Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. H. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „P.“) – 30 parų arešto bausme;

- BK 187 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros;

- BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB ,,A. P.“) – 45 parų arešto bausme;

- BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu paskiriant subendrintą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, ši bausmė iš dalies sudėta su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, paskiriant subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. H. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę 4 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. H. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2022 m. kovo 14 d., laikant, kad A. H. nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko.

Kardomoji priemonė – suėmimas – A. H. paskelbus nuosprendį panaikinta.

Civilinio ieškovo UAB „P.“ naudai iš A. H. priteista 3 384,64 EUR turtinė žala ir 5 % procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje pradžios iki visiško teismo nuosprendžio dėl ieškinio įvykdymo.

Civilinio ieškovo UAB „A. P.“ naudai iš A. H. priteista 10 336,16 EUR turtinė žala.

Civilinio ieškovo UAB „T. G.“ naudai iš A. H. priteista 1 512,50 EUR turtinė žala. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistajam A. H. paskirtų bausmių rūšimi ir dydžiais už atskiras nusikalstamas veikas bei bausmių bendrinimu. Be to, aukštesnysis teismas nustatė, kad skundžiamame nuosprendyje buvo neteisingai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas dalyje dėl civiliniam ieškovui UAB „P.“ priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios. Nors šis klausimas nekeliamas apeliaciniame skunde, neištaisius klaidos nuteistojo teisinė padėtis būtų nepagrįstai pasunkinta.

Dėl bausmių už atskiras nusikalstamas veikas

9. Neteisinga bausme, BPK 328 straipsnio 2 punkto prasme, pripažįstama tokia, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-693/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

10. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį teismas privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio.

11. A. H. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis), du apysunkius (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir vienas sunkus nusikaltimas (BK 178 straipsnio 3 dalis) nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jų pobūdį, numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo. Visos nusikalstamos veikos yra turtinio pobūdžio, įvykdytos įsibraunant į patalpą, siekiant pasipelnyti, padaryta pakankamai didelė turtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Nusikaltimai baigti, išskyrus didelės vertės svetimo turto vagystę, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikalstamos veikos buvo daromos nakties metu, kuomet yra mažesnis pavojus būti sulaikytam, joms ruoštasi iš anksto – prieš vagystę užeidavo į parduotuvę ir apžiūrėdavo, kur guli brangios prekės, įvertindavo patekimo būdus ir pasitraukimo kelius, nusipirko kūjį, laužtuvą ir plaktuką, kurių pagalba lengviau patekdavo į patalpas, šiuos daiktus sterilizuodavo, kad būtų sunkiau atsekamas. Be to, nuteistasis nurodė iš anksto žinojęs asmenį, kuriam galės parduoti vogtus daiktus, ir greitai juos realizuodavo. Taigi, visais atvejais nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos, kas nuteistojo veiksmus daro pavojingesniais.

12. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis savo kaltę visiškai pripažino ir davė nuoseklius parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, jo parodymai prisidėjo prie operatyvaus nusikalstamų veikų išaiškinimo, greito ikiteisminio tyrimo bei bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka). Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu A. H. išreiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, tai buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. A. H. Lietuvos Respublikoje nei iki, nei po šių nusikaltimų padarymo nebuvo teistas (t. 7, b. l. 92-93), nėra priimtų sprendimų ir dėl administracinių nusižengimų padarymo (t. 7, b. l. 88-90). Nuteistasis pakankamai jauno amžiaus, susituokęs (t. 8, b. l. 149), turi mažametę dukrą (iš jo žodžių), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Lietuvoje niekur nedirbo (t. 7, b. l. 86). Apylinkės teismo posėdyje parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje į Lietuvos Respubliką atvyko dirbti, nusikalstamas veikas vykdė dėl pinigų trūkumo, nes nepavyko įsidarbinti, o reikėjo išlaikyti šeimą, padėti onkologine liga sergančiai motinai, vis tik, tokius nuteistojo parodymus aukštesnysis teismas vertina kritiškai. Akivaizdu, kad A. H. pakankamai pastangų įsidarbinimui neskyrė, kadangi pirmą nusikalstamą veiką įvykdė jau 2021 m. rugpjūčio 28 d., be to, kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu – atvykęs į Lietuvą, turėjo 2 500 EUR santaupų, taigi nuteistojo teiginiai, jog prie nusikalstamo elgesio privedė sunki materialinė padėtis, neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė, kodėl vertino, jog nuteistasis nusikalstamų veikų darymo metu gyveno ne pagal pajamas, nepagrįstai išlaidaudamas, aukštesnysis teismas padarytoms išvadoms pritaria ir plačiau dėl to nepasisako taip pat pritardamas ir prokuroro argumentui, jog A. H. buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas buvo vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

14. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas A. H. paskyrė trečią pagal griežtumą bausmę – laisvės apribojimą – 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Pastebėtina, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme ir skunde siūlė nuteistajam skirti 30 parų arešto bausmę, tačiau tokios bausmės BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija nenumato. Nuteistasis yra užsienio šalies pilietis, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį nei Lietuvoje, nei užsienio valstybėse nėra, taigi, švelnesnės BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų ar baudos bausmės šiuo atveju nėra tinkamos. Už nurodytą nusikalstamą veiką skirti griežčiausią – laisvės atėmimo, bausmę taip pat nėra pagrindo, tokios bausmės nesiūlė ir prokuroras. Asmuo Lietuvoje teisiamas pirmą kartą (apie teistumus užsienio šalyse duomenų nėra), be to, A. H. pagrindinis tikslas nebuvo nukreiptas į svetimo turto sugadinimą, tik pašalinęs šią kliūtį jis galėjo užvaldyti svetimą turtą. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (žr. 12, 14 punktus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (žr. 13 punktą) ir sunkinančios aplinkybės dėl šios nusikalstamos veikos nebuvimą, pakankamai nedidelę sugadinto turto vertę, darytina išvada, kad už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. H. parinkta bausmė ir jos dydis yra teisingi, pakankami pasiekti bausmės tikslus bei atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nuteistojo asmenybę (BK 41 straipsnis).

15. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmes, o už BK 178 straipsnio 3 dalį – vienintelę laisvės atėmimo iki 8 metų bausmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas už vagystę iš UAB „P.“ nuteistajam paskyrė 30 parų arešto bausmę, už vagystę iš UAB „A. P.“ – 45 parų arešto bausmę, už pasikėsinimą įvykdyti didelės vertės turto vagystę – 5 mėnesius laisvės atėmimo. Paskirtosios bausmės yra ženkliai švelnesnės, nei prašo prokuroras, nežiūrint į tai, įvertinusi padarytų nusikaltimų pavojingumą, stadiją, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, aptartas šio nuosprendžio 12-14 punktuose, teisėjų kolegija spendžia, jog keisti nuteistajam paskirtų bausmių rūšį ar dydį nėra pagrindo.

16. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotos tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir priežastys, tiek nuteistojo veiksmų pavojingumas, padaryta žala, kaltė ir asmenybė, įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinanti aplinkybės, taip pat nuteistojo bendradarbiavimas baudžiamajame procese ir tai, kad A. H. teisiamas pirmą kartą. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisimam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nežiūrint į tai, įvertinusi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pavojingumą, padarymo aplinkybes ir žalos dydį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią vieną griežčiausių bausmių rūšių – areštą. Nuteistasis yra jauno amžiaus, turi šeimą, kaip minėta, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, taip prisidėdamas prie operatyvaus baudžiamojo proceso, dėl savo veiksmų nuoširdžiai apgailestavo. Nors baudžiamojoje byloje yra duomenų apie šiuo metu jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą už turtinius nusikaltimus, tačiau jo kaltė dar nėra įrodyta, todėl tai negali būti vertinama kaip neigiamai asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. Analogiškai ir dėl administracinių nusižengimų – nėra duomenų apie A. H. atžvilgiu priimtus sprendimus, todėl asmuo laikytinas nebaustu. Nuteistojo padaryta turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, tačiau nėra ir duomenų, jog A. H. turi turto ar šiuo metu dirba bei gauna legalias pajamas, be to, byloje gauta duomenų, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. nuteistasis buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Įvertinusi asmenį charakterizuojančius duomenis ir jo nuoseklų bendradarbiavimą baudžiamajame procese, kas rodo nuoširdžią atgailą dėl padarytų nusikaltimų ir tai, jog jau pats procesas padarė pakankamai ženklią įtaką teigiamiems asmenybės pokyčiams, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė, kurią prašo skirti prokuroras, būtų aiškiai per griežta ir neatitiktų A. H. pavojingumo.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas arešto bausmės dydį baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Vagystės iš UAB „P.“ atveju buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl nuteistajam paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri yra nežymiai mažesnė už šios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), yra teisinga ir pagrįsta.

18. Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš UAB ,,A. P.“), padaryta bendrininkaujant su nenustatytu asmeniu, A. H. atliekant pagrindinį vaidmenį, tai pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be kita ko, įtakojusia didesnį – paskirtos arešto bausmės vidurkiui artimą bausmės dydį. Įvertinus tai, kad šiuo atveju buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 61 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmių skyrimo reikalavimų.

19. Iš UAB „T. G.“ buvo pasikėsinta pavogti prekių už 23 705 EUR, tačiau nusikalstamos veikos nepavyko užbaigti, nes A. H. buvo sulaikytas įvykio vietoje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę – 5 mėnesiams. Skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir pasikėsintas pagrobti turtas grąžintas savininkui, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių, taip pat įvertino nuteistojo prisidėjimą prie operatyvaus bylos išnagrinėjimo, jauną amžių, kad turi šeimą bei mažametį vaiką. Aptartas aplinkybes teisėjų kolegija taip pat laiko svarbiomis ir reikšmingai įtakojančiomis ženkliai mažesnio už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo paskirta bausmė yra pakankama nubausti ir atgrasyti A. H. nuo nusikalstamo elgesio ateityje, tačiau tuo pačiu išsaugo jo socialinius ryšius su artimaisiais, todėl jos keisti nėra jokio pagrindo.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė nuteistajam paskirtų bausmių dydžių. Skundžiamo nuosprendžio 67 punkte nurodyta, kad jame aptartos bausmės skyrimui aktualios aplinkybės vertinamos tiek parenkant bausmės rūšį, tiek jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Iš čia seka, kad tiek parenkant bausmės rūšį, tiek jos dydį yra aktualūs tie patys bausmės skyrimo pagrindai ir taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismas tais pačiais argumentais grįsdamas tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek ir jos dydį, proceso taisyklių nepažeidė. Čia pastebėtina, kad ir pats prokuroras atskirai nemotyvavo siūlomų skirti bausmių dydžių.

Dėl bausmių bendrinimo

21. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

22. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bausmių apėmimą bendrinant bausmes už nusikalstamas veikas, kurios padarytos idealiąja sutaptimi (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis, vagystė iš UAB „P.“), tačiau nepagrįstai nurodė, kad 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskirta už svetimo turto sugadinimą, kaip griežtesnė, apima 30 parų arešto bausmę už vagystę. Atsižvelgiant į BK 42 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmių rūšis, BK 65 straipsnyje numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, pagal kurias viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis), laisvės apribojimo bausmė yra švelnesnė už arešto bausmę, todėl ji, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies nuostata, negalėjo apimti arešto bausmės. Skundžiamas nuosprendis aptariamoje dalyje yra neteisingas, todėl keistinas paskirtų bausmių subendrinimo dalyje. Padaryta klaida ištaisytina iš naujo subendrinant paskirtas bausmes.

23. Už idealiąja sutaptimi padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš UAB „P.“) ir 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne arešto bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, paskiriant subendrintą 30 parų arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys ir 5 dalies 1 punktas). Ši bausmė iš dalies sudedama su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš UAB „A. P.“) bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, prie griežčiausios 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių arešto bausmių, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų sistemingumą, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, pridėtina didesnė nei minimali arešto bausmių dalis, atitinkamai 23 paros už vagystę iš UAB „P.“ ir 37 paros už vagystę iš UAB „A. P.“, paskiriant subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl procesinių palūkanų

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo civiliniam ieškovui UAB „P.“. Neištaisius šios klaidos būtų nepagrįstai pabloginama nuteistojo padėtis, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo išsprendžia šį klausimą.

25. Civilinis ieškovas UAB „P.“, be kita ko, prašė priteisti ir 5 % procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1 t., b. l. 65-67). Pirmosios instancijos teismas tenkino tokį prašymą ir priteisė iš nuteistojo A. H. civilinio ieškovo naudai 5 % procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2022 m. vasario 2 d., t. y. bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje pradžios iki visiško teismo nuosprendžio dėl ieškinio įvykdymo.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija yra išaiškinusi, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

27. Vadovaujantis aptarta teismų praktika, civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo negalėjo būti tenkinamas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. UAB „P.“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 5 % palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo. Likusioje dalyje nuosprendis dėl UAB „P.“ civilinio ieškinio paliktinas nepakeistas.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuria prašo iš A. H. valstybės naudai išieškoti 156,67 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šiuo atveju buvo nagrinėjamas prokuroro skundas A. H. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo užtikrintas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, duomenų apie tai, kad nuteistasis dirba ir gauna realias pajamas nėra, jo teigimu, vienintelis išlaiko šeimą, be to, šiuo metu yra sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. H. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš UAB „P.“), paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne arešto bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti 30 parų arešto bausmę. Po to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš UAB „A. P.“) bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių arešto bausmių, ir paskirti subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „P.“ priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios ir UAB „P.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš nuteistojo A. H. civiliniam ieškovui UAB „P.“ priteistą 5 % procesinių palūkanų dydį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo šioje dalyje.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš A. H. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.