Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovams R. D. (buvusi pavardė Ž.), Ž. Ž., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolis Jonas Petrikas, notaras Gintaras Bastakys dėl turto pardavimo iš varžytinių akto, turto įsigijimo pasiūlytam pirkėjui akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Ž. Ž. buvo išdavęs savo motinai – atsakovei R. D. (buvusi pavardė Ž.) 2016 m. kovo 29 d. įgaliojimą veikti jo vardu, o taip pat ir jo vardu sudaryti nekilnojamojo turto sandorius.

13. Nustatyta ir tai, kad 2016 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu atsakovas Ž. Ž. per savo įgaliotinę, mamą Atsakovę R. Ž., asmeninės nuosavybės teise įsigijo ginčo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad turto įsigijimo kaina 44 440 Eur, buvo sumokėta 2016 m. lapkričio 7 d..

14. Nustatyta ir tai, kad neįrengta palėpė, 164/1632 dalių žemės sklypo ir 12/100 dalių sandėlis buvo įsigyti atsakovo 2018-02-15 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu.

15. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2024 m. vasario 22 d. atsakovas Ž. Ž. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią padovanojo savo motinai atsakovei R. D. (Ž.) asmeninės nuosavybės teise - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. Ž. ir atsakovė R. D. (Ž.) yra buvę sutuoktiniai, o atsakovas Ž. Ž. jų sūnus.

17. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp ieškovo ir atsakovų kilo dėl to, kad ieškovas siekia įrodyti, jog nekilnojamasis turtas – butas su priklausiniais ir dalimi žemės sklypo – esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo įgytas ne atsakovo Ž. Ž. kaip jo asmeninė nuosavybė, o turi priklausyti ieškovui ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise. Tuo pagrindu ieškovas prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, t.y. 2016-11-09 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-02-15 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-02-15 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-02-22 dovanojimo sutartį ir perkelti ieškovui ½ pirkėjo į šį turtą teisių.

18. Ieškovas kaip vieną iš pagrindinių motyvų savo reikalavimams pagrįsti nurodo aplinkybę, jog dar šalims būnant santuokoje, atsakovė R. D. (Ž.) užsiėmė nekilnojamojo turto veikla ir sutuoktiniams siekiant mokesčių optimizavimo, bendru sutarimu, nekilnojamasis turtas buvo perkamas ne pačių sutuoktinių, o jų sūnaus atsakovo Ž. Ž. vardu. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog toks susitarimas tarp šeimos narių buvo iki tos dienos, kai atsakovė R. D. (Ž.) jam 2024 metais paštu atsiuntė oficialų reikalavimą išsikelti iš jos buto.

19. Tuo tarpu atsakovai, viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog ieškovas apie visus šiuos sandorius žinojo, todėl yra praleidęs ieškinio senaties terminą varžytinių aktui nuginčyti, be to, ieškovas ir atsakovė savo santuoką nutraukė bendru sutuoktinių sutarimu dar 2021 metais, t.y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-7294-965/2021 ir santuokos nutraukimo metu abu sutuoktiniai pažymėjo, jog dalintino nekilnojamojo bendro turto neturi. Pažymėjo, kad ieškovas siekia nuginčyti sandorius, kurių sudarymui pats pritarė, juos vykdė ir apie juos žinojo.

20. Atsakovai prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir konstatuoti, jog ieškovas reiškia reikalavimą suėjus senaties terminui.

21. CPK 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

22. Siekdamas nuginčyti antstolio surašytą pardavimo aktą, ieškovas turi kartu įrodyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą akto negaliojimo aplinkybę – kad aktas pažeidė esmines ieškovo teises ir (arba) kitas CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytas akto negaliojimo aplinkybes, ir (arba) imperatyviąsias CPK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei kitų įstatymų teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 24 punktas).

23. CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

24. Išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus bylos medžiagą matyti, jog ieškovas J. Ž. apie 2016 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą ir aplinkybę, jog turtas yra perkamas ne jo, o sūnaus Ž. Ž. žinojo nuo pat jo sudarymo momento. Tokiu būdu matyti, jog ieškovas eilę metų, žinodamas apie tokį sandorį, jam neprieštaravo, nereiškė nei atsakovui Ž. Ž., nei atsakovei R. D. (Ž.) jokių reikalavimų ar pretenzijų.

25. Be to, nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-7294-965/2021 buvo nutraukta ieškovo J. Ž. ir atsakovės R. D. (Ž.) santuoka bendru sutuoktinių sutikimu. Šalys, nutraukdamos santuoką, be kita ko teismui nurodė, jog dalintino nekilnojamojo turto neturi.

26. Tokiu būdu matyti, jog dar 2021 metais ieškovas J. Ž., nutraukdamas santuoką ir žinodamas, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, o jo sūnui atsakovui Ž. Ž., netraukė šio turto į dalintino sutuoktinių turto balansą, o priešingai – nurodė teismui ir patvirtino, jog sutuoktiniai bendro dalintino turto neturi.

27. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė R. D. paaiškino, jog santuokos nutraukimo procese, jie su ieškovu J. Ž. gražiuoju susitarė parduoti turėtus žemės sklypus ir gautus pinigus pasidalinti. Ko pasėkoje, netrukus po santuokos nutraukimo, t.y. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas J. Ž. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu jame gyventi, o tuo tarpu, atsakovė R. D. jokio nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neįsigijo.

28. Ieškovo pateikti į bylą duomenys, kad atsakovas Ž. Ž. studijavo ir o studijų liko gyventi Vilniuje, kur iki šios dienos gyvena ir turi nekilnojamojo turto, nepaneigia asmens teisės įgyti ir valdyti nekilnojamąjį turtą bet kuriame Lietuvos Respublikos mieste ir yra teisiškai nereikšmingos.

29. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023).

30. CPK 602 str. 3 d. numato, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas pasisako, kad ši teisės norma ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią sieja ne su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę (išskyrus atvejį, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), o su konkrečiu įvykiu. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose proceso teisės normose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis taikant ieškinio senatį reikalavimui pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, todėl kitaip negali būti aiškinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-686/2015).

31. Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, jog ieškovas apie turto pardavimo iš varžytinių akto sudarymo aplinkybes žinojo jau jo sudarymo metu 2016 m. lapkričio 9 d., po ko, 2021 liepos 15 d. santuokos nutraukimo procese teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad neturi su atsakove R. D. (Ž.) dalintino bendro turto. Tuo tarpu, su ieškiniu dėl šio akto nuginčijimo ieškovas į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 18 d., t.y. praėjus aštuoneriems metams.

32. Aplinkybė, jog ieškovas apie savo pažeistas teises suprato tik tuomet, kai gavo buvusios sutuoktinės R. D. (Ž.) prašymą išsikelti iš buto, kuris nuosavybės teise jam nepriklauso, negali būti vertinama kaip objektyvi ir pakankama priežastis atnaujinti praleistą senaties terminą arba jį skaičiuoti nuo to momento. Ieškovas yra veiksnus ir dirbantis asmuo, kuris privalėjo būti atidus ir rūpestingas, kad pasidomėti ginčijamo sandorio – turto pirkimo iš varžytinių akto sudarymo pasekmėmis jeigu ne 2016 metais, tai tuomet 2021 metais, kai buvo sprendžiamas jo ir atsakovės R. D. santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas.

33. Remiantis 32 punkte paminėta faktine aplinkybe, atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad jo buvusi sutuoktinė ir sūnus sąmoningai siekė jį iškeldinti iš namų jam nežinant. Asmuo nutraukęs santuoką ir įgijęs kito nekilnojamojo turto, negali turėti nepagrįstų lūkesčių ir toliau gyventi bute, kuris jam nuosavybės teise nepriklausė ir po santuokos nutraukimo.

34. Todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir konstatuoti, jog ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu praleidęs įstatyme numatytą vienerių metų terminą, kuris suėjo jau 2017 m. lapkričio 9 d.

35. Teismas pažymi, jog Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.

36. Tokiu būdu, šioje byloje ieškovui kilo pareiga įrodyti bent vieną pagrindą, numatytą LR CPK 602 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagrindų sąrašas yra baigtinis.

37. Vertinant į bylą pateiktus rašytinius duomenis, nustatyta, jog Ž. Ž. buvo išdavęs savo motinai – atsakovei R. D. (Ž.) 2016 m. kovo 29 d. įgaliojimą veikti jo vardu, o taip pat ir jo vardu sudaryti nekilnojamojo turto sandorius. Šis įgaliojimas turto pardavimo iš varžytinių akto sudarymo metu buvo galiojantis ir teisėtas.

38. Nustatyta ir tai, kad 2016 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu atsakovas Ž. Ž. per savo įgaliotinę, mamą Atsakovę R. Ž., asmeninės nuosavybės teise įsigijo ginčo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad turto įsigijimo kaina 44 440 Eur, buvo sumokėta 2016 m. lapkričio 7 d..

39. Ieškovas, palaikydamas savo reikalavimą nurodė, jog iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pavedimą už turtą atliko ne pats atsakovas Ž. Ž., o jo motina R. Ž.. Šiuo atveju ieškovo atstovas laikėsi pozicijos, jog pinigai buvo pervesti iš R. Ž. sąskaitos ir dėl to jie turi būti pripažinti bendromis sutuoktinių lėšomis.

40. Su tokiu ieškovo atstovo argumentu nėra pagrindo sutikti.

41. Kaip ir minėta aukščiau, atsakovas Ž. Ž. buvo išdavęs motinai R. D. (Ž.) 2016 m. kovo 29 d. įgaliojimą veikti jo vardu ir interesais, o dar 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jis pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 35.43 kv.m. butą, už 35 000 Eur. Atsakovė R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog butas (duomenys neskelbtini) nebuvo pirmas sandoris, kurį ji sudarė sūnaus vardu ir naudai pagal jo išduotą įgaliojimą, nes tai buvo kelių sandorių seka, vieną butą parduodant ir perkant kitą. Tokiu atveju, aplinkybė, jog už Ž. Ž. buto pardavimą gauti pinigai pagal įgaliojimą pateko į R. D. (Ž.) banko sąskaitą, negali būti pagrindu juos pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe, nes tai nėra pagrindas turto teisiniam režimui pasikeisti. Pinigai buvo asmeninė nuosavybė ir jie toliau buvo naudojami pagal įgaliojimą sūnaus Ž. Ž. naudai ir interesams.

42. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes ir, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog už ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta bendromis tuometinių sutuoktinių J. Ž. ir R. Ž. lėšomis.

43. Analizuodamas aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė ir nepateikė duomenų, kurie galėtų būti pagrindu nuginčyti Turto pardavimo iš varžytinių aktą, turto perdavimo pasiūlytam pirkėjui aktą būtent taip, kaip tai numatyta LR CPK 602 straipsnyje. Kaip minėta, Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.

44. Teismui konstatavus, jog ieškovas neįrodė aplinkybių ir pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti 2016-11-09 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), turto perdavimo pasiūlytam pirkėjui aktus niekiniais, todėl atitinkamai nėra pagrindo kvestionuoti ir atsakovo Ž. Ž. asmeninės nuosavybės teisės į butą su priklausiniais ir žemės sklypo dalimi, esančio (duomenys neskelbtini).

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. Ž. ir atsakovė R. D. (Ž.) 2021 m. liepos 15 d. nutraukė santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, po ko, 2021 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas J. Ž. asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

46. Nustatyta ir tai, kad praėjus trejiems metams po santuokos nutraukimo, šalių sūnus Ž. Ž. 2024 m. vasario 22 d. Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo motinai R. D. (Ž.) butą su priklausiniais ir žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini).

47. Ieškovas prašė teismo 2024 m. vasario 22 d. Dovanojimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia tuo pagrindu, kad atsakovas Ž. Ž., sudarydamas dovanojimo sandorį, nebuvo daikto savininkas.

48. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visumą; 1) teisės norma yra imperatyvi; 2) šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (LAT 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018-02-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 30 punktas). Teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį. Taip pat teismas gali pripažinti normą imperatyvia ir nesant aptartos gramatinės formuluotės, jei sistemiškai aiškinant šią normą teisės normų hierarchijos kontekste tampa aišku, kad ji formuluoja konkretų draudimą ar paliepimą (LAT 2024-05-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-1120/2024, 23 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju, 42 punkte teismas konstatavo dėl atsakovo Ž. Ž. asmeninės nuosavybės teisės į dovanotą daiktą - ginčo butą, teisėtumo, kuris šioje byloje nebuvo nuginčytas. Be to, teismas priėjo išvados, jog ieškovas neįrodė pirmosios ieškinio dalies – turto pardavimo iš varžytinių akto neteisėtumo. Atitinkamai, tam, kad teismas, pripažintų 2024 m. vasario 22 d. Dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi būti pripažintas ir nurodytas ne tik CK 1.80 straipsnis, bet ir konkreti imperatyvioji įstatymo norma, kuriai šis sandoris prieštarauja.

50. Darytina išvada, kad šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių ir įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti 47 punkte nurodomus privalomuosius sandorio nuginčijimo pagrindus.

51. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

52. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).

53. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį, be to, ieškovo reikalavimas pareikštas praleidus įstatyme numatytą senaties terminą, todėl teismas pripažįsta, kad ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

54. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

55. Bendrąsias bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK) 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino rekomendacijas (toliau - ir rekomendacijos ) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

56. Ieškinį atmetus, ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

57. Atsakovų atstovas advokatas N. Šilaika pateikė duomenis, kad atsakovas Ž. Ž. bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė 9994,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu, atstovavimu teismo posėdžiuose už advokato Nedo Šilaikos suteiktas teisines paslaugas.

58. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo teismas atsižvelgia į 53 punkte nurodytas paskirstymo taisykles, į bylos pobūdį ir sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, procesinių dokumentų skaičių. Apibendrinant išdėstytą, iš ieškovo J. Ž. priteistina 9994,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo Ž. Ž. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. Ž. 9994,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo Ž. Ž. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.