Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10117-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

4. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. skundą palaikė ir jame nurodytais motyvais prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. liepos 20 d. D. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. liepos 20 d. 09.55 val. kelyje Šiauliai-Palanga, Kartenos mstl., Kretingos r. (117,00 km) vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Skundžiamu 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu D. A. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

9. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. neginčija 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarime nustatytų aplinkybių, kad jis lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.7 punkte įtvirtintą draudimą lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Taigi šiuo atveju pats D. A. pripažįsta padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aptariamo administracinio nusižengimo padarymo faktą taip pat patvirtina 2024 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos faktinės aplinkybės, jame pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kuriame jis nurodo sutinkantis su nusižengimu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad lenkimą atliko dėl priekyje važiavusios transporto priemonės didelio dūmingumo, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina būtinybės lenkimo manevrą atlikti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkimas draudžiamas. Vadinasi, byloje surinkti duomenys patvirtina ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

10. Skunde iš esmės yra keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir teigiama, kad priimant nutarimą nebuvo tinkamai atsižvelgta į D. A. asmenybę, darbo pobūdžio ir šeiminių aplinkybių nulemtą būtinybę turėti teisę vairuoti, neatsižvelgta į tai, kad nusižengimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

11. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu D. A. paskirtas minimalus įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. 3 mėnesiai. Vadinasi, ginčydamas nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės apeliuoja į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

14. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, buvo vertinama tai, kad D. A. pripažino nusižengimą ir dėl jo gailisi, įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Įvertinus visumą šių aplinkybių skundžiamu nutarimu D. A. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda su minimaliu ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Iš skundžiamo nutarimo taip pat matyti, jog sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą pagal pateiktą prašymą taip pat buvo svarstoma galimybė skirti švelnesnę už straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, tačiau atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės (darbas, būtinybė rūpintis artimaisiais ir kt.) nebuvo įvertintos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą dar labiau švelninti nuobaudą.

15. Teismas sutinka su nutarimą priėmusios institucijos vertinimu ir pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog D. A. teisė vairuoti yra reikalinga atliekant jo darbines funkcijas nagrinėjamu atveju nevertintina kaip išskirtinė ir lemianti poreikį dar labiau švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai neskirti. Viena vertus, D. A. nurodė dirbantis architektu, todėl jo darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, jog teisė vairuoti tiesiogiai lemia jo darbinės veiklos pajamas, o šios teisės netekimas kartu lemtų ir darbo praradimą. Kita vertus, neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą darantis asmuo. Nagrinėjamu atveju visos skunde nurodytos aplinkybės jau egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo nesuprasti, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirtų su tuo susijusių nepatogumų. Akivaizdu, jog tai suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-86-361/2021, AN2-290-380/2020, AN2-253-361/2020).

16. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės apie pareigą pasirūpinti artimaisiais (nuvežti nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigą, pasirūpinti kitame rajone gyvenančia močiute), šiuo atveju taip pat negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį jos taikymo terminą. Pažymėtina, kad visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo ir galėjo įvertinti prieš darydamas teisės pažeidimą. Vien dėl nusižengimo padarymo paskirtos poveikio priemonės atsakomybėn traukiamo asmens ar jo šeimos narių patiriami nepatogumai šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti švelnesnės nuobaudos, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl nuobaudos švelninimas šiuo pagrindu nebūtų suderinamas su visų asmenų lygybės įstatymui principu. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad vien tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-167-360/2022).

17. Teismas pažymi ir tai, kad vien skunde akcentuojamos aplinkybės, jog šiuo atveju D. A. buvo blaivus, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų vertintinos tik kaip laimingas atsitiktinumas, leidęs išvengti griežtesnės teisinės atsakomybės taikymo, o ne mažesnį nusižengimo pavojingumą rodanti išskirtinė aplinkybė. Šiuo atveju D. A. veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, o už tokį nusižengimą teisės vairuoti atėmimas mažiausiai 3 mėnesių terminui yra privalomas. Be to, teismas įvertina ir byloje esantį Administracinių nusižengimų registro išrašą, iš kurio matyti, kad per pastaruosius 5 metus D. A. 19 kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, iš kurių net 18 kartų už nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Tokie duomenys neleidžia daryti išvados, jog aptariamo nusižengimo padarymas buvo visiškai atsitiktinis ir atitinkamai nesudaro pagrindo dar labiau švelninti asmens teisinę padėtį.

18. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde taip pat yra pateikta daug nuorodų į kitas teismuose išnagrinėtas bylas, kuriose, kaip teigiama skunde, teismai sutrumpindavo administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiant klausimą dėl D. A. administracinės atsakomybės ir jos apimties, kitų teismų išvados dėl kitose bylose nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimo nėra privalomos. Vien tai, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos savaime nereiškia, kad jos turi būti taikomos visais atvejais, nes kiekviena situacija ir bylos aplinkybės yra vertinamos individualiai.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, šiuo atveju nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą pagrindą panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti arba skirti trumpesnį jos taikymo terminą. Teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės skyrimas, nustatant minimalų ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytą jos taikymo terminą, nagrinėjamu atveju yra proporcingas padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinas asmens teises suvaržančiu labiau, nei tai būtina pažeidėjo nubaudimo ir teisės pažeidimų prevenciniams tikslams užtikrinti.

20. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10117-2024 ir D. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.