Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. (G. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams antstoliui Zenui Zenkevičiui, L. J., tretieji asmenys antstoliai Vida Daugirdienė, Lina Pužienė, Jonas Petrikas, Giedrius Jonauskas, Aleksandras Selezniovas, Brigita Tamkevičienė ir Gintaras Kairys, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, R. L., J. F., uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“, uždaroji akcinė bendrovė Telia Lietuva, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog Albino Zenkevičiaus kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0017/05/02373 užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5481-323/2005 dėl 276,44 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo. Prie šio išieškojimo buvo prisidėję kiti išieškotojai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM), akcinė bendrovė Telia Lietuva, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, R. L., uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, J. F.. 2016 m. rugpjūčio 25 d. antstolio Albino Zenkevičiaus vykdytos vykdomosios bylos toliau vykdyti buvo perduotos antstoliui Zenui Zenkevičiui. 2005 m. lapkričio 18 d. antstolis Albinas Zenkevičius turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0017/05/02373 areštavo ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 13 d. antstolį Albiną Zenkevičių pavaduojanti antstolė Viktorija Vėliuvienė patvarkymu „Dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo“ ieškovui priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino VĮ Registrų centro pateikta verte 139 000,00 Lt (40 257,18 Eur). Patvarkymo nuorašas, vadovaujantis CPK 604 straipsniu, įteiktas skolininkui ir išieškotojui. 2012 m. birželio 25 d. buvo gautas G. M. prašymas perkainoti parduodamą iš varžytynių turtą. 2012 m. birželio 26 d. patvarkymu varžytynės buvo atšauktos ir skolininkui pasiūlyta įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 800,00 Lt ekspertizei atlikti. 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo“ ieškovui priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino VĮ Registrų centro pateikta verte – 45 400,00 Eur. Patvarkymo nuorašas, vadovaujantis CPK 604 straipsniu, įteiktas proceso dalyviams. 2015 m. lapkričio 27 d. pavaduojanti antstolė Viktorija Vėliuvienė priėmė patvarkymą dėl ieškovui priklausančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių ir paskelbė pirmąsias šio turto varžytynes, pradinė kaina – 36 320,00 Eur. 2016 m. sausio 7 d. pirmosios varžytynės baigėsi, jos paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2016 m. sausio 11 d. pavaduojanti antstolė Viktorija Vėliuvienė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir išieškotojams pasiūlė perimti neparduotą turtą už neįvykusiose pirmosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, tačiau antstolio kontoroje tokio išieškotojų sutikimo perimti turtą nebuvo gauta. 2016 m. kovo 31 d. pavaduojanti antstolė Viktorija Vėliuvienė priėmė patvarkymą dėl ieškovui priklausančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių ir paskelbė antrąsias šio turto varžytynes, pradinė kaina – 27 240,00 Eur. 2016 m. birželio 2 d. antrosios varžytynės baigėsi, jas laimėjo L. J., kuriai nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 27 240,00 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčas byloje kilo dėl apeliantui nuosavybės teise priklausiusio turto – buto, esančio Minijos g. 130-12, Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, t. y. vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.CPK 602 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais teismas gali pripažinti negaliojančiomis įvykusias varžytynes: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta įstatymų nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksnių teisėtumui. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu sąlygų pažymėta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, t. y. teikiant ieškinį dėl turto akto perdavimo panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-684/2017). Areštuoto turto realizavimas (CPK 691 straipsnis) yra reikšminga vykdymo proceso stadija. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Šios dalies XLI skyriuje numatyti atvejai, kai tokie aktai gali būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, vienas jų, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika ta, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais.Apeliaciniu skundu nurodoma, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus neteisingai nustatė ginčo buto vertę, dėl ko apelianto turtas parduotas iš varžytynių už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta. Apeliantas teigia, kad vykdomojoje byloje esantis 2016 m. spalio 10 d. „Ober-Haus“ ekspertizės aktas patvirtina, kad ginčo buto vertė yra 53 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnio nuostatos, pagal kurias areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalies). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pavaduojanti antstolė Viktorija Vėliuvienė, atlikdama vykdymo veiksmus, 2012 m. balandžio 13 d. patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo, atsižvelgdama į VĮ Registrų centro duomenis, nustatė, kad ginčo buto rinkos vertė yra 139 000,00 Lt (40 257,18 Eur). Skolininkas (apeliantas) nesutikdamas su nustatyta turto verte 2012 m. birželio 25 d. pateikė prašymą perkainoti ginčo butą ir nurodė, kad per 1,5 mėnesio padarys vertinimą pats. 2012 m. birželio 26 d. patvarkymu antstolė atšaukė paskirtas varžytynes bei pasiūlė skolininkui (apeliantui) įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 800,00 Lt ekspertizei atlikti. Pažymėtina, jog skolininkas (apeliantas) į antstolio depozitinę sąskaitą nustatytos pinigų sumos neįmokėjo, per savo nurodytą terminą ginčo buto rinkos vertės ekspertizės akto nepateikė, todėl pavaduojanti antstolė Viktorija Vėliuvienė 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo konstatavo, jog atsižvelgiant į VĮ Registrų centro duomenis, ginčo buto rinkos vertė nustatyta 45 400,00 Eur. Analizuodama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pavaduojanti antstolė Viktorija Vėliuvienė tinkamai įgyvendino civilinio proceso įstatymus, reglamentuojančius areštuoto turto rinkos vertės nustatymą, t. y. gavusi skolininko (apelianto) skundą dėl ginčo buto rinkos vertės, ji atšaukė turėjusias vykti varžytynes bei sudarė galimybę tiek skolininkui (apeliantui) pačiam pateikti turto vertinimo ataskaitą, tiek sumokėti 800,00 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso įstatymas nustato skolininko pareigą vykdymo procese būti aktyviam bei domėtis vykstančiu procesu. Šiuo atveju skolininkui nepateikus objektyvių įrodymų, jog antstolės nustatyta ginčo buto rinkos vertė yra netinkama, antstolė turėjo pareigą tęsti vykdymo veiksmus, t. y. vykdyti ginčo buto pardavimą iš varžytynių.Taip pat teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto nurodomais argumentais, jog kartu su ieškiniu pateiktas UAB „Verslavita“ įvertinimas („Verslavita vertinimas 2 d.“, 5 lapas), kuriame iš pateiktų vidutinių butų kainų grafiko matyti, jog butų kainos 2016–2017 metais kito nedaug, patvirtina aplinkybes, jog ginčo buto vertė nustatyta netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo buto rinkos vertė antstolės patvarkymu buvo nustatyta VĮ Registrų centro 2015 m. balandžio 30 d. duomenimis. UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitoje analizuotas 2016–2017 metų laikotarpis. Akivaizdu, jog ši turto vertinimo ataskaita neapima 2015 metų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, jog ginčo buto rinkos vertė per 2 metus negalėjo pakisti. Be to, pavaduojančios antstolės Viktorijos Vėliuvienės 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymu nustatyta ginčo buto vertė – 45 400,00 Eur. 2016 m. spalio 10 d. ekspertizės aktu Nr. 2206 EKZ_2016 RVI KLAI nustatyta rinkos vertė 2016 m. spalio 10 d. – 53 000,00 Eur. 2017 m. kovo 13 d. UAB „Verslavita“ buto vertinimo ataskaitoje Nr. KL-N-17-057 nurodyta, jog ginčo buto vertė 2017 m. kovo 13 d. – 59 000,00 Eur. Pažymėtina, jog, apelianto vertinimu, iš UAB „Verslavita“ buto vertinimo ataskaitoje pateikto vidutinių butų kainų grafiko matyti, jog butų kainos 2016–2017 metais kito nedaug, o tai, jo nuomone, patvirtina aplinkybes, jog ginčo buto vertė nustatyta netinkamai, tačiau teisėjų kolegija tokioms išvadoms padaryti neturi teisinio pagrindo. Nors 2016–2017 metais būtų kainos kito nedaug, tačiau iš pateiktų turto vertės nustatymo aktų matyti, jog ginčo buto kaina nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2017 m. kovo 13 d., t. y. per 5 mėnesius, pakito 6 000,00 Eur (59 000 – 53 000 = 6 000). Taip pat pažymėtina, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ginčo buto rinkos vertė laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. spalio 10 d., t. y. per daugiau nei 17 mėnesių, pakito 7 600,00 Eur (53 000 – 45 400 = 7 600). Vertinant nustatytas aplinkybes, matyti, jog bėgant laikui, atsižvelgiant į byloje nustatytas rinkos vertes, ginčo buto vertė kilo tolygiai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, jog ginčo buto vertė antstolės Viktorijos Vėliuvienės 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymu nustatyta netinkamai ir skolininko (apelianto) turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat apeliaciniu skundu nurodoma, jog apeliantas apie jam priklausančio buto pardavimą varžytynėse sužinojo tik 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. antstolis Zenas Zenkevičius priėmė patvarkymą varžytynes dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti neįvykusiomis ir paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog antstolis Zenas Zenkevičius minimą patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo negaliojančiu bei turto vertės nustatymo priėmė ne 2017 m. rugsėjo 1 d., o 2016 m. rugsėjo 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliaciniame skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad prieštaravimus dėl nustatyto turto vertės apeliantas buvo pareiškęs iki 2017 m. sausio 30 d. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui apie vykdomas varžytynes bei nustatytą ginčo buto rinkos vertę buvo žinoma dar 2012 m. birželio 25 d., kai apeliantas pateikė antstoliui prašymą perkainoti ginčo butą. Pažymėtina, jog teikdamas prašymą skolininkas (apeliantas) įsipareigojo per 1,5 mėnesio pateikti turto vertinimo ataskaitą, be to, 2012 m. birželio 26 d. patvarkymu, kuriuo buvo atšauktos varžytynės, skolininkui (apeliantui) buvo pasiūlyta įmokėti 800,00 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą ekspertizei atlikti. Vertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skolininkas (apeliantas), būdamas rūpestingas bei atsakingas asmuo, turėjo suprasti, jog turto vertinimo ataskaitos nepateikimas ir antstolio nurodytos sumos neįnešimas į antstolio depozitinę sąskaitą turės pasekmių, t. y. turėjo suprasti, jog nesant kitų duomenų apie turto rinkos vertę, antstolis vykdys išieškojimą bei pardavinės turtą iš varžytynių už anksčiau nustatytą kainą, todėl darytina išvada, jog apelianto nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad apeliantas dėl nustatytos turto vertės prieštaravimus pareiškė iki 2017 m. sausio 30 d., laikytini nepagrįstais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apelianto pateikti prieštaravimai, kurių pagrindu antstolis Zenas Zenkevičius 2016 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo baigtas vykdyti antrąsias varžytynes, kuriose skolininkui priklausantis ginčo butas parduotas varžytynių dalyvei L. J. už didžiausią pasiūlytą kainą – 27 400,00 Eur, paskelbė negaliojančiomis, tačiau šis antstolio patvarkymas buvo apskųstas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15808-965/2016 panaikintas. Pažymėtina, kad minėta teismo nutartimi konstatuota, jog skolininkas turėjo ketverius metus, per kuriuos galėjo siūlyti savo pirkėją bei prašyti antstolio paskirti turto ekspertizę. Tačiau skolininkas savo pareigos neįvykdė, jokių prašymų, prieštaravimų daugiau neteikė, savo pirkėjo nesiūlė, su antstoliu ir proceso šalimis nebendravo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vykdymo procese skolininkas privalo būti aktyvus ir pats domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640 ir 644 straipsniai). Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas bei tinkamai nesinaudojo savo teisėmis, todėl šiuo atveju yra pagrindas teigti, jog antstolė vykdydama turto pardavimo iš varžytynių procedūrą, teisės normų nepažeidė, todėl laikytina, jog apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, jog 2018 m. kovo 27 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, jog buvo gautas advokato Leonido Zubanovo prašymas Nr. NTP-5-1934 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. L. pagal 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-227-2153. Šioje pažymoje nurodyta, jog advokato užmokestis už teisinės pagalbos teikimą sudaro 110,50 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (110,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), konstatuoja, kad prašymas priteisti 110,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. M. 110,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, patirtų apeliacinės instancijos teisme.