Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyriaus atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad J. Š. su atsakovu A. Š. susipažino 2004 metų rugpjūčio mėnesį. Pradėjo draugauti, 2005 metų vasario mėnesį pastojo, o 2005 m. lapkričio mėn. 15 dieną susilaukė sūnaus A. L., kurį atsakovas pripažino, t. y. kai tik neatlikinėjo bausmių įkalinimo įstaigoje, gyveno su ja ir sūnumi bei prisidėjo prie vaiko auginimo, ir tai vyko iki 2017 metų vasario mėnesio, kuomet vėl atsidūrė įkalinimo įstaigoje, tačiau savo pripažinimo iki šiol neišviešino civilinės metrikacijos registre. Iki vaiko gimimo ir jam gimus (duomenys neskelbtini) su atsakovu nebuvo susituokusi, tai įvyko tik 2009 metų balandžio mėn. 24 dieną, susituokė įkalinimo įstaigoje Marijampolėje. Sūnui yra būtina skirti mažiausiai po 240 Eur per mėnesį siekiant užtikrinti vaiko poreikius. Į šią suma įeina šie A. poreikiai: 1. maistas - 80 eur; 2. rūbai/avalynė - 50 Eur; 3. vaistai/vitaminai - 15 eur (įtemptos kojų sausgyslės - reikalingi specialūs dėklai į batus); 4. priemonės, susijusios su sveikata, t. y. akiniai ir jų priežiūros priemonės (per metus 1 vienetas apytiksliai 80 eur bei priežiūros priemonės 10 eur, viso 90 eur) - 7,5 Eur; 5. higienos priemonės ir paslaugos (plaukų kirpimas) -10 Eur; 6. lavinimo priemonės ~ 20 Eur; 7. pramogos (kinas, kavinės, teatras ir kt.) -10 Eur; 8. internetas ir kabelinė -18 eur dalijama iš 3 gyvetojų - 6 eur; 9. komunaliniai patarnavimai ir kiti mokesčiai, susiję su namų buitimi vidutiniškai sudaro: nuoma - 30 eur : 3, viso 10 eur; elektra (vidutiniškai 9 Eur : 3, viso 3 Eur/mėn.): šildymas (vidutiniškai per metus 300 Eur, per mėnesį 25 eur : 3, viso 833 eur Eur/mėn.\ vanduo (vidutiniškai per mėnesį 20 :3, viso 6,67 Eur/mėn., būsto administravimo išlaidos (vidutiniškai per mėnesį 6 eur : 3, viso 2 eur/mėn.) - viso vidutiniškai 30 Eur; 10. telefono papildymas - 5 eur; 11. kitos išlaidos -10 eur. Viso preliminariai reikėtų 243,50 eur. Sūnus A. taip pat nori lankyti krepšinio būrelį, kuris papildomai per mėnesį kainuotų dar vidutiniškai 30 eur, t. y. rūbų įsigijimas ir važinėjimas į rungtynes. Iš atsakovo vaikui po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį šiuo metu bus pakankamas išlaikymas. Atsakovas yra sveikas ir 2018-11-08 išėjęs iš įkalinimo įstaigos gali dirbti ir turėti pajamas. Ji šiuo metu darbo biržos pagalba ieškosi darbo, gauna tik bedarbio išmoką 257,05 eur bei išmoką vaikui 30 eur. Prašo teismo nustatyti jai uzufrukto teisę tvarkyti priteistą. Gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotas asmuo ieškiniui pritarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė nurodyta A. L. motina, duomenų apie tėvą nėra (b. l. 10). Atsakovas atlieka bausmę (b. l. 11). Ieškovė pateikė duomenis apie pajamas (b. l. 12-13), išlaidas (b. l. 15-18). Šalys yra sudariusios santuoką (b. l. 14). Gauti duomenys apie šalių turtą iš registrų.

Dėl tėvystės nustatymo

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d.).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 str.). Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva (CPK 392 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nei dėl tėvystės, nei dėl išlaikymo dydžio nėra. Atsakovas sutiko, kad jis yra A. L. tėvas. Šalys byloje nereiškė abejonių dėl tėvystės ir neteikė prašymo, kad byloje reikalinga skirti ekspertizę tėvystei nustatyti. Ši aplinkybė vertintina kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis susipažino su atsakovu, su juo bendravo, po ko tapo nėščia. Atsakovas šių aplinkybių neneigė, sutiko su ieškiniu tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu. Esant nustatytų faktų visumai darytina išvada, kad šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl atsakovas pripažintinas A. L. tėvu, o A. L. pripažintinas atsakovo vaiku.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 120 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsakovas su tokiu dydžiu sutinka.

Išlaikymo dydžio klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad nedirba, jos pajamas sudaro gaunamos išmokos iš darbo biržos bei vaiko pinigai. Atsakovas šiuo metu atlieka bausmę, ieškovės teigimu – iki 2018 m. lapkričio.

Iš šalių pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis iš esmės vertintina kaip vienoda - šalys nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonė atsakovo vardu išregistruota. Ieškovė nedirba, gauna tik pašalpą, atsakovas atlieka bausmę. Tačiau nėra nustatyta priežasčių, dėl kurių atsakovas ateityje negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Be to, kaip minėta, turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus priteisiant išlaikymą vaikui. Nepriklausomai nuo tėvų gaunamų pajamų vaikas vis tiek turi būti išlaikomas.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra būtina 240 Eur suma. Teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai yra pagrįsti, nurodyta suma nėra didelė, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje, maisto, paslaugų kainas.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Šiuo metu toks dydis yra 400 Eur. Jei tėvų prievolė būtų dalinama per pusę, vieno iš tėvų dalis sudarytų 200 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi ieškovė iš atsakovo prašo ženkliai mažesnės sumos - tik 120 Eur.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, įvertinant bendrą ekonominę situaciją šalyje, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 120 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018-07-27.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, jis gyvena su ieškove, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl vaiko tėvystės nustatymo sudaro 75,00 Eur, už išlaikymo priteisimą 32,00 Eur (CPK 80 str., 85 str.).

Ieškovė proceso eigoje gavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl laikytina atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovės atstovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 195,77 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui.

Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys buvo tinkamas, atsakovas pripažino ieškinį tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu, nevilkino teismo proceso, šiuo metu atlieka bausmę, nurodė turintis skolų, todėl žyminis mokestis bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos advokatui iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti atsakovą A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o A. L. pripažinti A. Š. vaiku.

Nustatyti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur), nuo 2018-07-27 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pervedant lėšas į J. Š. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini).

Žyminio mokesčio bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui iš atsakovo A. Š. nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.