Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Joniškio grūdai“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys L. L. (skolininkas), A. L. (skolininko sutuoktinė), K. L., antstolis Arturas Bložė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti. Prašymų papildyti bylos medžiagą niekas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjo prašymo ir vykdomosios bylos Nr. 0041/15/01195 duomenų nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą pagal 2015-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7661-854/2015, dėl 1944,24 Eur skolos, 130,26 Eur palūkanų, 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (2074,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 404,59 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo išieškotojui iš skolininko L. L. (7 civilinės bylos lapas (c. b. l.)). Antstolis Arturas Bložė 2016-05-24 surašė pasiūlymą Nr. S-16-41-15317 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nurodė, kad areštavo A. L. iš K. L. gaunamas pajamas (4 c. b. l., 104-105, 106 vykdomosios bylos lapas (v. b. l.)). Iš Sodros duomenų apie asmens įsidarbinimus matyti, kad skolininkas L. L. šiuo metu vykdo individualią žemės ūkio veiklą, duomenų apie jo gaunamas pajamas ir kitas išmokas nėra (26, 27, 28 c. b. l.). Iš Sodros duomenų apie A. L. įsidarbinimus matyti, kad šiuo metu ji vykdo individualią veiklą (duomenų apie pajamas iš šios veiklos nėra), bei nuo 2016-02-26 dirba pas ūkininkę K. L., iš darbinės veiklos gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 35,46 Eur per mėnesį (18, 22 c. b. l.). Iš LR Gyventojų registro duomenų apie skolininką matyti, kad skolininkas L. L. yra susituokęs su A. L. (3 v. b. l.). Skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties (29, 30 c. b. l.). Teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatyta, kad L. L. ar A. L. būtų kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

Dėl skolininko turto dalies nustatymo

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas UAB „Joniškio grūdai“. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį yra skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir kitos lėšos/išmokos. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali nagrinėti abstraktaus, t. y. tokio, kuriame nėra konkrečiai įvardintas turtas, prašymo nustatyti skolininko turto dalį. Antstolio atliktas bendro turto aprašymas suteikia visą reikalingą informaciją išieškotojui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, o teismui sudaro galimybę individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir spręsti dėl nuosavybės dalies turte. Šioje byloje išieškotojo pareikštas reikalavimas nustatyti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės kitų lėšų/išmokų, nėra tinkamai suformuluotas, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininko sutuoktinė gauna kitokių lėšų ar išmokų, kurias antstolis būtų areštavęs. Antstolis savo patvarkymu sustabdė iš darbdavio - K. L. - gaunamo darbo užmokesčio išmokėjimą skolininko sutuoktinei. Atsižvelgiant į tai, tik pareiškėjo prašymo dalis - nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį jo sutuoktinės darbo užmokestyje, yra teisėta ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo kitose lėšose ir išmokose atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys - sutuoktiniai L. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.88 straipsniai).

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Byloje nėra duomenų dėl L. šeimos narių sveikatos būklės, nenustatyta kitų aplinkybių dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Konstatuotina, kad sutuoktinių L. bendro turto dalys yra lygios ir skolininko L. L. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės A. L. darbo užmokesčio, gaunamo iš ūkininkės K. L..

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinės gaunamų pajamų. Be to, kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamoje byloje nėra galimybės konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, nes suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į prašymą, neišreiškė prieštaravimų prašymui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų, nenurodė jokių argumentų dėl paduoto prašymo esmės, atsižvelgiant į nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka bylos pobūdį, t. y. kad išieškotojas kreipiasi į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, nėra pagrindo spręsti, kad šioje byloje dalyvaujančių asmenų interesai (teisinis suinteresuotumas) yra priešingi. Tokios praktikos analogiškose civilinėse bylose laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-588-881/2015; Kauno apygardos teismo 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-974-260/2015; Kauno apygardos teismo 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2046-413/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai pareiškėjo prašymas priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas – atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Nustatyti, kad skolininko L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gaunamo iš ūkininkės K. L..