Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovams R. P. ir D. P., antstoliui Svajūnui Degimui, dėl antstolio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad antstolis neturėjo teisės priimti aktą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui žinodamas, kad žemė sklypo dalis priklauso ir R. P.. Jis matė, kad ½ dalis parduodamo žemės sklypo priklauso R. P., todėl priimdamas tokį aktą, pažeidė R. P. teises. Pareigą įvykdyti CK 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatą privalėjo atsakovas R. P., būtent jis pažeidė šią pareigą. Antstolis turėjo teisę parduoti nežinant ieškovei tik parduodant turtą iš varžytynių. Dėl to, kad nežinojo apie parduotą sklypą, nurodė, kad R. P. jau senai gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta tik per žiemos šventes ir vasaros metu. Apsistodavo pas motiną ir dukrą. Savo sklypo dalimi buvo leidusi naudotis savo motinai, kuri šalimais turėjo savo žemės sklypą. Kartu gyveno su jos motina ir dukra E. D.. Žinojo, kad R. P. yra davęs žemės sklypą naudotis kaimynei, bet kokiai kaimynei, nežinojo. Jos jokių santykių nepalaikė. Matydavo, kad žemės sklypu naudojasi kaimynė, ir kaip sakė jos motina L. P., manė, kad tik faktiškai leido naudotis. Tik 2021 m. rugsėjo mėn. grįžusi į Lietuvą iš kaimynų, kurių negali įvardyti, sužinojo, kad lygtai žemės sklypą R. P. yra pardavęs. Tada ir kreipėsi į advokatą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje, kurioje iš skolininko buvo išieškomi teismo sprendimu priteisti alimentai, ji nebuvo informuota apie turto pardavimą, kaip buvo išieškoti jai pervesti pinigai, ji nežino ir neprivalėjo domėtis, be to, R. P. įsiskolinimą iki šiol turi. Ieškovė antstoliui pateikė vykdomąjį raštą ir po to nesidomėjo, nes gyvena užsienyje, nesidomėjo, koks turtas buvo areštuotas. Vykdymo procese jai nebuvo pranešta apie turto pardavimą. Su artimaisiais nebendravo ta tema.

3.1. Dėl antstolio akto pripažinimo negaliojančiu nurodė, kad antstolis, priimdamas turto pardavimo skolininkui pasiūlytam pirkėjui aktą, pažeidė esmines suinteresuotų asmenų, šiuo atveju ieškovės, teises. Perleidžiant bendrąja daline nuosavybe turimą turtą, privalėjo būti laikomasi CK 4. 79 straipsnio nuostatos. Nors antstoliui nėra numatyta pareiga vykdyti CK 4.79 straipsnio nuostatos, tačiau jis, priimdamas 2016 m. gegužės 24 d aktą negalėjo pažeisti suinteresuotų asmenų teisių ir privalėjo patikrinti, ar pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra pagrįstas ir ar nepažeidžia kitų asmenų teisių, juolab, kad matė, jog parduodamas turtas priklauso dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju antstolis turėjo atsisakyti vykdyti tokį pardavimą. Ieškovė žinojo, kad atsakovas buvo žadėjęs savo sklypo dalį padovanoti jų bendrai dukrai, todėl net negalėjo įtarti, kad atsakovas jau pardavė savo sklypo dalį. Ginčo dėl sklypo pardavimo kainos nėra.

4. Teismo posėdžio metu atsakovė D. P. paaiškino, kad R. P. atvyko ir jai pasiūlė pirkti jam priklausančią sklypo dalį. Ji sklypą įsigijo iš karto, nes tiko pasiūlyta kaina, sklypą įsigijo 2016 m., o sodinti pradėjo nuo 2017 m. R. P. dalis buvo nenaudojama, o R. P. dalimi naudojasi jos motina ir dukra E. D.. Motina yra mirusi. Kaimynai tikrai žinojo, kad ji yra nusipirkusi šią dalį žemės sklypo. Be to, L. P., ieškovės motinos, giminaitė klausė, kiek mokėjo už sklypą, klausė, ar ji planuoja parduoti šį žemės sklypą. Taip pat ieškovės motina dar 2017 m. klausė, ar tversiu tvorą, daržas jau buvo pasodintas tuo metu. Pati ieškovė atvykdavo vasarom ir būdavo apie mėnesį ten, ji pati matydavo ieškovę sode. E. D. – ieškovės duktė šiuo metu gyvena šalia ir naudojasi ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi ir su savo sutuoktiniu 2020 m. prašė parduoti jiems jos įsigytą žemės sklypo dalį. 2021 m. apie rugpjūčio mėn. E. D. pridavinėjo namą, kuris yra žemės sklype, besiribojančiu su ginčo sklypo dalimi, kuri šiuo metu priklauso jai, ir prašė jos sutikimo dėl to, kad nėra išlaikytas 3 metrų atstumas nuo jai priklausančio žemės sklypo. Ji pasirašė vardą, pavardę ir parašą, sakė, kad reikia jos sutikimo priduodant namą. Pasirašė ant tuščio lapo, žodžio „sutinku“ nenurodė. Ieškovė buvo grįžusi ir per karantiną, 2020 m. ir 2021 m. vasarą buvo grįžusi, su ja nebendrauja. E. D. nuo 16 m. nuolat gyvena sode. Kai pirko žemės sklypo dalį, antstolis nieko jai neaiškino. Po ieškovės ir R. P. skyrybų, L. P. nebesinaudojo R. P. priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovės motinos namas, kuriame dabar gyvena E. D., ribojasi ties ta vieta, kur stovi garažas, kuris yra jos sklypo dalyje. Jai priklauso visas garažas. Kam šiuo metu po L. P. mirties priklauso namas, kuriame dabar gyvena E. D., nežino.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas M. Klemenis prašė ieškinį atmesti visiškai. Paaiškino, kad šiuo atveju dėl to, kad turtas buvo pardavinėjamas priverstine tvarka, todėl neturėjo pareigos pirmiausia pasiūlyti pirkti turtą bendrasavininkui. Todėl antstolio 2016 m. gegužės 24 d. priimtas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, negalėjo pažeisti suinteresuotų asmenų teisių. Be to, nurodė, kad antstolis griežtai veikia pagal Sprendimų vykdymo instrukcijas, kuriose nėra numatyta antstolio pareiga įvykdyti CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos pareigos. Ieškovė šiuo atveju vykdomojoje byloje buvo išieškotoja, ją pagal įgaliojimą vykdomojoje byloje atstovavo G. M. – ieškovės sesuo. Ginčo dėl įgaliojimo nėra, todėl netikslinga apklausti teisme G. M.. Turtas buvo parduotas ir visi dokumentai vykdomojoje byloje buvo siunčiami išieškotojai Antstolio patvarkymai po ginčijamo akto ir toliau buvo priimami, apie tai buvo žinoma išieškotojai. Išieškotojai buvo žinoma, kad turto bendrasavininkas yra jai skolingas, žinojo, kad turtas yra areštuotas, taip pat jai pardavus turtą buvo pervestos lėšos, todėl apie turto pardavimą žinojo tikrai anksčiau nei nurodoma ieškinyje. Kita vertus, išieškotoja taip pat turi pareigą domėtis vykdymo eiga. Ieškovė yra praleidus ieškinio senaties terminus ir vien dėl to ieškinys turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo

nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys atmestinas.

7. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei R. P. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimas). Likusi ½ dalis šio žemės sklypo nuosavybės teise to paties sprendimo pagrindu priklausė atsakovui R. P.. Šiuo metu R. P. dalis 2016 m. gegužės 24 d. antstolio Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei D. P..

8. Nustatyta, kad antstolis S. Degimas vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2014 m. kovo 26 d. išrašytą vykdomąjį raštą dėl 2014 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo nepilnametės dukros E. P. išlaikymui nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki dukra sulauks pilnametystės R. P. mokės po 200 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją. Dukros E. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja iki dukros pilnametystės uzufrukto teise paskirta motina R. P.. Taigi vykdomojoje byloje ieškovė R. P. – išieškotoja, o atsakovas R. P. – skolininkas.

9. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 6 d. priimtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, kuris buvo siųstas skolininkui ir išieškotojai R. P.. 2016 m. balandžio 6 d. priimtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo ir (duomenys neskelbtini) (1/2 dalis) – areštuoto turto vertė nustatyta 515 Eur. 2016 m. gegužės 2 d. skolininkas R. P. antstoliui 2016 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo pasiūlytai pirkėjai D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), už 515 Eur. Antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, 2016 m. gegužės 24 d. priėmė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S15-66, kurio pagrindu atsakovei D. P. buvo parduota ½ dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo naudojimo būdas: mėgėjų sodo žemės sklypai, bendras plotas 0,0637 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis R. P., už 515 Eur. Aktą pirkėja D. P. aktą pasirašė 2016 m. gegužės 25 d. 2016 m. gegužės 26 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S023439, kuriuo išieškotojai R. P. pervesta 270 Eur skolos.

10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. D. paaiškino, kad ji yra ieškovės dukra. Nuo 2013 m. nuolat gyvena su močiute sode, tėvai gyveno užsienyje. Tėtis žadėjo jai perrašyti sodo sklypą, tačiau to nepadarė. Ji galvojo, kad D. P. tik naudojasi žemės sklypo dalimi, nes tėtis žadėjo tą dalį jai padovanoti. Po močiutės L. P. mirties, pagal testamentą ji su mama paveldėjo jos turtą. Namą pridavė 2022 m. vasario mėn. Dokumentus tvarkėsi nuo 2021 m. vasaros ar rudens. Pridavė namą, esantį sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Reikėjo kaimynų parašų dėl pridavimo. Garažas sujungtas su močiutes sklypu, ties garažu pasibaigia tėčio sklypo dalis, o močiutės namas jau kitame sklype. Namo pridavimo dokumentus tvarkė ji ir mamos sesuo G. M.. Jai sakė, kad kaimynų parašų reikia dėl tų trijų metrų nesilaikymo. Parašų reikėjo iš dviejų kaimynų: Danutė ir dar vieno. Pas D. P. ėjo, nes ji nuomotoja. Nesigilino, kodėl reikėjo parašo iš D. P.. D. P. sakė, kad parašo reikia, nes nori priduoti namą. Garažu, esančiu ant tėčiui priklausančios žemės dalies, naudojasi iki šiol. Žemės sklypo dalyje, kuri priklauso tėčiui, buvo žolė, ji pati tvarkė, nes močiutės sveikata neleido. Sklypą tvarkė po skyrybų dar kažkurį laiką. Dabar naudojasi kaimynė, jau yra tų metų nuo kada naudojasi, negali tiksliai pasakyti, gal kokie 5 metai. Kadangi tėčio sklypas, tai nieko ir neklausė D. P., neklausinėjo, kodėl kaimynė pradėjo tvarkyti. Klausė tėčio, bet jis nieko nesakė, su juo susisiekti nepavyksta, nekelia ragelio. Garažas stovi tame žemės sklype, kurį dabar tvarko D. P.. Naudojasi garažu, nes niekas nieko nesakė, ar kas prašė D. P., kad leistų naudotis garažu, nežino, bet ji pati neprašė. Neprisimena, kad ji su vyru būtų kalbėję su D. P. apie sklypo pardavimą. Ji sode dabar gyvena su vyru ir vaiku. Apie tai, kad žemės sklypą R. P. pardavė sužinojo 2021 m. gruodžio mėn. Ji palaiko ryšį su mama, su tėčiu nebendrauja. Iš antstolio negavo jokios žinios apie sklypo dalies pardavimą. Apie pardavimą nežinojo, galvojo, kad nuomoja, nes tėtis žadėjo jai perrašyti sodą.

11. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. E. paaiškino, kad ji gyvena tuose pačiuose soduose, kur gyvena D. P. ir E. D.. Nurodė, kad visi kaimynai žinojo, jog D. P. nusipirko tą sklypo dalį. 2016 m. pastebėjo, kad iš malkinės meta malkas. D. P. tame žemės sklype sodina bulves, šilauoges. Iš pradžių D. P. sakė jos vyrui, kad pirks žemės sklypo dalį, o po to sakė, kad jau nusipirko. Pati D. P. sakė kad jai skambino pats R. P.. Kilo klausimas, kodėl nesiūlė R. P., bet matyti, keršijo, nes jis į namą buvo daug investavęs. Nežinojo, kad sklypas buvo areštuotas. Taip pat paaiškino, kad D. P. jai pasakojo, kad ieškovės dėdė prašė parduoti sklypo dalį. Taip pat E. D. dar su būsimu vyru prašė parduoti. Tai žino iš D. P.. Ji su R. P. pati nekalbėjo. D. P. sklypo dalis ribojasi su L. P. sklypu, kur stovi namai, yra du namai. Taip pat D. P. sakė, kad jos prašė sutikimo dėl namo pridavimo, kad ji pasirašė ant tuščio lapo, dar pakalbėjo, kaip galėjo ant tuščio lapo pasirašyti. Tai buvo gal prieš metus. Apie tai pasakė po kurio laiko.

12. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. K. paaiškino, kad jis yra mirusiosios L. P. brolis, ieškovė yra jo dukterėčia. Nurodė, kad jam nieko nėra žinoma apie namo pridavimo tvarkymo dokumentus. R. P. buvo jos dukterėčios vyras ir sakė, kad po skyrybų savo dalį žemės sklypą paliks dukrai E. D., bet jai nepadovanojo. Jokio ryšio su juo nepalaiko ir nežino apie jį nieko. Žinojo, kad R. P. yra prisiteisusi išlaikymą iš R. P., kad jis nemokėjo jo, taip pasakojo R. P.. Bendrauti su kaimyne D. P. jam nėra tekę, nepamena, kad jos būtų klausęs, kiek mokėjo už sklypą. Jis visko nepamena dėl amžiaus, nepamena veidų. Nepamena, kad dėl antstolių būtų reikėję kraustyti garažą, kurios stovi R. P. žemės sklypo dalyje. Neprisimena, kad taip būtų, gal malkas nešė, nes sesuo prašė, kad padėtų. Prisimena, jog sakė, kad malkos šlampa. G. M. tvarkė namo pridavimo dokumentus.

Dėl antstolio akto pripažinimo negaliojančiu

13. Ieškovė prašo antstolio S. Degimo 2016 m. gegužės 24 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S15-66 pripažinti negaliojančiu remiantis tuo, kad buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

14. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagrindu panaikinti antstolio patvirtintą aktą, be CPK 602 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (Lietuvos A. T. 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015). Tokie esminių suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai kaip pagrindas panaikinti CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytus aktus yra nustatyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Ieškovas, ginčydamas antstolio aktą, turi kartu įrodyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą akto negaliojimo aplinkybę – kad aktas pažeidė esmines ieškovo teises ir (arba) kitas CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytas akto negaliojimo aplinkybes, ir (arba) imperatyviąsias CPK, CK bei kitų įstatymų teisės normas.

15. Ieškovė ginčydama antstolio Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą remiasi tuo, kad turto pardavimas pagal šį aktą pažeidė esmines jos teises, nes antstolis patvirtino pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui žinodamas, kad nebuvo įgyvendinta CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pardavėjo pareiga – pasiūlyti turtą pirkti bendrasavininkui. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar antstolis privalėjo atsisakyti priimti ginčijamą aktą prieš tai neįsitikinęs, ar skolininkas yra įgyvendinęs CK 4.79 straipsnyje jam numatytą pareigą pirmiausia pasiūlyti pirkti žemės sklypo dalį bendrasavininkui.

16. Kiekviena bylos šalis turi pagrįsti savo argumentus, pateikdama tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nenurodė jokių teisės aktų, kuriuos iš esmės pažeidė antstolis priimdamas ginčijamą aktą. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

17. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra viena iš įstatymo leistinų priverstinio turto realizavimo formų. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją, šią teisę jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytinių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Taigi daikto pardavimas vykdymo procese skolininko pasiūlytam pirkėjui yra vykdymo proceso dalis, turinti priverstinę vykdymo paskirtį, kai bendraturtis nepaisant jo valios priverstinai turi atsisakyti nuosavybės teisių į daiktą, jis neturi sandorio sudarymo pasirinkimo laisvės, o pradinėje vykdymo proceso stadijoje jis dar turi teisę pasirinkti savo parduodamo turto pirkėją.

18. Ginčo dėl to, kad pareigą, numatytą CK 4.79 straipsnyje, privalėjo įgyvendinti būtent skolininkas R. P., nėra. CPK 585 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga vykdymo veiksmus atlikti pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Antstolis veikia griežtai laikydamasis sprendimų vykdymo instrukcijų. CPK 704 straipsnio 6 dalyje nustatyti antstolio veiksmai parduodant areštuotą turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Šioje nuostatoje nėra įtvirtinta antstolio pareiga prieš priimant aktą patikrinti, ar skolininkas tinkamai įgyvendino CK 4.79 straipsnyje jam įtvirtintą pareigą pirmiausia pasiūlyti žemės sklypo dalį įsigyti bendrasavininkui. Nagrinėjamu atveju antstolis 2016 m. gegužės 24 d. priėmė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S15-66 nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir laikydamasis Sprendimų vykdymo instrukcijų.

19. Teismas pažymi, kad antstolio priimto Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu pirkėjui pereina nuosavybės teisę į įsigytą daiktą (CPK 704 straipsnio 7 dalis). Taigi šiuo atveju asmuo, manydamas, kad jam nepagrįstai nebuvo pasiūlyta įsigyti turtą, savo teises gali ginti prašydamas perkelti pirkėjo teises pagal šį aktą, ko ieškovė šiuo atveju pareikšdama antrąjį reikalavimą ir siekia. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama pripažinti antstolio aktą negaliojančiu, neprašo taikyti restitucijos (CPK 602 straipsnio 2 dalis), šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtinto ir ieškovės atstovas, kuris nurodė, kad kaip pasekmes prašo perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas. Taigi akivaizdu, kad ieškovė savo teises gina ir turi galimybę apginti pareikšdama antrąjį reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kurios gali būti perkeliamos pagal nuosavybės teisės įsigijimą patvirtinantį dokumentą (sutartį, aktą).

Dėl ieškinio senaties

20. Atsakovė, atstovaujama advokato M. Klemenio, teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir taikant senatį (2022 m. birželio 20 d. teismo posėdis, įrašo laikas 58:18). Nurodė, kad pripažinti antstolio aktą negaliojančiu negalima ir pasibaigus senaties terminui.

21. Reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (CPK 602 straipsnio 3 dalis).

22. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teisė kreiptis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais suteikta asmenims, turintiems suinteresuotumą vykdymo procese. Pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį suinteresuotais asmenimis vykdymo procese laikomi asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia ar gali sukelti teisines pasekmes. Kiti asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus.

23. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad apie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies pardavimą sužinojo 2021 m. rugsėjo 11 d., t. y. jai kaimynai nurodė, kad įtaria, jog R. P. perleido nuosavybės savo dalį žemės sklypo kitam asmeniui, todėl 2021m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos, kuris 2021 m. spalio 5 d. iš VĮ Registrų centras išreikalavo duomenis apie žemės sklypo pardavimą. Būtent tuomet ir paaiškėjo, kad dar 2016 m. gegužės 24 d. R. P. pardavė savo dalį žemės sklypo. Taigi, kaip teigiama ieškinyje, apie priimtą antstolio 2016 m. gegužės 24 d. aktą ieškovei tapo žinoma tik 2021 m. spalio 5 d. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 1 d.

24. Bylos medžiaga nustatyta, kad advokatas J. Malininas 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl 2016 m. gegužės 24 d. antstolio akto kopijos pateikimo. 2021 m. rugsėjo 16 d. iš VĮ Registrų centras gautas atsakymas – Nekilnojamojo turto išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad D. P. tapo ½ sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2016 m. gegužės 26 d. 2016 m. gegužės 24 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S15-66 pagrindu.

25. Bylos medžiaga, be Sprendimo 7-9 punkte nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat nustatyta, kad 2016 m. gegužės 26 d. gautas G. M. raštas, kuriuo informavo antstolį, kad išlaikymo skola iš R. P. šiai dienai yra 35,90 Eur. 2016 m. gegužės 26 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S023439, kuriuo išieškotojai R. P. pervesta 270 Eur skolos. Vykdomojoje byloje pateiktas R. P. ir R. P. 2012 m. gegužės 16 d. įgaliojimas G. M., kuriuo ją, be kita ko, įgaliojo atstovauti jų interesus visose kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose, jų vardu rašyti pareiškimus, pasirašyti prašymus jų vardu, paraiškas bei visus kitus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas galiojo iki 2017 m. gegužės 1 d. (išduotas 5 metams). Ieškovės atstovas nurodė, kad pagal šį įgaliojimą G. M. galėjo atlikti tik veiksmus, susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad remiantis šiuo įgaliojimui būtent G. M. 2014 m. balandžio 7 d. pateikė antstoliui S. Degimui prašymą priimti vykdomąjį raštą dėl alimentų skolos išieškojimo iš R. P. ir apmokėjo vykdymo išlaidas – 82,62 Eur, taip pat ir vėliau antstoliui G. M. teikė prašymus (2016 m. gegužės 26 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. prašymai). Šie duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje išieškotojos R. P. interesus atstovavo G. M.. Be to, vykdomojoje byloje yra duomenys, kad pačiai R. P. uvo siųstas 2016 m. balandžio 6 d. Patvarkymas dėl turto vertės nustatymo (vykd. b. l. 23), 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. pažymas apie priteistų lėšų vaikui išlaikymą mokėjimą (vykd. b. l. 7, 10)

26. CPK 604 straipsnyje nustatytos išieškotojos vykdymo procese pareigos ir nustatyta, kad išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga, nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta bei vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas nurodė, kad R. P. gyveno užsienyje ir negalėjo domėtis vykdomosios bylos eiga. Teismui pateikė duomenis, kad ieškovė nuo 2004 m., o nuo 2007 m. nuolat gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia pačios išieškotojos pareiga domėtis vykdymo procesu. Be to, vien gyvenimas užsienyje, esant byloje duomenims, kad ieškovė į Lietuvą grįždavo kelis kartus per metus (liudytojų parodymai, pačios ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės), todėl turėjo visas galimybes asmeniškai domėtis vykdomosios bylos eiga. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad R. P. adresu (duomenys neskelbtini), buvo siųstas 2016 m. balandžio 6 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, vadinasi, ji žinojo, kad yra areštuotas 1/2 dalis žemės sklypo, priklausanti atsakovui R. P..

27.1. Pažymėtina, kad patikrinus Gyventojų registro duomenis R. P. ir 2021 m. gruodžio 1 d. gyvenamosios vietos adresas viešajame registre nurodytas būtent (duomenys neskelbtini). Taigi, nors byloje pateikė duomenis, kad ieškovė gyvena ir dirba užsienyje, tačiau išvykimo į užsienį nėra deklaravusi ir antstoliui neteikė duomenų apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.

28. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtinta, kad ieškovės interesus vykdymo procese atstovavo G. M. – ieškovės sesuo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, G. M. po ginčijamo akto priėmimo, sekančią dieną teikė antstoliui informacinį raštą. Prie G. M. antstoliui rašytų prašymų (originalai) nėra pridėtų vokų, todėl tikėtina, kad G. M. prašymus, raštus antstoliui teikė tiesiogiai. Be to, išieškotojai po ginčijamo akto priėmimo buvo pervestos lėšos. Taigi vykdomojoje byloje išieškotoja R. P. elgdamasi atidžiai ir rūpestingai t. y. žinodama, kad yra užvesta vykdomoji byla pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priverstinio išieškojimo jos naudai bei žinodama, kad yra areštuota R. P. priklausanti žemės sklypo dalis, kurios bendrasavininkė ji pati yra, priimamus antstolio patvarkymus ir kitus dokumentus, turėjo visas sąlygas pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis vykdymo procese, gauti visą reikiamą informaciją iš antstolio ir savo laiku naudotis teise skųsti ar ginčyti antstolio priimtus patvarkymus ar aktus, tačiau to nepadarė. Įvertinus tai, kad ieškovė buvo išieškotoja vykdymo procese, kuriame, bei kita ko, ją atstovavo jos artimas asmuo ir tai, kad pati ieškovė kiekvienais metais grįždavo į Lietuvą ir turėjo galimybę pati domėtis vykdymo procesu, ieškovės argumentai, kad apie ginčijamą aktą sužinojo tik 2021 m. spalio 5 d. yra atmestini kaip nepagrįsti.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvada, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl antstolio akto pripažinimo negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 3 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).). Ieškovė neprašė atnaujinti praleistą terminą, o teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neįžvelgė jokių priežasčių jį atnaujinti, todėl dėl šio reikalavimo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

30. Ieškovė teigia, kad buvo pažeista CK 4. 79 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrasavininko pareiga, todėl jai turi būti perkeltos pirkėjos teisės ir pareigos. Atsakovė tvirtina, kad vykdymo procese skolininkas neturėjo pareigos vykdyti CK 4. 79 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos.

31. Pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį dėl turto dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda; kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka.

32. Byloje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, patvirtino 2016 m. gegužės 24 d. turto pardavimo skolininko (R. P.) pasiūlytam pirkėjui (D. P.) aktą. Ginčo, kad R. P. nepranešė R. P. apie paduodamą savo žemės sklypo dalį, nėra. Ginčas yra kilęs, ar vykdymo procese parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, skolininkas privalėjo įgyvendinti CK 4. 79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui.

33. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis – bendraturčio pirmenybės teisės nebuvimas, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, – negali būti aiškinama plečiamai ir prie tokios išimties gali būti priskiriamas tik vienas skolininkui priklausančio turto priverstinio turto pardavimo būdas – turto pardavimas iš varžytynių, bet netaikoma kitiems skolininkui priklausančio turto priverstinio pardavimo būdams. Būtent toks aiškinimas užtikrina teisingą ir proporcingą tiek paties skolininko, tiek jo bendraturčio, tiek skolininko kreditoriaus interesų pusiausvyrą, tiek CK 4.49 straipsnio 1 dalies normos tikslą, nes nors turto pardavimas iš varžytynių ir nesuteikia skolininko bendraturčiui pirmenybės teisės nupirkti skolininkui priklausančio bendro turto dalį, tačiau neatima iš jo teisės dalyvauti varžytynėse kartu su kitais asmenimis ir nupirkti šį turtą. Tuo tarpu priešingai aiškinant minėtą normą, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju skolininko bendraturtis būtų eliminuojamas ir jam būtų užkertama teisė įgyti skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Vykdymo procesas yra žymiai platesnis pagal savo apimtį ir stadijas nei tik turto pardavimas iš varžytynių ir todėl CK 4.79 straipsnio 1 dalies prasme visų kitų skolininko turto pardavimo būdų prilyginimas viešosioms varžytynėms nepagrįstai išplėstų CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį ir paneigtų pačią išimties esmę. Kasacinis teismas konstatavo, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vieno bendraturčio pirmenybės teisė pirkti kito bendraturčio parduodamą bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį, išskyrus tuos atvejus, kai ji parduodama viešosiose varžytynėse, aiškintina kaip nesuteikianti bendraturčiui pirmenybės teisės pirkti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį tik tuo atveju, kai turtas parduodamas CPK VI dalies nustatytu skolininko turto pardavimo iš varžytynių būdu, bet netaikoma turto pardavimo skolininkui pasiūlytam pirkėjui būdu (Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018).

34. Taigi remiantis teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo išaiškinimu, skolininkas vykdymo procese pasiūlydamas savo pirkėją CPK 704 straipsnio pagrindu, privalo tinkamai įvykdyti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną pareigą ir raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui. Nagrinėjamu atveju šios pareigos skolininkas R. P. neįvykdė.

35. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturčiui priklausanti bendrąja nuosavybe esančio daikto dalis parduodama pažeidžiant CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirmenybės teisę, kitas bendraturtis turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tačiau bendraturtis, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4. 79 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškinio senaties

36. Kasacinio teismo praktikoje ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 82 punktas ir joje nurodyta teismo praktika). Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos A. T. 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

37. Ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kuris nustatomas remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, laikantis teisės normų, reglamentuojančių senaties taikymą ir kasacinio teismo išaiškinimo dėl jų taikymo.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad apie jos teisių pažeidimą jai tapo žinoma 2021 m. rugsėjo 11 d. (ieškinys pateiktas 2021 m. gruodžio 1 d.). Atsakovė D. P. prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad aktas, kurio pagrindu ji įgijo žemės sklypo dalį, priimtas 2016 m. gegužės 24 d., o ieškinys dėl pirkėjo teisių perkėlimo pateiktas 2021 m. gruodžio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams, todėl ieškinys turi būti atmestas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

39. Įvertinus sprendimo 19-28 punktuose nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad ieškovė buvo išieškotoja vykdymo procese, todėl žinojo ir turėjo žinoti apie 2016 m. gegužės 24 d. priimtą aktą dar vykdymo procese, o ne kaip nurodė ieškovė tik 2021 m. spalio 5 d.

40. Įvertinęs teisme posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus (Sprendimo 10-12 punktai), teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovei apie žemės dalies pardavimą D. P. tapo žinoma žymiai anksčiau nei nurodo pati ieškovė. Liudytojų parodymais, atsakovės paaiškinimais, nustatyta ir dėl to ginčo nebuvo, kad šalia ginčo žemės sklypo, kurio dalis nuosavybės teise šiuo metu priklauso ieškovei R. P. ir dalis D. P., greta yra žemės sklypas, šiuo metu pagal testamentą priklausantis ieškovei ir jos dukrai E. D. (akto priėmimo metu priklausė – ieškovės motinai L. P.) ir kad jame nuo 2013 m. nuolat gyveno ieškovės motina L. P. (mirusi) su ieškovės dukterimi E. D., o šiuo metu toliau jame gyvena E. D. su šeima. Liudytoja E. D. neigė žinojusi, kad tėvas pardavė žemės sklypo dalį D. P. ir tvirtino, kad manė, jog D. P. yra duota tik naudotis šiuo žemės sklypu, kad ji jį nuomojasi. Tačiau teismas šias liudytojos nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, nes ji yra ieškovės duktė, be to, pati yra suinteresuota atgauti žemės sklypo dalį, kuris ribojasi su jos žemės sklypu. Tai rodo jos suinteresuotumą bylos baigtimi. Kita vertus, šios liudytojos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad vis tik jai negalėjo būti nežinoma apie tai, kad D. P. yra nusipirkusi tėvui priklausančią žemės sklypo dalį. Liudytoja E. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė, jog D. P. naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri anksčiau priklausė jos tėvui R. P., nurodė, kad juo D. P. naudojasi jau apie penkerius metus nepertraukiamai, tačiau ji naudojasi garažu, esančiu šiame sklypo dalyje. Taip pat teigė, kad D. P. dirbdavo šiame žemės sklype ir tuo metu, kai grįždavo jos motina iš užsienio. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ji pridavinėjo namą ir kad jai reikėjo gauti kaimynų parašų, patvirtino, kad ji ėjo pas D. P. parašo, nes jai teta G. M. (mamos sesuo) sakė surinkti iš kaimynų parašus dėl trijų metrų. (2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdis, laikas 1:10 -1:22). nors liudytoja ir neigė žinojusi, kad tėvas yra pardavęs žemės sklypą D. P., tačiau visos nurodytos aplinkybės, rodo, kad vis tik E. D. buvo žinoma apie tai, kad tėvui priklausanti žemės sklypo dalis jau priklauso D. P. nuosavybės teise. Liudytoja taip pat parodė, kad jos su motina santykiai buvo geri, kad jos bendradarbiavo, kad ieškovė grįždavo į Lietuvą per metus vieną ar du kartus ir grįžusį apsistodavo gyventi pas savo motiną ir dukterį. Pati ieškovė ieškinyje bei jos atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pati ieškovė matė, kad D. P. tvarkosi atsakovui R. P. priklausančioje žemės sklypo dalyje. Nors tiek ieškovė, tiek liudytoja teigia maniusios, kad D. P. tik naudojasi šia žemės sklypo dalimi, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtino jokiais įrodymais. Be to, teismas pastebi, kad nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad pats atsakovas jai sakė, kad D. P. davė tik naudotis sklypo dalimi, tačiau liudytoja E. D. teigė, kad su tėčiu visiškai nebendrauja, kad su juo neina susisiekti, kad nekelia ragelio. Be to, E. D. nurodė, kad manė, kad D. P. tik naudojasi žemės klypo dalimi, nes tėtis jai buvo žadėjęs padovanoti žemės sklypą. Taigi jokių duomenų, kad tikrai tiek ieškovė, tiek liudytoja E. D. (ieškovės duktė), matydamos, kad D. P. apie penkerius metus naudojasi ginčo žemės sklypu, turėjo pagrindą manyti, kad ji tik naudojasi juo, nėra. Priešingai, pačios E. D. veiksmai priduodant namą ir prašant iš D. P. parašo, patvirtina, kad vis tik žinojo, kad D. P. yra ginčo sklypo dalies savininkė.

41. Įvertinus šias aplinkybes, neįtikinama ieškovės versija, kad jai iki pat 2021 m. rugsėjo 11 d. nebuvo žinoma apie žemės sklypo pardavimą. Be to, atsakovė teismui pateikė duomenis iš VĮ Registrų centras, iš kurių matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos buvo žymimoms 2021 m. rugpjūčio 26 d. Taigi iki šios dienos ėjo pas D. P. dėl parašų, kurie, kaip nurodė, buvo reikalingi dėl trijų metrų ribos nesilaikymo, o tai tik dar kartą patvirtina, kad tikėti versija, jog iki 2021 m. rugsėjo 11 d. ieškovei nebuvo žinoma apie parduotą žemės sklypo dalį, kuomet palaikė artimus ryšius su dukra ir pati bent kartą per metus grįždavo į Lietuvą, nėra jokio pagrindo. Nors nurodė, kad su giminaičiais ta tema visiškai nekalbėjo, tačiau tikėti tokia ieškovės versija, teismas neturi jokio pagrindo.

42. Be to, byloje apklausta liudytoja J. E., kuri nėra nei ieškovės nei atsakovės giminaitė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad visiems kaimynams buvo žinoma, kad D. P. iš R. P. įsigijo žemės sklypo dalį ir matė, kad D. P. nuo 2016 m. tvarkė tą žemės sklypo dalį, augino daržoves, sodino krūmus, o garažu leido naudotis E. D.. Patvirtino, kad D. P. jai yra pasakojusi, kad jos prašė sutikimo dėl namo pridavimo, taip pat, kad ieškovės dėdė prašė parduoti sklypo dalį, taip pat ir E. D. dar su būsimu vyru prašė parduoti žemės sklypo dalį.

43. Liudytoju apklaustas ieškovės dėdė P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie sklypo pardavimo jam nėra žinoma, žino tik tiek, kad R. P. nemokėjo išlaikymo ir kad R. P. kreipėsi dėl jo išieškojimo, pati R. P. pasakojo apie tai. Neigė, kad klausė D. P. už kiek įsigijo šią sklypo dalį, tvirtinto, kad nepamena bendravęs su šia kaimyne, nepamena veidų. Taip pat žino, kad G. M. tvarkė namo, kuris priklauso E. D., pridavimo dokumentus. Šio liudytojo parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, nes jis yra ieškovės dėdė, o be to, negalėjo aiškiai prisiminti reikšmingų faktinių aplinkybių.

44. Teismas pažymi, kad pati ieškovė nors ir nurodė, kad jai kaimynai 2021m. rugsėjo mėn. pasakė apie galimą sklypo pardavimą, tačiau jų negalėjo nurodyti. Ieškovės atstovas taip pat teigė, kad jam nepavyko sužinoti, kokie tai buvo kaimynai, kad juos būtų galima apklausti teisme. Atsakovė atsiėmė prašymą apklausti teisme G. M. dėl jos sveikatos būklės ir dėl to, kad vykdomojoje byloje yra jos įgaliojimas, bei D. E., nes visas aplinkybes nurodė jo sutuoktinė J. E., todėl šie liudytojai nebuvo teisme apklausti.

45. Teismas, įvertinę faktines bylos aplinkybes bei tai, kad ieškovė vykdymo procese, kurio metu ir buvo perleista žemės sklypo dalis D. P., buvo išieškotoja, ieškovės teiginiai dėl nežinojimo apie galimai pažeistas teises atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad ji apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015) ir labiau tikėtina, kad ieškovei apie žemės sklypo dalies pardavimą D. P., tapo žinoma dar vykdymo proceso metu. Ieškovė neprašė atnaujinti termino ieškiniui pateikti ir teismas nenustatė priežasčių tokiam terminui atnaujinti.

46. CK 1.126 straipsnyje įtvirtinta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CPK 1-2 dalys). Taigi, esant atsakovės D. P. prašymams nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį, teismas sprendžia, jog nustatytinas savarankiškas pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimams atmesti, praleidus ieškinio senaties terminą dėl kreipimosi į teismą (CK 1.125 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimo išlaidų

47. Teismas , bylinėjimosi išlaidų dydį, jų pagrįstumą vertina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas),

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra atmesti visiškai. Atsakovė D. P. prašė teismo iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė duomenis, kad iš viso už atstovavimą šioje byloje patyrė 1 365,31 Eur atstovavimo išlaidų ir 9,11 Eur už VĮ Registrų centras išrašų gavimą. Šių išlaidų pagrįstumą pagrindžia pateiktos PVM sąskaitos- faktūros Nr. KLM-21-123; Nr. KLM-22-004; Nr. KLM-22-042, Nr. KLM-22-053 ir KLM-22-097 bei atlikti mokėjimai pagal išrašytas sąskaitas. PVM Sąskaitose-faktūrose detalizuoti veiksmai, už kuriuos paskaičiuotos atstovavimo išlaidos: konsultacijos, atsiliepimo į ieškinį rengimas, atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas, rengimasis teismo posėdžiams ir atstovavimas teismo posėdžiuose, dokumentų rengimas – prašymo teikimas VĮ Registrų centrui.

49. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistiną užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, įvertinus atliktus veiksmus, neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos.

50. Atsakovė taip pat prašo priteisti 9,11 Eur, sumokėtų VĮ Registrų centras už išrašus. Kadangi atsakovė privalėjo gintis nuo jai pareikšto ieškinio ir teikti teismui jos argumentus pagrindžiančius įrodymus, dėl to ji patyrė papildomų išlaidų, kurios laikytinos proceso išlaidomis ir yra atsakovės pagrįsti rašytiniai įrodymais, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovės D. P. naudai.

51. Esant nurodytoms aplinkybėms iš ieškovės atsakovės D. P. naudai priteistina iš viso 1 365,31 Eur atstovavimo išlaidų ir 9,11 Eur kitų proceso išlaidų, iš viso 1 374, 42 Eur (CPK, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnio 1 dalis, ).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 296 straipsnio 12 punktu, 301 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš viso 1 374, 42 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt keturis Eur 42 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.