Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1669-855/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-12
Bylos Nr.: e2A-1669-855/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33200-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Renata Volodko
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“
Atsakovas: M. C.

Kategorijos

1.3.7.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1669-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33200-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ ieškinį atsakovui M. C. (M. C.) dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Translogistics24“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. C. 418,71 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas – 404,75 Eur vertimo išlaidų ir 605 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Atsakovas M. C. atsakovės įmonėje dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Prašomą priteisti žalą ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuomet atsakovas komandiruotės užsienyje (Vokietijoje) metu, t. y. 2020 m. liepos 21 d. savavališkai paliko vilkiką, o iš jo sąmoningai pasisavino ieškovei priklausančią, atsakovui darbinių funkcijų atlikimui patikėtą materialųjį turtą (inventorių) – mobilų telefoną (vertė - 125 Eur), skenerį (vertė - 150 Eur), atminties kortelę (vertė - 9 Eur), OTG kabelį (vertė - 50 Eur), mini kabelį (vertė - 50 Eur), mini USB pakrovėją (vertė - 5 Eur), navigaciją (vertė - 300 Eur), Garmin laikiklį (vertė - 50 Eur), lagaminą (vertė - 50 Eur), antspaudą (vertė - 30 Eur), micro USB pakrovėją (vertė - 5 Eur), micro usb pakrovėją (vertė - 5 Eur), micro usb pakrovėją (vertė - 5 Eur), kabelį micro USB (vertė - 5 Eur). Bendra pasisavinto ir negrąžinto inventoriaus vertė - 834 Eur. Šį turtą atsakovas iš ieškovės perėmė pasirašytinai prieš vykdamas į komandiruotę. Vilkikas buvo surastas Vokietijoje, bet minėto inventoriaus jame nebuvo. Įranga buvo visiškai nauja, todėl nusidėvėjimas jai netaikytinas.

1.2. Dalis žalos buvo padengta įskaitymo būdu; likusi žalos suma - 418,71 Eur. Atsakovas SMS žinutėmis pripažino ieškovei priklausančio turto paėmimo faktą.

2. Atsakovas apie ieškinio priėmimą, bylos iškėlimą ir bylos nagrinėjimą buvo informuotas Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje, pasirašytos Hagoje 1965 m. lapkričio 15 d. (toliau – Hagos Konvencija), tvarka, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; iš ieškovės UAB „Translogistics24“ į valstybės biudžetą priteisė 23 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbdavys privalo įrodyti, ar konkretūs darbuotojo veiksmai nulėmė konkretų rezultatą, t. y. sąlygojo nuostolių atsiradimą, o taip pat pagrįsti patirtų nuotolių dydį, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė patikimų ir neabejotinų rašytinių duomenų savo reikalavimui dėl žalos atlyginimo pagrįsti.

5. Teismas nustatė, kad atsakovui 2020 m. sausio 22 d. pasirašytinai perduotas tam tikras inventorius, tačiau perduodantis asmuo neįvardintas, jo parašo nėra.

6. Byloje yra atsakovo vardu surašytas šio turinio laiškas: ,,Sveiki, kad teisingai suformuluočiau, parašysiu pranešimą, aš ,,Transtiroje“ dirbau beveik 3 metus, nieko nepavogiau ir jokių problemų firmai nepadariau, dirbau sąžiningai ir būčiau dirbęs toliau, jei man būtų savalaikiai suteikę atostogas, o nebūtų vertę papildomai dirbti prieš mano valią, todėl kad aš turiu sveikatos problemų, teko palikti automobilį ,,avtohofe“ (vok. – automobilių bazėje), namus pasiekti savo jėgomis. CMR aš išsiųsiu tik tada, kai gausiu atlyginimą, kitaip – niekaip, prašau šį pranešimą perduoti ,,Transtiros“ vadovybei“. Kita vertus, anot pirmosios instancijos teismo, šiuo atveju nėra jokių duomenų, iš kur, kam ir kieno šis laiškas siųstas, be to, jame nėra kalbama apie ieškovės įmonę, minima ,,Transtira“, nėra kalbama apie patikėtos įrangos pasisavinimą.

7. Ieškovė nepateikė duomenų, kad siuntė atsakovui pretenzijas ir raginimus dėl žalos atlyginimo.

8. Nors ieškovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. priėmė įsakymą dėl išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio, nurodydama, kad jis padarė inventoriaus pasisavinimu jai 834 Eur žalą, ir kad ji bus išskaityta, tačiau šis įsakymas įmonės vadovo nepasirašytas, duomenų apie jo pateikimą atsakovui, atsakovo supažindinimą nėra.

9. Ieškovės į bylą pateikta 2022 m. kovo 21 d. suformuota išplėstinė pažyma apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį rodo, kad ieškovės posėdžio metu įvardintų išskaitų sumos galėjo būti atliktos iki ieškovei priimant 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą dėl jų darymo, t. y. nesant ieškovės įvardintam teisiniam pagrindui jas atlikti. Byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas po 2020 m. liepos 21 d. Lietuvoje nesilankė, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo, jog ieškovės pateiktas 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsisakymo susipažinti su direktoriaus įsakymu dėl išskaitų atlikimo aktas yra akivaizdžiai melagingas.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus jokių kitų išmokėjimo dokumentų, yra prielaida manyti, kad su atsakovu nebuvo laiku ir tinkamai atsiskaitoma pagal darbo sutartį ir jo vykdomo darbo specifiką, kad ieškovė nėra sąžiningas darbdavys ir nėra sąžiningas darbo teisinio santykio dalyvis.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliantė (ieškovė) UAB „Translogistics24“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė (darbdavys) neįrodė atsakovo (darbuotojo) atsakomybės sąlygų. Byloje yra pateiktas 2020 m. sausio 22 d. inventoriaus perdavimo atsakovui aktas lietuvių ir rusų kalbomis, pasirašytas atsakovo. Byloje nėra įrodymų, kad pagal minėtą aktą perduotas atsakovui inventorius būtų grąžintas ieškovei, todėl turėjo būti konstatuota, kad atsakovui buvo perduotas akte nurodytas inventorius ir jis nėra ir nebuvo negrąžintas ieškovei. Be to, šį faktą patvirtina ir ieškovės kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo įvykdyto ieškovės inventoriaus pasisavinimo, prie kurio buvo pridėti atsakovo SMS žinutės ir laiškas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 1 veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas, kuriame, ištyrus ir įvertinus pirminius duomenis, yra nurodyta, jog „palikęs vilkiką ir puspriekabę, 2020 m. liepos 21 d., 10.47 val., M. C. išsiuntė atsakingam UAB „Translogitics24“ darbuotojui SMS žinutę, kurioje nurodė, jog palieka parkavimo aikštelėje vilkiką bei puspriekabę, pasiima UAB „Translogistics24“ priklausančius važtaraščius, lagaminą. UAB „Translogistics24“ iš profesinės sąjungos gavo M. C. pranešimą, kuriame nurodytos tos pačios aplinkybės. Tą patvirtina paties atsakovo minėtos SMS žinutės ir laiško turinys. Teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta visus minėtus įrodymus.

11.2. Pats atsakovas savo minėtose SMS žinutėse ir laiške pripažįsta, kad jis pasiėmė lagaminą. Tuo tarpu visas perdavimo akte nurodytas inventorius paprastai yra sudedamas į lagaminą ir perduodamas vairuotojui, grįžus iš komandiruotės lagaminas su inventoriumi grąžinamas darbdaviui, kad vėliau atitinkamam vairuotojui vykstant į kitą komandiruotę būtų galima perduoti lagaminą su inventoriumi kitos komandiruotės vykdymui. Tai, kad atsakovas savo SMS žinutėse ir laiške nenurodo detaliai viso inventoriaus sudėties nereiškia, kad jis pasiėmė tuščią lagaminą ir neėmė ieškovės inventoriaus. Priešingai, įrodymų visuma, faktas, kad inventorius, kuris buvo perduotas atsakovui pagal inventoriaus perdavimo aktą, nebuvo grąžintas ieškovei, kitas ieškovės vairuotojas jo nerado minėtame vilkike ir puspriekabėje, minėtos atsakovo žinutės ir laiškas akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas neteisėtai pasiėmė visą 2020 m. sausio 22 d. inventoriaus perdavimo akte nurodytą ieškovės inventorių ir jo negrąžino.

11.3. Teismas visiškai be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovės pateiktoje išplėstinėje pažymoje nurodytos padarytos išskaitos iš atsakovo galėjo būti atliktos iki ieškovei priimant 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą dėl jų darymo, t. y. nesant ieškovės įvardintam teisiniam pagrindui jas atlikti (kalbama apie minėtoje pažymoje įvardintas 246,76 Eur, 87,68 Eur, 80,85 Eur dydžio sumas atitinkamai birželį, liepą, rugpjūtį). Tai, kad grafoje pavadinimu „kiti atskaitymai iš DU“ yra nurodyta tam tikra suma prie tam tikro mėnesio, nereiškia, kad tas konkretus išskaitymas yra atliktas tą konkretų mėnesį, o reiškia, kad tas atskaitymas atliktas iš tam mėnesiui priklausančių priskaičiuotų sumų. Tokia praktika yra visiškai natūrali, kadangi darbo užmokestis mokamas du kartus į mėnesį, kitos sumos (komandiruotei) mokamos priklausomai nuo poreikio/komandiruotės laiko ir t.t., pavyzdžiui, pilnas darbo užmokestis už birželio mėnesį bus išmokėtas tik liepos mėnesį ir t.t. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovo darbo santykiams pasibaigus 2020 m. rugpjūčio pradžioje, skaičiuojant atsakovui mokėtiną darbo užmokestį ir kitas priklausančias sumas baigiantis darbo santykiams, buvo įvertintos neišmokėtos sumos ne tik už rugpjūtį, bet ir už birželį ir liepą bei iš tiems mėnesiams tenkančių sumų atliktos išskaitos neviršijant galimų išskaityti sumų.

11.4. Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog priskaičiuotos sumos yra didesnės nei išmokėtos, kadangi faktiškai atsakovui buvo išmokėta tiek, kiek ir priskaičiuota už tam tikrą laikotarpį. Teismas sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta ieškovės pateiktoje išplėstinėje pažymoje nurodytus duomenis, įrašą, paaiškinantį, už kokį laikotarpį skaičiuojamos išskaitos. Jei teismas būtų detaliai ir visapusiškai, sistemiškai tyręs ir vertinęs byloje pateiktus įrodymus tiek dėl atsakovui priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir kitų sumų, tiek dėl išskaitų, būtų nustatęs, kad darbdavys buvo ir yra sąžiningas. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo pašalinti iš 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos teiginius kaip nepagrįstus ir neatitinkančius tikrovės: „Nepateikus jokių kitų išmokėjimo dokumentų, yra pakankamai tvirta prielaida manyti, kad su atsakovu nebuvo laiku ir tinkamai atsiskaitoma pagal darbo sutartį ir jo vykdomo darbo specifiką, kad ieškovė nėra sąžiningas darbdavys ir nėra sąžiningas darbo teisinio santykio dalyvis DK 24 straipsnio prasme“.

11.5. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtos žalos dėl atsakovui perduoto ir negrąžinto inventoriaus dydį, t. y. ieškovė pateikė UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ 2020 m. sausioc13 d. PVM sąskaitą faktūrą TSS20 Nr. 00000164 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą su detalizacija, pagal kurią buvo įsigyta konkrečiai šiam vilkikui, valst. Nr. JPS102, IT ir kita susijusi įranga, t. y. IT įranga yra ne bet kokia ir skirta ne bet kuriam vilkikui, o konkrečiai ginčo vilkikui. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtos žalos faktą ir dydį. Tuo tarpu teismas ginčijamame sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta minėtus įrodymus.

12. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus - atsakovo profesinei sąjungai „Solidarumas“ siųsto laiško kopiją; atsakovo paso paskutinio lapo su fotonuotrauka kopiją ir jo vertimą į lietuvių kalbą; 2020 m. sausio 22 d. inventoriaus perdavimo aktą lietuvių - rusų kalbomis; darbuotojo Y. S. rašytinį paaiškinimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą; darbuotojo Y. S. komandiruotės įsakymą; tachografo duomenis dėl darbuotojo Y. S. apie tai, kad 2020 m. liepos mėn. gale jis vairavo būtent atsakovo paliktą vilkiką; ieškovės sąskaitos išrašą, patvirtinantį sumų išmokėjimą atsakovui už visą išplėstinėje pažymoje nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn.; akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ siuntų ir laiškų siuntimo istorijos ištrauką, taip pat informaciją, jog duomenys apie registruotus laiškus yra saugomi tik 6 mėn.

15. Apeliantė nurodo, kad įrodinėdama savo reikalavimą darbuotojui ir civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės vertinimu, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimų pagrįstumą ir ieškovei nekilo abejonių, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus. Tik susipažinus su 2022 m. balandžio 12d. sprendimu, kuriame teismas nurodė, jog ieškovė yra nesąžininga santykyje su atsakovu, ieškovei po šio ginčijamo sprendimo kilo būtinybė, siekiant paneigti minėtą teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginį, pateikti papildomus įrodymus (ieškovės sąskaitos papildomą išrašą dėl atsakovui išmokėtų sumų, atsakovo paso kopiją, siekiant pagal pase esančią atsakovo fotonuotrauką identifikuoti, kad tikrai laišką rašė ne kažkas kitas, o atsakovas ir t.t.) įvertinant ir tai, kad sąžiningumas civiliniuose santykiuose yra preziumuojamas, o bylos nagrinėjimo dalykas apskritai nebuvo ieškovės sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes ieškovei atsakovas nebuvo pareiškęs jokių priešpriešinių reikalavimų. Kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, anot apeliantės, padės teisingai išnagrinėti ginčą, įvertinant ir tai, kad dalis teikiamų įrodymų apskritai buvo gauti tik po 2022 m. balandžio 12d. sprendimo, t. y. šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė pažymi, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o leis teisingai išspręsti ginčą.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsisako priimti ieškovės naujai pateiktus įrodymus. Visų pirma pažymėtina, kad dalis teikiamų įrodymų jau egzistuoja byloje - atsakovo laiško kopija, 2020 m. sausio 22 d. Inventoriaus perdavimo aktas, - todėl jų priėmimas šiuo atveju būtų perteklinis. Antra, darbuotojo Y. S. rašytinis paaiškinimas, nors ir yra datuotas vėlesne nei skundžiamas sprendimas data, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės neabejotinai galėjo būti pateiktas ankščiau pirmosios instancijos teismui, taip jai įgyvendinant procesinę įrodinėjimo teisę ir pareigą. Tuo tarpu darbuotojo Y. S. komandiruotės įsakymas, teismo vertinimu, šiuo atveju nei patvirtina, nei paneigia kokias nors ieškovės teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Tachografo duomenys nagrinėjamu atveju taip pat neturi esminės reikšmės, kadangi byloje nekilo ginčas dėl to, kad automobilis, valst. Nr. JPS102, buvo paliktas Vokietijoje. Taip pat ir ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas neabejotinai galėjo būti pateiktas ankščiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kiti teismui pateikti įrodymai – atsakovo paso paskutinio lapo kopija, AB „Lietuvos pašto“ duomenys – nagrinėjamu atveju neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Translogistics24“ kreipėsi į teismą dėl jai, kaip darbdaviui, padarytos žalos iš atsakovo M. C. (buvusio ieškovės darbuotojo) priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais, kuomet jis 2020 m. liepos 21 d. komandiruotės metu savavališkai paliko vilkiką Vokietijoje automobilių bazėje ir iš jo sąmoningai pasisavino ieškovei priklausančią, atsakovui darbinių funkcijų atlikimui patikėtą materialųjį turtą (inventorių) - mobilų telefoną, skenerį, atminties kortelę, OTG kabelį, mini kabelį, mini USB pakrovėją, navigaciją, Garmin laikiklį, lagaminą, antspaudą, micro USB pakrovėjus, kabelį micro USB, - kurių bendra vertė 834 Eur, ieškovei buvo padaryta turtinė žala.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo, todėl ieškinį atmetė.

21. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad visų pirma, byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo atsakomybės sąlygas, o būtent tai, kad atsakovas 2020 m. liepos 21 d. palikęs vilkiką, pasiėmė ir negrąžino ieškovei visą inventoriaus perdavimo akte nurodytą inventorių; antra, pirmosios instancijos teismas be pagrindo darė išvadą, kad ieškovės pateiktoje išplėstinėje pažymoje nurodytos padarytos išskaitos iš atsakovo galėjo būti atliktos iki ieškovei priimant 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą dėl išskaitos iš atsakovo dėl padarytos žalos, kadangi ieškovės ir atsakovo darbo santykiams pasibaigus 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, skaičiuojant atsakovui mokėtiną darbo užmokestį ir kitas priklausančias sumas baigiantis darbo santykiams, buvo įvertintos neišmokėtos sumos ne tik už rugpjūtį, bet ir už birželį ir liepą ir iš tiems mėnesiams tenkančių sumų atliktos išskaitos; trečia, apeliantė pateikė teismui pakankamai įrodymų, pagrindžiančių patirtos žalos dėl atsakovui perduoto ir negrąžinto ieškovei inventoriaus dydį.

22. Taigi, apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 metų lapkričio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. dirbo ieškovės įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. 2020 m. sausio 24 d. įsakymu jam buvo pavesta vykti į ilgalaikę užsienio komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 liepos 22 d. automobiliu, valst. Nr. JPS102. 2020 m. sausio 22 d. Aktu atsakovui buvo pasirašytinai perduota: Sim kortelė +370 652 22485 (vertė 00), neįvardinto modelio mobilus telefonas (vertė 125 Eur), neįvardinto modelio skeneris (vertė 150 Eur), atminties kortelė (vertė 9 Eur), OTG kabelis (vertė 50 Eur), mini USB kabelis (vertė 50 Eur), mini USB pakrovėjas (vertė 5 Eur), navigacija (vertė 300 Eur), Garmin laikiklis navigacijai (vertė 50 Eur), lagaminas (vertė 50 Eur), antspaudas (vertė 30 Eur), micro USB pakrovėjas (vertė 5 Eur), micro USB pakrovėjas (vertė 5 Eur), kabelis micro USB (vertė 5 Eur). Įvardinto turto bendra vertė - 834 Eur.

24. Byloje yra liepos 21 d. tokio turinio žinutė: ,,Sveiki, aš automobilį palikau ,,avtohofe“ (vok. – automobilių bazėje), koordinates išsiunčiau, raktai kasoje, dokumentai, kortelės automobilyje, CMR ir lagaminą paėmiau, važiuoju pasigydysiu ir atvažiavęs atiduosiu, tikiuosi, vis tik viską išspręsti geruoju“. Ieškovė į bylą pateikė atsakovo vardu surašytą atspausdintą tokio turinio laišką: ,,Sveiki, kad teisingai suformuluočiau, parašysiu pranešimą, aš ,,Transtiroje“ dirbau beveik 3 metus, nieko nepavogiau ir jokių problemų firmai nepadariau, dirbau sąžiningai ir būčiau dirbęs toliau, jei man būtų savalaikiai suteikę atostogas, o nebūtų vertę papildomai dirbti prieš mano valią, todėl kad aš turiu sveikatos problemų, teko palikti automobilį ,,avtohofe“ (vok. – automobilių bazėje), namus pasiekti savo jėgomis. CMR aš išsiųsiu tik tada, kai gausiu atlyginimą, kitaip – niekaip, prašau ųš pranešimą perduoti ,,Transtiros“ vadovybei“.

25. 2020 m. liepos 22 d. ieškovė surašė Ukrainoje gyvenančiam atsakovui raginimą 7 dienų bėgyje atvykti pasiaiškinti, kodėl jis liepos 21 d. savavališkai paliko patikėtą transporto priemonę be priežiūros Vokietijoje, pasisavino jam patikėtas materialines vertybes ir įmonei komerciškai svarbią dokumentaciją ir išvyko namo neužbaigęs planinės komandiruotės, įspėjo, jog to nepadarius, gali būti atleistas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad laiškas būtų išsiųstas atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu Ukrainoje ar kokiu kitu galimu būdu. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė priėmė įsakymą dėl išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio, nurodydama, kad jis padarė inventoriaus pasisavinimu jai 834 Eur žalą, ir kad ji bus išskaityta.

26. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė suformavo pretenziją atsakovui ir paprašė ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 7 d. atlyginti jai inventoriaus pasisavinimu padarytą 418,71 Eur žalą. 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovė suformavo antrą pretenziją atsakovui dėl CMR važtaraščių pasisavinimu 16 173 Eur dydžio patirtos žalos atlyginimo. Šio pradiniu ieškiniu kelto reikalavimo ieškovė atsisakė dar iki ieškinio priėmimo, teigdama, kad kontrahentai su ja pilnai atsiskaitė, ši suma nėra ginčo dalyku byloje.

27. Ieškovės papildomai į bylą pateikti duomenys: UAB ,,Transtira sunkvežimių servisas“ ieškovei 2020 m. sausio 13 d. PVM sąskaita-faktūra, su jos apmokėjimu susiję duomenys rodo, kad į vilkiką, valst. Nr. JPS102, buvo sumontuota IT įranga, 781,94 Eur (be PVM) vertės, nedetalizuojant, kokia tai įranga.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

28. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso, toliau - DK, 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). DK 154 straipsnis numato atvejus, kada darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą. Be kitų atvejų, minėtame straipsnyje nurodyta, kad visa žala atlyginama, jei ji padaryta tyčia. Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios, kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

29. Apeliantė, minėta, nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas ieškinio reikalavimas, t. y. kad ieškovė neįrodė atsakovo (darbuotojo) atsakomybės sąlygų. Apeliantės nuomone, 2022 m. balandžio 12 d. ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas – pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus byloje surinktus įrodymus.

30. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viena vertus, priešingai nei teigia apeliantė, teismas išsamiai ir detaliai tyrė ir vertino kiekvieną iš ieškovės pateiktų įrodymų, taip pat jų visumą, santykį su kitais įrodymais ir darė atitinkamas išvadas; kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka nei atsakovo neteisėtiems veiksmams, nei atsakovės patirtai žalai, nei konkrečiam jos dydžiui patvirtinti, nėra pagrįsta, motyvuota, o padaryta nesivadovaujant įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis.

31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

32. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimas tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 142 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą apie neteisėtus darbuotojo veiksmus darbdaviui padarant turtinę žalą, t. y. atsakovui paimant ir negrąžinant darbdaviui jam vykstant į komandiruotę darbinių funkcijų atlikimui perduotą materialų turtą (daiktus), turinčius aiškiai apibrėžtą ir paties atsakovo patvirtintą vertę.

34. Pirmiausia pažymėtina, kad nors 2020 m. sausio 24 d. įmonės vadovo įsakyme dėl atsakovo komandiruočių nėra jokių duomenų ir nuostatų dėl atsakovui perduoto inventoriaus, patikėto materialaus turto, jo sudėties, vertės ir pan., tačiau paties atsakovo 2020 m. sausio 22 d., t. y. iš esmės tuo pat metu, kai buvo priimtas darbdavio įsakymas dėl komandiruočių, pasirašytame Inventoriaus perdavimo akte yra aiškiai nurodytas bei išvardintas konkretus atsakovui perduotas inventorius - turtas: jo pavadinimas, identifikuojantys duomenys (pvz., SIM kortelės Nr., mobilus telefonas, skaneris, atminties kortelė, OTG kabelis, kabelis Mini USB, Mini USB pakrovėjas, navigacija, Garmin laikiklis, lagaminas, antspaudas, Micro USB pakrovėjai, kabelis Micro USB), perduoto turto kiekis, turto vertė, kuri atitinka ieškovės ieškinyje nurodytą bendrą viso atsakovui perduoto turto vertę - 834 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovas tiek po 2020 m. liepą vykusios komandiruotės, tiek iki komandiruotės, jos metu ar bet kada nors vėliau būtų darbdaviui grąžinęs / perdavęs minėtą jam patikėtą turtą. Net ir asmeniškai tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka 2021 m. spalio 22 d. gavęs nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį, atsakovas jokio atsiliepimo, jokių prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių neteikė, jam patikėto turto ir dokumentų negrąžinimo fakto neneigė.

35. Ieškovės ir atsakovo sudarytoje 2017-11-23 Darbo sutartyje Nr. 176 bei Papildomame susitarime prie darbo sutarties, be kita ko, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad vairuotojas – ekspeditorius pilnai atsako už jam patikėtą transporto priemonę, jos komplektaciją, kokia ji buvo perdavimo metu; įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti jam patikėtą įrangą; prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas transporto priemones, jam išduotas kreditines kuro korteles ir jų panaudojimą, kelių ir kitas kreditines ar debetines korteles ir jų bei kito įmonės turto panaudojimą, jam išduotas telefono korteles ir jų panaudojimą, jam perduotą krovinio tvirtinimo įrangą, įrankių dėžes, komplektaciją, telefono aparatą ir t.t., bei privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), netinkamo materialinių vertybių saugojimo.

36. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad po 2020 m. liepos įvykių, kai atsakovas paliko transporto priemonę, ieškovė nuosekliai ėmėsi atitinkamų, protingų ir pagrįstų tokioje situacijoje veiksmų: 2020 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydama tas pačias įvykio aplinkybes (įskaitant darbuotojui perduotą konkretų turtą - inventorių, jo vertę ir pan.), kaip ir nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariate 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad veika padaryta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; iš karto po to ieškovė 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi su identišku pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į kompetentingą Vokietijos policijos įstaigą; 2020 m. liepos 22 d. siuntė atsakovui raginimą atvykti pasiaiškinti; 2020 m. rugpjūčio 31 d. bei 2020 m. rugsėjo 1 d. teikė pretenzijas atsakovui tiek dėl žalos, padarytos apgadinus transporto priemonę, atlyginimo, tiek dėl žalos, padarytos bendrovei priklausančios nuosavybės pasisavinimo, atlyginimo; pagaliau, 2020 m. rugpjūčio 7 d. atleido atsakovą iš darbo. Be to, 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovė kreipėsi su skundu į Darbo ginčų komisiją, nurodydama, kad atsakovas 2020 m. liepos 21 d., vykdydamas savo darbo funkcijas, padarė ieškovei žalą dėl tyčinių veiksmų: savavališkai palikęs ieškovės vilkiką, valst. Nr. JPS102, ir puspriekabę, valst. Nr. GP246, be darbdavio leidimo iš minėtų transporto priemonių pasisavino ir negrąžino jam patikėtų materialinių vertybių – inventoriaus 834 Eur sumai, taip pat krovinių pristatymo į paskirties vietą faktą patvirtinančių CMR važtaraščių originalų.

37. Taigi, visi šie nuosekliai atlikti ieškovės veiksmai, kuriais ji siekė tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinio proceso tvarka ginti savo teises, per visą šį procesą nurodant tas pačias faktines aplinkybes bei teikiant tuos pačius įrodymus, leidžia tikėtinai spręsti, jog ieškinyje ieškovės nurodyti atsakovo veiksmai, kuomet jis komandiruotės Vokietijoje metu savavališkai paliko vilkiką ir iš jo sąmoningai pasisavino ieškovei priklausančią atsakovui darbinių funkcijų atlikimui patikėtą materialųjį turtą, iš tikrųjų įvyko.

38. Nors byloje iš tikrųjų nėra įrodymų, kad 2020 m. liepos 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 7 d. ieškovės, kaip darbdavio parengti ir pasirašyti raginimas atvykti į įmonę ir pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl darbo pareigų nevykdymo bei pranešimas, kuriuo atsakovas informuojamas apie jo atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, būtų siųsti ir/ar įteikti atsakovui, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, leidžiančių patikimai nustatyti, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos ištraukos iš SMS žinučių bei el. laiško iš tikrųjų buvo rašyti būtent atsakovo, tačiau šie dokumentai šiuo atveju vertintini ne kaip pagrindiniai, o tik kaip papildomi, netiesioginiai įrodymai, papildantys aukščiau nurodytus ieškovės pateiktus įrodymus, kurie pakankamai leidžia spręsti apie atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus ir pan. Pažymėtina, kad SMS žinutėje ir el. laiške, t. y. abejuose dokumentuose kalbama apie „autohofą“, t. y. būtent Vokietijoje vokiečių kalba vadinamą automobilių bazę, minėtos žinutės datuotos būtent tomis dienomis (liepos 16-21 d.), kai atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę, kas netiesiogiai rodo, kad tekstą rašęs asmuo kalba būtent apie aktualius nagrinėjamai bylai įvykius Vokietijoje ir aplinkybes, kurios analizuojamos šioje byloje. Be to, dar kartą pažymėtina, kad gavęs ieškinį ir susipažinęs su visais ieškovės pateiktais įrodymais, atsakovas jokio atsiliepimo, jokių prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų, jų leistinumo, autentiškumo neteikė, kaip ir nekvestionavo jam perduoto inventoriaus vertės, sudarančios žalos dydį.

39. Taigi, šių aukščiau nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovė pateikė teismui pakankamai įrodymų, pagrindžiančių iš esmės visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.245–6.249 straipsniai); tuo tarpu atsakovas, turėdamas galimybę, iš esmės ir pareigą, buvo pasyvus procese ir nepateikė teismui jokių argumentų ir/ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas ir įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178, 185 straipsniai).

40. Žalos atlyginimo sąlygas, turtinės žalos ribas ir kitus materialinės atsakomybės klausimus reglamentuoja DK 151 -157 straipsniai. DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, o nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Dėl paminėto, darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

41. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo patirtos žalos dydį be kita ko, įrodinėja UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ 2020 m. sausio 13 d. išrašyta sąskaita faktūra Serija TSS20 Nr. 00000164, nurodydama, kad IT įranga, t. y. atsakovo savavališkai pasisavintas inventorius, buvo sumontuota būtent į vilkiką, valst. Nr. JPS102; taip pat ieškovė IT įrangos vertę, remdamasi sąskaitoje faktūroje nurodytu kainynu, nurodo 872,59 Eur.

43. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma pažymi, kad į 872,59 Eur sumą, kaip matyti iš sąskaitos faktūros tūrinio, įeina ne tik IT įranga, kuri buvo sumontuota į vilkiką, tačiau ir papildoma vilkiko komplektacija - ADR lentelė, kuro bako apsauga, liniuotė, žarna su pistoletu, kurios vertė nurodyta 90,65 Eur be PVM, ir kuri akivaizdžiai nėra šio ginčo dalykas. Tad šiuo atveju, kaip matyti iš sąskaitos faktūros, į vilkiką sumontuotos IT įrangos suma yra 781,94 Eur be PVM (arba 946,15 Eur su PVM). Nors sąskaitoje faktūroje IT įranga nėra detalizuota, tačiau, kaip matyti iš sąskaitos faktūros, į vilkiką buvo sumontuota 14 vnt. IT įrangos, kas atitinka 2020 m. sausio 22 d. Inventoriaus perdavimo aktu atsakovui perduotos įrangos (daiktų) skaičių – irgi 14 vnt.

44. Pažymėtina, kad nors IT įrangos sumos, nurodytos sąskaitoje faktūroje (781,94 Eur be PVM/946,15 Eu su PVM) ir Įrangos perdavimo akte (834 Eur) nesutampa, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina aplinkybę, jog atsakovas inventorių iš ieškovės pasirašytinai priėmė (ir už jį liko atsakingas) pagal 2020 m. sausio 22 d. Inventoriaus perdavimo aktą, kuriame tiksliai išvardintas darbo funkcijoms atlikti atsakovui perduotinas inventorius ir jo kaina / vertė, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės patirtos žalos dydį laikyti būtent 2020 m. sausio 22 d. Inventoriaus perdavimo akte nurodytą 834 Eur inventoriaus kainą. Taip pat yra pagrindas sutikti su apeliantės argumentu, jog kadangi ginčo inventorius, kaip matyti iš sąskaitos faktūros, į vilkiką buvo sumontuotas 2020 metais, tad nėra pagrindo jam taikyti nusidėvėjimo kaštus.

45. Įvertinant ieškovės padarytą 415,29 Eur išskaitymą iš atsakovo darbo užmokesčio, kurį pagrindžia tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl 418,71 Eur sumos, kaip patirtos žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – savavališkai pasisavinto inventoriaus, yra pagrįstas, todėl ši žalos suma, o tuo pačiu ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str.), priteistini iš atsakovo ieškovės naudai.

Dėl bylos baigties

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia esant pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

49. Byloje pateiktais duomenimis, ieškovė pirmosios instancijos teisme parytė 42 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 404,75 Eur dokumentų vertimo išlaidų bei 605 Eur išlaidų advokato pagalbai, t. y. viso 1 051,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistina visa 1 051,75 Eur pirmosios instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnis).

50. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė (ieškovė) patyrė 113 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 605 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (apeliacinio skundo parengimas) bei 349,57 Eur vertimo išlaidų, kurias pagrindžia teismui ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 1 067,57 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

51. Procesiniai dokumentai, bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, atsakovui buvo siųsti Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje tvarka. Siunčiant procesinius dokumentus atsakovui, pirmosios instancijos teismas turėjo 23 Eur pašto išlaidų, apeliacinės instancijos teismas – 1,27 Eur pašto išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei ieškinį patenkinus pilna apimtimi, visos (24,27 Eur) teismo patirtos korespondencijos siuntimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ (įmonės kodas 304304352) ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. C. (M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ (įmonės kodas 304304352) naudai 418,71 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 71 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 19 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, ir 2 119,32 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniolika eurų 32 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. C. (M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,27 Eur (dvidešimt keturis eurus 27 centus) į valstybės biudžetą teismo patirtų pašto išlaidų.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėRenata Volodko