismo išvada, kad atsakovė policijai nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius (parodymus). Teismas nevertino įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių baudžiamajame procese ir civiliniame procese skirtumų. Ieškovo pateiktame 2022 m. gruodžio 2 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu paaiškinta, kad baudžiamajame procese galioja taisyklė, kad visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, todėl nesurinkus neabejotinų kaltės įrodymų, ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ne dėl to, kad atsakovė policijai nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius (parodymus), o dėl to, kad policija nesugebėjo surinkti neabejotinų ieškovo kaltės įrodymų dėl ieškovui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, o tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą. Teismas nevertino, ar atsakovės elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą. Teismas privalėjo vertinti, ar atsakovė buvo rūpestinga ir apdairi, kreipdamasi į policiją su pranešimu apie įvykį, ar ji (atsakovė) apskritai neturėjo pagrindo kreiptis į policiją teismui žinant ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes.

Atsiliepimas

4. Ieškovas R. G. pateikė atsiliepimą į atsakovės A. K.-A. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių netenkinti.

5. Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei siųsti pastarosios deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. liepos 7 d., 2023 m. liepos 24 d., taip pat 2023 m. rugpjūčio 8 d. kitu teismui žinomu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau procesiniai dokumentai neįteikti. Teismui žinomomis atsakovės galimų gyvenamųjų vietų adresais buvo paliekami pašto pranešimai. Atsakovė negalėjo nežinoti apie iškeltą bylą. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei teismo pranešimas) atsakovei viešo paskelbimo būdu įteikti 2023 m. rugpjūčio 21 d. viešo paskelbimo būdu. Atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) gyvena ir buvęs atsakovės sutuoktinis, kuris taip pat negalėjo nežinoti apie galimą atsakovės atžvilgiu vykstantį procesą ir pranešti apie tai atsakovei. Atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato) M. R., kuris atsakovę atstovavo ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07448-22. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas, o atsakovės skundai dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo netenkinti. Atsakovė nepagrindžia aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Atsakovės nurodomos aplinkybės ir pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė patyrė sveikatos sutrikdymus, tačiau nepatvirtina, jog tai padarė ieškovas. Pačios atsakovės pateikiama kitoje byloje priimta įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis patvirtina, jog įvykio metu atsakovė buvo neblaivi ir viešbutyje (duomenys neskelbtini) pati griuvinėjo. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovo atžvilgiu kitoje byloje priimtoje įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje konstatuota, jos atsakovė į policiją kreipėsi tik kitą dieną, o tokia aplinkybė vertintina kaip reikšminga, nes iškvietus pagalbą iš karto, akivaizdu, būtų buvę užfiksuota, ar buvo atitinkami sužalojimai, jei jie (sužalojimai) buvo – kokie ir kt. Neįtikinamai paaiškinama ir aplinkybė, jog ir kitą dieną nukentėjusioji (atsakovė) pirmiausia vyko į viešbutį, kur prašė parodyti vaizdo įrašus ir pan., ir po to, kai buvo paaiškinta, kad nebuvo filmuojama, tik tada kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Pranešime apie įvykį nukentėjusioji (atsakovė) nurodė, kad ją buvo bandyta išžaginti (apie tai parodė ir į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai), t. y. iš esmės pradinis pranešimas susijęs su pranešimu apie sunkų nusikaltimą (pasikėsinimą), nors ikiteisminiame tyrime duodama parodymus tokią aplinkybę nukentėjusioji (atsakovė) paneigė. Atsakovė nenurodo ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės veiksmuose nėra bent vienos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės samprotavimai bei pridedami rašytiniai įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovės A. K.-A. pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

7. Nurodė, kad procesiniai dokumentai pirmą kartą atsakovei buvo išsiųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Visgi, aptartu adresu siųsti procesiniai dokumentai atsakovei neįteikti. Teismas, gavęs neįteiktus atsakovei skirtus procesinius dokumentus, pastaruosius dar kartą persiuntė atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau siųsti procesiniai dokumentai neįteikti. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovei siunčiami procesiniai dokumentai neįteikiami, 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarė įteikti ir viešo paskelbimo būdu. Taip pat teismas atsakovei procesinius dokumentus persiuntė ir kitu ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau ir aptartu adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Teismas, be kita ko, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei, 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 20 d. tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę apie atsakovės įdarbinimus, tačiau sistema nurodė, jog duomenys apie atsakovės įdarbinimus neteiktini. Teismas taip pat tikrino informacinės teismų sistemoje LITEKO esančius duomenis apie kituose teismuose iškeltas kitas bylas atsakovės atžvilgiu, kuriose galėtų būti nurodyti kiti atsakovės kontaktai (kitas gyvenamosios (buvimo) vietos adresas, elektroninio pašto adresas, darbovietė ir pan.), tačiau nepaisant to, kad teismui pavyko identifikuoti 2019 m. iškeltą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. 2YT-12412-1090/2019), tačiau kiti kontaktiniai duomenys neidentifikuoti.

8. Atkreipė dėmesį, jog tai, kad atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2022 m. gruodžio 2 d. nutarime, priimtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07448-22. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. balandžio 16 d. išrašo matyti, jog atsakovės vardu registruota buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta, nurodyta Gyventojų registre – (duomenys neskelbtini). Atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)) nurodytas ir su atsakovės atstovu sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje, taip pat pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, medicininių dokumentų išrašuose. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodomos objektyvios aplinkybės, kliudžiusios priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus.

9. Teismo vertinimu, teismas išnaudojo visas galimybes atsakovei įteikti procesinius dokumentus įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnis). Jokių kitų kontaktų, net imdamasis iniciatyvos, teismas iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir prieinamų viešųjų registrų negalėjo nustatyti (identifikuoti). Procesinių dokumentų įteikimas negali tęstis neribotą laiką. Nors atsakovė nurodė, kad apie iškeltą civilinę bylą galėjo būti pranešta atsakovės mobiliojo ryšio numeriu, tačiau nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato teismui pareigos ginčo teisenos byloje apie prasidėjusį teisminį procesą proceso dalyvį informuoti telefonu. Aptartos aplinkybės rodo, jog atsakovė apie teisminį procesą šioje civilinėje byloje buvo tinkamai informuota, o teismas ėmėsi visų įmanomų ir prieinamų būdų atsakovei įteikti procesinius dokumentus.

10. Pažymėjo, jog atsakovė iš esmės nenurodė kokių nors aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisiniu rezultatu. Pareiškime apsiribojama kontekstinėmis citatomis iš ikiteisminiame tyrime priimtų procesinių sprendimų ir teorinėmis baudžiamosios bei civilinės teisės įrodinėjimo naštos ypatumais. Teismas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių dokumentų turiniu (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. M-1-01-21690-22 (el. b. f. l. 12–13), Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07448-22 (el. b. f. l. 19–33), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07448-22 (el. b. f. l. 100–108)), priešingai nei teigia atsakovė, labiau tikėtina ta aplinkybė, jog atsakovė nepagrįstai nurodė ieškovą, kaip asmenį, sutrikdžiusį atsakovei sveikatą. Priešingai, net Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje pažymėta, jog atsakovė blaškosi savo versijoje: iš pradžių nurodė, jog buvo išžaginta, paskui tikslino parodymus ir nurodė, jog buvo sumušta. Visgi, įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties motyvacija rodo, jog atsakovė įvykio dieną (2022 m. vasario 27 d.) buvo neblaivi ir griuvinėjo, į policiją kreipėsi tik po 14 valandų nuo nurodomo įvykio ir nei vienas byloje apklaustas liudytojas ((duomenys neskelbtini) darbuotojas nepatvirtino matęs (girdėjęs), jog atsakovė buvo sumušta viešbutyje, į kurį palydėjo ieškovas). Vien tai, kad atsakovė vienokiu ar kitokiu būdu kelia įvairias pastarąją reabilituojančias versijas, ar net tam tikru aspektu kvestionuoja ikiteisminiame tyrime nustatytas aplinkybes nereiškia, jog sprendimas už akių nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, nei vienas iš atsakovės pateiktų teiginių, net ir pastaruosius vertinant pagal paprastesnį (tikėtinumo) standartą, neįrodo ieškovo neteisėtų veiksmų prieš atsakovę. Nei atsakovės teiktos nuotraukos (el. b. f. l. 90–91), nei 2022 m. balandžio 27 d. medicininė pažyma (el. b. f. l. 93–94) neįrodo ieškovo neteisėtų veiksmų prieš atsakovę. Atsakovė, nurodydama faktines aplinkybes policijos pareigūnams, turi nurodyti tikrąsias aplinkybes, o nepageidaujamas / norimas. Per 14 valandų laiko tarpą (kuomet atsakovė išvyko į viešbutį ir kreipėsi į policijos pareigūnus) atsakovė galėjo būti sumušta ir kitų asmenų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsakovė nenori (nepageidauja) atskleisti. Byloje nėra kokių nors duomenų apie tai, kurie indikuotų galimą neteisėtą (ar netoleruotiną deliktų teisės kontekste) ieškovo elgesį atsakovės atžvilgiu. Aiškinantis įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, kuris civilinėje byloje neturėtų būti pakartotas ir kvestionuojamas iš naujo. Apylinkės teismui, susipažinusiam su ikiteisminio tyrimo metu priimtais kompetentingais institucijų procesiniais sprendimais, ir situaciją vertinant per tikėtinumo principo prizmę, nėra teisinio pagrindo konstatuoti tai, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais.

11. Teismo įsitikinimu, nustatytos faktinės aplinkybės aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste duoda pagrindo išvadai, jog teismo sprendimas už akių galėjo būti priimtas, o atsakovė su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė kokių nors argumentų (bei įrodymų), kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir / ar teisėtumu (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1–2 punktai). Priešingai, panaikinus sprendimą už akių atsakovės nurodomų aplinkybių (tiksliau, reiškiamų abejonių ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių (į)vertinimu) teisinis rezultatas byloje nepasikeistų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė A. K.-A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

13. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

13.1. Pažymėjo, kad atsakovė nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi teismas neįvykdė realaus atsakovės informavimo apie teismo procesą pareigos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 4 str.), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), teismas neturėjo teisės priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 3 d. 1 p.), o atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

13.2. Nurodė, kad ieškinyje ieškovas yra nurodęs atsakovės telefono numerį, šiuo numeriu teismas turėjo galimybę susisiekti su atsakove ir informuoti apie gautą ieškinį. Atsakovės telefono numeris yra nurodytas ir prie ieškinio pridėtuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose, pavyzdžiui nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu, tačiau teismas į tai nereagavo. Nesutiko, kad teismas išnaudojo visas galimybes informuoti atsakovę apie iškeltą civilinę bylą. Nors CPK ir nenumato teismui pareigos ginčo teisenos byloje apie teisminį procesą proceso dalyvį informuoti telefonu, teismas turėjo galimybę ir pareigą realiai informuoti atsakovę apie teismo procesą. Teismui žinant atsakovės telefono numerį, teismas privalėjo būti pakankamai rūpestingas informuodamas atsakovę apie teisminį procesą - susisiekti su atsakove teismui žinomu telefono numeriu, tačiau teismas atsakovės telefonu neinformavo. Teismui nebuvus pakankamai rūpestingam ir neįvykdžius realaus atsakovės informavimo apie teismo procesą, pareigos, teismas neturėjo teisės priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 3 d. 1 p.), o atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Nesutiko su teismo vertinimu, kad atsakovė iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisiniu rezultatu. Taip pat nesutiko, kad labiau tikėtina ta aplinkybė, jog atsakovė nepagrįstai nurodė ieškovą, kaip asmenį, sutrikdžiusį atsakovei sveikatą. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių tiesioginių ir patikimų įrodymų, jog atsakovė akivaizdžiai melagingai pranešė teisėsaugos institucijoms apie nebūtas ieškovo nusikalstamas veikas. Nesant neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės pranešimas teisėsaugos institucijoms apie ieškovo nusikalstamą veiką buvo melagingas, teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių ir tenkinti ieškinio (CPK 285 str. 3 d. 4 p.), o atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas privalėjo pareiškimą tenkinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

13.4. Pažymėjo, kad teismas spręsdamas civilinės bylos atnaujinimo klausimą pagal atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino byloje esančio įrodymo – ieškovo atpažinimo pagal nuotrauką. Įrodymų visetas nesudarė teismui pagrindo įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog atsakovės pareiškimas policijai buvo melagingas, nekonstatavo esminių prieštaravimų, tarp ieškovo pozicijos, nurodytos ieškinyje ir ieškovo atpažinimo pagal nuotrauką, paneigiančių tokią išvadą. Teismas nesivadovavo įrodinėjimo taisykle, kad būtent ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovė melagingai pranešė apie atsakovo nebūtas veikas. Byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų patvirtinančių, kad ieškovo nusikalstamų veikų nebuvo, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovė teisėsaugos institucijoms pranešė melagingą informaciją.

13.5. Pažymėjo, kad ieškovo neteisėtų veiksmų buvimas (nebuvimas) taikant civilinės teisės normas yra nevertintinas, kadangi ieškovo veiksmai atsakovės atžvilgiu jau įvertinti taikant baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso normas. Nagrinėjamoje byloje teismas privalo iš esmės vertinti įrodymus ar atsakovei taikytina deliktinė atsakomybė, kuri susijusi su atsakovės pranešimo teisėsaugos institucijoms (ne)melagingumu, ar tokia atsakomybė netaikytina. Tuo remiantis teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.).

Atsiliepimas

14. Ieškovas R. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pažymėjo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepagrindė aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Šioje byloje procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. liepos 7 d., 2023 m. liepos 24 d., taip pat 2023 m. rugpjūčio 8 d. kitu teismui žinomu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Pirmosios instancijos teismui žinomais atsakovės galimų gyvenamųjų vietų adresais buvo paliekami pašto pranešimai. Tai reiškia, jog atsakovė negalėjo nežinoti apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą. Taip pat procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2023 m. rugpjūčio 21 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Be to, atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) – gyvena ir buvęs atsakovės sutuoktinis V. A., kuris taip pat negalėjo nežinoti apie galimą atsakovės atžvilgiu vykstantį procesą ir pranešti apie tai atsakovei. Tokiu būdu atsakovė apie teisminį procesą šioje civilinėje byloje buvo tinkamai informuota, o bylą išnagrinėjęs pirmos teismas ėmėsi visų įmanomų ir prieinamų būdų atsakovei įteikti procesinius dokumentus.

15.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat priimdamas sprendimą už akių įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad šalys 2022 m. vasario 26 d. susipažino viešame pažinčių tinklalapyje ir tą pačią dieną susitiko. Bendravimas tarp šalių buvo nesklandus: atsakovė galimai buvo neblaivi ir teigė, kad bijo grįžti į namus, todėl ieškovas išnuomojo kambarį viešbutyje (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Už kambario nuomą atsakovė davė ieškovui 40 Eur, o ieškovas viešbutyje sumokėjo 45 Eur ir registraciją atliko savo vardu, kadangi atsakovė su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumentų. Ieškovas paliko atsakovę vieną viešbučio kambaryje ir išvyko, tačiau 2022 m. vasario 27 d., atsakovė melagingai pranešė teisėsaugos institucijoms apie nebūtas ieškovo nusikalstamas veikas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmame policijos komisariate ieškovo, kaip įtariamojo, atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07448-22 dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, tačiau 2022 m. gruodžio 2 d. ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu buvo privertas samdytis advokatą ir patyrė 2904 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

15.3. Atsakovės nurodomos aplinkybės ir pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė patyrė sveikatos sutrikdymus, tačiau jokia forma ir apimtimi nepatvirtina, jog tai padarė būtent ieškovas. Priešingai pačios atsakovės pateikiama kitoje byloje priimta įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis patvirtina, jog įvykio metu atsakovė buvo neblaivi ir viešbutyje (duomenys neskelbtini) pati griuvinėjo, o būtent: ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas administratorius A. G. parodė, jog atvykusi moteris (atsakovė) buvo akivaizdžiai neblaivi, vyras (ieškovas) sumokėjo už kambarį, jie nuėjo į kambarį bei po maždaug 10 minučių tas pats vyras priėjo ir pasakė, kad jis išeina, o moteris gali likti pernakvoti; kol vyras ir moteris (šalys) buvo kartu kambaryje, jis negirdėjo jokių riksmų, iš kambario nesklido triukšmas; maždaug po 5 minučių iš kambario išėjo moteris (atsakovė), ant jos veido ir kūno jokių sumušimo požymių nesimatė, nebuvo jokių konflikto žymių, ji nesiskundė, kad jai kažkas atsitiko; ji (atsakovė) buvo visiškai girta, nesiorientavo aplinkoje, ji A. G. pasakė, kad nori namo, jis moteriai (atsakovei) pasiūlė iškviesti taksi, moteris (atsakovė) sutiko; moteris (atsakovė), nueidama nuo jo posto ir lipdama laipteliais, griuvo veidu į laiptus; jis pribėgo prie jos (atsakovės) ir padėjo atsikelti; pakėlus jis pamatė, kad pas ją (atsakovę) veidas kruvinas, jis palydėjo iki tualeto, kad ji (atsakovė) apsipraustų; apsiprausus, jokių didelių žaizdų nesimatė, jie kartu nuėjo į kambarį susirinkti daiktų; surinkus daiktus, jis kartu su moterimi (atsakove) nuėjo į fojė, prie posto, moteris sėdėjo ir laukė taksi; vėliau moteris (atsakovė) atsistojo ir nuėjo į lauką parūkyti, vėliau išgirdo keistą garsą, kaip griuvimo, ir pamatė tą moterį (atsakovę) vėl gulinčią ant laiptelių; jis išėjo į lauką, tuo metu atvažiavo taksi, moteris (atsakovė) pati atsistojo, jis jai padėjo įsėsti į taksi automobilį ir jie išvažiavo; nuėjus apžiūrėti kambario, jokių konflikto žymių ar kraujo pėdsakų nebuvo. Taip pat ieškovo atžvilgiu atliktame ikiteisminiame tyrime liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju; taip pat parodė apie įvykį, kai jis buvo iškviestas į viešbutį (duomenys neskelbtini); privažiavo prie įėjimo, iš viešbučio išėjo vyras, greičiausiai administratorius, kuris ėjo šalia šviesiaplaukės moters, kiek pamena, jie ėjo šalia, jam susidarė įspūdis, kad jis ėjo jai padėti, kad ji nenugriūtų; ją vežant, visą kelią moteris verkė, sakė, kad pas ją šeimoje kažkokios problemos; apie tai, kad kažkas viešbutyje ją sumušė, ji (atsakovė) nieko nesakė, ant moters veido nesimatė jokių kūno sužalojimų, nesimatė ir kraujo pėdsakų; matė, kad moteris (atsakovė) gerokai apsvaigusi, ji (atsakovė) atrodė lyg gėrė kelias dienas. Be to, kitoje byloje priimtoje įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje konstatuota, jog atsakovė į policiją kreipėsi tik kitą dieną, o tokia aplinkybė vertintina, kaip reikšminga, nes akivaizdu, kad iškvietus pagalbą iš karto būtų buvę užfiksuota, ar buvo atitinkami sužalojimai, jei jie buvo – kokie ir kt. Šiuo gi atveju pagalbos kreiptasi kitą dieną, daugiau nei po 14 (keturiolikos) valandų nuo išvykimo iš viešbučio, kas lemia išvadą, jog atitinkamais duomenimis nėra patikimai patvirtinta ir nustatyta, kas tiksliai nurodytu laikotarpiu įvyko. Be to, šiuo atveju nėra įtikinamai paaiškinama ir aplinkybė, jog ir kitą dieną nukentėjusioji (atsakovė) pirmiausia vyko į viešbutį, kur prašė jai parodyti vaizdo įrašus ir pan., ir po to, kai buvo paaiškinta, kad nebuvo filmuojama – tada kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu, pranešant apie įvykį. Juolab, kas pripažintina reikšminga, pranešime apie įvykį nukentėjusioji (atsakovė) nurodė, kad ją buvo bandyta išžaginti (apie tai parodė ir į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai), t. y. iš esmės pradinis pranešimas susijęs su pranešimu apie sunkų nusikaltimą (pasikėsinimą jį padaryti), nors ikiteisminiame tyrime duodama parodymus tokią aplinkybę pati nukentėjusioji paneigė.

15.4. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos veiksmuose nėra bent vienos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Dėl to pirmos instancijos teismas, priėmęs sprendimą už akių, visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pasinaudojo advokato pagalba ikiteisminiame procese, o nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas buvo neišspręstas, todėl už ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminiame tyrime atsakinga būtent atsakovė. Kadangi pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti deklaratyvaus pobūdžio atsakovės teiginiai iš esmės nepatvirtinami (nėra pagrindžiami) bylos duomenimis (byloje esančiais įrodymais), todėl nesudaro pagrindo (neleidžia) abejoti šioje byloje priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nurodomi atsakovės teiginiai (galimos aplinkybės), samprotavimai bei pridedami rašytiniai įrodymai negalėjo ir negali turėti įtakos šioje byloje priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl ginčo esmės

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės A. K.-A. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos atnaujinimo.

18. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

19. Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

20. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

21. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo R. G. ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės A. K.-A. 2 904 Eur piniginę prievolę (nuostolius), 1 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą (2 905 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 577 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: 1) panaikinti sprendimą už akių; 2) atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės; 3) išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinio reikalavimų netenkinti; 4) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atsakovės A. K.-A. pareiškimo dėl teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, buvo sąlygos atsakovės atžvilgiu priimti teismo sprendimą už akių. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė kokių nors argumentų bei įrodymų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir/ar teisėtumu. Priešingai, panaikinus sprendimą už akių atsakovės nurodomų aplinkybių (reiškiamų abejonių ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių (į)vertinimu) teisinis rezultatas byloje nepasikeistų.

22. Apeliantė (atsakovė) su nurodytomis teismo išvadomis nesutinka. Visų pirma, nurodo, jog sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes teismas neįvykdė realaus atsakovės informavimo apie teismo procesą pareigos. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje ieškovas yra nurodęs atsakovės telefono numerį, šiuo numeriu teismas turėjo galimybę susisiekti su atsakove ir informuoti apie gautą ieškinį. Pažymėjo, kad atsakovės telefono numeris yra nurodytas ir prie ieškinio pridėtuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose. Teismui žinant atsakovės telefono numerį, teismas privalėjo būti pakankamai rūpestingas informuodamas atsakovę apie teisminį procesą - susisiekti su atsakove teismui žinomu telefono numeriu, tačiau teismas atsakovės telefonu neinformavo. Teismui nebuvus pakankamai rūpestingam ir neįvykdžius realaus atsakovės informavimo apie teismo procesą, pareigos, teismas neturėjo teisės priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 3 d. 1 p.), o atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

23. Pažymėtina, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų.

24. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei teismo pranešimas) atsakovei buvo siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. liepos 7 d., 2023 m. liepos 24 d. bei 2023 m. rugpjūčio 8 d. kitu teismui žinomu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Taigi, teismas procesinius dokumentus siuntė net du kartus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o 2023 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė dar ir kitu teismui žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė jų neatsiėmė. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2022 m. gruodžio 2 d. nutarime, priimtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07448-22 (nutarimo 9 lapas) (el. b. f. l. 27), taip pat iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovės vardu registruota buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė (el. b. f. l. 39–40); atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta, nurodyta ir gyventojų registre (el. b. l. 41); atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir su atsakovės atstovu sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje (el. b. f. l. 81–82), taip pat medicininių dokumentų išrašuose, šį adresą pati atsakovė prie atsakovės kontaktinių duomenų įvardina ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde. Pažymėtina, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl ji neatsiėmė teismo siųstų procesinių dokumentų minėtu, atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu.

25. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo bylos proceso kortelės matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti atsakovės darbovietės adresą, t. y. 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 20 d. teismas tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę apie atsakovės įdarbinimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau duomenų apie atsakovės darbovietę nenustatė. Galiausiai, nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų, pirmosios instancijos teismas atsakovei procesinius dokumentus 2023 m. rugpjūčio 21 d. įteikė ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad buvo išnaudotos visos galimybės atsakovei įteikti procesinius dokumentus įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnis). Minėta, kad teismas nebuvo pasyvus ir ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti kitus atsakovės buvimo vietos ar darbovietės adresus, tačiau iš prieinamų viešųjų registrų duomenų šių duomenų negalėjo nustatyti, taip pat nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų teismas pasinaudojo CPK 130 straipsnyje įtvirtintu procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodytas atsakovės mobilaus telefono numeris ir tai, kad teismas nepasinaudojo galimybe atsakovei pranešti apie pradėtą civilinę bylą šiuo būdu, t. y. pranešant telefonu, jokiu būdu nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ar netinkamai įvykdė atsakovės informavimo apie teismo procesą pareigą. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, toks procesinių dokumentų įteikimo būdas nėra reglamentuotas, be to, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei įteikė CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais ir nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnis, CPK 130 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo pagrindas jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog atsakovė iš esmės nenurodė kokių nors aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų priimto teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą ar leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisiniu rezultatu. Nurodė, kad panaikinus sprendimą už akių atsakovės nurodomų aplinkybių (reiškiamų abejonių ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių (į)vertinimu) teisinis rezultatas byloje nepasikeistų.

29. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir nurodo, jog byloje nėra jokių tiesioginių ir patikimų įrodymų, jog atsakovė akivaizdžiai melagingai pranešė teisėsaugos institucijoms apie nebūtas ieškovo nusikalstamas veikas. Nesant neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės pranešimas teisėsaugos institucijoms apie ieškovo nusikalstamą veiką buvo melagingas, teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių ir tenkinti ieškinio (CPK 285 str. 3 d. 4 p.), o atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas privalėjo pareiškimą tenkinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad teismas spręsdamas civilinės bylos atnaujinimo klausimą pagal atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino byloje esančio įrodymo – ieškovo atpažinimo pagal nuotrauką. Byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų patvirtinančių, kad ieškovo nusikalstamų veikų nebuvo, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovė teisėsaugos institucijoms pranešė melagingą informaciją. Pažymėjo, kad ieškovo neteisėtų veiksmų buvimas (nebuvimas) taikant civilinės teisės normas yra nevertintinas, kadangi ieškovo veiksmai atsakovės atžvilgiu jau įvertinti taikant baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso normas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais.

30. Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju, atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių baudžiamajame procese ir civiliniame procese skirtumų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėjo, kad ieškovo neteisėtų veiksmų buvimas (nebuvimas) taikant civilinės teisės normas yra nevertintinas, kadangi ieškovo veiksmai atsakovės atžvilgiu jau įvertinti taikant baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso normas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovės argumentus kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada.

32. Priešingai nei teigia atsakovė, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-55/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančią ikiteisminio tyrimo medžiagą ir remdamasis šia medžiaga konstatavo, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovė melagingai nurodė ieškovą, kaip asmenį, sutrikdžiusį atsakovei sveikatą. Tai patvirtina, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje konstatuoti teiginiai, jog atsakovė blaškėsi savo versijoje, t. y. iš pradžių nurodė, jog buvo išžaginta, paskui tikslino parodymus ir nurodė, jog buvo sumušta. Be to, tai, kad atsakovė įvykio dieną buvo neblaivi ir griuvinėjo, į policiją kreipėsi tik po 14 valandų nuo nurodomo įvykio ir nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino matęs (girdėjęs), jog atsakovė buvo sumušta viešbutyje, į kurį palydėjo ieškovas, patvirtina atsakovės paaiškinimų nenuoseklumą ir kelia abejonių jų tikrumu.

33. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad atsakovams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje nepateikė tokių įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime už akių/ skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė tik deklaratyviai nurodo savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu už akių. Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir kruopščiai išnagrinėjo atsakovės argumentus ir įrodymus, kuriais ji grindė abejones dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo, įvertino visą pateiktą medžiagą ir nenustatė pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

34. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas už akių akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą ir su tuo susijusius klausimus, pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

36. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Ieškovas R. G. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės A. K.-A. 1936 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui. Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi atsakovės atskirasis skundas netenkintas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad ieškovo išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, taip pat prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl ko ieškovui iš atsakovės A. K.-A. priteistinos 1936 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. K.-A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė